Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei (duomenys neskelbtini),

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ATS1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, nurodė, kad nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateiktų teisme, išklausiusi šalis, prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų vaiko teisės į šeimos ryšių palaikymą, prašoma priteisti išlaikymo suma (350 Eur periodinėmis išmokomis) yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi, bet ir visaverčiai nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai, galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atstovė pateikė išvadą, kad, ieškinio reikalavimų tenkinimas atitiktų geriausius vaiko interesus.

Atsakovui ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti elektroniniu paštu, atsakovas elektoriniu paštu patvirtino šių procesinių dokumentų gavimą, tuo pačiu elektroninio pašto adresu atsakovui buvo išsiųstas teismo šaukimas į teismo posėdį, išaiškinta teisė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Įvaikinimo tarnybos specialistams tiriant šeimos gyvenimo sąlygas atsakovas bendravo su specialistais, buvo informuotas apie procesą, teikė paaiškinimus, susijusius su byloje keliamais reikalavimais. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Neprieštaraujant ieškovei bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kadangi konstatuotina, jog jis yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį, prašymų atidėti teismo posėdį nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tai patvirtina Anykščių rajono savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis), jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) gyvena su motina IES1, kuri juo rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Vaiko nuomonės išklausymo metu vaikas išreiškė toki amžiaus vaikams įprastą norą gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Nors šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu atsakovas Įvaikinimo tarnybos specialistams nurodė, kad nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau prieštaravimų ieškiniui nereiškė. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų (duomenys neskelbtini) interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina IES1 (CK 3.169 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

Nors ieškovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, atsakovas Įvaikinimo tarnybos specialistams šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu nurodė, kad nesutiks su siūloma bendravimo tvarka, norės dažniau bendrauti su vaiku, todėl ieškovės reikalavimas nagrinėtinas bei teismo sprendimu nustatytina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metai, vertintina, kad pagal savo brandą ir amžių, tai matyti ir iš Įvaikinimo tarnybos pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto, jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl konkrečios bendravimo su tėčiu tvarkos (kaip leisti savaitgalius, atostogas ir pan.), o tėvų pareiga yra užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abejais tėvais. Išklausant jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu nurodė, jog tėvo pasiilgsta, norėtų matytis dažniau, pats skambina tėvui, taigi, vaikas nori bendrauti su tėvu, todėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas atitiktų vaiko interesus.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, t. y. kas antrą savaitgalį, mėnesį vaiko atostogų vasarą metu, tėvo dieną, šventinėmis dienomis (šv. Kalėdų ir šv. Velykų metu).

Įvaikinimo tarnybos specialistams atsakovas nurodė, jog turėtų su vaiku bendrauti dažniau nei ieškinyje nurodytu periodiškumu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio neteikė, siūlymų dėl nustatytinos bendravimo tvarkos neteikė.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas šiais metais (duomenys neskelbtini) mieste, kur gyvena kartu su motina (ieškove), nori bendrauti su tėvu, atsakovas gyvena skyriumi nuo vaiko, kitoje nei (duomenys neskelbtini) miestas gyvenamojoje vietovėje, nustatoma ieškovės ieškiniu pasiūlyta bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas ir tėvas bendrauja kas antrą savaitgalį, vaiko atostogų metu, valstybinių švenčių dienomis, t. y. tuo metu, kai vaikas neprivalo eiti į mokyklą, taip vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu suderinant su vaiko ugdymosi procesu. Įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kad toks bendravimo intensyvumas nepažeistų vaiko teisės į šeimos ryšių palaikymą, be to, ieškovė taip pat turi teisę leisti su vaiku savaitgalius, bendrauti laisvu nuo mokyklos laiku, planuotis bendras veiklas, todėl vertintina, jog būtų netikslinga teismo iniciatyva nustatyti intensyvesnę, kitokio periodiškumo bendravimo tvarką.

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti teismo procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

2026 m. patvirtinta 1153 Eur dydžio minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA), t. y. 812 Eur atskaičius mokesčius, priklausomai nuo mokestinės naštos, kaupiant pensijai, kas iš principo turėtų būti skatintinu dalyku. Ieškovė didesnių nei MMA išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo. Ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 747 Eur.

Atsakovas mažesnių nei ieškinyje nurodyti vaiko poreikių neįrodinėjo, Įvaikinimo tarnybos specialistams nurodė, jog iš jo pakankama būtų 300 Eur išlaikymo per mėnesį suma.

Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais, iš dalies rašytiniais įrodymais. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (apie 270 Eur), drabužiams, avalynei, patalynei ir kitokioms panašioms prekėms (apie 80 Eur), komunalinėms paslaugoms (apie 70 Eur), mokyklai, įvairioms rinkliavoms (apie 50 Eur), vaistai, įvairūs maisto papildai (30 Eur), higienos prekės (apie 25 Eur), mobiliojo telefono planui (10 Eur), kirpyklai (10 Eur), kurui (apie 50 Eur), laisvalaikiui (apie 50 Eur), būreliams (apie 40 Eur), kitos tiesiogiai neišvardintos sumos, iš viso apie 747 Eur vidutiniškai per mėnesį, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos:

Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką, visavertį maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, todėl 270 Eur suma maistui bei 80 Eur per mėnesį (960 Eur bendra suma per metus) drabužiams, avalynei (tiek laisvalaikiui, tiek į mokyklą – ieškovė paaiškino, kad vaikui reikalinga uniforma, kuri kainavo apie 300 Eur), ieškovei į šią sumą įtraukus išlaidas ir patalynei, rankšluosčiams, yra laikytina ne per didele suma, įvertinus, kad augančiam vaikui per metus turi būti superkami skirtingus sezonus atitinkantys drabužiai, avalynė, vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikai dar ne visada geba saugoti aprangą, kitus turimus daiktus;

Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalinga pastovios priežiūros (vaikas sekamas (duomenys neskelbtini), paūmėjimo metu gydomas vaistais, teikiamos reabilitacijos paslaugos – ieškovės paaiškinimu du kartus per metus, kurios, nors ir kompensuojamos valstybės, neišvengiamai lemia, kad ieškovė patiria vienokių ar kitokių papildomų išlaidų (papildomiems daiktams į įstaigą, maistui ir pan.), paprastai vaikai per metus bent kartą suserga peršalimo ligomis, todėl vaistams ir vitaminams (po 30 Eur per mėnesį ar 360 Eur per metus) nurodyta suma bendrai vertintina per didele bei pripažįstama pagrįsta ir protinga pripažįstama suma per mėnesį įsigyti kokybiškų vitaminų ar nekompensuojamų vaistų pagal poreikį, apmokėti mokamas gydymo paslaugas, jei tokioms kiltų poreikis;

Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (kūno prausiklis), dantų pasta, dantų šepetėlis ir pan.), patiriamos išlaidos įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), kirpykloje, todėl vidutiniškai per mėnesį 25 Eur higienos priemonėms bei 10 Eur kirpėjo paslaugoms išleidžiamos sumos pripažįstama protingomis ir pagrįstomis;

Ieškovė nurodė išlaidas mokyklinėms prekėms, su vaiko ugdymu susijusioms paslaugoms (50 Eur). Šalių vaikui (duomenys neskelbtini) mokyklą neišvengiamai patiriamos išlaidos pasiruošimui į mokyklą, pratyboms (ieškovė paaiškino už pratybas sumokėjusi 80 Eur) bei sąsiuviniams, rašymo priemonėms, kitoms kanceliarinėms priemonėms ir pan., taip pat, nors ir neperkant kas metus, kuprinei. Atsižvelgiama ir į tai, kad mokykloje būna įvairiausių nenumatytų rinkliavų, išlaidų, vaikai bent keletą kartų vyksta į ekskursijas. Vertintina, kad ieškovės nurodytos išlaidos šioms reikmėms yra neišaukštintos;

Atsižvelgiant į vaiko amžių, ne per didelėmis ir pagrįstomis laikytinos nurodytos 50 Eur išlaidos žaislams, knygelėms, kurios iš dalies tiek šiuo metu, tiek paaugus vaikui, plečiantis draugų ratui, interesų sferai didesne apimtimi galėtų būti skiriamos vaiko laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadienio šventėms, dovanoms draugų gimtadienių proga ir pan.);

Rašytiniais įrodymais buvo pagrįsta, kad vaikas lankė (duomenys neskelbtini) menų mokyklą (mėnesio mokestis – 12 Eur), anglų kalbos užsiėmimus (mokestis apie 20 Eur per mėnesį), ieškovė paaiškino, kad vaikas šiuo metu nebelanko menų mokyklos, anglų kalbos pamokų, tačiau pradėjo lankyti karatė treniruotes, kainuojančias 39 Eur per mėnesį. Vaiko ugdymas, lavinimas yra būtinas ir turi būti skatinamas, todėl išlaidos vaiko būreliams pripažįstamos pagrįstomis, o apie 40 Eur suma jiems apmokėti protingo dydžio;

Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovė paaiškino šiuo metu gyvenanti nuomojame būste. Kadangi ieškovei priklausantis pastatas-gyvenamasi namas-mokykla yra skirtingoje gyvenamojoje vietovėje nei vaiko ugdymo įstaiga, ieškovės darbo vieta, ieškovės paaiškinimu yra ir nepritaikytas gyvenimui, ieškovei ir atsakovui priklausantis butas yra (duomenys neskelbtini) mieste, be to, šalys nėra išsprendusios, kokiu būdu naudosis šiuo turtu, ieškovės nurodytos išlaidos gyvenamojo būsto nuomai (duomenys neskelbtini) mieste pripažintinos pagrįstomis, o nurodytas nuomos mokestis (350 Eur) neišaukštintu. Gyvenant bute asmuo patiria išlaidas už elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą, šildymą, ieškovė paaiškino, kad, pvz., rugsėjo mėn. sumokėjo apie 140 Eur už komunalinius patarnavimus, vėlesniais mėnesiais neišvengiamai bus patiriamos išlaidos už šildymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tam, kad vaikas būtų aprūpintas gyvenamuoju būstu, vaikui tenkanti dalis su buto nuoma vidutiniškai per metus galėtų būti iki 200 Eur per mėnesį;

Ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje įtraukta 50 Eur suma kurui, į bylą pateikti duomenys, kad ieškovei priklauso lengvasis automobilis. Nors šiuo metu ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta jau yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur vaikas lanko mokyklą, tačiau auginant vaiką išlaidos kurui (ar visuomeninio susisiekimo bilietams) yra neišvengiamos, be to, vaiką tenka vežti į reabilitaciją Druskininkuose ar Palangoje. Įvertinus tai, taip pat dabartines kuro kainas, ieškovės nurodyta 50 Eur suma per mėnesį kuro išlaidoms pripažįstama pagrįsta;

Nors nepateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai, pagrįsta pripažįstama 10 Eur suma per mėnesį sumokėti už vaiko telefoną ir jo planą, kadangi šiuo metu pagal telekomunikacijų bendrovių nustatytus įkainius tokia suma, mokama už nurodytas paslaugas, yra įprasta ir praktiškai minimali;

Į vaiko poreikių skaičiuotę įtrauktos 70 Eur išlaidos vaiko kaupiamajam gyvybės draudimui. Tokios išlaidos, patiriamos tėvų apsisprendimu skirti lėšas papildomam vaiko draudimui, nepripažintinos būtinomis vaiko poreikių tenkinimui, tačiau įvertinama, kad įprastai mokyklinio amžiaus vaikams yra duodami kišenpinigiai, kurių ieškovė į vaiko poreikių skaičiuotę atskirai neįtraukė, duodant vaikui apie 2 Eur per dieną tai galėtų sudaryti apie 70 Eur per mėnesį, todėl ieškovės nurodyta 70 Eur suma įtraukiama į kasmėnesinę vaiko poreikių skaičiuotę.

Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ar patiriamos nereguliariai, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas priteisiamas ne konkretaus vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.

Darytina išvada ieškovę pagrindus ieškinyje nurodytus vaiko poreikius ir jame nurodytą 747 Eur sumą per mėnesį jiems patenkinti. Įvertinus po ieškinio pateikimo pasikeitusias aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovei tenka nuomotis būstą, todėl su būstu susijusios išlaidos neišvengiamai padidėja, teismas vertina, kad su vaiko poreikių patenkinimu susijusios išlaidos yra netgi didesnės nei ieškinyje nurodyta 747 Eur suma. Atsakovas nepagrindė ir neįrodinėjo, jog vaiko išlaikymui reikalinga mažesnė nei ieškinyje nurodyta ar mažesnė nei 1 MMA suma.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į šalių nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, specialius poreikius šioje srityje dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), lemiančius papildomas išlaidas, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus, kad visada atsiranda nenumatytų vaiko priežiūros išlaidų, pripažintina pagrįsta ir įrodyta, jog šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ieškovės ieškinyje nurodyta 747 Eur suma, kuri yra mažesnė nei orientaciniu kriterijumi pripažintina viena MMA bei kurios bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus, taip pat kuri, įvertinus bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias aplinkybes (ieškovei tenka nuomotis būstą), galėtų būti ir didesnė.

Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius). Byloje nėra duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų, turėtų kitų išlaikytinių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise bendrai su atsakovu (po ½ dalį) priklauso butas (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat dalis pastato-mokyklos su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, ieškovės paaiškinimu – nepritaikytais gyvenamajai paskirčiai, viena kelių transporto priemonė (lengvasis automobilis). Ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams (bendrą su atsakovu įsiskolinimą kredito įstaigai už įsigytą būstą).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas dirba, duomenys apie gaunamas pajamas nepateikti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, tais mėnesiais, kai nebūdavo nedraudiminiame laikotarpyje, gaudavo nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur draudžiamųjų pajamų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise bendrai su ieškove (po ½ dalį) priklauso butas (duomenys neskelbtini) mieste, bendrai su kitais asmenimis priklauso paveldėti nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini) (du žemės sklypai su viename žemės sklype esančiais pagalbinio ūkio pastatais), trys kelių transporto priemonės (vienas lengvasis automobilis, kurio dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, ir dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas). Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams (bendrą su ieškove įsiskolinimą kredito įstaigai už įsigytą būstą). Byloje nėra duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų ar turėtų kitų išlaikytinių.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui mokama įprasto dydžio, nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių turtinę padėtį, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečio vaiko poreikius, ne tik būtinuosius, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kurios bazinis dydis nuo 2026 m. sausio 1 d. siekia 129,50 Eur.

Šalių turtinė padėtis gali būti vertinama kaip panaši, kadangi šalys nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties statinius, dirba, gauna reguliarias darbines pajamas. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nustatant šalių dalį išlaikymo prievolėje (priteistino išlaikymo dydį) taip pat įvertinama tai, kad pagal nustatytą tvarką atsakovas su vaiku turėtų leisti kas antrą savaitgalį, dalį atostogų, kurių metu privalėtų tenkinti vaiko poreikius, tačiau tik kasdienius, tuo tarpu ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka kasdieniniai vaiko aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, didesnė našta jį globojant kiekvieną dieną, tenkinant neplanuotus vaiko poreikius, ieškovei dažniau tenka pareiga slaugyti vaiką, vykti kartu į reabilitacijas (bent jau kol vaikui (duomenys neskelbtini) m. sueis (duomenys neskelbtini) metai ir kol ieškovei vykimas yra kompensuojamas valstybės), dėl to patiriant dalies darbinių pajamų netekimą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, įprastus vaiko poreikius bei papildomus dėl turimos ligos, tai, kad ieškovei tenka kasdieniniai vaiko aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai bei dėl to vertinant, kad atsakovas šiek tiek didesne dalimi turėtų prisidėti prie ieškovės nurodytų vaiko poreikių patenkinimo, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą mažinant valstybės vaikui mokamomis išmokomis, konstatuojama, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 340 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2026 m. birželio 9 d., iki vaiko pilnametystės. Tokia suma būtų ir ne didesnė nei pusė orientaciniu kriterijumi laikytinos MMA (apie 812 Eur – 129,50 Eur / 2), taip pat proporcinga atsakovo - pakankamai jauno, darbingo amžiaus, neturinčio kitų išlaikytinių, gaunančio reguliarias pajamas, turinčio likvidaus nekilnojamojo turto – turtinei padėčiai.

Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, CK 3.186 straipsnio 1 dalį, CK 3.203 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

2026 m. birželio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. birželio 9 d.) – panaikintinos nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog vykdė pareigą išlaikyti vaiką, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo 350 Eur periodinėmis išmokomis pateikė 2026 m. birželio 9 d., prašė priteisti 3150 Eur (350 Eur x 9 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius (nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. birželio 1 d.), o nuo 2026 m. birželio 1 d. priteisti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis.

Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovė įrodinėjo, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., nuo tada atsakovas išlaikymo vaikui neteikė.

Atsakovas atsikirtimų į ieškovas nurodytas aplinkybes neteikė. Iš pateiktos Įvaikinimo tarnybos išvados matyti, kad specialistams teigė su ieškove galutinai išsiskyręs po 2025 m. Kalėdų, tačiau būtent tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų neteikė, pripažino, nuo tada neteikęs išlaikymo vaikui, tačiau teigė davęs vaikui grynųjų pinigų, pinigų yra pervedusi ir atsakovo motina, akcentavo vienas mokantis būsto paskolos įmokas.

Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėn. jis vykdė vaiko išlaikymo pareigą. Atsakovas į bylą tokių įrodymų neteikė. Tai, kad epizodiškai vaikui davė grynųjų pinigų (ieškovė patvirtino, kad atsakovas, jos žiniomis, vieną kartą pačiam vaikui davė 100 Eur), nereiškia, kad atsakovas nuo 2025 m. rugsėjo mėn. pilnai vykdė išlaikymo pareigą jo būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovo motina, atsakovo teigimu skyrusi lėšų vaikui, neturi teisinės pareigos išlaikyti šalių vaiką, todėl jos atlikti mokėjimai, nesant šalių susitarimo, negali būti įskaitomi atsakovo prievolės išlaikyti vaiką padengimui.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, o ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo gali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis), todėl šalių nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo 2026 m. birželio 8 d. (įskaitytinai), o išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisimas nuo ieškinio pateikimo dienos 2026 m. birželio 9 d. (įskaitytinai). Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgiama į šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad vaiko poreikiai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo mažesni nei šiuo sprendimu nustatyti, tačiau įvertinama, kad 70 Eur išlaidos vaiko kaupiamajam gyvybės draudimui nepripažįstamos būtinomis vaiko poreikių tenkinimui, vaikams, lankantiems (duomenys neskelbtini), kišenpinigiai paprastai neduodami, nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo ieškovė paaiškino gyvenusi broliui priklausančiame name, taigi nuomos išlaidų nepatirdavo; 2025 m. MMA atskaičius mokesčius buvo apie 747 Eur, o bazinio dydžio išmoka vaikui 122,50 Eur, 2026 m. – 129,50 Eur; ieškovės ieškiniu įrodinėta suma vaiko poreikiams patenkinti – 747 Eur, tokiu būdu vidutinis išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. birželio 8 d. būtų apie 310 Eur per mėnesį. Todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) naudai už 9 mėn. 8 d. priteisiamas 2873 Eur (310 Eur x 9 mėn. 8 d.) išlaikymo įsiskolinimas. Likusi reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 119 Eur žyminiu mokesčiu ir patyrė 1350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 1469 Eur (DOK-66716).

Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje.

Byloje valstybė patyrė 15,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas 97,14 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 91,21 proc. Konstatuotina, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 96,12 proc. (100 + 97,14 + 91,21 /3).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, teismo posėdžių skaičių ir trukmę ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1412 Eur (1469 Eur x 96,12 proc.) (suapvalinus) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 157 Eur ((340 x 12) + 2873 x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkta1, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 14,71 Eur (15,30 Eur x 96,12 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 171,71 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už valstybei priteistinos sumos dydį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) po 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2026 m. birželio 9 d. įskaitytinai, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 2873 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti tokią atsakovo ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką iki vaikui sueis 18 (aštuoniolika) metų:

1. ATS1 bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) kiekvieną kalendorinių metų lyginių (porinių) savaičių savaitgalį (paimant vaiką penktadienį iki 19 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19 val.) ir praleidžia visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. ATS1 paima sūnų iš jo gyvenamosios ar faktinės buvimo vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2. ATS1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) mėnesį vasaros metu. Laikotarpiu, kurį sūnus leidžia su tėvu metu, ATS1 turi teisę išvykti su sūnumi (duomenys neskelbtini) į užsienį, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija vieno mėnesio laiko, nustatyto šiame punkte, be vaiko motinos sutikimo. Jeigu šalių kasmetinės atostogos sutampa, ATS1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) pirmąją pusę savo atostogų, o IES1 – antrąją pusę savo atostogų;

3. ATS1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) Tėvo dieną paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ryto iki 21 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, nepaisant 1 punkte nustatytos bendravimo tvarkos, o IES1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) Motinos dieną, nepaisant 1 punkte nustatytos bendravimo tvarkos;

4. Nelyginiais metais ATS1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra pasirinktoje vietoje laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 15 val., paimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, o lyginiais metais ATS1 praleidžia su sūnumi (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra pasirinktoje vietoje laikotarpį nuo gruodžio 25 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 21 val., paimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

5. Lyginiais metais ATS1 praleidžia su sūnumi savo nuožiūra pasirinktoje vietoje šv. Velykas, pasiimant vaiką iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iki 20 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 21 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 21 val.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1412 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 171,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 2222). Valstybei priteistas išlaidas atsakovai privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, nurodant įmokos kodą.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą – panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.