Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-133-491/2026 Proceso Nr. 1-01-1-29007-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. R. gynėjo advokato A. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria buvo nuteistajai panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jį pasiųsta atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jai paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė jai subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi jas iš dalies sudedant, ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams. Pagal BK 66 straipsnį, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d. išbūtas laikas – 2 paros. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.To paties teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir nuteistoji J. R. buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jai intensyvią priežiūrą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas patenkino Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl J. R. lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntė ją atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismas taip pat nutarė šios pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios J. R. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos. Skundu nuteistosios K. R. gynėjas advokatas A. P. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Lietuvos probacijos tarnybos teikimą. Skunde gynėjas : Cituoja bausmės vykdymo atidėjimo sampratą, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas valstybėms narėms, Probacijos įstatymo nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką apie bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos taikymo pagrindus bei jų vykdymo sąlygas, probacijos tarnybos teikime ir skundžiamoje nutartyje išdėstytus duomenis ir teigia, kad viena iš priežasčių nuteistajai taikyto lygtinio paleidimo panaikinimui ir nuteistosios pasiuntimui atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę buvo tai, kad probacijos vykdymo metu tarnyba nustatė nuteistosios J. R. nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą – jai buvo pagal OASys vertinimo metodiką buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Bet, gynėjo nuomone, nebuvo vertinamos kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti nuteistajai lygtinį paleidimą. Neginčijama, kad nuteistoji vieną kartą (2024-02-16) pažeidė pareigą būti nustatytoje vietoje nustatytu laiku, bet šio pažeidimo, gynėjo nuomone, negalima laikyti itin šiurkščiu. Byloje nenustatytas nė vienas atvejis, kad probuotojas negalėjo susisiekti su J. R., pastaroji iš esmės per visą probacijos laikotarpį bendradarbiavo su probuotoju, kviečiama atvykdavo į probacijos tarnybą, savo gyvenamosios vietos neslėpė. Visa tai leidžia teigti, kad aptariamas probacijos sąlygų pažeidimas nebuvo sistemingas ar piktybiškas bei kad vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog nuteistoji bendradarbiaus su probacijos tarnyba tinkamai vykdydama šią jai nustatytą pareigą. J. R. per visą probacijos laikotarpį padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, bet ir jie negalėtų būti laikomi itin šiurkščiais ar labai pavojingais visuomenei. Už juos nuteistajai buvo taikytos pakankamai griežtos administracinės nuobaudos – baudos. Atsižvelgus į visa tai, akivaizdu, kad nuteistoji administracinių nusižengimų nedarė sistemingai, administracinių nusižengimų neneigė, bendradarbiavo su probaciją vykdžiusiais pareigūnais, atvykdavo į probacijos tarnybą atsiskaityti, kaip vykdomi įpareigojimai, pateikti pasiaiškinimus dėl pažeidimų. Nuteistoji J. R. nuo probacijos pradžios dirbo ir iki šiol tebėra registruota Užimtumo tarnyboje, su tuo jokių problemų nebuvo. Be to, ji pakankamai aktyviai stengėsi kovoti su savo priklausomybe alkoholiui, ir laikotarpiu nuo 2024-07-05 iki 2025- 03-26, t. y. beveik 10 mėnesių, nebuvo fiksuotas nė vienas toks atvejis. Byloje nėra duomenų, kad J. R. būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad ji yra pakankamai motyvuota, nors ir sunkiai, lėtai, tačiau pamažu bando socializuotis ir gyventi nenusikalstamą gyvenimą. Todėl, gynėjo vertinimu, yra pagrindas suteikti J. R. dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.Atsiliepimų į skundą negauta. Nuteistosios J. R. gynėjo skundas atmetamas.Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su nuteistosios J. R. asmens byla, įvertinęs jos gynėjo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus daro išvadą, kad tenkinti nuteistosios gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (Žin., 2012, Nr. 4-108; TAR, 2019-07-05, Nr. 2019-11184) (toliau – Įstatyme) yra reglamentuotos probuojamųjų asmenų teisės ir pareigos, į kurias visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Pagal šio Įstatymo nuostatas probuojamieji, be kita ko, privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas). Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma (2 straipsnio 6 dalis). Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimas ir tokio asmens pasiuntimas vykdyti paskirtą bausmę ar likusią jos dalį. Įpareigojimai arba draudimai probuojamam asmeniui išvardinti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Čia numatyta, jog : 1) lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistieji privalo intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje; 4) nesilankyti tam tikrose vietose; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų; 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.Probacijos tarnyba nuteistosios J. R. priežiūrą vykdo nuo 2023 m. gruodžio 28 d. Kitą, 2023 m. gruodžio 19 d., ji buvo supažindinta su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, individualiu probuojamojo priežiūros planu, probuojamųjų teisėmis ir pareigomis. Be to, probacijos laikotarpiu jai dar ne kartą papildomai buvo išaiškintos bei primintos pareigų nevykdymo, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės. Iš J. R. asmens bylos matyti, kad jai probacijos metu buvo nustatytos šios specialiosios pareigos: 1) intensyvi priežiūra, su įpareigojimu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 15 dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą; 5) dalyvauti pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse; 6) lankyti savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus; 7) dalyvauti psichologo konsultacijose (asmens b. l. 7, 10–12).Apylinkės teismas nutartyje teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji jai paskirtus įpareigojimus iš dalies vykdė tinkamai – ji nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. vasario 22 d. dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ (asmens b. 1. 73); nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2024 m. kovo 18 d. registruota Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 84, 101); nuo 2024 m. sausio 8 d. lankė (duomenys neskelbtini) priklausomybių konsultanto konsultacijas (asmens b. l. 74–75, 114, 122); nuo 2025 m. lapkričio 26 d. iki 2026 m. vasario 22 d. dalyvavo ir baigė programą, skirtą asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių. Tačiau, iš J. R. asmens bylos matyti ir neigiamai ją apibūdinantys duomenys: 1 kartą fiksuotas pažeidimas, kuomet nuteistoji 2024 m. vasario 16 d. buvo išvykusi iš namų, kai privalėjo juose būti; 2 pažeidimai, kuomet 2024 m. kovo 14 ir 24 d. užfiksuotas jos neblaivumas (0,22 ir 1,45 promilių). Jau tuomet Probacijos tarnyba 2024 m. balandžio 9 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo jai panaikinimo, bet teikimas nebuvo tenkintas, įvertinus nuteistosios dedamas realias pastangas spręsti alkoholio vartojimo problemą. Toje pačioje teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartyje buvo nurodyta, jog nuteistajai J. R. suteikiama galimybė per likusį probacijos laikotarpį nepriekaištingu savo elgesiu įrodyti probacijos taikymo jai pagrįstumą, t. y. įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau nuteistoji J. R. teismo išreikšto pasitikėjimo ja nepateisino, toliau nesilaikė probacijos sąlygų ir darė pažeidimus: 1) nesilaikė jai skirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nes nuo probacijos pradžios ji 6 kartus buvo užfiksuota neblaivi; 2) 2025 m. spalio 20 d. nutarimu ji nubausta už administracinio nusižengimą, t. y. už tai, kad 2025 m. kovo 26 d. vartojo alkoholį ir būdama neblaivi neužtikrino savo mažamečių vaikų tinkamos priežiūros ir saugumo; 3) 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu ji nubausta už tai, kad 2026 m. kovo 11 d. pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų reikalavimų, priešinosi sulaikymui; 4) 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu ji nubausta už tai, kad 2026 m. kovo 31 d. vairavo dviratį važiuojamąja kelio dalimi būdama su neblaivumo požymiais. Pagrįstai akcentuota, kad jai už šiuos paskirtų baudų ji nemokėjo (asmens b. l. 180–183).Iš jos asmens bylos taip pat matyti, kad įvertinus nuteistosios J. R. pakartotino nusikalstamumo riziką pagal „OASys“ metodiką ji priskirta vidutinės rizikos grupei, ir kas itin svarbu – šis indeksas probacijos metu kyla, t. y. 2025 m. spalio 16 d. jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 72 balai, o 2026 m. gegužės 8 d. – jau 88 balai. Šis pokytis į neigiamą pusę rodo J. R. elgesio pokytį blogąja linkme ir sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog probacija nepasiekiami tikslai, kurie numatyti nuteistosios individualiame priežiūros plane. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai akcentavo, jog nuteistajai J. R., kuri akivaizdžiai turi problemų su alkoholio vartojimu, yra žinomas ir suvokiamas jai skirtas įpareigojimas nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų. Apie šį draudimą jai buvo nuolat primenama. Tačiau kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, kiekis atvejų, kuomet ji buvo rasta ar pastebėta būdama girta, vienareikšmiai rodo, kad ji nedaro ir realiai nesistengia daryti tinkamų išvadų dėl savo elgesio, sistemingai pažeidinėja draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei daro naujus administracinius nusižengimus. Jai taikytos individualios poveikio priemonės neduoda iš esmės jokių esminių teigiamų pokyčių, o taikomos priemonės nėra pakankamai efektyvios užtikrinant probacijos tikslų įgyvendinimą. Toks nuteistosios elgesys, kuris visiškai priklauso tik nuo jos pačios, prieštarauja probacijos esmei ir patvirtina, kad ji piktybiškai ir sąmoningai nesilaiko probacijos sąlygų. Apibendrindamas išdėstytą, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistoji J. R. nesilaikė lygtinio paleidimo ir jai taikytos probacijos sąlygų, todėl lygtinis paleidimas jai buvo panaikintas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, naikinti ją nuteistosios gynėjo skunde nurodytais argumentais pagrindų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,