Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V., jos atstovei advokatei Sofijai Kručienei,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei nedalyvaujant,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria tenkintas viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ teikimas ir R. V. pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V. ir jos atstovė advokatė skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp jų ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

9. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. V. skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas R. V. pratęstas pagrįstai, apylinkės teismas baudžiamojo proceso teisės normų nepažeidė, įvertino visas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

11. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 10 d. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. 01-03-771 užfiksuota, kad R. V. nustatytas psichikos veiklos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Stebėjimo laikotarpiu pacientė lankydavosi Psichikos sveikatos centre paskirtu laiku, kartais atvykdavo su dukra. Apsilankymų metu jokių nusiskundimų dėl savo psichinės sveikatos neišsakydavo, tačiau susipažinus su papildomai gautais teismo dokumentais, pasitvirtina, kad jos samprotavimai, įsitikinimai ir sprendimai neatitinka tikrovės, ji nuolat kartoja liguistus, teismo paneigtus teiginius, išlieka įtari, nepasitikinti, atkakliai kovojanti su tariamomis skriaudomis, nuolat renka įvairius dokumentus, nereikšmingiems faktams suteikdama ypatingą svarbą ir reikšmę. Pacientei buvo skirtas gydymas, tačiau ji vaistų nevartojo. Be to, 2022 m. lapkričio 16 d. poliklinikoje buvo gauta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis dėl dar vieno priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymo. Remiantis nurodytais duomenimis padaryta išvada, kad R. V. psichinė būsena nepagerėjo, tačiau socialinis pavojingumas nėra išreikštas, dėl to komisija rekomendavo jai pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia išvada, taip pat įvertino sveikatos priežiūros įstaigos atstovės teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus. Pasak pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliotos atstovės, gydytojų įsitikinimu kol kas pacientę reikia stebėti, be to pacientė nevartoja gydytojo išrašytų vaistų, o į gydytojos-psichiatrės pastabą dėl vaistų vartojimo R. V. atsakiusi, jog vaistų jai nereikia ir ji geriau žinanti savo būklę. Pacientei išrašyti vieneri vaistai, skirti gydyti kliedesius. Tik pati pacientė nurodė, kad paskirti vaistai kenkia širdžiai, kurie paprastai skiriami atsižvelgus į paciento sveikatos būklę ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju. Gydytojų vertinimu, R. V. nėra socialiai pavojinga. Kaip matyti, šiuo atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti R. V. priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos išvadą ar leistų abejoti gydytojų kompetencija, jų objektyvumu, o kartu ir skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.

13. Nors savo nesutikimą su apylinkės teismo priimtu sprendimu R. V. grindžia teismui pateiktais medicininiais dokumentais, neva įrodančiais, kad priverčiamoji medicinos priemonė jai nereikalinga, tačiau pateikti dokumentai, apygardos teismo vertinimu, nepaneigia psichikos būsenos įvertinimo akto bei apylinkės teismo išvadų. Iš pateiktos Psichologinio konsultavimo studijos 2023 m. vasario 23 d. išvados matyti, kad R. V. psichologinės būklės tyrimą atliko ir normos ribose įvertino viena gydytoja – psichologė, kai tuo tarpu priimdamas sprendimą apylinkės teismas vadovavosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atliekamas ilgalaikis pacientės stebėjimas ir gydymas, gydytojų komisijos (gydytojų-psichiatrų, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos) pateiktu psichikos būsenos įvertinimo aktu (b. l. 45). Be to, byloje pateiktas 2021 m. gegužės 20 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas tik patvirtina, kad R. V. buvo konsultuota gydytojo-kardiologo, ištirta kardioechoskopu, rastas deš. prieširdžio padidėjimas, paskirtas gydymas, tačiau jokių duomenų apie gydytojo psichiatro išrašytų vaistų įtaką pacientės fizinei sveikatai šiame išraše nėra (b. l. 46). Ta aplinkybė, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniūnijos 2022 m. lapkričio 29 d. pranešimu R. V. iš esmės charakterizuojama teigiamai, tik patvirtina tą pačią akte nurodytą išvadą, kad R. V. socialinis pavojingumas nėra išreikštas (b. l. 47). Pritartina R. V. pastebėjimui, kad į bylą pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 29 d. medicininiame pažymėjime Nr. 487 nurodytas lengvas pažinimo sutrikimas, (duomenys neskelbtini), nustatytas R. V. (b. l. 48), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vėlesniu – 2023 m. sausio 23 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 205 pateikta kita išvada – apie R. V. diagnozuotą (duomenys neskelbtini), dėl kurio jai reikalingas medikamentinis gydymas (b. l. 49). Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. Baltijos-Amerikos klinikos Gydytojo apžiūros lapo/konsultacijos išrašo matyti, kad R. V. privačiai kreipėsi į gydytoją-psichiatrą, kaip nurodyta išraše – „įsitikinti, kad šiai dienai neturi ryškesnių psichikos sveikatos problemų“ ir jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), žymesnė psichopatologija nestebima, nukreipta psichologo konsultacijai (b. l. 50). Be to, R. V. 2021 m. gruodžio 19 d. atlikto galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu nustatyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. E027 atsakyme į siuntimą pažymėta diagnozė pacientei R. V. – (duomenys neskelbtini), taikytas medikamentinis gydymas (b. l. 59).

14. Susipažinus su R. V. teismui pateiktų medicinos dokumentų turiniu pastebėtina, kad šie nagrinėjamu laikotarpiu nėra itin aktualūs, nes dauguma medicininių tyrimų atlikti 2020-2021 m., o atliktieji 2023 m. tik patvirtina psichikos būsenos akte R. V. nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir paneigia jos versiją apie paskirtų medikamentų neigiamą įtaką pačios fizinei sveikatai (širdies ligoms). Taipogi apygardos teismas negali pritarti R. V. skundo argumentui, esą gydytojo paskirtus vaistus ji galinti gerti savanoriškai – be priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, kadangi tiek iš asmens psichikos būsenos įvertinimo akto, tiek ir sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad pacientė paskirtų vaistų nevartojo, o į gydytojos pastabas apie tai reagavo kritiškai. Įvertinus bylos duomenų visumą matyti, kad išvadą pateikusios komisijos narių žinios apie R. V. psichikos būseną yra išsamios, jie pacientės elgesį stebi visą gydymo laikotarpį, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti byloje pateikta asmens psichikos būsenos įvertinimo išvada, ją pateikusios gydytojų komisijos narių kompetencija ar komisijos išvadoje pateiktus duomenis apie dabartinę R. V. psichikos būseną vertinti kaip aiškiai neteisingus, juolab byloje esančių objektyvių duomenų apie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi R. V. taikytą analogišką priverčiamąją medicinos priemonę, kontekste.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priverčiamosios medicinos priemonės tikslui pasiekti priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje R. V. vis dar reikalingas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi jis pratęstas pagrįstai. R. V. skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, priverčiamoji medicinos priemonė asmeniui taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, o teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, R. V. ambulatorinio stebėjimo metu pasiekus priverčiamosios medicinos priemonių taikymo tikslus ar jos sveikatos būklei žymiai pagarėjus, teismas jos taikymą gali panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.