Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyliktokas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Dvyliktokas“ dėl sprendimų, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – tiekėjų pasiūlymų vertinimą; duomenis apie UAB „Guresta“ sumokėtą pasiūlymo užtikrinimą; pirkimo komisijos posėdžių protokolus; Statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sąlygas Nr. 26-1 (2026 m. rugpjūčio 12 d. atskirojo skundo Nr. DOK-82458 priedai). Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas nepranešus atsakovei, todėl atsakovė prarado galimybę pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus yra pateikusi į bylą su 2026 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepimu į ieškinį, kuris bylą nagrinėjančios teisėjos 2026 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija priimtas. Pakartotinis su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018, 10 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 39 punktas). Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021, 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo daugiabučio gyvenamojo namo Kaune, Savanorių pr. 393, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su projekto parengimu pirkimą (2026 m. liepos 30 d. ieškinio Nr. CBP-6036 priedas Nr. 1.2). Pirkimas vykdomas pagal Tvarkos aprašą (2026 m. liepos 30 d. ieškinio Nr. CBP-6036 priedas Nr. 1.2). Pirkimo objektas – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, Savanorių pr. 393 atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai su projekto parengimu (2026 m. liepos 30 d. ieškinio Nr. CBP-6036 priedas Nr. 1.2). Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti, kad atsakovės 2026 m. birželio 30 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime yra nepagrįstas. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą.

Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, kadangi ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas bei jos neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei yra nesuderinamos su viešuoju interesu.

Atsižvelgdamas į apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas toliau įvertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020; 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-549-407/2024).

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, todėl šioje proceso stadijoje yra pagrindas pripažinti, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovės 2026 m. birželio 30 d. sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą pirkime yra nepagrįstas. Toks ieškinio reikalavimas dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo nagrinėtinas teisme, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas. Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė nurodė faktinius ir teisinius argumentus dėl šių reikalavimų, prie ieškinio pridėjo įrodymus, taip pat duomenis, kad ieškovė yra pasinaudojusi ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Nors apeliantė, teikdama argumentus dėl ieškovės ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimu, tačiau jos galės būti įvertintos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjimų aplinkybių vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą. Teismų praktikoje pažymima, kad aplinkybės dėl ieškovės suinteresuotumo išsprendžiamos bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023, 18 punktas).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį, nusprendžia, jog remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir (ar) ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie preliminarų ieškinio pagrįstumą pripažįstama pagrįsta.

Dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021, 34–35 punktai; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-467/2022, 21 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas, t. y. nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Išsprendus ginčą dėl sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, jei ieškovės reiškiami reikalavimai būtų patenkinti, ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesas nebūtų apgintas, nes civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, viešojo pirkimo sutartis galimai būtų jau pasirašyta, o pirkimo procedūros užbaigtos. Dėl to atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo ir kt. Kita vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad, net ir ieškinio tenkinimo atveju, toks sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes pirkimo rezultatai nesikeistų – ieškovės pasiūlymas nebūtų laikomas laimėjusiu, nelemia kitokios išvados, negu ji buvo padaryta šios nutarties 35 punkte, kadangi jų vertinimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį, gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir atitikties viešajam interesui

Apeliantės įtikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, yra nesuderinamas su viešuoju interesu, jų neigiamos pasekmės viršija galimą naudą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kurio objektas – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, Savanorių pr. 393, atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai su projekto parengimu (2026 m. liepos 30 d. ieškinio Nr. CBP-6036 priedas Nr. 1.2).

Atsižvelgdamas į pirkimo objektą (žr. šios nutarties 39 punktą), apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad jis yra svarbus visuomenei (daugiabučio gyventojams) dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo, energetinio efektyvumo didinimo, turto vertės padidėjimo. Tačiau apeliantės dėstomos aplinkybės nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Vien ta aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar, neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų, galėtų kilti didesnė žala. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-625-516/2022, 25 punktas; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023, 27 punktas).

Antra, byloje nėra objektyvių duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo avarinę būklę ar ypatingus nepatogumus gyventojams, kurie kiltų artimiausiu metu nepradėjus daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo. Be to, iš byloje esančių pirkimo sąlygų 16.2.7 papunkčio turinio matyti, kad maksimalus galimas siūlyti darbų atlikimo terminas yra 360 dienų, o minimalus – 210 dienų, darbų atlikimo terminas apima tik statybos rangos darbus nuo pranešimo apie statybos pradžią iki galutinio statybos rangos darbų perdavimo užsakovui (2026 m. liepos 30 d. ieškinio Nr. CBP-6036 priedas Nr. 5). Šios aplinkybės papildomai pagrindžia, kad pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Taigi, skubiai neįgyvendinus pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus modernizavimo darbus, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, gyventojų (visuomenės) saugumui. Nurodomas poreikis kuo greičiau sudaryti pirkimo sutartį daugiau grindžiamas pirkimo objekto nauda ateityje, o atskirajame skunde neįrodyta, jog pirkimo objekto įsigijimas vėlesniais terminais padarytų akivaizdžią ar neištaisomą žalą valstybei, visuomenei.

Trečia, apeliantės argumentai, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo atsakovė negali UAB „Guresta“ grąžinti 100 000 Eur pasiūlymo užtikrinimo, todėl patiria nuostolius ir nepatogumus, nepagrindžia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal savo procesinę prigimtį yra susijęs su tam tikrais asmens, kuriam jos taikomos, teisių suvaržymais ar nepatogumais, tačiau vien šis faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas proporcingumo principas ar kad tai yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti ar jas panaikinti.

Ketvirta, apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė bendrąją taisyklę, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi išspręsti apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešus atsakovui, todėl atsakovė prarado galimybę pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.

CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tada, kai teismas mano, jog tai būtina, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinybės pranešti apeliantei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinių teisės normų nepažeidė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės neinformavimas galėjo lemti kitokį išnagrinėjimo rezultatą, juolab kad apeliantė turėjo galimybę nesutikimo argumentus išdėstyti atskirajame skunde, būtent tai ir padarė.

Taigi, apeliantė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Nenustačius, jog egzistuoja neatidėliotino pirkimo darbų atlikimo poreikis, yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, todėl remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jas panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.