Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. (skolininkės) patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8465-1134/2026 pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946, Nr. 0007/25/03625, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Marija Gaivenė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, akcinė bendrovė NEO Finance (išieškotojai). Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) A. G. skundas dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946, Nr. 0007/25/03625, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pareiškėja ne tik kad neprašo pridėti prie bylos įrodymus, bet pateikiami ne nauji, o jau pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateikiamų įrodymų prie bylos neprideda.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad antstolė Marija Gaivenė nuo 2025 m. liepos mėnesio vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininkės A. G.: Nr. 0007/25/00876 išieškotojos Aktiva Finance Group OU naudai dėl 194,49 Eur skolos, 92 Eur žyminio mokesčio ir 7,43 Eur palūkanų išieškojimo; Nr. 0007/25/00877 išieškotojos Aktiva Finance Group OU naudai dėl 1028,54 Eur skolos, 93 Eur žyminio mokesčio ir 38,46 Eur palūkanų išieškojimo; Nr. 0007/25/00946 išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) NEO Finance naudai dėl 111,04 Eur delspinigių (skolos), 1374,42 Eur palūkanų (skola), 15 806,44 Eur skolos, 1939,13 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1026 Eur žyminio mokesčio (skola) ir 4020,15 Eur palūkanų išieškojimo; Nr. 0007/25/03625 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai dėl 10,50 Eur skolos išieškojimo. 2026 m. sausio 26 d. skolininkės skola visiems išieškotojams sudarė 25 475,20 Eur.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis A. G. mokamos motinystės išmokos, ji gauna 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui iki 2037 m. gegužės 17 d., nedirba.

2025 m. rugsėjo 4 d. turto arešto aktu Nr. S-25-7-38006 vykdomosiose bylose Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946 apribotos A. G. disponavimo teisės negyvenamuoju pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

2025 m. lapkričio 19 d. patvarkymu dėl ekspertizės turtui skyrimo Nr. S-25-7-53884 vykdomosiose bylose Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946, Nr. 0007/25/03625 skirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,1000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir namų ūkio pastatas, 70,82 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizę pavesta atlikti UAB Finance Property.

2026 m. sausio 7 d. patvarkyme dėl turto ekspertizės išvadų Nr. S-26-7-897 vykdomosiose bylose Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946, Nr. 0007/25/03625 antstolė pasiūlė skolininkei iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiai arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Skolininkė su šiuo patvarkymu nesutiko, nes laikė, kad turto pardavimas varžytinėse nėra ekonomiškiausias ir naudingiausias jo realizavimo būdas, o nustatytas 20 dienų terminas jai pačiai susirasti pirkėją yra per trumpas.

2026 m. sausio 26 d. patvarkymu antstolė skolininkės skundo netenkino ir su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2026 m. kovo 5 d. nutartimi taip pat netenkino skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų, todėl skolininkė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Vykdymo proceso tvarką reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė A. G. atskiruoju skundu nesutinka su nepagrįstai per trumpu terminu areštuoto turto pirkėjui rasti, kurį nustatė antstolė; neatsižvelgimu į jos aktyvius veiksmus ieškant pirkėjo; neatsižvelgimu į tai, kad varžytynės nėra ekonomiškai naudingos nei išieškotojams, nei skolininkei.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė pagrįstai netenkino skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų, kuris grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kad realizuojant turtą ne varžytynėse bus gauta didesnė kaina ir kad pirkėjo paieškoms jai (skolininkei) reikalingas ilgesnis terminas, o duomenų apie paieškų rezultatus, įrodymų apie surastą pirkėją, kuris į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo įstatymų reikalaujamą sumą, dėl ko nebūtų pagrindo skelbti varžytines, nepateikta.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 22 punktas). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Skolininko turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas tik įstatyme nustatytu būdu ir tvarka. Vadovaujantis CPK 691 straipsnio 1 dalimi, areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas priverstinai parduodant jį iš varžytynių ar per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perduodamas išieškotojui ar kita šiame kodekse nustatyta tvarka. Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl vieno iš specialių vykdymo procese taikomų turto realizavimo būdų – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – įgyvendinimo. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir pagrindinės šios teisės įgyvendinimo taisyklės yra nustatytos CPK 704 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui registruotąja pašto siunta ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki jų paskelbimo. Varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 58 punktas). Pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo 9 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas (SVI 61 punktas).

Nustatyta, kad 2026 m. sausio 7 d. Patvarkymu dėl turto ekspertizės išvadų Nr. S-26-7-897 skolininkei buvo pasiūlyta iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiai arba per kitus asmenis surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). 2026 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku pranešta, kad varžytynės bus skelbiamos po 20 dienų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis 20 dienų terminas atitinka tiek minėtų CPK normų, tiek SVI 58 ir 61 punktų reikalavimus. Skolininkė apskųsdama antstolės veiksmus net nenurodė, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus, neteisėtus veiksmus ar neveikimą atliko antstolė pranešdama skolininkei numatomų skelbti varžytinių terminą ir išaiškindama skolininkei jos teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe surasti pirkėją savo turtui.

Priverstinis vykdymo procesas grindžiamas aktyvaus skolininko koncepcija, kuri turto pardavimo procese įgyvendinama per galimybę turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis, 704 straipsnis). CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininkė, įgyvendindama CPK 704 straipsnyje numatytą teisę surasti areštuoto turto pirkėją, būtų buvusi pakankamai aktyvi ir operatyvi ieškodama tokio pirkėjo, kad realiai yra suradusi potencialų pirkėją, kuris yra ar per protingą terminą gali įmokėti į depozitą reikiamą pinigų sumą ir tam atlikti trūksta protingo termino (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Apeliantė jokių reikšmingų, objektyvių duomenų apie potencialų areštuoto turto pirkėją nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu vykdomųjų bylų duomenys rodo, kad antstolė savo funkcijas ir pareigas atliko laikydamasi CPK, Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų ir terminų. Vien apeliantės objektyviais duomenimis nepagrįstas įsitikinimas, kad 20 dienų terminas iki varžytynių paskelbimo jai yra per trumpas, nėra pakankamas pagrindas tokį terminą prailginti. Apeliantės prašymo įgyvendinimas prieštarautų greitam ir realiam vykdomojo dokumento įvykdymui, be to, skola nuolat didėja dėl išieškotojams priteistų išieškomų palūkanų. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuo atskirojo skundo padavimo teismui dienos praėjo beveik 6 mėnesiai (prašytam pratęsimui lygus terminas), duomenų apie išvaržytą skolininkės turtą nėra, vadinasi, apeliantės siektas gauti terminas pirkėjui surasti iš esmės jai buvo suteiktas šios bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad išieškojimui kas mėnesį savo noru skirs po 50 Eur. Kaip ir minėta, antstolė buvo nurodžiusi, kad skolos dydis - 25 475,20 Eur ir ji tik didėja.

Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad areštuoto turto adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusi skolininkės dukra M. G.-M. Pagal CPK nuostatas, pareiškėjos siūlomas 50 Eur savanoriškas mokestis kas mėnesį nėra pakankamas (36 mėn. x 50 Eur = 1800 Eur) CPK 663 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl tokio prašymo antstolė ir teismas pagrįstai nepatenkino. Nepaisant to, skolininkė gali gera valia vykdyti teismo sprendimą ir mokėti įmokas į depozitinę sąskaitą.

Apeliantės nuomone, varžytynės yra ekonomiškai nenaudingos tiek skolininkei, tiek išieškotojoms, nes varžytinėse parduodamo turto kaina yra mažesnė nei rinkos kaina.

Bylos duomenimis UAB Finance Property atliko žemės sklypo ir namų ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Įvertinus Ekspertizės akto Nr. 25.12-EKS01 išvadą, nustatyta, kad 0,1000 ha ploto žemės kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 70,82 kv. ploto namų ūkio pastato 1I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2025 m. lapkričio 15 d.) yra 20 600 Eur.

Priverstinis turto realizavimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020,19 punktas).

Atkreipiamas dėmesys, kad visais turto priverstinio pardavimo atvejais, taip pat ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju, turtas parduodamas siekiant už jį gauti rinkos kainą, kuri apsaugo teisėtus skolininko ir kreditoriaus interesus. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė susirašinėjimų su nekilnojamojo turto brokeriu kopijas, kuriose brokerio siūloma sandorio kaina siekė 25 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad elektroniniu laišku nekilnojamojo turto brokerio išreikšti pasvarstymai ar pačios skolininkės subjektyvi nuomonė dėl areštuoto turto kainos nereiškia, jog UAB „Finace property“ atlikto vertinimo metu areštuotas turtas nebuvo įvertintas pagal vertinimo metu buvusią rinkos vertę. Apeliantė duomenų apie turto vertintojo nustatyta tvarka didesne kaina įvertintą ginčo turtą ir duomenų apie su potencialiu pirkėju sudarytą sandorį ar planuojamą pasirašyti sutartį dėl ginčo turto perleidimo nepateikta.

Apeliantė nesutinka su CPK 718 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą, nes tokią išvaržomo turto pradinę kainą nustato įstatymas, o ne pats antstolis. Vien tai, kad skolininkė mano, jog turtas gali būti parduotas brangiau, nepatvirtina, kad taip iš tiesų ir yra. Apeliantei buvo skirtas terminas areštuoto turto pirkėjui surasti, tačiau ji pirkėjo nerado, todėl šiuo atveju areštuoto turto pardavimas kaip tik labiausiai atitinka tiek išieškotojų, tiek pačios skolininkės interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, varžytynių dalyvių skaičiaus ir pan.. Todėl tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina ir yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą turtą.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo proceso veiksmus, antstolio nušalinimo pagrindus, todėl ją naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Vykdomąsias bylas Nr. 0007/25/03625, Nr. 0007/25/00876, Nr. 0007/25/00877, Nr. 0007/25/00946 grąžinti antstolei Marijai Gaivenei. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.