- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-905-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00135-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- E. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui E. U. dėl įpareigojimo išpirkti bendrovės akcijas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Branduolinis“ direktorių E. U. išpirkti 25 000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų iš akcininko K. V. už nustatytą kainą, nustatyti 25 000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, išperkamų iš akcininko K. V., kainą 197 808,85 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė ieškovui K. V. 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 365 Eur žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui jo sumokėjimo įrodymus.
3. Teismas nurodė, kad reikalavimas priverstinai išpirkti akcijas pagal formuojamą teismų praktiką yra turtinio pobūdžio reikalavimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reiškiamo ieškinio suma tokio pobūdžio bylose yra nustatoma pagal turto (reikalaujamų priverstinai išpirkti akcijų) rinkos vertę. Kai ieškinio pateikimo teismui dieną yra sunku nustatyti akcijų rinkos vertę, mokėtino žyminio mokesčio sumą teismas nustato preliminariai pagal akcijų nominalią vertę (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovas prašo nustatyti 197 808,85 Eur akcijų vertę, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 2 459 Eur, ieškovas sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, trūkstama žyminio mokesčio suma yra 2 365 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas K. V. atskiruoju skundu prašo priimti byloje pateiktą medžiagą; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Įpareigojimas sumokėti labai didelį žyminį mokestį yra nesąžiningas bei pažeidžiantis ieškovo interesus, riboja ieškovo kaip proceso šalies teises bei prieštarauja lygiateisiškumo principui. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus.
4.2. Ieškovas teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad jis sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t. y. 94 Eur.
4.3. Dėl sunkios finansinės padėties ieškovas negali sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Gaunamas pajamas ieškovas naudoja pragyvenimui, žyminio mokesčio sumokėjimas jam būtų didelė finansinė našta. Išsprendus šią bylą, ateityje ieškovo turtinė padėtis pagerės.
4.4. Ieškovas prašo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o šio prašymo teismui netenkinus – atidėti ieškovo turimo primokėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų ir prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
6. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; akcinės bendrovės SEB banko sąskaitų išrašus; Swedbank išrašą apie paskolos sutartį.
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
8. Nors apeliantas prašo jo pateiktus naujus įrodymus pridėti prie bylos, tačiau pateikti nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su nagrinėjamu klausimu kriterijaus. Kitaip tariant, apelianto pateikti nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių byloje mokėtino žyminio mokesčio dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su apelianto prašymu dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos apeliantas su atitinkamu prašymu turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
10. Atskirajame skunde apeliantas prašymo dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo nemotyvavo ir apeliacinės instancijos teismas jokių aplinkybių, galinčių lemti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka poreikį, nenustatė, todėl prašymas netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, yra ne kartą konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti; kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06), kad teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai apsunkinama galimybė ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma; ši teisė yra siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).
13. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK reglamentavimą asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
14. Taigi, asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
15. Nagrinėjamu atveju juridinio asmens dalyvis (ieškovas) pareiškė ieškinį kitam juridinio asmens dalyviui (atsakovui) dėl priverstinio UAB „Branduolinis“ akcijų pardavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.123 straipsnio 1 dalis). Ieškinio tenkinimo atveju atsakovas būtų įpareigotas nupirkti ieškovo turimas UAB „Branduolinis“ akcijas už ekspertų nustatytą kainą. Apelianto pateiktame ieškinyje nurodoma akcijų kaina – 197 808,85 Eur. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis yra 2 459 Eur, ieškovas sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, todėl trūkstama žyminio mokesčio suma yra 2 365 Eur.
16. Sprendžiant dėl reikalavimo priverstinai parduoti akcijas įkainojimo nurodytina, kad akcijos yra turtas ir jų vertė gali būti nustatyta pinigine išraiška. Pagal CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Todėl ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo gali būti įkainotas ir jo suma lygi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalaujamų išpirkti akcijų rinkos vertei. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytą bylų dėl priverstinio akcijų pardavimo specifiką, ieškinio priėmimo stadijoje tokio ieškinio sumą yra sunku nustatyti, nes akcijų kaina tokiose bylose yra nustatoma tik paskyrus ekspertus (CK 2.118 straipsnis), todėl tokiu atveju taikytina CPK 86 straipsnio 1 dalis ir, byloje esant duomenims apie akcijų nominalią vertę, žyminio mokesčio dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė preliminariai pagal ieškovo nurodytą akcijų vertę.
17. Atskirajame skunde apeliantas teismo atlikto žyminio mokesčio apskaičiavimo pagrindo ir nustatyto dydžio neginčija, tačiau teigia, kad įpareigojimas sumokėti labai didelį žyminį mokestį yra nesąžiningas bei pažeidžiantis ieškovo interesus, todėl apeliantas prašo dėl sunkios finansinės padėties atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti turimo primokėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017).
19. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti apelianto tik atskirajame skunde pateiktų prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar turimo primokėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas teismo nustatytu terminu turi sumokėti trūkstamą 2 365 Eur žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymus, patvirtinančius šio prašymo motyvus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).
21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl priverstinio jam priklausančių akcijų išpirkimo, teigdamas, jog atsakovo veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidžia jo, kaip bendrovės akcininko, teises, kt. CK 2.123 straipsnis reglamentuoja priverstinį akcijų pardavimą dėl negalėjimo tinkamai įgyvendinti teises. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei šio kodekso 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dėl kito juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikšti teismui ieškinį reikalaudami, jog juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas (teises, pajus). Šiuo atveju CK 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 2.116–2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis. Taigi, tokio pobūdžio ieškiniai ir jų nagrinėjimas turi tam tikrą specifiką, kurią turi įvertinti tiek pačios ginčo šalys kreipdamosi į teismą, tiek ir bylą nagrinėjantis teismas. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl žyminio mokesčio už paduotą ieškinį dėl akcijų išpirkimo mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad CK 2.115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šalys tokiose bylose gali bylinėtis tik privalomai dalyvaujant advokatui; šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasirinkęs jam atstovausiantį advokatą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai byloje dėl akcijų išpirkimo nustatė pareikšto ieškinio trūkumą ir įpareigojo apeliantą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, joje nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui K. V. naują 10 (dešimties) dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 365 Eur žyminio mokesčio sumą, pateikiant pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.