Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-200-777/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
2S-200-777/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00913-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-200-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00913-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 nagrinėjimą iš esmės.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Teismas nesilaikė CPK nustatytų normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką. Teigė, jog teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendime už akių nurodytas įteikimo būdas yra neteisingas, nes teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemą, ko nenumato įstatymas, kai byla nėra elektroninė.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovė nurodytoje civilinėje byloje nebuvo pateikusi prašymo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Mano, kad todėl procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, atsakovė su jais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo. Padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo, kad teisme yra iškelta civilinė byla, priėmus sprendimą už akių padaryta esminių CPK pažeidimų, buvo pažeistos atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė nėra viena iš CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP sistemos vartotoja. Padarė išvadą, kad nesant duomenų, jog atsakovės „Liteko“ VEP paskyra būtų neaktyvi ar kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas atsakovei pagrįstai ir teisėtai visus procesinius dokumentus siuntė per „Liteko“ VEP posistemį.

4.2. Pažymėjo, kad, esant aktyvuotai minėtai paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje, bet ir asmens nurodytu elektroniniu paštu. Nusprendė, kad apie įvykius VEP paskyroje atsakovė turėjo galimybę sužinoti ne tik prisijungusi prie paskyros, bet ir naudodamasi elektoriniu paštu, todėl konstatavo, kad, nustačius nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai jai procesinius dokumentus siuntė per EPP.

4.3. Nurodė, kad teismui išdavus 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020), kuris atsakovei (šioje byloje – skolininkei) įteiktas registruotąja pašto siunta jos registruotu buveinės adresu, atsakovė, bylai esant ne elektroninei, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pati pateikė prieštaravimus teismui per EPP. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės paskyroje jai yra matomos visos pradėtos bylos, ji galėjo bei turėjo matyti ir jai siųstą teismo pranešimą dėl jai pradėtos civilinės bylos ginčo teisena (Nr. 2-3527-514/2020), pateikti atsiliepimą nustatytu laiku, taip pat turėjo pareigą domėtis tolesne bylos eiga, nes byla nesibaigia prieštaravimų priėmimu.

4.4. Nurodė, kad atsakovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Teigė, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Padarė išvadą, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 nagrinėjimą iš esmės.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1 Nurodė, kad atsakovė nėra aktyvi ,,Liteko“ VEP paskyros dalyvė, taip pat neprivalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Teigia, jog CPK 175¹ straipsnis numato, jog procesiniai dokumentai gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau privalomai procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis įteikiami 175¹ straipsnio 9 dalyje numatytiems asmenims. Pažymi, jog atsakovė nėra įvardyta tarp šių asmenų.

6.2 Teigia, jog atsakovei niekur nenumatyta pareiga nuolat tikrinti savo „Liteko“ VEP paskyrą, kai kituose teisminiuose procesuose dokumentai buvo teikiami per minėtą paskyrą. Pažymi, jog atsakovė užsiima rangos darbais, teisininko, kuris nuolat tikrintų ,,Liteko“ VEP paskyrą, neturi.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1 Nurodė, kad procesiniai dokumentai, t. y. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, atsakovei įteikti elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Teigia, jog atsakovė registruodamasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale patvirtino, jog susipažino su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Pažymi, jog atsakovė per 14 dienų nuo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties įteikimo turėjo teisę pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

8.2 Nurodė, kad atsakovė, teikdama prieštaravimus dėl Plungės apylinkės teismo priimto teismo įsakymo Nr. L2-3003-514/2020, turėjo suvokti, jog ieškovė turi teisę pateikti ieškinį, ja vėliau ir pasinaudojo. Mano, kad atsakovė turėjo domėtis jai iškelta civiline byla.

8.3 Teigia, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, todėl mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 27 288,88 Eur skolos, 278,55 Eur delspinigių, 228,94 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės. Plungės apylinkės teismas šio pareiškimo pagrindu 2020 m. rugpjūčio 10 d. išdavė teismo įsakymą dėl ieškovės pareiškime nurodytų sumų išieškojimo iš atsakovės. Teismo pranešimas, kreditorės pareiškimo ir priedų kopijos, teismo įsakymo kopija atsakovei 2020 m. rugpjūčio 10 d. išsiųsti ir įteikti jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo. Pažymėtina, jog pareiškimas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas panaikintas, gavus ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris šia nutartimi priimtas. Atsakovei nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui pareikšti, išaiškintos atsiliepimo nepareiškimo pasekmės, šalių pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei išsiųsti 2020 m. rugsėjo 15 d. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per EPP ir laikyti įteiktais 2020 m. rugsėjo 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovei per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo, teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Neįsiteisėjęs teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimas už akių atsakovei išsiųstas per EPP. CPK nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos) teisme gautas atsakovės per EPP pateiktas pareiškimas dėl teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, jis buvo priimtas.

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

13. Atskiruoju skundu atsakovė iš esmės teigia, jog ji nėra aktyvi ,,Liteko“ VEP paskyros dalyvė, taip pat neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Mano, jog ieškovės procesiniai dokumentai jai tinkamai nebuvo įteikti, todėl atsakovė, nežinodama apie vykstantį procesą, negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo „Liteko“ VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje ir jo „Liteko“ VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato „Liteko“ VEP posistemio paskyrą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas šioje byloje gali siųsti dokumentus per „Liteko“ VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato „Liteko“ VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje.

15. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie „Liteko“ VEP posistemio ir, autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per „Liteko“ VEP posistemį asmeniui, kuris yra „Liteko“ VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo „Liteko“ VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino procesinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, jog vien dėl tos priežasties, kad atsakovė turi „Liteko“ VEP posistemio paskyrą, ji yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje. Nors šios nutarties 13–15 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti atsakovės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

17. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, išdavus 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020), kuris atsakovei įteiktas registruotąja pašto siunta jos registruotu buveinės adresu, 2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo. Pažymėtina, jog pareiškimas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Prieštaravimų pagrindu panaikinus teismo įsakymą bei gavus ieškovės ieškinį atsakovei, atsakovei nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui pareikšti, išaiškintos atsiliepimo nepareiškimo pasekmės, šalių pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei išsiųsti 2020 m. rugsėjo 15 d.. Atsakovei per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo, teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir minėto sprendimo už akių kopiją atsakovei vėlgi išsiuntė tik per elektroninių paslaugų portalą (EPP). 2020 m. spalio 27 d. atsakovė, pasinaudodama elektroninių paslaugų portalu (EPP), pateikė pareiškimą dėl teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės nurodomus argumentus, jog ji nėra aktyvi ,,Liteko“ VEP paskyros dalyvė, kadangi šia savo paskyra naudojosi ne tik pati teismui teikdama savo procesinius dokumentus, tačiau akivaizdu, jog šia savo paskyra ji naudojosi ir susižinodama apie jai teismo priimtus procesinius sprendimus.

18. Dar daugiau, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė, pateikusi prieštaravimus, turėjo pareigą domėtis tolesne bylos eiga. Tai, kad atsakovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie jai užvestą civilinę bylą, patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 „Liteko“ kortelės apie atsakovei „Liteko“ VEP posistemiu 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiųsto procesinio dokumento (ieškinio su priedais) pristatymo duomenys. Iš šių duomenų matyti, kad dokumentai į atsakovės paskyrą buvo pristatyti 2020 m. rugsėjo 25 d. 11.18 val. Be to, „Liteko“ bylos kortelėje užfiksuoti duomenys, kad juridinio asmens UAB „Redus LT“ (atsakovės) atstovas D. K. prie EPP jungėsi 2020 m. rugsėjo 25 d. 10.56 val., todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas savo pareigą informuoti atsakovę apie vykstantį procesą įvykdė tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė apie vykstantį teismo procesą žinojo, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, o vien formalaus reikalavimo nebuvimas (negautas sutikimas procesinius dokumentus siųsti „Liteko“ VEP posistemio paskyroje), skundžiamo teismo sprendimo už akių nedaro neteisėto, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nenurodė ir nepateikė visiškai jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Asmeniui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu, o privaloma pateikti įrodymus, turinčius patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė