Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-628-544/2026Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00696-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.6.3; 3.5.1; 3.5.18 (S) PANEVĖŽIO apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6207-547/2026 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ pareiškimą dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, suinteresuoti asmenys K. V., V. V., antstolė Audronė Muzikevičienė.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.Ginčo esmėPareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB „Taurus fondas“ (toliau – ir pareiškėja), būdama išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0151/25/00576, kurioje jai pagal vykdomąjį įrašą Nr. 867 iš skolininko K. V. išieškoma 27 110,36 Eur skola, kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio tvarka, prašydama atidalinti suinteresuotiems asmenims K. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) K. V. tikslu, nustatant, jog skolininkui K. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis nekilnojamojo daikto (žemės sklypo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 8; ½ dalis kilnojamojo turto (piniginių lėšų), esančių V. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis turto, kuris ateityje bus įgytas su V. V. abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; ½ dalis V. V. darbo užmokesčio pajamų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2026 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Taurus fondas“ prašymą atsisakė priimti CPK 75 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja akivaizdžiai praleido antstolės Audronės Muzikevičienės 2025 m. birželio 9 d. siūlyme Nr. S-25-151-13525 nurodytą 30 dienų terminą nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nes į teismą kreipėsi tik po metų, o duomenų apie tai, kad antstolė pareiškėjai būtų pratęsusi procesinį terminą, nepateikė. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, jeigu per antstolio nustatytą terminą išieškotojas nepateikia prašymo dėl turto dalies nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėja UAB „Taurus fondas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-6207-547/2026. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad pasibaigė pareiškėjos teisės kreiptis į teismą terminas, nes CPK 662 straipsnis nenustato pareiškėjui pareigos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo per antstolio nustatytą terminą, o tai kreditoriui tik rekomenduojama. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.90 straipsnio 3 dalį bendraturčio kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo yra absoliuti ir negali būti ribojama. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kur CPK 667 straipsnyje yra numatytas išieškotojos teisės kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo apribojimas, nes minėtas straipsnis numato tik antstolio pareigas, jei išieškotojas nesikreipia į teismą nustatytu terminu. Minimas straipsnis visiškai nereglamentuoja asmenų kreipimosi į teismą proceso, sąlygų ar apribojimų. Pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko K. V. turto dalies nustatymo teismas atsisakė priimti tris kartus skirtingais teisiniais pagrindais. Toks teismo procesinis elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei be teisinio pagrindo riboja išieškotojo teisę į teisminę gynybą, pažeidžia teisinį tikrumą, saugumą ir neatitinka teisėtų lūkesčių. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje numatytą tvarką (skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Audronė Muzikevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0151/25/00576 pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 867 dėl 30 461,54 Eur skolos, 277,86 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojos UAB „Taurus fondas“ naudai. Išieškotojos teigimu, neišieškotos skolos likutis 27 110,37 Eur (2026 m. gegužės 26 d. pareiškimo 7 punktas).2025 m. balandžio 24 d. turto arešto aktu Nr. S-25-151-9953 antstolė Audronė Muzikevičienė areštavo skolininkui K. V. priklausančio turto dalių valdymo teisę ir disponavimo teisę nekilnojamajam turtui: gyvenamajam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso K. V. ir V. V.. 2025 m. gegužės 14 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-25-151-11377 antstolė Audronė Muzikevičienė, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė nutraukti piniginių lėšų (32 689,63 Eur) išmokėjimą iš nurodytos V. V. banko sąskaitos. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas K. V. yra sudaręs santuoką su V. V., 2025 m. birželio 9 d. siūlyme išieškotojai UAB „Taurus fondas“ dėl turto dalies nustatymo Nr. S-25-151-13525 nurodė, kad 2025 m. balandžio 14 d., vadovaujantis CPK 667 straipsniu, skolininkui išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriuo pasiūlyta nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuota turtą, ir ne vėliau nei per dvidešimt dienų antstolei pateikti užpildyta sutikimą. Skolininkas minėto sutikimo nepateikė. Vadovaujantis CPK 667 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcija, antstolė prašė per trisdešimt dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko K. V. esamo ir ateityje būsimo turto (piniginių lėšų, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susijusių pajamų), kuris yra bendras su sutuoktine V. V., dalies nustatymo. Bylos duomenys rodo, kad išieškotoja UAB „Taurus fondas“ minėtu antstolio nustatytu terminu į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktine, dalies nustatymo nesikreipė.Iš 2026 m. balandžio 21 d. tarp išieškotojos atstovų ir antstolės elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad dėl išieškojimo minėtoje vykdomojoje byloje šalys komunikavo, antstolė išieškotojai pakartotinai nusiuntė 2025 m. balandžio 24 d. turto arešto aktą Nr. S-25-151-9953, 2025 m. gegužės 14 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-25-151-11377, 2025 m. birželio 9 d. siūlymą išieškotojai dėl turto dalies nustatymo Nr. S-25-151-13525, o išieškotojos atstovai sprendė klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl skolininko turto padalijimo / turto dalies nustatymo. Teismų informacinės sistemos duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėja UAB „Taurus fondas“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su ieškiniu atsakovams K. V. ir V. V. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, tačiau teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5225-810/2026 atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso ginčo teisena ir išaiškino ieškovei, kad ji pagal CPK 667 straipsnio nuostatas turi teisę teikti prašymą vykdymo procese dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Pakartotinai iš esmės su analogiško turinio pareiškimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2026 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23411-1167/2026 taip pat atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena, nes dėl turto dalies nustatymo reikia kreiptis CPK 667 straipsnio pagrindu vykdomojoje byloje) ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, o pareiškėja turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus). Dėl atsisakymo priimti išieškotojos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (ne)pagrįstumoAtskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos prašymą dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo) tuo pagrindu, kad pasibaigė antstolės nustatytas terminas apeliantei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes antstolio siūlyme nustatytas terminas yra rekomendacinio pobūdžio, nei CPK, nei kiti įstatymai nenustato pareiškėjai pareigos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo tik per antstolio nustatytą terminą ir neapriboja jos teisės kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo kitu vykdomosios bylos vykdymo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos nutarties, atskirojo skundo argumentus priėjo išvados, kad byloje nustatytas pagrindas apeliantės atskirojo skundo argumentams pritarti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Taurus fondas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo atsisakė priimti CPK 75 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais kaip pateiktą praleidus antstolės 2025 m. birželio 9 d. siūlyme Nr. S-25-151-13525 nurodytą 30 dienų terminą nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. CPK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ne grąžinti dokumentus juos padavusiam asmeniui, kaip tą numatė minėtas straipsnis, bet atsisakė priimti pareiškimą. Taigi, CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo, o ne antstolio nustatytam terminui tam tikram veiksmui atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks įstatymas, kokio teismo priimtas procesinis sprendimas ir kokį terminą numatė apeliantei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriam pasibaigus išnyko apeliantės teisė kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. CPK 667 straipsnyje konkretus terminas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo taip pat nenustatytas, nes šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Nagrinėjamu atveju šios bylos bei Antstolių informacinės sistemos išrašo duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) rodo, kad aukščiau nurodyta vykdomoji byla Nr. 0151/25/00576 tebevykdoma. Byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad po to, kai apeliantė per antstolės nustatytą 30 dienų terminą nesikreipė į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine, dalies nustatymo, antstolė būtų priėmusi patvarkymą ar kitą procesinį sprendimą vykdymo procese dėl išieškojimo nutraukimo iš minėto turto. Priešingai, iš aukščiau aptarto elektroninio susirašinėjimo turinio galima spręsti, kad antstolė 2026 m. balandžio 21 d., nors ir ne patvarkymu, tačiau elektroniniu laišku apeliantės atstovams aiškiai nurodė, kad laiškas yra „siūlymas dėl turto dalies“.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyti antstolio veiksmai – nutraukti išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, jeigu nepateikiamas prašymas dėl turto dalies nustatymo, yra antstolio teisė, bet ne pareiga. Ši teisės norma nėra imperatyvi norma, todėl antstolis gali tiek nustatyti termino trukmę, per kurią išieškotojas bei bendrosios nuosavybės dalyviai turi kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, tiek pratęsti ar atnaujinti jo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 77, 78 straipsniai).CPK 593 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, tarp kurių yra CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta išieškotojo teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. CK 4.80 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Taigi, teismas, gavęs išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, turi spręsti tokio prašymo priėmimo klausimą pagal CPK XI skyriaus „Procesas‘ normas, o ne atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes nustatyti skolininko dalį į tą išieškotojo prašyme bei antstolio arešto akte nurodytą turtą, kurio vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimas patenkinti, yra teismo kompetencijoje. Byloje esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei atsisakyti priimti apeliantės pareiškimą ir dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Be to, pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas, jei priėjo išvados, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą, tačiau šios pareigos neįvykdė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai apeliuoja į jos teisės kreiptis į teismą suvaržymą, nes pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (nutarties 1 punktas) ir iš pareiškėjos pareiškimo turinio padaręs išvadą, kad pareiškėja siekia skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis nustatymo, nes antstolė negali atlikti išieškojimo iš skolininko turto (nutarties 5, 6 punktai), vien formaliais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, nors pagal minėtas CPK 593 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas toks pareiškimas nagrinėtinas teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2026 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje e2-5125-810/2026, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-23411-1167/2026 apeliantei UAB „Taurus fondas“ buvo išaiškinę, kad jos reikalavimai yra susiję su skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymu pagal CPK 667 straipsnį, todėl nagrinėtini ypatingos teisenos tvarka vykdymo procese.Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tikrasis pareiškėjos (išieškotojos) reikalavimas yra nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vykdymo procese, turėjo spręsti jo priėmimo klausimą pagal CPK 111-115 straipsnio reikalavimus, tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį pagal pareiškime nurodytą jo faktinį pagrindą, nes teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011 ir kt.), esant pagrindui, nustačius pareiškimo trūkumus, sudarančius esmines kliūtis tolesnei bylos eigai, pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 2, 4 dalys). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų argumentų vertinimo išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023 ir kt.).Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 75 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 593, 667 straipsnių nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Kadangi pareiškimo (ne)priėmimo klausimo išsprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškimo (ne)priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo (ne)nepriėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Ramunė Čeknienė