Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-36730-984/2025 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamojo pastato pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo I. P. (I. P.). Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu. Ginčo esmė Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) stovi negyvenamas pastatas, paskirtis – kita (toliau – ir ginčo pastatas). Ginčo pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. duomenų apie jo savininkus nėra, dėl to buvo pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Vietoje, kur stovi pastatas, suformuotas žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir kurį patikėjimo teise valdo pareiškėja. Siekiant nustatyti statinio savininką buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, išsiaiškinti. Tuo tikslu viešoje internetinėje sveitainėje www.vilnius.lt buvo skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą ir kviečiami atsiliepti asmenys. Vėliau informacija papildomai skelbta su nuotraukomis. Panerių seniūnija užtikrino, kad ir ant paties pastato bei seniūnijos skelbimų lentoje būtų pakabintas skelbimas. Duomenų apie tai, kad pastatui statyti buvo išduotas leidimas, nėra. Pažymėjo, kad iki šiol niekas nėra pateikęs nuosavybės teises į ginčo pastatą įrodančių dokumentų. Jei ginčo pastatas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, šis statinys ir toliau nebūtų prižiūrimas, nebūtų galimybės jo remontuoti ir pan. Suinteresuotas asmuo I. P. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad ginčo pastatas pastatytas 1991 m. – 1994 metais 35-osios laikinosios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir bendrija), kuri likviduota, narių lėšomis ir pastangomis ir buvo skirtas sargui. Vienoks ar kitoks leidimas buvo išduotas. Pastate įvesta elektra, telefono linija, įrengtas šildymas malkomis. Faktiškai pastatą kaip buvęs bendrijos vadovas valdo jis, yra prisidėjęs prie pastato statybos: užsakė paslaugas, pirko metalo ruošinius, betoną ir pan. Nurodė, kad archyvuose nerado duomenų apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, neturi ir dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę, tačiau pastatą faktiškai valdo, laiko save jo savininku ir mano, kad pastatas negali būti laikomas bešeimininkiu turtu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas ginčo pastatą pripažinti bešeimininkiu daiktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento rejestro tarnybos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažymėjime nurodoma, kad 1997 m. liepos 22 d. įregistruota 35-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 m. balandžio 26 d. įregistruotas 35-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos likvidavimas. Iš 2021 m. birželio 18 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimų matyti, kad klausimus, susijusius su garažais, adresu Savanorių g. 231, Vilnius, sprendė 35-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. pranešimo duomenys rodo, kad nuo 2002 metų iki 2023 m. gruodžio 8 d. nėra duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato statybos ar rekonstravimo darbams.

VĮ Turto banko 2024 m. sausio 17 d. pranešime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų nurodoma, kad turtas yra blogos būklės, neįregistruotas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre, nepateikti dokumentai, patvirtinantys statinių statybos teisėtumą, dalis statinių yra laikini, todėl negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, informacija dėl turto savivaldybei žinoma, veiksmai pradėti iki 2020 m. liepos 1 d. Nurodė, kad įmonė neįgaliota spręsti šio turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimo ir neprieštaravo, kad veiksmus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu tęstų savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. Statinių, kurie neturi savivinkų (ar kurių savininkai nežinomi) apsaitos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apžiūrėtas, įvertintas ir apskaitytas negyvenamas pastatas, paskirtis – kita (eilės numeris akte – Nr. 32), esantis (duomenys neskelbtini), (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), užstatymo plotas apie 20 m². Kartu su aktu pateiktos į apskaitą įtraukto šio objekto nuotraukos. Iš pateikto Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog pastatas yra gatvės gale (koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos 2024 m. vasario 21 d. pranešimo duomenys rodo, kad buvo parengti ir ant ginčo statinio bei seniūnijos pastato iškalbinti skelbimai apie siūlymą pripažinti negyvenamąją patalpą (LSK koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir metalinius garažus (68 vnt.), esančius Savanorių pr. 231, Vilniuje, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiu turtu, tačiau informacijos apie ginčo statinį, jo naudotojus ir (ar) savininkus gauti nepavyko (buvęs bendrijos pirmininkas I. P. atsisako ją suteikti).

VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 19 d. pranešime nurodyta, kad pagal pateiktą informaciją – koordinates, patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kyla prielaida, kad yra toje vietoje yra statinys, tačiau jo tinkamai identifikuoti pagal šiuos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis nėra galimybės, taip pat nėra galimybės atlikti kokios nors kitokios paieškos Nekilnojamojo turto registre ar Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bei elektroninių dokumentų archyve.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 17 d. pranešimo duomenimis, patikrinus archyvuose saugomus dokumentus nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d., dokumentų valdymo sistemų „Avilys “ir DBSIS bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos ,,Infostatyba“ duomenis informacijos apie pastatą, išduotus statybos leidimus ar savavališką statybą nėra. Pažymėta, kad, jei projektavimas ir statyba vyko po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 priėmimo datos, statybos darbai galėjo būti pradėti turint miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, kuri įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai. Papildomai informavo, kad dėl reikiamų dokumentų/informacijos galima kreiptis į savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyrių ar/ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise nuo 2024 m. gruodžio 11 d. valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Šiame sklype yra į 2024 m. vasario 7 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. 32 įtrauktas negyvenamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kurio pripažinimo bešeimininkiu kreiptasi į teismą šioje byloje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paslaugų skyriaus archyvo poskyryje saugomose 1990 metais išduotų statybą leidžiančių dokumentų bylose informacijos apie negyvenamosios paskirties pastatui adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – Raudonosios Armijos pr. 245), (duomenys neskelbtini), išduotą statybos leidimą nerasta.

Iš pateiktų kvitų matyti, kad suinteresuotas asmuo 1993 - 1995 metais pirko plokštes, plytas, kalkinį skiedinį mūrui, betoną, metalą, samdėsi sunkiąją techniką, pirko šviestuvus. Iš 2020 m. sąskaitų faktūrų, išrašytų 35-ajai laikinosios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, matyti, kad buvo pirktos rozetės, rėmeliai, jungikliai, kištukinis lizdas, instaliaciniai kabeliai, mūro mišinys, vaizdo kamerų komplektas, savaime sklidus mišinys grindims, lubinis profilis, vidinis profilis, išorinis profilis, dailylentė, vėjo ir garso izoliacinė plokštė, laminuotos medienos plaušų grindys, grindjuostė, grindjuosčių kampai.

Vilniaus miesto savivaldybė svetainėje www.vilnius.lt paskelbė informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – negyvenamą kitos paskirties pastatą, kurio užstatymo plotas apie 20 kv. m., esantį Savanorių per. 231 (šiuo metu – Nr. 245).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 23 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-9192-905/2025, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl metalinių garažų, buvusių laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 35, pripažinimo bešeimininkiais, kurioje suinteresuotu asmeniu dalyvavo I. P., 2025 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą pareiškimą tenkinti iš dalies, dalį metalinių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažino bešeimininkiais ir perdavė juos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o kitos pareiškimo dalies teismas netenkino, nes suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į metalinius garažus. Pagal minėtos bylos duomenis, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Bylos dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 534-537 straipsniuose nustatytą tvarką. Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, jog siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą.

Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl negyvenamojo pastato, esančio Savanorių pr. 245, Vilniuje (LKS koordinatės 575796, 6057368), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn.

Minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pagal nustatytą tvarką ginčo pastatas į Statinių, kurie neturi savininko (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 32 įtrauktas 2024 m. vasario 7 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre pastatas neįregistruotas ir kad jis yra valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal bylos duomenis ant ginčo pastato buvo skelbiama informacija apie pastato atžvilgiu pradėtą pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Pareiškėjos svetainėje www.vilnius.lt taip pat buvo paskelbta informacija apie galimai bešeimininkį turtą – negyvenamą kitos paskirties pastatą, kurio užstatymo plotas apie 20 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – Nr.. 245), o nuo 2024 m. vasario 12 d. paskelbtas pranešimas su pastato nuotraukomis. Panerių seniūnija patvirtino, kad ant ginčo pastato taip pat buvo skelbiama apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. VĮ Turto bankas nurodė esantis neįgaliotas spręsti ginčo turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimų. VĮ Registrų centras nurodė, kad pagal pateiktas koordinates ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis galima daryti prielaidą, kad statinys yra, tik jo tinkamai identifikuoti pagal minėto žemėlapio duomenis nėra galimybės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo, kad patikrinus archyve saugomus duomenis už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d., taip pat duomenis dokumentų valdymo sistemoje Avilys ir DBSIS bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos ,,Infostatyba“ informacijos dėl ginčo pastato statybos ar savavališkos statybos nerasta. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros skyriaus turimus duomenis nuo 2002 iki 2023 metų taip pat nėra duomenų apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ginčo pastato statybai ar rekonstrukcijai.

Pagal bylos duomenis iki pareiškimo pateikimo teismui niekas nepateikė nuosavybės teises į ginčo pastatą patvirtinančių dokumentų, taip pat nebuvo duomenų apie teismo procesus, kuriuose butų sprendžiama dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatą. Suinteresuotas asmuo I. P. į bylą buvo įtrauktas pareiškėjos iniciatyva, atsižvelgiant į tai, kad ji iš minėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos bylos Nr. e2YT-9192-905/2025 duomenų žinojo, jog suinteresuotas asmuo tame pačiame sklype, kuriame yra ginčo pastatas, turi jam nuosavybės teise priklausančius metalinius garažus ir dėl to, kad jis anksčiau buvo kreipęsis į savivaldybę kaip laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 35 atstovas. Suinteresuotas asmuo, dalyvaudamas šioje byloje, nors su pareiškėjos reikalavimu nesutiko, jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė.

Esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo, nes byloje esanti įrodymų visuma patvirtino buvus faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad ginčo pastatas bešeimininkis: pareiškėja atliko visas būtinas ginčo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras; buvo nustatyta, kad ginčo pastatas niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas jo sąžiningai ir teisėtai nevaldo; jis teisės aktų nustatyta tvarka apskaitytas Statinių, kurie neturi savininko (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte; apie ketinimą kreiptis į teismą dėl ginčo pastato pripažinimo bešeimininkiu paskelbta viešai internete ir ant paties pastato; pareiškimas teismui paduotas suėjus vieneriems metams nuo pastato įtraukimo į apskaitą.

Skundžiamo teismo sprendimo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimo netenkino, nes sprendė, kad byloje nustatytos CK 4.57 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad bešeimininkiu prašomas pripažinti pastatas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas valdytojo suinteresuoto asmens I. P., nors jis įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.

Suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog ginčo pastatas buvo statomas bendrijos lėšomis ir pastangomis, buvo skirtas sargui, leidimas vienaip ar kitaip turėjo būti išduotas, pastate buvo įvesta elektra, už kurią jis iki šiol moka, fiksuoto ryšio linija, įrengtas šildymas, jis statinio statyboms užsakinėjo paslaugas, pirko medžiagas, o po bendrijos likvidavimo pastatą valdo kaip savo ir kaip buvęs bendrijos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šiais argumentais, ginčo pastato bešeimininkiu nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus aktualių įrodymų visumą.

Nors ši byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 534 – 537 straipsniai), tačiau šalys nėra atleidžiamos nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik konkretaus įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė pagrįstai teigia, kad suinteresuoto asmens byloje pateikti kasos pajamų kvitai, orderiai, važtaraščiai, čekis nepatvirtina, jog prekės ir paslaugos buvo perkamos/užsakomos ir įgyjamos suinteresuoto asmens asmeniškai ir būtent ginčo pastato statybai ar įrengimui. Įrodymai, patvirtantys leidimo ginčo pastatui statyti išdavimą, byloje nebuvo pateikti, kadangi tokios informacijos byloje dalyvaujantys asmenys iš atitinkamų institucijų negavo, nes tokių duomenų nėra (nerasta). Tačiau tai nepatvirtina, kad suinteresuotas asmuo kaip fizinis asmuo turėjo teisę statyti ginčo pastatą. Pagal bylos duomenis, suinteresuotas asmuo buvo likviduotos bendrijos pirmininkas, dėl to pareiškėjos iniciatyva jis buvo įtrauktas į šią bylą. Be to, aukščiau nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje teismas yra pripažinęs, kad suinteresuotas asmuo nuosavybės teise tame pačiame sklype, kuriame yra ginčo pastatas, nuosavybės teise valdo metalinius garažus. Pats suinteresuotas asmuo nurodė, kad prie ginčo pastato statybos prisidėjo ir kiti bendrijos nariai. Tokios aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog prekės ir paslaugos buvo perkamos ir apmokamos ne tik suinteresuoto asmens ir nebūtinai tik ginčo pastato statybos ar rekonstravimo darbams atlikti ar apmokėti. Dokumentuose apie prekių ir paslaugų įsigijimą nėra apibrėžtas aiškus objekto, kuriam jos skirtos, adresas ar koordinatės, kuo remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad prekės ir paslaugos pagal važtaraščius, kasos pajamų orderius, čekį buvo skirtos ginčo pastatui statyti, įrengti. Iš 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos faktūros PEN Nr. ST19923 matyti, jog prekių pirkėja yra 35-oji laikinų garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Savanorių pr. 231, Vilnius. Apeliacinės instancijos teismas tokias pačias išvadas daro ir vertindamas UAB „Makveža“, UAB „DEPO DIY LT“, UAB „Kesko senukai Lithuania“, UAB „Kesko Senukai Digital“ PVM sąskaitas faktūras.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo pastato (ne)pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoto asmens naudai įvertino jo nurodytą aplinkybę bei įrodymus apie tai, kad pastate yra įvesta elektra, už kurią jis moka. Šios aplinkybės iš dalies pasitvirtino, nes UAB „Ignitis“ 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra už visuomeninio tiekimo paslaugas yra siųsta suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu, tačiau adresatas yra 35-oji laikinų metalinių GSEB. Pati bendrija, kaip jau nurodyta, yra likviduota, todėl neaišku, kokiam konkrečiam objektui elektros energija adresu Savanorių pr. 231, Vilnius, yra tiekiama ir už kokį konkretų objektą moka suinteresuotas asmuo, tuo labiau esant duomenims, kad jam tame pačiame sklype nuosavybės teise priklauso garažai. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kuri paneigtų šias išvadas, nepateikta. Bet kuriuo atveju nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo yra likviduotos bendrijos turto, jeigu ginčo pastatas jai priklausė, teisių ir pareigų perėmėju.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti apeliacinio skundo notyvais ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą ir pareiškimo reikalavimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu bei jo perdavimo pareiškėjai, suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pareiškėja nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąjį pastatą, esantį adresu Savanorių pr. 245, Vilniuje (LKS koordinatės 575796, 6057368).

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.