Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. V., jos gynėjui advokatui K. G.,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovui pagal įstatymą A. V.,

viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovei gydytojai psichiatrei L. Š.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą dėl R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. rugpjūčio 14 d. gautas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo siūloma R. V. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė ir prokuroras prašė pratęsti R. V. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

R. V., jos gynėjas advokatas K. G. ir atstovas pagal įstatymą A. V. prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata; 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2024 m. rugpjūčio 1 d. R. V. psichikos būsenos įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) matyti, jog tolesnio stebėjimo metu R. V. visų skirtų reikalavimų laikėsi, reguliariai užsiregistravusi atvykdavo pas gydytoją ir socialinį darbuotoją, buvo lydima dukters. Kaip ir anksčiau, pacientė atsisakė medikamentinio gydymo, tačiau jos elgesys vizitų metu buvo ramus, adekvatus, nuotaika lygi, emocijos stabilios. Dukters teigimu, buityje R. V. tvarkosi savarankiškai, rūpinasi somatine savo sveikata, jokios informacijos apie pacientės neadekvatų elgesį iš išorės asmenų bei institucijų nebuvo gauta. Tačiau pacientės elgesys ankstesnio teismo posėdžio metu buvo problematiškas. Duomenų apie tai, kad R. V. psichikos sveikata pasikeitė – nėra, todėl rekomenduoja pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė iš esmės patvirtino 2024 m. rugpjūčio 1 d. R. V. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes apie R. V. esamą psichikos sveikatos būseną, t. y. jos su R. V. bendrauja pakankamai adekvačiai ir ji neturi problemų, kasmėnesinius vizitus pas gydytoją psichiatrą, pas socialinį darbuotoją R. V. tvarkingai vykdė, ją visada lydėdavo dukra, informaciją apie teismo posėdį R. V. priėmė ramiai, adekvačiai, nors iš veido matėsi, jog nuliūdo, bet replikų, pastabų, grasinimų ar pykčių nebuvo, todėl mano, kad dabar yra ligos klinikinė remisija. Be to, R. V. vis dar atsisako vartoti vaistus. Nurodė, jog pasikeitus gydytojai, R. V. dabartinės gydytojos stebima trumpą laiką, todėl mano, jog šiuo metu R. V. vis dar tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Be kita, ko gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad R. V. mano, jog yra padaryta klaida teismo ekspertizės metu, kad psichikos sutrikimų ji neturi, viduje nėra įsitikinusi, kad jai būtinas priverstinis stebėjimas. Teismas akcentuoja ir tai, kad teismo posėdžio metu R. V. išsakyti teiginiai, t. y. kad jeigu šitas teismas ir teisėjas būtų nusišalinęs, tai apygardos teisme jau seniai būtų adekvati ir nebūtų jokių stebėjimų, tačiau šis teismas yra taip įklimpęs, kad jam nėra jokių teisingumų, jokių sąžiningumų, sukuria bylas tam, kad nusikaltėliai, kurie nori atimti turtą ir negali, paveikia teisėsaugą, iš esmės patvirtina, jog pastaroji ir toliau kartoja niekuo neparemtus, teismo paneigtus teiginius, išlieka įtari valstybinių institucijų atžvilgiu, šiuo atveju būtent teikimą nagrinėjančio teismo, nepasitikinti, atkakliai kovojanti su tariamomis skriaudomis. Be to, teikimo nagrinėjimo metu prijungimui prie bylos, pateikė 2024-02-08 Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, leidinį iš interneto „(duomenys neskelbtini)“, leidinį „(duomenys neskelbtini)“, kas iš esmės patvirtina, jog pastaroji nuolat renka įvairius dokumentus, galimai nereikšmingiems faktams suteikdama ypatingą svarbą ir reikšmingumą. Pati R. V. nurodo esanti visiškai sveika ir kaip tai patvirtinantį dokumentą teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 5 d. daryto testo dėl vairuotojo sveikatos pažymos rezultatus. Nors gydymo įstaigos atstovė ir nurodo, kad šiuo metu galimai yra stebima ligos klinikinė remisija, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pastarosios psichikos sveikata pasikeitė, todėl teismo vertinimu, R. V. dar nėra visiškai pasveikusi, ir jai yra reikalingas tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, juolab, kad pastaroji atsisako vartoti vaistus. Pažymėtina ir tai, kad nors R. V. socialinis pavojingumas visuomenei nėra nustatytas, tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas tolimesniam priverčiamosios medicinos priemonės taikymui, juolab, kad duomenų apie tai, jog R. V. psichikos sveikata pasikeitė – nėra, t. y. pastaroji nėra pilnai pasveikusi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai jog nors šiuo metu ir stebima R. V. ligos klinikinė remisija, tačiau teismas daro išvadą, kad pastaroji vis dar nėra pasveikusi, todėl tikslinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. V. reikalingumo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 2 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą toliau vykdyti R. V. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo R. V. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti (įteikti) R. V., jos gynėjui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.