Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo arba išlaidų trūkumams šalinti priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2018 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. P. priimti parduotą transporto priemonę Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtą 5 500 Eur sumą arba priteisti iš atsakovo 6 845,45 Eur sumą transporto priemonės Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti, priteisti iš atsakovo 272,53 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog internetiniame skelbimų puslapyje „Autogidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbime buvo nurodyta, jog automobilis yra tvarkingas, jo svoris – 1 850 kg, plotis – 2,40 m. Ieškovas ieškojo automobilio būtent su tokiomis charakteristikomis, kurios jam buvo itin svarbios. Ieškovas 2018 m. spalio 28 d. apžiūrėjo automobilį. Apžiūros metu ieškovas jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Atsakovas tvirtino, jog automobilis yra geros būklės ir trūkumų, gedimų ar paslėptų defektų neturi. Ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovui 5 500 Eur. Po automobilio įsigijimo ieškovas nustatė, jog tikrasis automobilio svoris yra 2 118 kg, o ne 1 850 kg, kaip buvo teigta skelbime, plotis yra 2,04 m, o ne 2,40 m. Sužinojęs šiuos faktus, ieškovas pareiškė norą grąžinti automobilį ir atsiimti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas atsisakė.

3. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. spalio 28 d. sutartyje nurodyta, jog transporto priemonė yra be trūkumų, tačiau patikrinimų metu rastas itin didelis kiekis trūkumų. Atsakovas ieškovui pardavė transporto priemonę, kurios kokybė neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, taip pat jos negalima naudoti tam, kam ji paprastai naudojama – važiuoti, t. y. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.333 straipsnį. Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Silberauto“ pasiūlymą automobilio remontas kainuotų 6 845,45 Eur, ši suma kaip alternatyvus ieškovo teisių gynimo būdas turėtų būti priteista iš atsakovo, netenkinus reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir automobilio kainos grąžinimo. Dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir parduotos nekokybiškos ir ne to asortimento transporto priemonės ieškovas patyrė tiesioginių išlaidų – automobilio gabenimas į Klaipėdą (66 Eur), automobilio patikrinimas autoservise UAB „Silberauto“ (49,97 Eur), automobilio patikrinimas UAB „Transkona“ (23,46 Eur), automobilio svėrimas UAB „Valmeta“ (12,10 Eur), teisinės paslaugos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (121 Eur), viso 272,53 Eur.

4. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko.

5. Atsakovas nurodė, jog prieš sudarydamas sutartį ieškovas automobilį ne tik apžiūrėjo, tačiau ir atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu tikrino ir vertino automobilio variklio, važiuoklės, stabdžių ir kitų sistemų veikimą. Ieškovas matavo automobilio ilgį ir plotį, susipažino su automobilio dokumentų turiniu, todėl ieškovo aiškinimai, kad automobilio apžiūros ir išbandymo metu jis jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo, neatitinka tikrovės. Atsakovas pateikė visą turėtą informaciją apie automobilį. Pradinė automobilio kaina buvo 6 300 Eur, automobilis įgytas už 5 500 Eur, be to, atsakovas, perleisdamas automobilį, ieškovui perdavė papildomą padangų komplektą už 272 Eur. Ieškovas yra verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių prekyba, ieškovo įsigyto automobilio paskirtis – kitų transporto priemonių transportavimas, liudija, kad ieškovas automobilį pirko savo verslo poreikiams, o ne asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

6. Atsakovas nurodė, kad ieškovo įsigytas automobilis pagamintas 2000 metais, t. y. daugiau nei prieš 18 metų, dėl natūralaus nusidėvėjimo automobilio kokybės pokytis, lyginant su analogišku nauju daiktu, turėtų būti savaime suprantamas. Ieškovui, atvykusiam apžiūrėti automobilio, buvo pateiktas automobilio registracijos liudijimas, kuriame matyti, jog parengto eksploatuoti automobilio masė – 2 118 kg. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta automobilio apžiūros metu, bet ne skelbime apie pardavimą nustatytais automobilio duomenimis, todėl ieškovo argumentai dėl automobilio neatitikimų CK 6.331 straipsnio nuostatoms yra nepagrįsti. Teisė nutraukti sutartį yra paskutinė teisių gynimo priemonė, šiai priemonei taikyti būtina nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose gynimo būdų nepakankamumą ir esminį automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą. Aplinkybė, jog ieškovas gavo pasiūlymą dėl automobilio remonto, įrodo, kad automobilio trūkumai bus pašalinti. Aplinkybė, kad automobilio remontas kainuos tam tikrą pinigų sumą, nėra pagrindas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui. Perkant automobilį ieškovui buvo suteikta 800 Eur nuolaida būsimam automobilio trūkumų šalinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. ieškovas 4,5 metų užsiima naudotų automobilių supirkimu, turi tokio pat modelio automobilį, žino, į kokias automobilio savybes reikia atkreipti dėmesį, todėl konstatuotina, kad ieškovas sutarties sudarymo metu buvo ne vidutinis vartotojas, bet profesionalus automobilių įgijėjas, žinantis, kokie galimi įgyjamo automobilio trūkumai, kaip juos nustatyti. Atsakovas paaiškino, kad jis siūlė patikrinti automobilį ar atlikti jo techninę apžiūrą, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. Ieškovas, pirkdamas 19 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2000 m.), kurio rida buvo virš 300 000 km, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi;

7.2. į sutartį nebuvo įrašyta jokių automobilio trūkumų, nors pagal įstatymų nuostatas juos įrašyti yra privaloma. Teismo posėdyje atsakovas pripažino savo klaidą šiuo aspektu, tačiau byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad į sutartį buvo įrašyti neteisingi automobilio ridos duomenys, apie kuriuos ieškovas žinojo. Taigi galimiems automobilio trūkumams, kuriuos dėl automobilio gamybos metų ieškovas, būdamas profesionaliu automobilių pirkėju, neabejotinai numatė esant, ieškovas nesuteikė esminės reikšmės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ieškovo paaiškinimus 2019 m. liepos 10 d. teismo posėdyje, kad jis jau pirmo telefoninio pokalbio metu siekė sumažinti automobilio kainą vien dėl jo gamybos metų ir dėl to galimų trūkumų;

7.3. teismo posėdyje ieškovas ne kartą patvirtino, kad esminė aplinkybė, dėl kurios tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sutartis, jis nusprendė ją nutraukti, buvo netinkamas automobilio svoris, kiti automobilio trūkumai nebuvo esminiai. Aplinkybę, kad pagrindiniai priekaištai buvo dėl automobilio svorio, patvirtino tiek atsakovas, tiek liudytojai, tai nurodyta ir 2018 m. spalio 28 d. policijos tarnybiniame pranešime. Skelbime dėl automobilio pardavimo nurodytas automobilio svoris neatitiko jo svorio, įrašyto registracijos liudijime, techninės apžiūros talone, tačiau teismo posėdyje ieškovas ne vieną kartą patvirtino, kad prieš sudarant sutartį jam buvo pateiktas automobilio registracijos dokumentas, techninės apžiūros talonas, kuriuos ieškovas apžiūrėjo. Prieš sudarant sutartį ieškovui buvo pateikti duomenys dėl transporto priemonės tapatumo, ieškovas turėjo galimybę išsamiai apžiūrėti transporto priemonę, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam buvo perduota ne ta transporto priemonė, dėl kurios įsigijimo buvo susitarta. Ieškovo paaiškinimai, neva prieš sandorį jam buvo pateikti ne tos transporto priemonės dokumentai, ar, kad, nurodydamas netinkamą transporto priemonės svorį, atsakovas sąmoningai norėjo ieškovą suklaidinti, yra neįtikinami, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad įgyjamos transporto priemonės svoris buvo svarbi aplinkybė. Žinodamas, kad tokio modelio transporto priemonės yra įvairių svorių, atvykęs įsigyti konkretaus svorio transporto priemonę, šią aplinkybę atsakovas turėjo sutikrinti. Ieškinį ieškovas grindė ir aplinkybe, kad automobilio plotis yra 2,04 m, o ne 2,40 m, kaip buvo nurodyta skelbime, tačiau teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad automobilio plotis nebuvo esminė aplinkybė;

7.4. nustačius, jog sutartis buvo sudaryta tarp profesionalių asmenų, ieškovas įgijo beveik 20 metų senumo automobilį, turėjo objektyvią galimybę tinkamai jį patikrinti bei įsitikinti, kokią transporto priemonę perka, nėra pagrindo nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Be to, ieškovo pateiktas reikalavimas atlyginti daikto trūkumus netiesiogiai pagrindžia, kad jie gali būti pašalinami, dėl ko taikyti kraštutinį teisių gynybos būdą nėra teisiškai pagrįsta;

7.5. ieškovas prašė priteisti 6 845,45 Eur trūkumų šalinimo išlaidų pagal 2019 m. kovo 15 d. UAB „Silberauto“ pateiktą sąskaitą. Pagal ieškovo nurodytą sąskaitą prašomą priteisti išlaidų sumą sudaro darbai už stabdžių sistemos mechanizmų, ASB sistemos, variklio valdymo bloko keitimą. Nors ekspertizės akte buvo nurodyta, jog ABS sistemos gedimas gali būti nustatytas tik panaudojus sudėtingą profesionalią įrangą ir turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių, 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. V. nurodė, kad ABS sistemos gedimą įgyjant automobilį neabejotinai galima buvo pastebėti, nes užvedant automobilį neužsidegė ABS diagnostikos lemputė, ieškovui kaip asmeniui, superkančiam naudotus automobilius, šis gedimas turėjo būti akivaizdus. Be to, teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis įspėjo ieškovą, jog stabdžiai blogai veikia, yra vairo daužymo garsai stabdant automobilį, šlangelės yra parūdijusios, dėl minėtų trūkumų buvo nuleista kaina. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad žibintų išsireguliavimas yra natūrali automobilio eksploatacijos pasekmė. Aplinkybę, jog nešviečia žibintai, galima nustatyti apžiūrint automobilį. Taip pat prieš perkant automobilį galima pastebėti, jog šildymo sistema nepučia šilto oro;

7.6. BĮ „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1 konstatuotas vairo mechanizmo eksploatacijos skysčių nuotėkis, šis trūkumas konstatuotas ir UAB „Silberauto“ 2018 m. lapkričio 6 d. sąskaitoje-faktūroje (nepasirašytoje defektus nustatančio asmens) bei 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „Transkona“ akte. Tačiau teismo posėdyje ekspertas V. V. nurodė, kad ekspertizės akte konstatuoti vairo mechanizmo trūkumai nereiškia, kad reikia keisti visą vairo mechanizmą, reikia nustatyti gedimo priežastį. Ekspertizės metu skysčių nuotėkio priežastis nebuvo nustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad, paskyrus ekspertizę, ekspertas 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė pranešimą sutikslindamas ekspertizės darbų apimtį, tačiau ieškovas prašymo, kad būtų atliekami išsamūs variklio bei jo komponentų, pavarų dėžės patikrinimo darbai, neišreiškė. Kita vertus, sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad vairo sistemos trūkumus galima buvo numatyti mechaniškai tikrinant automobilį (sukant vairą). Ekspertizės akte nurodyta, kad minėti trūkumai galėjo būti pastebėti apžiūrint transporto priemonę, užvažiuojant virš apžiūros duobės ar pakeliant keltuvu. Atsakovas siūlė ieškovui papildomai patikrinti transporto priemonę, tačiau tai atlikti ieškovas atsisakė. Ieškovo pateiktame UAB „Silberauto“ , 2019 m. kovo 15 d. pasiūlyme nurodyta variklio valdymo bloko kaina 2 174,70 Eur. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ 2020 m. birželio 16 d. patikslintame ekspertizės akte nurodyta vairo keitimo mechanizmo kaina – 1 413,752 Eur. Tačiau nei UAB „Silberauto“ 2019 m. kovo 15 d. pasiūlyme, nei UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ 2020 m. birželio 16 d. patikslintame akte nėra nurodyta, kuo remiantis daryta išvada, kad būtina keisti minėtus mechanizmus. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad variklio aušinimo skysčio nuotėkį galėjo sąlygoti ilgalaikė eksploatacija, galėjo perkaitus išbėgti, skystis tekėjo iš aušinimo bakelių. Ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, jog variklio aušinimo skysčio nuotėkis buvo pirkimo-pardavimo metu, nes jis buvo nustatytas apžiūros 2019 m. gruodžio 20 d. metu, tokio tipo trūkumams būdinga atsirasti ilgalaikės eksploatacijos metu dėl aplinkos poveikio ir (arba) ilgalaikio natūralaus nusidėvėjimo, nuo automobilio įsigijimo iki apžiūros 2019 m. gruodžio 20 d. buvo nuvažiuota tik 1 357 km. Ieškovas neįrodė, kad variklio aušinimo skysčių nuotėkis buvo sutarties sudarymo metu, kad ši aplinkybė bei aplinkybė dėl vairo mechanizmo skysčių nuotėkio jam nebuvo (negalėjo būti) žinoma sutarties sudarymo metu, nepagrindė vairo mechanizmo, variklio valdymo bloko keitimo būtinumo;

7.7. BĮ „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1 konstatuota abiejų pusių automobilių slenksčių korozija. Teismo posėdyje į advokatės repliką, kad techninės apžiūros metu buvo nustatyta tik dešinės pusės korozija, ekspertas nurodė, kad „galėjo būti tik popieriukas, tokia per metus nusibaigia, tai priklauso nuo oro sąlygų“. Minėti paaiškinimai sudaro pagrindo manyti, kad vien aplinkybė, jog techninės apžiūros metu, daugiau nei po mėnesio nuo sutarties sudarymo, kai automobilis žiemos laikotarpiu buvo laikomas lauke, konstatuotas trūkumas DT – 6.1.1 (pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui, tvirtumui (dešinės pusės slenkstis)) nebūtinai buvo automobilio įsigijimo metu. Kita vertus, ekspertas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog slenksčiai paveikti korozijos, galėjo būti pastebėta perkant automobilį. Ekspertas taip pat paaiškino, kad norint duslintuvo bakelio trūkstamą vamzdį galima pastebėti net neužvažiavus ant duobės (priklaupus gali pamatyti arba apžiūrint iš automobilio galo). Tiek atsakovas, tiek liudytojas teismo posėdyje parodė, kad apžiūrėdamas automobilį ieškovas apžiūrėjo ir automobilio apačią, todėl galėjo pastebėti, kad trūko duslintuvo vamzdžio, jei pirkimo-pardavimo metu jo nebuvo;

7.8. dalis ieškovo nurodytų trūkumų galėjo būti pastebėti sutarties sudarymo metu, ieškovas neįrodė, kad visi jo nurodomi trūkumai buvo sutarties sudarymo metu, tinkamai nepagrindė prašomų priteisti išlaidų trūkumams šalinti būtinumo, todėl reikalavimas dėl 6 845,45 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – K. K. pareikštą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad reikalauja taikyti restituciją ne dėl akivaizdžių trūkumų (stiklo, korozijos, duslintuvo ar kt.), o dėl paslėptų, kuriuos nustatė UAB „Silberauto“, techninės apžiūros centras UAB „Transkona“ bei UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“, nes jų tyrimo rezultatai atskleidė, jog automobilis be pastebimų trūkumų turėjo ir paslėptų defektų ir jie nebuvo galimi pastebėti vidutinio pirkėjo, neatliekant specialaus tyrimo, pvz., ABS bloko, variklio valdymo bloko, WSP imobilizatoriaus gedimai, stabdžių sistemos problemos (Ekspertizės aktas I);

8.2. ieškovas supranta, kad nenaujas automobilis nebus nepriekaištingos būklės ir eksploatuojant jį neišvengiamai kils poreikis remontuoti. Tačiau ieškovas tikėjosi ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad automobilis bent jau bus tinkamas eksploatuoti, nereikalaus didelių remonto darbų ir jis galės naudoti nusipirktą daiktą pagal paskirtį. Nors atsakovas teigė, kad automobilis yra be trūkumų, tačiau jau kitą dieną po sutarties sudarymo ieškovas automobilį pilnam patikrinimui pristatė į automobilių servisą UAB „Silberauto“. Atlikus automobilio patikrinimą, buvo nustatyti defektai, lemiantys automobilio neatitikimą transporto priemonėms keliamiems techniniams ir saugumo reikalavimams – stabdžių sistemos, ABS sistemos, vairo mechanizmo gedimai. 2018-12-18 buvo kreiptasi į Klaipėdos techninės apžiūros įmonę UAB „Transkona“ ir atlikta automobilio techninė apžiūra. Po apžiūros automobilio techninė apžiūra dėl daugybės nustatytų defektų buvo panaikinta ir ekspertinės įstaigos buvo nurodyta, kad transporto priemone važiuoti draudžiama. Tai reiškia, kad automobilis neatitinka automobiliui keliamų techninių ir saugumo reikalavimų, nėra tinkamas eksploatuoti viešame eisme ir naudoti pagal paskirtį;

8.3. atsakovas turėjo imperatyvią pareigą nurodyti sutartyje automobilio trūkumus, tačiau teismas visiškai šių argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė teismo sprendime. CK 6.431¹ straipsnis įpareigoja pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Atsakovas sutartyje nenurodė nei vieno defekto. Atsakovas yra verslininkas, užsiima automobilių prekyba, todėl pareiga sutartyje nurodyti automobilio defektus jam buvo neabejotinai žinoma. Atsakovas interneto tinklapyje patalpintame skelbime buvo nurodęs, jog „mašina važiuoja ok“, apžiūros metu pateikė ieškovui techninės apžiūros rezultatų kortelę su galiojimu iki 2019-01-20, tvirtino, kad jokių paslėptų trūkumų nėra. Šios aplinkybės ieškovui sudarė pagristą pagrindą manyti, jog atsakovas garantuoja jam automobilio techninę kokybę ir galimumą naudoti pagal paskirtį. Atsakovas žinojo apie automobilio trūkumus, automobilio savininku buvo beveik metus, nuo 2018-01-24 iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2018-10-28), teigė pats juo naudojęsis, todėl defektų negalėjo nepastebėti. Teismo nutartimi atliktos ekspertizės išvadose nurodyta, kad beveik visi trūkumai buvo iki automobilio perdavimo dienos;

8.4. kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje žvaigždute (*) yra pažymėti punktai, kurie, vadovaujantis CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, yra privalomi. Punktas „Transporto priemonės trūkumai (tinkamą variantą pažymėti (varnele))“ yra pažymėtas žvaigždute, todėl atsakovas negalėjo nežinoti, kad sutartyje privaloma nurodyti automobilio trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, pardavėjas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo;

8.5. atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą atskleisti parduodamos transporto priemonės trūkumus ieškovui, o tarp šių trūkumų buvo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų trūkumai ir kt., kuriuos atsakovas neabejotinai žinojo. Be to, atsakovas galimai sąmoningai išmontavo ABS gedimo įspėjamąją lemputę, kad nuslėpti ABS bloko gedimą bei galimai atjungė WSP imobilizatorių, nes jo valdymo blokas neveikė. Vilniaus regiono apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino bei apie jas nepasisakė;

8.6. nei CK normos, nei teismų praktika nenustato pirkėjo pareigos atlikti perkamo daikto ekspertizę ar specialisto tyrimą prieš jį įsigyjant. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-307-1075/2018). Nagrinėjamu atveju labai tikėtina, jog pardavėjas siekė nuslėpti automobilio defektus, neatskleidė reikšmingos informacijos pirkėjui bei nenurodė trūkumų, kurie neabejotinai buvo perdavimo metu, sutartyje;

8.7. automobilio faktinė masė yra didesnė, nei buvo nurodyta skelbime, kadangi buvo sumontuotos papildomos važiuoklės, oro pagalvės ir kt. Automobilio faktinė neto masė yra 2 290 kg (žr. 2018-12-18 svėrimo aktą), t. y. be krovinio, vairuotojo, kuro. Atsakovas skelbime skelbė, kad automobilio masė yra 1 850 kg. Taip pat atsakovas automobilio pardavimo metu parodė ieškovui sertifikatą, kuriame buvo įrašytas būtent 1 850 kg svoris, nes automobilis buvo modifikuotas. Atlikus automobilio svėrimą, paaiškėjo, kad atsakovo teiginiai neatitiko tikrovės. Automobilio faktinės masės skirtumas tarp nurodytos skelbime yra esminis, didesnis nei 20 proc. Be to, faktinis automobilio svoris net neatitinka ir masės, nurodytos automobilio registracijos liudijime, kur įrašyta, kad parengtos eksploatuoti (su kuru ir vairuotoju) transporto priemonės masė yra 2 118 kg. Šios modifikacijos lemia, jog automobilis nėra tinkamas naudoti paskirčiai, kuriai ieškovas ją pirko (t. y. naudoti kaip autovežį). Įsigijęs transporto priemonę ieškovas nustatė, jog jos nuosavas svoris žymiai didesnis – 2 290 kg., o plotis – žymiai siauresnis (2,04 m.), nei buvo nurodyta automobilio skelbime, t. y. atsakovas pardavė ieškovui kitokio asortimento prekę, nei buvo skelbta. CK 6.332 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita;

8.8. ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos nutraukti sutartį, nes automobilį pasilikti ir remontuoti ieškovui yra neekonomiška ir netikslinga dėl to, kad: 1) be visiško remonto automobilio neįmanoma eksploatuoti, kadangi automobilis pripažintas netinkamu naudojimui pagal paskirtį; 2) ieškovas automobilį pirko kaip autovežį, o paaiškėjo, kad jis yra pritaikytas kroviniams, bet ne automobiliams gabenti; 3) automobilio remonto sąmata viršija automobilio kainą. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog automobilio nustatytų trūkumų šalinimas yra itin brangus, viršijantis pusę daikto kainos, o tai daikto pirkėjui yra netikėta tiek išlaidų, tiek laiko sąnaudų aspektu, laikė, jog protinga ir teisinga būtų grąžinti šalis į padėtį, kurioje jos buvo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. taikyti restituciją. Vis dėlto ieškovas kartu pareiškė ir alternatyvų reikalavimą dėl išlaidų, skirtų automobilio defektams pašalinti, priteisimo, jei būtų laikoma, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turi būti išsaugota;

8.9. UAB „Silberauto“ (oficialaus Mersedes-Benz gamintojo atstovo) 2018-11-06 sąskaitoje nurodytus atliktus automobiliu tikrinimo darbus ir nustatytus defektus patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: UAB „Silberauto“ 2018-11-06 užsakymo lapas sutartis, UAB „Siiberauto“ pateiktas diagnostikos lapas su vertimu, kuriame parodyti automobiliui fiksuoti WSP imobilaizerio, ABS sistemos ir kt. gedimai. Teismas šių rašytinių įrodymų, kurie papildo 2018-11-06 sąskaitą ir aiškiai parodo, kad 2018 m. lapkritį automobilis jau buvo su trūkumais, netyrė ir nevertino, o tiesiog pasisakė, kad nėra darbuotojo parašo, todėl iš esmės trūkumų tuo metu nebuvo;

8.10. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik selektyviai pacitavo ekspertų teiginius. 2020-06-04 teismo posėdžio metu ekspertas dr. V. V. nurodė, kad ABS lemputė turi užsidengti ir, jei viskas gerai, turi po keleto sekundžių užgesti. Nagrinėjamu atveju ABS lemputė visai nesuveikia (Ekspertizės aktas I), kas reiškia, jog ji nedegė apskritai, o, įjungus automobilio degimą, kai kelioms sekundėms įsijungia daug lempučių, pastebėti, kad neužsidega tik viena iš jų, yra pakankamai sudėtinga. 2020-06-04 teismo posėdžio metu ekspertas A. V. paaiškino, kad WSP imobilizatorius buvo išprogramuotas, tą rodė kompiuteris, kas reiškia, jog jis neveikia, nes jei jis veiktų, tai nebūtų poreikio jį atjungti. Teiginys, kad ieškovui galėjo būti žinoma apie ABS bloko ir WSP imobilizatoriaus gedimus yra visiškai nepagrįstas, nes ir Ekspertizės akto I 12-13 psl. nurodyta, jog tokie gedimai gali būti nustatyti tik panaudojus sudėtingą profesionalią įrangą turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių. Akivaizdu, jog pirkėjas tikrai galėjo nepastebėti ir nenustatyti šių trūkumų, esant atsakovo garantijoms, kad automobilis yra tvarkingas;

8.11. 2020-06-04 teismo posėdžio metu ekspertas dr. V. V. nurodė, jog tyrimo metu diagnostikos sistema tikrino automobilio kompiuterį bei gautą ataskaitą lygino su UAB „Silberauto“ atspausdinta diagnostikos išvada, kas patvirtina, jog ABS klaida kartojosi anksčiau; ataskaitoje buvo aiškiai parašyta data, gedimo kodo būsena, kad esamas ir saugomas gedimo kodas yra įrašytas ne tik patikros metu, bet ir ankstesniu laiku, klaida ilgalaikės eksploatacijos; ABS gedimas jau buvo ilgą laiką. 2020-06-04 teismo posėdžio metu ekspertas, pasitikslinęs duomenis, papildomai nurodė, kad ABS bloko gedimas buvo 2018 m. liepos mėn. pagal kompiuterio išrašą. Šie gedimai pakartotinai rodomi ir 2019-12-20 ekspertinio tyrimo metu atliktos diagnostikos lape (Ekspertizės akto I priedas diagnostikos ataskaita). Teismas šių rašytinių įrodymų netyrė ir nevertino;

8.12. pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ieškovui pakanka įrodyti nupirkto daikto trūkumų atsiradimo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis neatsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus, atsiradusius parduoto daikto kokybės. Ieškovas, nurodęs daikto trūkumų faktą, neturi pareigos įrodyti ir konkrečias priežastis, dėl kurių tas trūkumas atsirado. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovas turėjo įrodyti ne tik trūkumų faktą, bet ir jų atsiradimo priežastis, yra visiškai nepagristi. Net ir nesant pagrindo nutraukti sutartį, atsižvelgiant į trūkumų kiekį, dalies jų neakivaizdumą ir slėpimą nuo pirkėjo, tokių trūkumų šalinimo išlaidos turėjo būti priteistos pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį;

8.13. ieškovas kreipėsi į UAB „Silberauto“, kuri atliko automobilio tyrimą ir pateikė pasiūlymą dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Pasiūlyme numatyta remonto darbų sąmata sudaro 6 845,45 Eur. UAB „Silberauto“ yra oficialus Mercedes-Benz ir Daimler AG atstovas Lietuvoje, teikiantis Mercedes-Benz lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių servisą ir remontą. Taigi automobilio trūkumus, pasiūlymą dėl trūkumų šalinimo ir remonto sąmatą paskaičiavo sertifikuoti ir patikimi šios automobilių markės žinovai. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, 2019-12-20 apžiūrėjęs ir įvertinęs automobilį, surašė 2020-02-29 ekspertizės aktą Nr. 20/001 ir 2020-06-16 patikslintą ekspertizės aktą Nr. 20/001, kuriame pateikė išvadą: „kad pašalinti 2019-12-20 apžiūros metu nustatytus trūkumus ir atkurti transporto priemonę iki būklės, užtikrinančios saugų dalyvavimą viešajame eisme, jog transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, reikalingi ne mažesnės, nei 3 929,82 Eur vertės, įdėjimai“. Pirmosios instancijos teismas išlaidų trūkumams šalinti nepriteisė, nes netinkamai aiškino ieškovui tenkančią įrodinėjimo pareigą, perkeldamas jam naštą įrodinėti ne tik trūkumų faktą, bet ir jų atsiradimo priežastis;

8.14. UAB „Silberauto“ ir Ekspertizės akto II remonto sąmata yra labai analogiška (UAB „Silberauto“ nurodyta ,45 Eur su PVM; Ekspertizės akte II nurodyta 3 929,82 Eur su PVM, prie kurios pridėtinas neįvertintas ABS sistemos remontas (2 267,45 Eur)), ir yra apie 6 196,27 Eur. Tai tik patvirtina, kad Ekspertizės akte II nurodyta detalių ir darbų kaina yra reali ir pagrįsta. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti remonto išlaidas yra pagristas visiškai arba iš dalies (t. y. išskaičiuojant dalis ir darbus, kurie tikrai būtų pripažinti akivaizdžiais (pvz., korozijos paveiktos matomos dalys), todėl negalėjo būti visiškai atmestas. Kita vertus, trūkumų šalinimas yra itin brangus, viršijantis pusę daikto kainos, o tai daikto pirkėjui yra netikėta tiek išlaidų, tiek laiko sąnaudų aspektu, todėl protinga ir teisinga būtų grąžinti šalis į padėtį, kurioje jie buvo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovui grąžinti daiktą.

9. Atsakovas V. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovas, 2019 m. liepos 10 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė, kad automobilių supirkimo verslu užsiima apie 4,5-5 metus; pripažino, jog užsiima automobilių prekyba, dažniausiai perka automobilius su defektais; nurodė, jog tokio automobilio savybės jam buvo gerai žinomos, nes yra turėjęs prieš tai automobilvežį. Taigi ieškovas turėjo pakankamai techninių specialių žinių ir įgūdžių, kurie leistų nustatyti automobilio būklę, defektus bei jų reikšmingumą automobilio įsigijimo metu. Atsakovui negali kilti atsakomybė, jeigu ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį dėl beveik 20 metų senumo automobilio, nesielgė kaip apdairus (atsargus) pirkėjas;

9.2. kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.327 straipsnio 2 dalies norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, bet dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), tam tikras asmens elgesys (siūlymas patikrinti perkamą automobilį) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016);

9.3. atsakovas apie automobilio trūkumus, kurie jam buvo žinomi, ieškovą informavo ir pateikė visą turėtą informaciją apie automobilį. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį, jį išbandyti, pasiūlyta nuvažiuoti iki šalia esančios specialios duobės tam, kad ieškovas galėtų kuo detaliau įvertinti automobilio būklę (ieškovas atsisakė), susipažinti su automobilio dokumentais ir laisva valia priimti sprendimą dėl automobilio pirkimo. Ieškovo nurodomi dokumentai (UAB „Silberauto“ ir UAB „Transkona“, UAB „Transporto mokslinio tiriamasis centras“ išvados), kuriais jis grindžia paslėptus trūkumus, patvirtina automobilio trūkumų akivaizdumą ir ieškovo galimybę juos nustatyti (pastebėti) automobilio pirkimo metu. Be kita ko, svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovas, net nematęs automobilio, jau pirmo telefoninio pokalbio su atsakovu metu siekė sumažinti automobilio kainą vien dėl jo amžiaus, gamybos metų ir dėl to galimų trūkumų, kuriuos reikės šalinti;

9.4. ieškovas kaip paslėptą trūkumą nurodo ABS sistemos (bloko) gedimą, kurio jis neva pastebėti negalėjo. Tai, kad ABS sistemos gedimas (jeigu toks buvo sutarties sudarymo metu) nebuvo paslėptas trūkumas, patvirtino ir ekspertas 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog raktelį pasukus į padėtį „ON“ galima iš karto pastebėti, ar ABS sistemos lemputė nedega, ir suprasti, kad yra problema, susijusi su ABS sistema. Pasak eksperto, ABS sistemos kompiuterinė diagnostika tik patvirtino gedimą, kuris galėjo būti pastebėtas be specialaus patikrinimo. Ekspertas taip pat patvirtino, jog pats gedimas, jeigu nedega ABS sistemos gedimą įspėjanti lemputė, yra akivaizdus ir, kad vairuotojas, o tuo labiau asmuo, kuris užsiima automobilių prekyba, turėjo suprasti, jog yra problema su ABS sistema. Be kita ko, ekspertas nurodė, jog ABS sistemos lemputė galėjo neveikti ir dėl eilės kitų priežasčių – įprastai korozijos, „nupuvusių“ laidų, nešvarumų ir kt. Ekspertizė buvo atlikta praėjus daugiau kaip metams po automobilio įsigijimo. Informacijos apie tai, kokiomis sąlygomis buvo laikomas automobilis, ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovas kaip paslėptą trūkumą nurodo ir ABS bloko bei variklio valdymo bloko defektus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra ABS bloko ar variklio valdymo bloko defektas. Ekspertizės akte I taip pat nėra nurodyta, jog automobilio ABS blokas ar variklio valdymo blokas yra su defektais ar neveikiantys. Apeliaciniame skunde teigiama, jog paslėptas trūkumas buvo stabdžių sistemos defektai. Ekspertizės akte I yra nurodyta, jog transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas nėra paslėpti trūkumai, jie akivaizdžiai matomi. Ekspertas 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas pasilenkęs galėjo įvertinti stabdžių būklę, taip pat ir surūdijusius vamzdelius; bandomojo važiavimo metu ieškovas galėjo nustatyti netinkamą stabdžių sistemos veikimą, taip pat ir rankinio stabdžio netinkamą funkcionavimą (išlaisvėjimą). Be kita ko, automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovas pastebėjo, kad stabdžiai blogai veikia, parūdiję vamzdeliai, o atsakovas dėl to sumažino kainą. Ieškovas kaip paslėptą trūkumą nurodo WSP imobilaizerio defektą. Atsakovas automobilį eksploatavo tik metus. Užvedus automobilį, jokio defekto, susijusio su automobilio blokavimu, nebuvo, ką matė ir pats ieškovas. Be to, ekspertas 2020 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog WSP imobilaizeris nėra būtinas transporto priemonės eksploatavimui, nes galima važinėti ir be jo, o apsaugai nuo vagystės galima įsidėti vairo blokavimą ar kitas priemones; WSP imobilaizeris galėjo būti išprogramuotas ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kiti trūkumai tokie kaip nedegantys (nesureguliuoti) automobilio žibintai, duslintuvo bakelio vamzdžio galo trūkumas, automobilio variklio aušinimo ar vairo mechanizmo skysčio nuotėkis, pečiuko netinkamas veikimas ir kt., buvo akivaizdžiai matomi, juos buvo galima pastebėti bandomojo važiavimo metu bei apžiūrint automobilį;

9.5. pardavėjas neatsako už daikto trūkumus, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas neatsako už daikto trūkumus, apie kuriuos pirkėją pirkimo sutarties sudarymo metu įspėjo, ir trūkumus, kurių pirkėjas dėl didelio savo nerūpestingumo (neatsargumo) nepastebėjo. Atsakovas jokių automobilio trūkumų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neslėpė ir visa atsakovui žinoma informacija apie automobilį ieškovui buvo atskleista. Ieškovas, išbandydamas ir apžiūrėdamas automobilį 1,5 val., turėjo visas galimybes nurodytus trūkumus pamatyti, įvertinti ir laisva valia priimti sprendimą dėl automobilio pirkimo. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją;

9.6. ieškovo įsigytas automobilis buvo pagamintas 2000 metais, t. y. daugiau nei prieš 18 metų. Taigi, dėl natūralaus nusidėvėjimo automobilio kokybės pokytis, lyginant su analogišku nauju daiktu, atsižvelgiant į naudojimo trukmę ir sąlygas, turėtų būti savaime suprantamas net vidutiniam pirkėjui. Šiuo atveju pirkėjas buvo asmuo, užsiimantis naudotų, defektų turinčių automobilių supirkimu. Ieškovas, kaip verslininkas, žinojo, ką reikia patikrinti perkant automobilį, ir neabejotinai atliko visus reikiamus automobilio patikrinimo ir apžiūros veiksmus, kuriuos pagal savo žinias, patirtį ir įgūdžius galėjo atlikti pats;

9.7. automobilio trūkumus į pirkimo-pardavimo sutartį galėjo įrašyti ieškovas kaip pirkėjas, tačiau to nepadarė. Pats ieškovas nurodė, jog tam tikrus trūkumus su atsakovu aptarė, todėl jų į pirkimo-pardavimo sutartį neįrašė. Ieškovas taip pat teigė, jog trūkumų neįrašė, nes nebuvo punkto, kur įrašyti. Šios aplinkybės pažymi, jog ieškovas, kaip profesionalas, buvo absoliučiai nerūpestingas, arba toks jo veiksmas buvo sąmoningas. CK nėra įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neįvykdžius imperatyvios pareigos nurodyti trūkumus, yra laikoma, jog pardavėjas trūkumų neatskleidė. Trūkumų (ne)atskleidimo faktas yra įrodinėjimo dalykas, kaip ir tai, ar po pirkimo-pardavimo sutarties nustatyti automobilio trūkumai yra paslėpti trūkumai, kurių ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį;

9.8. automobilio būklė, buvusi atliekant ekspertizę, negalėjo ir negali būti rodiklis sprendžiant klausimą dėl automobilio būklės, buvusios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Automobilis pas ieškovą buvo nuo 2018 m. spalio 28 d., t. y. daugiau nei 1 metus iki ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiomis sąlygomis ieškovas automobilį laikė, kam automobilį naudojo, kiek prižiūrėjo (jeigu prižiūrėjo), ar ieškovas savo elgesiu nepablogino automobilio būklės lyginant su buvusia pirkimo metu;

9.9. ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 priimta nutartimi, įrodinėja, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nagrinėtas 2-jų fizinių asmenų, neužsiimančių prekyba automobiliais (vidutinis pirkėjas), ginčas dėl parduoto automobilio trūkumų. Ieškovo elgesio negalima vertinti pagal vidutinio pirkėjo elgesio vertinimo kriterijus. Ieškovas yra verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių prekyba;

9.10. ieškovas nurodo, jog automobilio faktinė masė yra didesnė, nei buvo nurodyta skelbime. Atsakovas ieškovui ne tik parodė, bet ir atidavė lenkiškus dokumentus, sertifikatą, kurie patvirtina, kad automobilis buvo modifikuotas. Automobilis buvo modifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka Lenkijoje, o ne paties atsakovo. Tai, kad tokios modifikacijos yra leistinos, patvirtino ir ekspertas, apklaustas teismo posėdyje. Ieškovui, atvykusiam apžiūrėti automobilį, buvo pateiktas automobilio registracijos liudijimas, kuriame matyti, jog parengto eksploatuoti automobilio masė – 2 118 kg. Ieškovui buvo pateiktas ir techninės apžiūros talonas, kuriame taip pat buvo nurodyta automobilio masė – 2 118 kg. Ieškovas teisme patvirtino, jog jam atsakovas pateikė minėtus dokumentus. Ieškovas taip pat nurodo, jog tik įsigijęs automobilį nustatė, kad neatitinka jo plotis. Ieškovas, atvykęs apžiūrėti automobilio, jį praktiškai visą išsimatavo, kadangi jis iš karto ketino pakrauti ir pakrovė savo automobilį, su kuriuo atvyko pas atsakovą. Be to, ieškovas, teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilio plotis kaip rodiklis nėra esminis, nes iš esmės automobilį galima naudoti kaip automobilvežį;

9.11. ieškovo reikalavimas priteisti 6 845,45 Eur automobilio trūkumams šalinti iš esmės reiškia ieškovo siekį pasipelnyti. Ieškovas faktiškai pageidauja, kad automobilis atsakovo sąskaita būtų pagerintas. Jeigu prieš automobilio pardavimą į jį būtų sudėtos naujos detalės ir įranga, nurodyta ieškovo į bylą pateiktame UAB „Silberauto“ pasiūlyme, tai automobilio ieškovas nebūtų nupirkęs už kainą, kurią sumokėjo atsakovui. Ieškovas, už 5 500 Eur pirkdamas automobilį, negalėjo tikėtis, kad automobilis bus su naujomis detalėmis. Ieškovas turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad visos automobilio detalės bus daugiau ar mažiau paveiktos amžiaus ir naudojimo;

9.12. kai remontuojama transporto priemonė yra sena, o į ją montuojamos naujos detalės, tampa aktualus transporto priemonės dalių nuvertinimas. Šis nuvertinimas suprantamas kaip jos dalių vertės sumažinimas keičiant sugedusias dalis naujomis, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš sugedimą. Šiuo atveju aktualios 2000 m. balandžio 17 d. / 2000 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 120/Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatos. UAB „Silberauto“ pateiktame automobilio remonto pasiūlyme nurodytos keistinos detalės dėvėjimosi pobūdžio klasifikacijoje priskirtinos III grupei, t. y. dalims, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 59.3 punktas). Remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 63 punktu, III grupei priskirtų detalių, sumontuotų krovininiuose automobiliuose, senesniuose nei 15 metų, nusidėvėjimas yra 70 procentų. Tai, reiškia, jog ieškovas, norėdamas automobilį remontuoti naudojant naujas ir originalias detales, savo sąskaita bet kuriuo atveju turėtų dengti 70 procentų naujos detalės kainos. Ieškovas reikalauja pagal UAB „Silberauto“ pateiktą pasiūlymą priteisti 6 845,45 Eur automobilio trūkumams naudojant naujas detales šalinti. Taigi 70 procentų šios sumos (4 791,82 Eur) turėtų padengti pats ieškovas, norintis naujomis detalėmis pagerinti automobilio būklę. Dėl likusios 2 053,63 Eur sumos svarbu tai, kad perkant automobilį ieškovui buvo suteikta 800 Eur nuolaida būsimam automobilio trūkumų šalinimui. Be to, į UAB „Silberauto“ pasiūlymą buvo įtrauktas tiek automobilių detalių, kurių defektų buvimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (pvz., variklio valdymo bloko), keitimo išlaidos, tiek automobilio trūkumų, apie kuriuos ieškovui buvo žinoma, šalinimo kaina. UAB „Silberauto“ pasiūlymas pagrįstai nebuvo laikomas šiai bylai reikšmingu įrodymu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 5 500 Eur nupirko automobilį Mercedes–Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Automobilis).

13. Ieškovas prašo nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją arba priteisti iš atsakovo 6 845,45 Eur Automobilio trūkumams pašalinti. Ieškovas teigia, kad po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ieškovui buvo parduotas ne tokio svorio Automobilis, dėl kurio buvo susitarta, be to, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo nustatyti Automobilio trūkumai, kurie nebuvo nurodyti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.

14. 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

15. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

16. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje jokie Automobilio trūkumai nėra nurodyti.

17. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 d.).

18. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

19. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), tam tikras asmens elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505/2016).

20. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016

21. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

22. Pirkėjas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuojamą automobilį, negali tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Kilus ginčui dėl naudoto automobilio trūkumų, svarbi reikšmė suteikiama pirkėjo teisės patikrinti automobilį realizavimui. Atsisakydamas patikrinti ilgą laiką naudotą automobilį pasirinktame autoservise, pirkėjas prisiima dalį rizikos dėl naudoto automobilio trūkumų.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, veikė ne kaip vartotojas, o kaip verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu ir turintis specialių žinių šioje srityje.

24. Ieškovas nurodė, kad Automobilio svoris jam buvo esminė aplinkybė, nes nuo Automobilio svorio priklausė automobilių, kurie gali būti transportuojami Automobiliu, svorių diapazonas. Automobilio pirkimo skelbime Automobilio nuosavas svoris buvo nurodytas 1 850 kg. Ieškovas teigė, kad jis ketino įsigyti būtent tokio svorio Automobilį ir manė tokį Automobilį įsigijęs. Tačiau paaiškėjo, kad Automobilio nuosavas svoris pagal Automobilio registracijos liudijimo duomenis yra 2 118 kg, o Automobilio neto svoris pagal 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „Valmeta“ svėrimo aktą yra net 2 290 kg.

25. Automobilio pardavimo skelbime iš tiesų buvo nurodyta, kad Automobilio nuosavas svoris yra 1 850 kg. Tačiau, prieš sudarant Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui buvo pateiktas Automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad parengto eksploatuoti Automobilio masė yra 2 118 kg. Nors ieškovas teigė, kad jam buvo pateiktas ne tos transporto priemonės registracijos liudijimas su nurodytu kitu svoriu, tačiau ši ieškovo nurodyta aplinkybė nėra įrodyta. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas ieškovui taip pat parodė, o, atsakovo teigimu, atidavė, sertifikatą, patvirtinantį, kad Automobilis Lenkijoje buvo modifikuotas ir jo svoris yra 1 850 kg.

26. Taigi, ieškovui buvo pateikti duomenys tiek apie Automobilio modifikavimą, kuris turėjo įtakos Automobilio svoriui, tiek apie Automobilio registracijos liudijime nurodytą parengto eksploatuoti Automobilio svorį – 2 118 kg. Net jei ieškovo minimame sertifikate Automobilio svoris buvo nurodytas 1 850 kg, tai nereiškia, kad tai yra pagal tuos pačius kriterijus nustatytas Automobilio svoris, kaip ir Automobilio registracijos liudijime, nes šis sertifikatas teismui nebuvo pateiktas.

27. Ieškovas, būdamas verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu ir turintis specialių žinių šioje srityje, teigiantis, kad Automobilio svoris turėjo ieškovui esminę reikšmę, turėjo įvertinti ir su atsakovu išsiaiškinti aplinkybes apie skirtingą Automobilio pirkimo-pardavimo skelbime ir Automobilio registracijos liudijime nurodytą Automobilio svorį. Ieškovas šių aplinkybių nesiaiškino.

28. Automobilio registracijos liudijimas (ir jame nurodyti duomenys) laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 30.1. punktas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.10. punktas).

29. Todėl ieškovo pateiktas 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „Valmeta“ svėrimo aktas Nr. 12-18-01 ir jame nurodyta aplinkybė, kad Automobilio svoris (neto) yra 2 290 kg, nėra pakankamas paneigti Automobilio registracijos liudijime nurodytą parengto eksploatuoti Automobilio svorį – 2 118 kg, nes šis aktas pateiktas suinteresuoto asmens – ieškovo, nėra aišku, kaip, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas akte nurodytas Automobilio svoris.

30. Taigi, prieš sudarant Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas pateikė ieškovui visą turimą informaciją apie Automobilio svorį, ieškovas iš Automobilio registracijos liudijimo ir techninės apžiūros rezultatų kortelės žinojo, kad parengto eksploatuoti Automobilio svoris yra 2 118 kg, ir šį Automobilį nupirko. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jam buvo parduotas ne to svorio Automobilis, dėl kurio buvo susitarta.

31. Ieškovas įsigijo Automobilį, kuris buvo eksploatuojamas daugiau kaip 18 metų. Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo tikėtis nepriekaištingo Automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes Automobilio mechanizmai ilgą laiką natūraliai dėvėjosi.

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas siūlė patikrinti Automobilį virš apžiūros duobės, taip pat techninės apžiūros įstaigoje, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. Ieškovo teiginys, kad jis negalėjo patikrinti Automobilio techninės apžiūros įstaigoje, nes buvo sekmadienis, negali pateisinti didelio ieškovo neatsargumo nustatant Automobilio trūkumus, nes ieškovas galėjo pasirinkti kitą Automobilio apžiūros dieną.

33. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1, atsakant į teismo užduotą klausimą „Kurie iš nustatytų transporto priemonės trūkumų buvo paslėpti ir negalėjo būti akivaizdžiai matomi, neatliekant specialaus tyrimo, pardavimo dieną?“, nurodyta, kad: 1) trūkumai – pernelyg didelė svirties ar traukės eiga dėl blogo sureguliavimo ir (ar) susidėvėjimo; stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) susikilęs (pažeistas) – nėra paslėpti, akivaizdžiai matomi, kad juos nustatyti, reikia atidžiai apžiūrėti transporto priemonę; 2) trūkumai – standūs stabdžių sistemos vamzdeliai, vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos, vamzdeliai įrengti netinkamai ir (arba) netinkamoje vietoje; transporto priemonės vairo mechanizme yra eksploatacijos skysčių nuotėkis; pernelyg didelis važiuoklės ir jos tvirtinimo mazgų korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); duslintuvo bakeliui trūksta vamzdžio galo – nėra paslėpti, bet akivaizdžiai nematomi, kad juos nustatyti, reikia išsamiai apžiūrėti transporto priemonę iš apačios (pakeliant keltuvu ar užvažiuojant ant apžiūros duobės autoservise), panaudojant išorinį šviesos šaltinį; 3) trūkumai – stabdžių būgnas ar diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir pan.), priekiniai stabdžių diskai susidėvėję iki minimalaus gamintojo leidžiamo storio, galiniai stabdžių diskai susidėvėję daugiau nei minimalaus gamintojo leidžiamo svorio; nustatytas variklio aušinimo skysčio nuotėkis – nėra paslėpti, bet akivaizdžiai nematomi, kad juos nustatyti, reikia išsamiai apžiūrėti transporto priemonę iš apačios (pakeliant keltuvu ar užvažiuojant ant apžiūros duobės autoservise), atlikti smulkius/paprastus transporto priemonės dalių išmontavimo darbus, panaudoti nesudėtingus matavimo prietaisus, turėti pakankamai teorinių ir praktinių žinių; 4) trūkumai – stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas, kai tai yra vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai ar dieniniai) žibintų; neveikia gamyklinė apsaugos sistema (WSP imobilaizeris) – gali būti nustatyti tik panaudojus sudėtingą profesionalią diagnostinę įrangą bei turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių; 5) trūkumas – stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) įspėjamasis įtaisas neveikia arba veikia blogai – gali būti nustatytas turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių bei konkrečios automobilių markės transporto priemonės eksploatavimo paskirties; 6) trūkumas – stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) gedimas – gali būti nustatytas tik panaudojus sudėtingą profesionalią diagnostinę įrangą bei turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių.

34. Nors ekspertizės akte nurodyta, jog gamyklinės apsaugos sistemos (WSP imobilaizerio) ir ABS gedimas gali būti nustatyti tik panaudojus sudėtingą profesionalią diagnostinę įrangą ir turint pakankamai teorinių ir praktinių žinių, 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. V. nurodė, kad ABS gedimą įgyjant Automobilį neabejotinai galima buvo pastebėti, nes, užvedant Automobilį, neužsidegė ABS diagnostikos lemputė, ieškovui, kaip asmeniui, superkančiam naudotus automobilius, šis gedimas turėjo būti akivaizdus. Teismo posėdyje ekspertas V. V. taip pat nurodė, kad, parduodant Automobilį, buvo žinoma, jog neveikia WSP imobilaizeris, be to, imobilaizeris nėra būtinas Automobilio eksploatavimui, nuo vagystės galima įsistatyti vairo blokavimą ar kitas priemones. Nors ieškovas nurodė, kad, užvedant Automobilį, ABS diagnostikos lemputė galėjo nedegti dėl šios lemputės gedimo ar išmontavimo, šios ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamai įrodytos. Teismo posėdyje ekspertas V. V. nurodė ir tai, kad bendrą stabdžių būklę, aplinkybę dėl stabdžių vamzdelių surūdijimo galima įvertinti pirkimo metu, esant stabdžių sistemos trūkumui, turi „mesti į šoną“, šią dalį galima patikrinti mechaniniu būdu, taip pat patikrinimo metu galima buvo nuspėti rankinio stabdžio trūkumus. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, atsakovas įspėjo ieškovą, jog stabdžiai blogai veikia, yra vairo daužymo garsai stabdant Automobilį, šlangelės yra parūdijusios. Ieškovas nurodė Automobilio apžiūros metu matęs šiuos Automobilio trūkumus: įskilęs priekinis stiklas, posūkio stikliukas įskilęs, žibintas negerai šviečia.

35. Taigi, didžioji dalis autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1 nurodytų trūkumų buvo nepaslėpti, dalis nepaslėptų trūkumų buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti išsamiai apžiūrint Automobilį, dalis nepaslėptų trūkumų buvo neakivaizdūs, bet galėjo būti pastebėti apžiūrėjus Automobilį iš apačios (pakeliant keltuvu ar užvažiuojant ant apžiūros duobės autoservise), atlikus smulkius/paprastus transporto priemonės dalių išmontavimo darbus, panaudojus nesudėtingus matavimo prietaisus. Paslėpti Automobilio trūkumai taip pat galėjo protingumo kriterijus atitinkančiomis priemonėmis būti nustatyti autoservise.

36. Todėl autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1 nurodyti Automobilio trūkumai galėjo būti nustatyti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovui išsamiai apžiūrint Automobilį, apžiūrint Automobilį iš apačios užvažiavus ant apžiūros duobės ar autoservise, ką ir siūlė ieškovui padaryti atsakovas. Pažymėtina, kad ieškovas Automobilį išsamiam patikrinimui pateikė UAB „Silberauto“ automobilių servisui 2018 m. spalio 29 d., t. y. kitą dieną po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taigi, tai ieškovas galėjo atlikti ir iki Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

37. Negali būti laikomas tinkamu toks ieškovo elgesys, kai ieškovas įsigyja daugiau kaip 18 metų eksploatuotą Automobilį jo tinkamai nepatikrinęs, nors atsakovas siūlė ieškovui patikrinti Automobilį užvažiavus ant apžiūros duobės ar autoservise, kas būtų leidę nustatyti autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1 nurodytus Automobilio trūkumus, o kitą dieną po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pateikia Automobilį patikrinti autoservise, ir nustatytais trūkumais remiasi reikalaudamas nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

38. Autotechninės ekspertizės akte Nr. 2020-02-18/1, atsakant į teismo klausimą „Kokie iš nustatytų transporto priemonės trūkumų galėjo būti iki jos pardavimo dienos 2018 m. spalio 28 d.?“ nurodyta, kad visiems nustatytiems Automobilio trūkumams, išskyrus stiklo pažeidimą, transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistemos gedimą ir gamyklinės apsaugos sistemos (WPS imobilaizerio) gedimą, būdinga atsirasti ilgalaikės eksploatacijos metu dėl aplinkos poveikio ir (arba) ilgalaikio natūralaus dėvėjimosi. Kaip jau minėta, pirkėjas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuojamą automobilį, negali tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Stiklo pažeidimas buvo nepaslėptas akivaizdus trūkumas, kurį buvo galima pastebėti Automobilio apžiūros metu, taip pat, kaip nurodė ekspertas V. V., ABS gedimą neabejotinai galima buvo pastebėti, nes, užvedant Automobilį, neužsidegė ABS diagnostikos lemputė, taip pat, parduodant Automobilį, buvo žinoma, jog neveikia WSP imobilaizeris.

39. Ta aplinkybė, kad Automobilio pardavimo skelbime nurodyta „Mašina važiuoja ok“, taip pat, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje neįrašyti Automobilio trūkumai, nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra atsakovo pateikta Automobilio kokybės garantija (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas Automobilio pirkimo-pardavimo metu nurodė dalį Automobilio trūkumų, dalį Automobilio trūkumų Automobilio apžiūros metu nustatė pats ieškovas, nors šie trūkumai ir nebuvo įrašyti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl manytina, kad ieškovas neteikė esminės reikšmės Automobilio trūkumų nenurodymui pirkimo-pardavimo sutartyje.

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, įsigydamas Automobilį, veikė kaip verslininkas, užsiimantis naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu ir turintis specialių žinių šioje srityje, kad buvo įsigytas daugiau kaip 18 metų eksploatuotas Automobilis, ir ieškovui turėjo būti žinoma, kad Automobilio mechanizmai yra natūraliai nusidėvėję, kad ieškovas tinkamai nepatikrino Automobilio, nors turėjo tokią galimybę, ir tai padaryti jam siūlė atsakovas, kad beveik visi Automobilio trūkumai atsirado ilgalaikės eksploatacijos metu dėl aplinkos poveikio ir (arba) ilgalaikio natūralaus dėvėjimosi, kad visi Automobilio trūkumai galėjo būti nustatyti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patikrinant Automobilį autoservise, nėra pagrindo Automobilio trūkumų vertinti kaip esminio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo ir Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti.

41. Ieškovas kaip alternatyvų reikalavimą pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 845,45 Eur sumą nustatytiems Automobilio trūkumams pašalinti pagal 2019 m. kovo 19 d. UAB „Silberauto“ sąskaitą.

42. Kaip minėta, pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto trūkumus nėra absoliuti. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.

43. Sprendimo 40 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti atsakovui atsakomybės už parduoto Automobilio trūkumus. Šiuo atveju ieškovas, įsigijęs daugiau kaip 18 metų eksploatuotą Automobilį, tinkamai jo nepatikrinęs, nors turėjo galimybę Automobilį patikrinti autoservise ir nustatyti Automobilio trūkumus, kurie beveik visi yra atsiradę ilgalaikės eksploatacijos metu dėl aplinkos poveikio ir (arba) ilgalaikio natūralaus dėvėjimosi, nepagrįstai reikalauja šių trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 35-40 punktuose išsamiai nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad 2019 m. kovo 19 d. UAB „Silberauto“ sąskaitoje nurodyti taisytini Automobilio trūkumai galėjo būti pastebėti prieš sudarant Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui apžiūrint Automobilį, apžiūrint Automobilį iš apačios ant apžiūros duobės, Automobilį patikrinus autoservise, ką ieškovas nepagrįstai atsisakė padaryti, taip pat, kad ieškovas nepagrindė vairo mechanizmo ir variklio bloko keitimo būtinumo.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 850 Eur. Šios išlaidos priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. K. atsakovo V. P. naudai 850 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.