Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-856-1059/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18045-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.1PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. – S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei J. K. – S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės J. K. – S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismasn u s t a t ė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ginčo esmėVilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei J. K. – S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės J. K. – S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. tvarką, pagal kurią:Kai ieškovas yra išvykęs į komandiruotes užsienyje, jis bendrauja su sūnumi antradieniais ir penktadieniais nuo 08.00 val. iki 09.00 val. ryto atsakovei susisiekus su ieškovu vaizdo skambučiu. Tokio nuotolinio bendravimo laikas yra iki 15 min.Apie savo atvykimą į Lietuvą ieškovas informuoja atsakovę elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau negu prieš dvi savaites iki atvykimo.Kai ieškovas yra Lietuvoje, jis bendrauja su sūnumi antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais šalių susitarimu pasirinktoje vietoje iki 30 min.Apie tikslų susitikimo laiką ir pageidaujamą susitikimo vietą antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais atsakovė informuoja ieškovą elektroninių ryšių priemonėmis prieš kiekvieną susitikimą likus ne mažiau negu dviem valandom iki susitikimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi pakeitė 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 3 punktą, jį išdėstydamas taip: „3. Kai ieškovas yra Lietuvoje, jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi A. S. organizuojamas tarpininkaujant viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Taikos raktai“ pagal šios įstaigos specialistų nustatytą tvarką. Atsakovė įpareigotina nustatytomis dienomis pristatyti vaiką į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas pagal šios įstaigos suderintą grafiką. Tarpininkavimo paslaugų išlaidas ieškovas ir atsakovė apmoka lygiomis dalimis“. Nurodyta nutartimi teismas taip pat panaikino 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 4 punktą.Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-964-413/2026 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį.Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą nurodyti priežastis, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismui pateikė 2026 m. gegužės 7 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame, be kita ko, pareiškė prašymą panaikinti 2026 m. vasario 23 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir palikti galioti 2025 m. gruodžio 12 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu galiojanti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra orientuota į tėvo teisių realizavimą, tačiau neatitinka vaiko interesų prioriteto principo, yra neproporcinga, neatitinka vaiko emocinės, psichologinės būklės, amžiaus ir raidos poreikių. Atsakovės teigimu, tokio amžiaus vaikui negali būti taikomi prievartiniai atskyrimai ir kontaktai su jam svetimu asmeniu, priverstiniai veiksmai gali turėti neigiamų ir ilgalaikių pasekmių vaiko emocinei raidai, saugumo jausmui ir prisirišimo formavimuisi. Galiojanti bendravimo tvarka taip pat kelia riziką pažeisti pagrindinį vaiko saugumo ryšį, t. y. ryšį su mama, kuris šiame amžiuje yra kritiškai svarbus. Tuo tarpu emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nėra užsimezgęs, nes tėvas Lietuvoje būna maždaug kas trys mėnesiai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad VšĮ „Taikos raktai“ jai nepateikė bendravimo tvarkos projekto, todėl jai nėra aišku, kaip praktiškai bus vykdomas vaiko ir tėvo bendravimas bei kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus užtikrinti geriausi vaiko interesai ir jo teisė į saugią aplinką. Anot atsakovės, VšĮ „Taikos raktai“ tik patikino, kad įstaiga bandys sukurti tam tikrą vaiko ir tėvo bendravimo modelį, tačiau aiškiai neapibrėžė nei tokio modelio formos, nei jo įgyvendinimo tvarkos, nei atsakomybės ir saugumo užtikrinimo mechanizmų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2026 m. birželio 8 d. prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo su vaiku tvarką), nustatant, kad „kai ieškovas yra Lietuvoje, jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi A. S. organizuojamas tarpininkaujant VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos centras“ pagal šios įstaigos specialistų nustatytą tvarką. Atsakovė įpareigotina nustatytomis dienomis pristatyti vaiką į VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos cento“ patalpas pagal šios įstaigos suderintą grafiką. Tarpininkavimo paslaugų išlaidas ieškovas ir atsakovė apmoka lygiomis dalimis“.Atsakovė nurodė, kad paslaugas teikiančiu tarpininku turėtų pasitikėti abi šalys. Šiuo atveju VšĮ „Taikos raktai“ atsakovės pasitikėjimą prarado po to, kai pradėjo reikalauti pasirašyti sutartį dėl dalykų, kurie nenumatyti 2026 m. vasario 23 d. teismo nutartyje. Atsakovės teigimu, prievartinė komunikacija ir elgesys, išeinantis už įstaigai priskirtų pareigų vykdymo, veikimas kaip ieškovo atstovo, sukėlė atsakovei nepasitikėjimą įstaiga. Atsakovė nurodo, kad VšĮ „Taikos raktai“ ignoravo jos prašymus, neteikė atsakymų į užduodamus klausimus, nepateikė aiškios informacijos, kaip konkrečiai bus organizuojami susitikimai su kūdikiu, kokie specialistai dalyvaus procese ir kokią patirtį jie turi dirbant su tokio amžiaus vaikais. Be to, VšĮ „Taikos raktai“ veikia palyginti trumpą laiką, todėl atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl patirties organizuojant bendravimą su kūdikiais ir labai mažo amžiaus vaikais. Atsakovės įsitikinimu, VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos centras“ turi pakankamą patirtį užtikrinant vaiko poreikius ir geriausius interesus, atsižvelgiant į vaiko amžių. Ši įstaiga operatyviai pateikė informaciją, kaip teikiamos tokios paslaugos ir garantavo, kad gali užtikrinti saugią aplinką vaiko ir tėvo susitikimams. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė šį atsakovės prašymą atmesti bei palikti nepakeistą 2026 m. vasario 23 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, organizuojamą tarpininkaujant VšĮ „Taikos raktai. Ieškovas taip pat prašė pripažinti atsakovės veiksmus pateikiant pakartotinį tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jai 1000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovui, bei įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo sumokėti 10 500 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimų ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ieškovo nuomone, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, o jo tikrasis tikslas yra ne vaiko interesų užtikrinimas, bet jau išspręstų procesinių klausimų kvestionavimas ir dirbtinis proceso vilkinimas.Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl atsakovės prašymo pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, kad nors ir neprieštarauja įstaigos keitimui (iš VšĮ „Taikos raktai“ į VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos centras“), tačiau mano, kad šiuo metu atsižvelgiant į tai, kad vaikas nebendrauja su tėvu, vaiko ir tėvo ryšys silpnėja ir jį būtina stiprinti, mano, kad institucijos keitimas ilgins procesą ir gali dar silpninti vaiko ir tėvo ryšį. Tarnyba sutinka su VšĮ „Taikos raktais“ taikoma metodika, kad pirmiausia yra dirbama su vaiko tėvais, nustatomas jų pasiryžimas ir pasiruošimas vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimui, o paskui organizuojami gyvi vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimai. Tarnyba, gindama vaiko teises ir teisėtus interesus, neturi duomenų, kad VšĮ „Taikos raktai“ pažeidinėtų šalių nepilnamečio vaiko teises, veiktų prieš jo interesus. Tai, kad vaiko tėvai nesutaria tarpusavyje ir su VšĮ „Taikos raktai“, nesuteikia teisės vaiko tėvams nevykdyti teismo sprendimo ir užtikrinti vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės J. K.-S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.Teismas, išnagrinėjęs atsakovės pateiktą prašymą, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti šiuo metu galiojančią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką (tarpininkavimo paslaugas teikiančią įstaigą).Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad išanalizavus ir įvertinus atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo 2026 m. vasario 23 d. ir 2026 m. birželio 3 d. nutarčių priėmimo metu. Dėl VšĮ „Taikos raktai“ specialistų patirties ir kvalifikacijos bei šios įstaigos tinkamumo teikti tarpininkavimo paslaugas šeimos bylose išsamiai pasisakė tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2026 m. vasario 23 d. nutartį, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl organizacijos VšĮ „Taikos raktai“ tinkamumo nagrinėjamu atveju teikti šalims tarpininkavimo paslaugas.Kartu teismas pažymėjo, jog, išskyrus deklaratyvius, subjektyvaus pobūdžio atsakovės samprotavimus, byloje nėra pateiktų jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti VšĮ „Taikos raktai“ specialistų kompetencija ir patikimumu. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovei ne kartą buvo paaiškinta, jog pirmiausia bus atliekamas darbas su tėvais, tam, kad būtų galima išsiaiškinti visas priežastis, kliudančias jiems bendradarbiauti tarpusavyje ir padėti nusistatyti bei įgyvendintini bendravimo su vaiku tvarką, išimtinai atitinkančią tiek vaiko raidą, tiek jo poreikius, o vaikas į procesą bus įtraukiamas tik įvykus pirminiam darbui su tėvais. Taigi, konkreti bendravimo su vaiku organizavimo tvarka bus nustatyta tik po išsamaus situacijos įvertinimo. Papildomai teismas pažymėjo, jog Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka su VšĮ „Taikos raktais“ taikoma metodika, pagal kurią pirmiausia yra dirbama su vaiko tėvais, nustatomas jų pasiryžimas ir pasiruošimas vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimui, o paskui organizuojami gyvi vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimai. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad neturi duomenų, jog VšĮ „Taikos raktai“ pažeidinėtų vaiko teises ar veiktų prieš jo interesus. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nepritarė tarpininkaujančios įstaigos keitimui, nes tai ilgins visą procesą ir gali dar labiau silpninti vaiko ir tėvo ryšį. Teismas nenustatė pagrindo nepritarti šiai Tarnybos išvadai.Kartu pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo skirti atsakovei 1000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys); taip pat vertino, jog nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ir galėtų neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę sumokėti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimų ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalys).Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu atsakovė J. K. – S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti 2026 m. vasario 23 d. teismo nutartį iš dalies ir nustatyti, kad „Kai ieškovas yra Lietuvoje, jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi A. S. organizuojamas tarpininkaujant VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos centras“ pagal šios įstaigos specialistų nustatytą tvarką. Atsakovė įpareigotina nustatytomis dienomis pristatyti vaiką į VšĮ „Dingusių žmonių šeimos paramos cento“ patalpas pagal šios įstaigos suderintą grafiką. Tarpininkavimo paslaugų išlaidas ieškovas ir atsakovė apmoka lygiomis dalimis“.Nurodo, kad, VšĮ „Taikos raktai“ nebuvo atskleidusi, jog pirmiausia bus atliekamas darbas su tėvais, aiškinantis priežastis, kliudančias tėvams bendrauti tarpusavyje. Tokiu būdu VšĮ „Taikos raktai“ iš atsakovės reikalauja to, kas teismo nutartyje nenumatyta – dalyvauti šeimos rekonstrukcijos programoje, aiškintis su M. S., kaip tarpusavyje bendrauti, bei papildomai mokėti už tokias paslaugas.Apeliantės vertinimu, buvę sutuoktiniai vienas su kitu bendrauja tik tiek, kiek yra reikalinga užtikrinti bendro vaiko interesus. Dėl šios priežasties atsakovė nesutinka su brukama šeimos rekonstrukcijos programa ir prievartiniu bendravimu su M. S.. Atsakovė niekad neatsisakė su M. S. bendrauti dėl vaiko interesų, vykdo teismo nutartį dėl tėvo nuotolinio bendravimo su vaiku. Siūlė ir siūlo vaiko tėvui bendrauti su vaiku, tačiau pats ieškovas nesiima iniciatyvos ir nededa pastangų dėl bendravimo su vaiku, kadangi nuo 2026 m. vasario mėnesio vaiko nematė.Atsižvelgiant į tai, kad M. S. su vaiku bendrauti sutinka tik VšĮ „Taikos raktai“, tai rodo, kad jis siekia ne bendrauti su vaiku, bet priversti atsakovę veikti pagal jo pasirinktą elgesio modelį neatsižvelgiant į atsakovės ir vaiko interesus.Atskirajame skunde pabrėžiama jog atsakovė šiuo metu neturi darbinių pajamų ir gyvena iš valstybės išmokų. Teismo ir VšĮ „Taikos raktai“ nurodytas atsakovės veikimas yra susijęs su mokėjimais, kurių neturėtų būti, jei būtų laikomasi 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties iš dalies pakeistos 2026 m. vasario 23 d. nutartimi, nuostatų.Šiuo atveju siekiant atkurti socialinę taiką tarpininko, užtikrinančio vaiko bendravimą su tėvu, pakeitimas padėtų šalims vykdyti teismo nutartį, pašalintų iš ginčo proceso dalyvį, kuris nesugebėjo likti neutraliu tarpininku ir veikia aiškiai išeinant už teismo nutartimi jam suteiktų įgalinimų ribų.Apeliantė kritikuoja ir Tarnybos išvadą, kadangi ji, apeliantės vertinimu, pateikta neatsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jautrus, priklausomas nuo mamos ir tik kiek daugiau nei pusantrų metų amžiaus, o pats ieškovas nesiima jokių priemonių dėl to, kad pasimatytų su vaiku.Taip pat apeliantė pažymi, jog jos kartu su atskiruoju skundu pateikiami viešojoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, jog VŠĮ „Taikos raktai“ turėtų būti pakeista kita.Atsiliepimu ieškovas M. S. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kuriais kvestionuojama VšĮ „Taikos raktai“ taikoma metodika, reikalavimas pasirašyti paslaugų teikimo sutartį bei dalyvauti pirminiuose susitikimuose, yra teisiškai nepagrįsti, iškreipia teismo paskirto tarpininko veiklos esmę ir yra jau galutinai išspręsti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi.Pabrėžia, jog atsakovė, praėjus vos dviem dienoms po nutarties priėmimo, likus keliems mėnesiams iki realių procedūrų pradžios ir dar net nežinodama jokių konkrečių įstaigos siūlomų grafikų ar programų, jau buvo kategoriškai apsisprendusi nepasirašyti jokių dokumentų ir nevykdyti teismo procesinio sprendimo (žr. atskirojo skundo priedus). Tai patvirtina, kad jos dabartiniai skundo motyvai dėl neva netikėtų ar nepriimtinų įstaigos reikalavimų yra visiškai melagingi ir naudojami tik kaip dirbtinis pretekstas pateisinti ilgalaikį neteisėtą neveikimą bei teismo sprendimų ignoravimą.Atsiliepime pažymima ir tai, kad Kauno apygardos teismas jau pripažino, kad išlaidos už pirminius specialistų susitikimus su tėvais yra būtinos tam, kad specializuoti profesionalai galėtų paruošti konfliktuojančius suaugusiuosius saugiam vaiko integravimui į bendravimą, todėl šie mokėjimai yra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių nutarties įgyvendinimu.Ieškovo vertinimu, teismo paskirto tarpininko keitimas esant situacijai, kai teismo nutartis nėra vykdoma jau pusę metų dėl pačios atsakovės kaltės, reikštų viso vykdymo proceso sugrąžinimą į pradinį tašką. Toks nepagrįstas proceso užvilkinimas padarytų neatitaisomą žalą mažamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiui, ką 2026 m. birželio 30 d. išvadoje akcentavo ir Tarnyba.Atsiliepime taip pat pabrėžiama, jog atsakovė pati vienašališkai sukuria neteisėtą situaciją, kai tėvui yra visiškai atimta fizinė galimybė matyti savo vaiką, o vėliau šį jos pačios priverstinai sukurtą laiko tarpą bando pateikti kaip įrodymą, kad tėvo ir vaiko ryšio neva nėra. Toks manipuliavimas faktinėmis aplinkybėmis peržengia bet kokias sąžiningo procesinio elgesio ribas, todėl atsakovė negali savo pačios įvykdyto teismo nutarties blokavimo naudoti kaip teisėto argumento prašymui dėl tarpininkaujančios įstaigos keitimo pagrįsti.Dėl atsakovės pateiktų duomenų, susijusių su viešojoje erdvėje esančių Seimo nario bei kitų subjektų pasisakymais, ieškovas pažymi, kad tokie viešų subjektų išsakyti bendro pobūdžio svarstymai apie mediacijos sistemos tobulinimą neturi jokio teisinio ryšio su konkrečiais šios bylos šalių faktiniais santykiais.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės prašymas pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas ir įrodytas, kadangi nenustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti galiojančią tvarką bei tarpininką.Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimoPagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikia viešojoje erdvėje esančią Seimo nario išdėstytą poziciją dėl mediacijos ir tuo susijusių klausimų (2026 m. liepos mėn.), taip pat susirašinėjimo su VŠĮ „Taikos raktai“ bei skambučių duomenis (balandžio mėn.; balandžio 27 d.; vasario 25 d.; sausio 30 d., teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties kopiją. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties kopiją; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. birželio 30 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; antstolio V. M. 2026 m. gegužės 29 d. patikslinto sprendimo kopija; ieškovo 2026 m. rugpjūčio 10 d. paklausimo VšĮ „Taikos raktai“ dėl nutarties vykdymo kopiją.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas naujų įrodymų priėmimo klausimą, pažymi, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad šalys beveik visų pateikiamų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ar teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Be to, dalis duomenų arba jau yra byloje ar viešojoje erdvėje, arba teismui prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, kadangi tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Taigi, objektyvių ir CPK 314 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių pagrįsti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme nėra. Tik ieškovo pateikiamas naujas įrodymas (ieškovo 2026 m. rugpjūčio 10 d. paklausimas VšĮ „Taikos raktai“ dėl nutarties vykdymo) yra gautas jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neįrodinėja aplinkybių, jog ji po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pradėjo vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygas, nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad šalių pateikiami duomenys yra prieinami viešojoje erdvėje bei neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimi šalių kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktus naujus įrodymus.2026 m. rugsėjo 30 d. atsakovės atstovas advokatas J. B. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo prijungti ieškovo M. S. pasirašytą VšĮ „Taikos raktai“ sutikimą dėl šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo dėl bendravimo su vaiku) paslaugos bei su jo pateikimu susijusius dokumentus. Ieškovas 2026 m. spalio 1 d. pateikė rašytinę nuomonę (DOK 81535) bei 2026 m. gegužės 12 d. ir gegužės 28 d. prašymų kopijas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodo neturėjusi galimybės anksčiau pateikti ieškovo M. S. pasirašyto VšĮ „Taikos raktai“ sutikimo dėl šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo dėl bendravimo su vaiku) paslaugos bei su jo pateikimu susijusių dokumentų, o ieškovas su šių dokumentų priėmimu sutinka, taip pat pateikė savo nuomonę dėl jų vertinimo ir papildomus įrodymus (2026 metų gegužės mėnesio prašymų kopijas), sprendžia, jog yra pagrindas priimti naujus šalių pateikiamus įrodymus (DOK-81509 bei DOK 81535), kadangi šių įrodymų priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, taip pat nepažeis nė vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, kadangi abi šalys jau yra išdėsčiusios savo nuomonę bei vertinimą.Dėl skundžiamos nutarties teisėtumoApeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atsakovės atskirąjį skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis bei taikė procesinės teisės normas.Atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į naujai susiklosčiusias aplinkybes, taip pat į tai, jog iš atsakovės yra reikalaujama vykdyti bei papildomai mokėti už tai, kas peržengia ieškovo ir vaiko tarpusavio bendravimo ribas, pats ieškovas iš esmės nusišalino nuo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, o viešojoje erdvėje esanti informacija pagrindžia atsakovės vertinimą dėl netinkamų VŠĮ „Taikos raktai“ paslaugų bei metodikų turinio.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, ieškovo atsiliepimą į jį, taip pat byloje esančius duomenis, susijusius su byloje priimtomis teismų nutartimis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo klausimu, kitus byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pirmiausia pažymi tai, jog esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Taigi, net ir esant nustatytai konkrečiai teismo patvirtintai bendravimo tvarkai šalys yra laisvos sudaryti susitarimą ir įgyvendinti savo, kaip vaiko tėvų, teises ir pareigas be priverstinio vykdymo instrumentų, papildomų lėšų skyrimo ar kitų asmenų įtraukimo.Nagrinėjamu atveju atsakovė, tvirtindama, jog situacija yra pasikeitusi nuo byloje anksčiau išnagrinėtų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimų, nenurodė jokių konkrečių duomenų, susijusių su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įvertintos Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartyse.Pastebėtina, jog dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, susijusių su VŠĮ „Taikos raktai“ taikomomis metodikomis bei sprendiniais, yra pasisakyta minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose nurodoma, jog VšĮ „Taikos raktai“ yra tinkama teikti šalims tarpininkavimo paslaugas; vaiko motinai įstaiga buvo paaiškinusi, kad pradžioje bus darbas tik su tėvais, tam, kad būtų galima išsiaiškinti visas priežastis, kliudančias jiems bendradarbiauti tarpusavyje ir padėti nusistatyti bei įgyvendintini bendravimo su vaiku tvarką, išimtinai atitinkančią tiek vaiko raidą, tiek jo poreikius, o vaikas į procesą yra įtraukiamas tik įvykus pirminiam darbui su tėvais; taip pat, atsižvelgiant į laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo būtinybę bei pasirinktos organizacijos tinkamumą šiam tikslui įgyvendinti, siekiant užtikrinti geriausius ginčo šalių vaiko interesus, tarpininkavimo paslaugų išlaidos yra būtinos, o šias išlaidas, atsižvelgiant į CK 3.163 straipsnio 1 dalies nuostatas, abu tėvai turi mokėti per pusę lygiomis dalimis.Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, pakartojo argumentą dėl neva iki tol neminėtos šeimos rekonstrukcijos paslaugos bei atsakovės vertimo prisiimti nepagrįstą finansinį įsipareigojimą, kuris viršija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas. Kartu pastebėtina, jog apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodyti argumentai, susiję su aiškios informacijos nepateikimu, įstaigos veikimo trukme bei patikimumu, jau buvo analizuoti ir nagrinėti.Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovė, kreipdamasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl naujų aplinkybių, darančių realią įtaką nustatytai bendravimo tvarkai, egzistavimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, taip pat įvertinęs atsakovės 2026 m. birželio 8 d. prašyme bei atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, pažymi ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovas turėjo realią galimybę nuo apeliantės nurodomo 2026 m. vasario mėnesio tiesiogiai bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, taip pat kad atsakovė yra atlikusi kokį nors mokėjimą VŠĮ „Taikos raktai“, realiai vykdžiusi teismo nustatytą bendravimo tvarką ginčo apimtyje ar toks vykdymas nebuvo įmanomas dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju vien hipotetinės abejonės ar nesutikimas su tarpininko nustatytos sistemos eiga/elementais, net nepradėjus realaus jos taikymo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo situacija yra iš esmės pasikeitusi ar įvykę įvykiai objektyviai trukdo įgyvendinti teismo procesiniu sprendimu nustatytą tvarką, kurią tinkama pripažino ir Tarnyba, atsižvelgdamas bei įvertinusi ir apeliantės nurodomą vaiko amžių bei jo poreikius.Vertinant atsakovės argumentus, susijusius su VŠĮ „Taikos raktai“ susitarimo (sutikimo) turiniu, kuris atsakovės vertinimu, pagrindžia, jog ieškovas susitarė su tarpininku dėl šeimos rekonstrukcijos paslaugos, o tai nėra susiję su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimu, taip pat kad ieškovas siekia nepagrįstai vilkinti bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nagrinėjimą, nes susitarimo (sutarties) 4.1 punkte numatyta, jog šalys įsipareigoja stabdyti ginčus dėl bendravimo tvarkos, pažymėtina, kad į byla pateikto VŠĮ „Taikos raktai“ susitarimo (sutarties) turinys tiesiogiai įtvirtina pirmiau aptartas ir dar Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad teikiama paslauga yra kompleksinė ir skirta tam, jog tėvai rastų ir įgyvendintų tvarius bei konstruktyvius sprendimus sukurti sąlygas, kad vaiko teisė bendrauti su kiekvienu iš tėvų būtų įgyvendinta vaiko poreikius atitinkančiu būdu. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, pateikto susitarimo (sutarties) nuostatos nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis susitarimas yra skirtas ne bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimui.Be to, įsipareigojimas stabdyti ginčą konkrečiai dėl bendravimo tvarkos, priešingai nei teigia apeliantė, kaip tik yra nukreiptas į greitesnį ir operatyvesnį procesą dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo ir nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu bus vilkinama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, juo labiau, jog iš pateiktų ieškovo dokumentų matyti, kad jis, teikė prašymą dėl kompleksinės psichologinės psichiatrinės teismo ekspertizės skyrimo ir bylos stabdymo išimtinai dalyje dėl bendravimo tvarkos bei prašė likusioje dalyje bylą nagrinėti bendra tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių patiriamų išlaidų apimtis ir mastas tarpininkų paslaugoms apmokėti yra sąlygotas išimtinai pačių šalių veiksmų, principų ir susitarimo nebuvimo, todėl aplinkybė, koks konkrečiai subjektas teiks tarpininko paslaugas, nėra esminis kriterijus dėl šalių galimų išlaidų dydžio.Papildomai pastebėtina, jog apeliantės teiginys, jog priklausomai nuo sudaryto grafiko, gali būti mėnesių, kai M. S. teikiamas išlaikymas vaikui bus panaudotas apmokėti tarpininko paslaugoms, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, pažeidžia CK 3.203 straipsnio nuostatas ir gali būti pagrindu teisinei atsakomybei kilti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateikiamus duomenis apie Seimo nario ar kitų asmenų išsakytą poziciją apie mediacijos instituto taikymą ar konkrečiai VŠĮ „Taikos raktai“ veiklą, pažymi, jog teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas yra viena iš esminių teisingo, tinkamo ir nešališko proceso garantijų, dėl ko teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Atsižvelgiant į tai, priimant procesinį sprendimą yra vertinama ir vadovaujamasi konkrečiais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia arba paneigia atitinkamas šalių įrodinėjamas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės pateikti duomenys yra subjektyvi asmenų nuomonė, kuri buvo pateikta kaip bendro pobūdžio informacija viešojoje erdvėje, dėl ko tokia informacija neturi teisinės reikšmės nagrinėjant atsakovės atskirojo skundo reikalavimą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).Įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėjas Ignas Totilas