- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-549-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00157-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- K. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo K. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydamas nutraukti 2018-10-28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas K. K. nusipirko transporto priemonę Mercedes – Benz Sprinter 313 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. bei takyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. P. priimti parduotą transporto priemonę Mercedes – Benz Sprinter 313 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti ieškovui K. K. už transporto priemonę sumokėtą 5 500 Eur sumą; priteisti iš atsakovo 272,53 Eur patirtų nuostolių; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai, t. y. 5 772,53 Eur, areštuoti atsakovo V. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovo turtinė padėtis yra neaiški, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo V. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose 5 772,53 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti bei juo disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leido atsakovui iš jų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose.
3. Teismas sprendė, kad 5 772,53 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma.
4. Teismas pripažino, kad yra pagrindas manyti, jog kyla objektyvi grėsmė teismo sprendimo vykdymui, taigi, egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti bei atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui yra grindžiamas tik prielaidomis. Tos prielaidos nėra pagrįstos ir realios grėsmės, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nėra.
5.2. Ieškovas netinkamai atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre, todėl prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto registro duomenys aiškiai rodo, kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso 0,63 ha ploto žemės sklypas, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir kurio rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra 6 780 Eur.
5.3. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, jog atsakovui priklauso 4 transporto priemonės (Mercedes - Benz Vito 115 CDI, valst. Nr. KgZ601; Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
5.4. Apie grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovui, teismas sprendė vien iš ieškovo pareikšto ieškinio sumos. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tuo tarpu pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu.
5.5. Jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, atsakovo turimų transporto priemonių vertė padidėtų automobilio kainos suma. Taigi, atsakovo turimo turto vertė keletą kartų viršija Ieškovo ieškinio sumą, kas reiškia, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė.
5.6. Deklaratyvūs ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas, disponuodamas turtu, gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, vertinti kaip nepagrįsti ieškovo samprotavimai.
6. Ieškovas K. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. VĮ Regitra 2018-12-27 raštu atsisakė suteikti informaciją apie atsakovo parduoto automobilio registravimo metu registro tvarkytojui pateiktus dokumentus be atsakovco sutikimo. Ieškovo atstovė, suprasdama, jog kreipiantis į VĮ Regitra dėl informacijos suteikimo apie atsakovui priklausančias transporto priemones gaus analogišką atsakymą, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, į VĮ Regitrą dėl tokios informacijos suteikimo nesikreipė.
6.2. Atsakovas savo automobilių rinkos vertę grindžia skelbimų portalo www.autoplius.lt nemokamo automobilių vertinimo duomenimis, šis skaičiavimas paremtas remiantis portale per metus patalpintu panašiausiu automobiliu kainomis ir nėra tikslus, neatitinka turto arba verslo rinkos vertės apskaičiavimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie šių transporto priemonių faktine būkle, nes jie yra seni ir naudoti (2006, 1997, 2002 metų). Todėl šie automobiliai niekaip neįrodo atsakovo geros finansinės būklės.
6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonės nuosavybės perleidimui nėra būtinas naujojo savininko įregistravimas viešame registre. Atsakovas galėtų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perleisti transporto priemones tretiesiems asmenims, o jiems šio sandorio tyčia neregistravus viešame registre nei ieškovas, nei teismas nesužinos apie jų sudarymą ir turto perleidimą.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovo nurodyta žemės sklypo vertė tikėtinai yra visiškai netiksli (paprastai masinio vertinimo būdu nustatyta vertė yra 30-50 proc. mažesnė) ir neatitinkanti realios žemės sklypo vertės.
6.5. Atsakovas automobilio savininku buvo daugiau nei devynis mėnesius, todėl akivaizdžiai žinojo arba turėjo žinoti visus jo trūkumus ir neatitikimus, tačiau automobilio apžiūros ir pirkimo metu nesąžiningai jų ieškovui neatskleidė ir nenurodė pirkimo - pardavimo sutartyje. Apklaustas policijos pareigūnų atsakovas ir jiems nurodė, jog paslėptų defektų automobilis neva neturi, nors vėlesnės ekspertinės išvados absoliučiai paneigia visus atsakovo tvirtinimus apie gerą jo būklę ir atitikimą skelbimo duomenims, o automobilis išvis pripažintas negalinčiu dalyvauti eisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
9. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
10. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiami tuo, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu ieškovu savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo ketinimą perleisti jam priklausantį turtą ar kitaip apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovas gali perleisti jam priklausantį turtą, nesudaro pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu.
12. Nors ieškovas itin akcentuoja atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 6 670 Eur (el. b. l. 68-69). Nors ieškovas teigia, kad reali žemės sklypo rinkos vertė neatitinka VĮ Registrų centro išraše nurodytos žemės sklypo vertės, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog minėto žemės sklypo vertė yra mažesnė. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad jam nuosavybės teise priklauso ir keturios transporto priemonės: Mercedes - Benz Vito 115 CDI, Fiat Ducato, Nissan Pathfinder, Peugeot Boxer (el. b. l. 74-77). Ieškovas teigia, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės gali būti perleistos kitam savininkui viešai neįregistravus perleidimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtos transporto priemones atsakovas yra perleidęs ir jos jam nebepriklauso. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą jam priklausančių transporto priemonių vertę. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, kuriais atsakovas įrodinėja savo gerą finansinę padėtį, sutiktina su atsakovo pozicija, kad 5 772,53 Eur suma, dėl kurios jam pareikštas reikalavimas, nelaikytina didele.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą (be deklaratyvių samprotavimų, kad atsakovas gali imtis turto perleidimo veiksmų), ieškovas nenurodė, byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, atsakovas nebūtų pajėgus atsiskaityti su ieškovu, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo taikyti atsakovo turto areštą (CPK 178, 185 straipsniai).
14. Anksčiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.