Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V., jos atstovei advokatei Sofijai Kručienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria R. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi R. V. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 154 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nutarta jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d. ir buvo persiųsta vykdyti viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini).

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas ir R. V. pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pakartotinai tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas ir R. V. pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas. Konstatuota, kad R. V. vis dar nėra pasveikusi, jos socialinis pavojingumas nėra išnykęs, priešingai, bylos duomenys, gydytojos paaiškinimai rodo, jog R. V. nevartojant paskirtų vaistų, nuolat dalyvaujant teisminiuose procesuose, jos būklė tik blogėja, todėl tikslinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. R. V., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį.

4.1. Teigia, kad jai tikrai nereikia taikyti priverčiamosios medicinos priemonės ir jai nepasireiškia jokie (duomenys neskelbtini), neserga jokia psichikos liga bei nesupranta, kodėl jai pratęsiamas yra šios priemonės taikymas.

4.2. Tvirtina, kad jos atžvilgiu priimamos neteisingos ekspertizės ir gali tai įrodyti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2024 m. vasario 19 d. posėdžio metu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir parodė, jog teismo psichiatrijos ekspertizės aktas dalyje, kurią atliko teismo psichiatrijos ekspertai M. J. ir A. S., yra melagingas bei neatitinka gydymo įstaigose esančių dokumentų. Tai yra, nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog jai 2004 m. patirta (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir Radiologinio tyrimo vertinimas. Teigia, kad teismo psichiatrijos ekspertas M. J. teismo psichiatrijos ekspertizės metu nurodė, jog jis negali spręsti, ar sausio mėnesį yra sėjama ir pjaunama, kuo visiškai prisipažino nesiorientuojantis laike, o asmuo nesiorientuojantis laike, negali atlikti teismo psichiatrijos ekspertizės.

5. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V. ir jos atstovė advokatė skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad R. V. yra veiksni, ji pripažinta neveiksnia dėl suklastotų dokumentų, bei įtakingo asmens P., kurio neišrinko į (duomenys neskelbtini), darytos įtakos. Prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pagrįstai R. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

7. Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

8. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 29 d. R. V. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. 01-03-161 užfiksuota, kad R. V. yra nustatytas psichikos veiklos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Stebėjimo laikotarpiu pacientė lankydavosi (duomenys neskelbtini) paskirtu laiku, apsilankymu metu jokių nusiskundimų dėl savo psichinės sveikatos neišsakydavo, tačiau susipažinus su papildomai gautais teismo dokumentais, pasitvirtina, kad jos samprotavimai, įsitikinimai ir sprendimai neatitinka tikrovės, ji nuolat kartoja liguistus, teismo paneigtus teiginius, išlieka įtari, nepasitikinti, atkakliai kovojanti su tariamomis skriaudomis, nuolat renka įvairius dokumentus, nereikšmingiems faktams suteikdama ypatingą svarbą ir reikšmingumą. Vyraujanti (duomenys neskelbtini) simptomatika apima R. V. santykius su valstybinėmis institucijomis, ji visiškai nekritiška savo psichikos sveikatos atžvilgiu, pacientei buvo skirtas gydymas, tačiau ji vaistų nevartojo. R. V. psichinė būsena nepagerėjo, dėl to komisija, tyrusi ligonės psichinę būseną, rekomenduoja pratęsti R. V. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 1-2).

9. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiama VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė gydytoja psichiatrė V. F. patvirtino 2024 m. sausio 29 d. R. V. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. 01-03-161 nurodytas aplinkybes apie R. V. esamą psichikos sveikatos būseną bei nurodė, jog šiuo metu R. V. vis dar tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, kadangi jos psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi. Teigė, kad išlieka ryškūs mąstymo sutrikimai, klaidingi sprendimai, įsitikinimai, nuolatinė kova, kuo toliau, tuo labiau ji plečiasi, įtraukiamos kitos grupės. Akcentavo, jog R. V. jai paskirtų vaistų nevartoja, turimo psichikos veiklos sutrikimo nepripažįsta, mano esanti visiškai sveika. Taip pat pažymėjo, jog nuolatiniai R. V. dalyvavimai teisminiuose procesuose jos būklei kenkia, sukelia pastarosios sveikatos pablogėjimą bei blogina santykį su psichikos sveikatos centro darbuotojais, jais R. V. nepasitiki, išlieka formali (b. l. 20-23).

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis minėtu VšĮ (duomenys neskelbtini) aktu, taip pat ir teismo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjamas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl R. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pratęsimo, apklaustos gydytojos psichiatrės V. F. duotais paaiškinimais, pagrįstai sprendė, jog byloje duomenų apie esminį R. V. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jos socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą nėra. Priešingai, gydytoja psichiatrė patvirtino, kad R. V. kritikuoja gydymą ir medikamentų nevartoja, toliau išlieka ryškūs mąstymo sutrikimai, vyrauja (duomenys neskelbtini) simptomatika dėl santykių su valstybinėmis institucijomis bei į tai ji įtraukia ir kitus asmenis. Tai, jog R. V. kritiškai vertina paskirtą gydymą, jai paskirtų vaistų nevartoja, mano esanti visiškai sveika, o išvados dėl jos sveikatos būklės yra klastojamos, nurodė ir pati R. V., apklausiama apylinkės teismo posėdžio metu (b. l. 20-23). Tačiau gydytoja psichiatrė patvirtino, jog vartojant paskirtą gydymą, R. V. psichikos sveikatos būklė galėtų būtų stabili, kontroliuojama, tačiau R. V. gydymo nepriima, todėl jos sveikatos būklė negerėja ir socialinis pavojingumas išlieka.

11. Nors R. V. skunde teigia, kad jos psichikos sveikatos būklė yra gera, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, byloje nėra. Prie skundo pateikti dokumentai (2021 m. gruodžio 19 d. radiologinio tyrimo vertinimas, 2020 m. rugsėjo 3 d. gydytojo apžiūros konsultacija, 2021 m. rugsėjo 17 d. psichologo išvada, 2023 m. vasario 23 d. psichologo išvada, 2005 m. sausio 4 d. pažyma apie traumą, 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. sausio 15 d. darbingumo lygio pažymos (b. l. 33-39)) taip pat nepaneigia 2024 m. sausio 29 d. psichikos būsenos įvertinimo akto bei apylinkės teismo išvadų, kadangi jos pateiktuose dokumentuose nurodyti medicininiai tyrimai R. V. buvo atlikti 2005-2021 m., o atliktieji 2023 m. tik patvirtina psichikos būsenos akte R. V. nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini) bei paneigia jos versiją apie paskirtų medikamentų neigiamą įtaką pačios fizinei sveikatai (širdies ligoms). Tuo tarpu apylinkės teismo posėdžio metu jos pateikta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis, kuria R. V. atskirasis skundas tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis panaikinta bei ieškinio priteisimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo reikšmės neturi (b. l. 17-18). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, VšĮ (duomenys neskelbtini)psichikos būklės įvertinimo akte bei apylinkės teismo posėdžio metu gydytojos psichiatrės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. V. būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, kadangi šiuo R. V. nėra pasveikusi, jos psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, o socialinis pavojingumas nėra išnykęs. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą ir R. V. pratęsė šios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą.

12. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 405 straipsnyje, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.