Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-246-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-06
Bylos Nr.: e2S-246-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06199-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-246-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06199-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.21; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1190-676/2025 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų reikalavimų bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas), dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką su tėvu atsakovu, priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, padalinti santuokos metu įgytą turtą, pripažinti negaliojančiais pirkimo – pardavimo sandorius.

2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl ieškovės kaltės, priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovui, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką su tėvu atsakovu, priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles.

3. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) atsakovas (duomenys neskelbtini) su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, (duomenys neskelbtini) dukrą pristatant į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą arba kitą tėvo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste penktadienį iki 20 val. ir (duomenys neskelbtini) grąžinant vaiką į ieškovės (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

2) mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini), bei per Tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas turi teisę dukrą pasiimti iš mamos namų 18 val. ir grąžinti į mamos namus sekančią dieną iki 18 val.;

3) nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.;

4) Šv. Velykų šventę, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama –poriniais metais;

5) kovo 11 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 – 26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais;

6) kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą;

7) bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka;

8) ieškovei (duomenys neskelbtini) be pateisinamos priežasties (liga ar kita svarbi priežastis) nepristačius (duomenys neskelbtini) dukters pagal šią bendravimo tvarką, ši privalo sumokėti atsakovo naudai 200 Eur baudą. Nesumokėjus baudos per 3 dienas nuo pažeidimo momento, (duomenys neskelbtini) turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini);

9) dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, tėvo liga ar kt.) neįvykus tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimui su dukra tėvui priklausantį savaitgalį, tėvo bendravimo su dukra laikas kompensuojamas sekantį, ieškovei priklausantį savaitgalį, arba, jei yra raštiškas (SMS žinutė, el. laiškas ar pan.) tėvo sutikimas, pratęsiant sekantį atsakovui priklausantį bendrauti savaitgalį, prie jo pridedant papildomų dienų.

4. Nurodė, kad su dukra jaučia labai didelį artimą ryšį, labai ją myli, nori ja rūpintis ir kiek galima daugiau dalyvauti jos gyvenime, tačiau negali to daryti dėl ieškovės veiksmų. Ne kartą prašė ieškovės liautis trukdyti jam bendrauti su dukra, tačiau ši į atsakovo prašymus nekreipia jokio dėmesio, kelia visokias neįgyvendinamas sąlygas. Ne kartą pagalbos kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, tačiau ieškovė jų neklauso, su dukra matytis neleidžia, teikia Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, kitoms institucijoms melagingus duomenis apie atsakovą, visaip jį šmeižia, todėl atsakovui nebeliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą, nes be teismo, gera valia su ieškove susitarti nepavyksta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1) pirmieji keturi atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), susitikimai vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), nustatyta tvarka suorganizuotose patalpose, dalyvaujant vaiko mamai (ieškovei) ir socialinei darbuotojai ar kitam specialistui. Susitikimo laiką Tarnyba ir šalys suderina iš anksto tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, poreikius bei dienos režimą, taip pat savo bei specialistų užimtumą;

2) sekantys keturi atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), susitikimai vyksta dalyvaujant socialinei darbuotojai ar kitam specialistui, bet nedalyvaujant ieškovei (mamai), Tarnybos suorganizuotose patalpose ir su specialistu bei šalimis suderintu laiku;

3) pasibaigus nustatytų aštuonių susitikimų pereinamajam atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), laikotarpiui, įpareigojo Tarnybą įvertinti ir pateikti išvadą dėl vaiko pasiruošimo ir tolimesnio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo galimybių bei / ir sąlygų nedalyvaujant specialistui. Esant teigiamai išvadai, tolimesnis atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimas vyksta porinių savaičių savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas susiderinus konkrečią dieną su vaiko motina, šalių suderintoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

Kitoje dalyje atsakovo prašymo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeima Tarnybai žinoma, jau 2023 m. buvo registruoti 7 vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. 2024 m. rugpjūčio 19 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, (duomenys neskelbtini) išreiškė savo poziciją – nebesikreipti dėl susitikimų su dukra, tėvas neišreiškė noro galimybei organizuoti jo ir dukros susitikimą, nepritarė šeimos konferencijos metodo taikymui jo šeimos situacijai. Tame pačiame pagalbos plane Tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje vyriausioji specialistė (duomenys neskelbtini) pateikė nuomonę, kad situacija šeimoje yra sudėtinga, ji nesikeičia; pagalbos priemonės nepakankamos ir neveiksmingos; įkaitas situacijoje tampa vaikas; kol tėvai neatras būdų bendrauti, rekomenduojama šeimos konferencija, siūloma tėvams joje dalyvauti atskirai. Vaiko teisė išlieka bendrauti su tėvu, nors nėra bendravimo tvarkos, ši teisė nedingsta. Rekomenduojama susitikimus organizuoti stebint socialinei darbuotojai. Vaikas po tiek laiko gali bijoti, bet bendrauti reikia. Paskutinis planas (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas 2024 m. spalio 1 d., kur buvo nuspręsta baigti atvejo vadybos procesą, nes mama geba pasirūpinti mergaite. (duomenys neskelbtini) socialinės paslaugos buvo teikiamos (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 10 d. atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas ir (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Pritaikius naujas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos, atvejo vadyba turėtų būti atnaujinta.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pačių šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų pozicijų teismas nustatė, kad šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys negeba rasti tarpusavio kompromiso, spręsdamos klausimus dėl bendravimo su jų nepilnamečių vaiku tvarkos. Šiuo metu šalių dukra yra mažo amžiaus (3 metų) ir gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena prižiūri ir rūpinasi vaiku, o atsakovo pasimatymai su vaiku iki šios bylos iškėlimo buvo ne nuolatiniai. Byloje pateiktais duomenimis atsakovas nuo 2024 m. balandžio mėn. aplamai nebuvo išreiškęs noro ir pageidavimo susitikti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Todėl teismas vertino, kad atsakovas labai atitolo nuo dukters ir tokiam ryšiui atstatyti / užmegzti yra reikalingas laikas bei bendravimas palaipsniui. Mažametė šalių dukra beveik nepažįsta atsakovo, o atsakovas taip pat gerai nepažįsta savo vaiko, nežino mergaitės įpročių, rutinos, todėl šiuo metu nėra prielaidų spręsti dėl vaiko bendravimo su tėvu galimybės jam pasiimant vaiką visam savaitgaliui.

8. Iš byloje pateiktos labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ informacijos apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitikimą teismas nustatė, kad atvykus į susitikimą mergaitė laikėsi apsikabinusi mamą, įėjusi į kambarį nedrąsiai per šoną žvelgė į tėčio pusę. Pirmas 10 minučių tėtis kalbino (duomenys neskelbtini), kvietė ją vardu, mažybiniais vardais, kvietė ateiti pas jį. (duomenys neskelbtini) buvo nedrąsu, ji sėdėjo atsukusi jam nugarą ir apsikabinusi mamą, bet po tuputį reagavo į jį žvelgdama per šoną, atsukdama veidelį į jo pusę. Tėčiui ištraukus jos žaislus ir rodant juos, kviečiant ateiti pažaisti, ji susidomėjo, po truputį žvelgė į jo pusę ir atsisuko visu veidu. Tėčiui toliau kalbinant, kviečiant žaisti kartu, praėjus 13 min. nuo susitikimo pradžios, (duomenys neskelbtini) panoro prieiti ir sakė mamai: einam kartu. Abiem atėjus prie tėčio ir dėlionės, pamažu atsisėdo ant kilimo. Tėtis toliau kalbino (duomenys neskelbtini), dėliojo jos dėlionę ir pamažu (duomenys neskelbtini) įsitraukė – pradėjo atsakyti į tėčio klausimus, imti iš jo dėlionės detales, rodyti jam, reagavo į jo žodžius, gestus, įsitraukė į bendrą žaidimą. Toks žaidimas tęsėsi beveik 10 min., kol buvo sudėliotos dėlionės. (duomenys neskelbtini) išreiškė norą dėlioti dar, tad tėtis pasiūlė paieškoti naujų dėlionių tarp kambaryje esančių žaislų. (duomenys neskelbtini) sutiko ir ėjo paskui tėtį prie žaislų dėžių, kartu vesdamasi mamą. Žaidimo metu tėtis reagavo į (duomenys neskelbtini) veiksmus: skatino ją, džiaugėsi, reagavo į mergaitės kalbą šypsena, kartais juoku, vadino mažybiniais vardais, sėdėjo šalia, žvelgė į veidelį, palaikė akių kontaktą. Praėjus 1 val. nuo susitikimo pradžios (duomenys neskelbtini) davė tėčiui šildyti savo rankutes, o už kelių minučių pakviesta atėjo apsikabinti su tėčiu. Tada lakstydama žaidė žaidimą – apkabinu mamą, bėgu, apkabinu tėtį. Likusį laiką (duomenys neskelbtini) lakstė, juokėsi, žaidė su tėčiu, kalbino mamą. Atrodė linksma, atsipalaidavusi. Mamai pasakius, kad jau laikas eiti, (duomenys neskelbtini) norėjo žaisti toliau. Prieš eidama rengtis į lauką, atsisveikino su tėčiu apsikabindama. Apsirengusi išėjo su mama, (duomenys neskelbtini) išėjo palaukęs 5 min., leisdamas mamai su dukra ramiai išeiti.

9. Teismas su Tarnybos siūloma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko ir nurodė, kad nors nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra duomenų, jog atsakovas negebėtų pasirūpinti vaiku, kad jo aplinka vaikui būtų nesaugi ar kad jo asmeninės savybės neleistų jam savarankiškai bendrauti su vaiku, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad būtina atkurti, sustiprinti vaiko emocinį ryšį su tėvu, kad dėl itin mažo vaiko amžiaus ir prisirišimo prie motinos, nustatytos rutinos nebūtų daroma žala vaiko emociniam stabilumui. Todėl, nors atsakovas apeliuoja į abiejų tėvų ir bylos šalių lygiaverčių teisių užtikrinimą, šiuo atveju prioritetinės yra vaiko, o ne tėvų teisės. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

10. Teismas pažymėjo, kad šalių dukra šiuo metu yra vos 3 metų amžiaus mažametis vaikas, turintis itin glaudų ryšį su motina – ieškove, todėl toks staigus šalių dukros bendravimo su atsakovu pasikeitimas, kai vaikas beveik metus laiko tiesiogiai nėra bendravęs su tėvu, nesant jokio pereinamojo laikotarpio ir pasiruošimo, gali sukelti mažamečiam vaikui žalos ir jį traumuoti, taip pat turėti neigiamą poveikį vaiko santykio su atsakovu atkūrimui. Iš byloje pateiktos informacijos apie vykusi mergaitės ir tėčio susitikimą ir teismo posėdžio metu liudytojos (duomenys neskelbtini) duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad šiuo metu vaiko ir tėvo ryšis yra nutrukęs, mergaitė jau beveik metus laiko nematė tėčio, o jį sutikusi jautėsi nedrąsiai, laikėsi apsikabinusi mamos ir pirmas 15 min. jokio kontakto su tėčiu neužmezgė, nebendravo. Todėl sunkiai įsivaizduojamas Tarnybos siūlomas bendravimo modelis, kad jau patį pirmą susitikimą vos 3 metų vaikas turėtų likti vienas jam visiškai svetimoje aplinkoje su visiškai svetimais žmonėmis. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad vaikas yra atitolęs nuo tėčio, kad jam būtų baisu likti vienam su tėčiu, todėl, teismas vertino, kad pirmuose vaiko ir tėvo susitikimuose turėtų dalyvautų ne tik socialinė darbuotoja, bet ir mažamečiam vaikui šiuo metu artimiausias žmogus, t. y. jo mama.

11. Taip pat teismas vertino, kad Tarnybos siulomas dviejų susitikimų pereinamasis laikotarpis yra per trumpas, kad vaikas nuo minimalios bendravimo tvarkos iškart galėtų tęsti intensyvų bendravimą jau tik su atsakovu ir jo pasirinkote vietoje. Šiuo atveju šalių vaikas yra mažametis, todėl prioritetiškai svarbiau užtikrinti tokio amžiaus vaiko saugią aplinką, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, negu tėvo teisę bendrauti su vaiku. Todėl yra būtinas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas su dukra bendrautų dalyvaujant ir vaiko mamai (ieškovei) ir specialistei, o tik tada pereita prie vaiko ir tėvo bendravimo nedalyvaujant ieškovei, o dalyvaujant tik socialiniai darbuotojai / specialistui. Tik po šio laikotarpio, susitikimuose dalyvaujantis specialistas turėtų įvertinti ir pateikti išvadą dėl vaiko pasiruošimo ir tolimesnio vaiko ir tėvo bendravimo. Ir tik esant teigiamai Tarnybos išvadai, galėtų vykti tolimesni vaiko ir tėčio susitikimai jau nedalyvaujant specialistui, šalių suderintoje vietoje. Taip palaipsniui mažametis vaikas apsiprastų, jaustųsi saugiai ir būtų išvengta galimų skaudžių pasekmių vaiko psichologinei sveikatai. Būtent šis laikotarpis yra svarbus atkuriant tėvo ir dukters ryšį bei pagrindas ateityje pereinant prie tėvo ir dukters bendravimo be specialistų pagalbos.

12. Įvertinęs teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra tikslinga sudaryti atsakovui galimybę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, tam kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu, tačiau atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kad atsakovas atkurtų pilnavertį bendravimą su savo mažamete dukra, kuri be jokio streso ar baimės galėtų bendrauti su atsakovu kaip su savo tėvu kitoje, jai naujoje aplinkoje ir nedalyvaujant ieškovei (mamai), kas visiškai atitiktų vaiko interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

1) pirmieji du atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), susitikimai vyksta Tarnybos nustatyta tvarka suorganizuotose patalpose, dalyvaujant socialinei darbuotojai ar kitam specialistui. Susitikimo laiką Tarnyba ir šalys suderina iš anksto tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, poreikius bei dienos režimą, taip pat savo bei specialistų užimtumą;

2) pasibaigus nustatytų susitikimų pereinamajam atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), laikotarpiui, įpareigoti Tarnybą įvertinti ir pateikti išvadą dėl vaiko pasiruošimo ir tolimesnio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo galimybių bei / ir sąlygų nedalyvaujant specialistui. Esant teigiamai išvadai, tolimesnis atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimas vyksta kas antrą savaitgalį, (duomenys neskelbtini) dukrą pristatant į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą arba kitą tėvo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste šaštadienį iki 11 val. ir (duomenys neskelbtini) grąžinant vaiką į ieškovės (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

3) mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini), bei per Tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas turi teisę dukrą pasiimti iš mamos namų 18 val. ir grąžinti į mamos namus sekančią dieną iki 18 val.;

4) nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.;

5) Šv. Velykų šventę, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais;

6) kovo 11 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 – 26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais;

7) kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą;

8) bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka;

9) ieškovei (duomenys neskelbtini) be pateisinamos priežasties (liga ar kita svarbi priežastis) nepristačius (duomenys neskelbtini) dukters pagal šią bendravimo tvarką, ši privalo sumokėti atsakovo naudai 200 Eur baudą. Nesumokėjus baudos per 3 dienas nuo pažeidimo momento, (duomenys neskelbtini) turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini);

10) dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, tėvo liga ar kt.) neįvykus tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimui su dukra tėvui priklausantį savaitgalį, tėvo bendravimo su dukra laikas kompensuojamas sekantį, ieškovei priklausantį savaitgalį, arba, jei yra raštiškas (SMS žinutė, el. laiškas ar pan.) tėvo sutikimas, pratęsiant sekantį atsakovui priklausantį bendrauti savaitgalį, prie jo pridedant papildomų dienų.

14. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismas iš esmės vadovavosi vien tik ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimais teismui, kuri nuo pat šalių gyvenimo skyrium deda visas pastangas, kad atitolintų vaiką nuo tėvo, vengia sudaryti sąlygas atsakovui pasiimti vaiką, todėl teikia teismui melagingus paaiškinimus apie tėvo negebėjimą pasirūpinti vaiku ar vaiko nenorą bendrauti su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžės, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prioritetinė. Nutartimi nustatytos pernelyg griežtos bendravimo sąlygos, tokios kaip privalomas mamos ar socialinės darbuotojos dalyvavimas, nepagrįstai riboja galimybę vaikui kurti artimą ir visavertį emocinį ryšį su tėvu.

16. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Tarnybos atstovės išvados, tiek liudytojos, psichologės (duomenys neskelbtini), kuri dalyvavo pirmąjame tėvo ir vaiko susitikime labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, išvados leidžia teigti, jog specialistai aiškiai matė, kad pilnai užtektų dviejų susitikimų pereinamojo laikotarpio. Su tokia specialistų nuomone posėdžio metu atsakovas pilnai sutiko. Teismas, nurodydamas, kad toks pereinamasis laikotarpis yra sunkiai įsivaizduojamas bei nurodydamas, kad vaikas yra atitolęs nuo tėčio, kad jam būtų baisu likti vienam su tėčiu, remiasi vien tik nemotyvuotais ieškovės paaiškinimais, ignoruoja specialistų padarytas išvadas, kurios buvo padarytos vertinant atsakovo ir vaiko susitikimo aplinkybes, bei ignoruoja faktą, kad būtent dėl ieškovės elgesio tėvas yra atitolęs nuo vaiko. Teismas nutartyje niekaip neaptarė, nevertino atsakovo į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 1 d. nutarties, iš kurios matyti, kad ieškovė, jau santuokos nutraukimo byloje esant nustatytai atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkai, teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė ir ją sistemingai pažeidinėjo, dėl ko jai buvo skirta 200 Eur bauda. Būtent šios priežastys lėmė atsakovo ir vaiko santykių atšalimą, kuris yra stebimas šiuo metu ir atsirado dėl aktyvių ieškovės veiksmų, nukreiptų prieš vaiko interesus, todėl teismo sprendimas nustatyti nepagrįstai ilgą pereinamąjį laikotarpį, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuomet atsakovas neturi teisės paimti vaiką su nakvyne, nors iki tol, pagal (duomenys neskelbtini) nustatą bendravimo tvarką, tą daryti galėjo, ir toliau sudarė sąlygas ieškovei piktnaudžiauti jos, kaip motinos, įtaka vaikui ir trukdyti tėvui maksimaliai matyti su savo vaiku.

17. Pažymi, kad iš tėvo ir vaiko susitikimo labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose matyti, jog dukrai užteko 15 min. apsiprasti su tėvu, prisiminti jį, atkurti gerą emocinį ryšį su tėčiu. Likusį laiką ji jautėsi konfortiškai, žaidė su tėčiu, juokėsi, nejautė jokios įtampos, todėl teismo išvados, kad vaikui pasilikus su atsakovu vienam, vaikas jausis nesaugiai, yra visiškai niekuo nepagrįstos. Iš šio susitikimo atmosferos ir aplinkybių tiek psichologė, tiek vaiko teisių apsaugos specialistė padarė visiškai teisingas išvadas, kad užtektų dviejų susitikimų pereinamojo laikotarpio, kuris būtų proporcingas, o vėliau atsakovas galėtų vaiką pasiimti ir su nakvyne.

18. Taip pat mano, kad visiškai nesuprantamas teismo sprendimas neleisti tėvui po pereinamojo laikotarpio pasiimti vaiko pas save į namus su nakvyne, nustatant vos kelių valandų susitikimus kas antrą savaitgalį. Teismas pakankamai nemotyvavo, kodėl ilgesnis vaiko buvimas su tėvu galėtų turėti neigiamą įtaką vaiko interesams, kai tuo tarpu pagal ankstesnę (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką vaikas pasilikdavo nakvoti pas tėvą namuose, bendravimas buvo intensyvus, vaiko interesams nekenkė. Iki pat 2024 m. balandžio mėnesio tėvas galėjo pasiimti vaiką su nakvyne, aktyviai bendravo, rūpinosi sveikata, net kartu su dukra gulėjo ligoninėje, todėl dabartinis teismo sprendimas neleisti pasiimti vaiko savaitgaliais atrodo nemotyvuotas, neatitinka vaiko interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) nutartį ir nustatyti tokią bendravimo su vaikų tvarką, kurią nustatyti rekomendavo Tarnybos specialistė.

20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

21. Nurodo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka npilnamečio vaiko interesus, todėl ji atskirojo skundo motyvais neturėtų būti keičiama.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

24. Ieškovė (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, kad yra pasikeitusi atsakovo (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), byloje šiuo metu nėra duomenų, ar atsakovo gyvenamoji vieta yra tinkama mažamečiam vaikui būti, atsakovas nuo skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo susitikęs su mažamete dukra, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo visiškai neatitinka jo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, bei yra akivaizdu, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka realiai nebūtų įgyvendinama.

25. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau įstatyme nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti) yra pasibaigęs, todėl ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos

27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kol bus priimtas sprendimas, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas gali taikyti kitas reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

28. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

30. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. EŽTT sprendimą byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas (duomenys neskelbtini) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, iš esmės nesutikdamas su nustatytu pereinamojo laikotarpio terminu. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepagrįstai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kuomet atsakovas neturi teisės paimti vaiką su nakvyne, vadovavosi vien tik ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimais teismui apie atsakovo negebėjimą pasirūpinti vaiku, ignoravo specialistų išvadas, anot kurių, pakankamas yra dviejų susitikimų pereinamasis laikotarpis, o vėliau atsakovas vaiką galėtų pasiimti ir su nakvyne, taip pat neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl ieškovės elgesio tėvas yra atitolęs nuo vaiko.

34. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs šalių argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamete dukra (pirmieji keturi susitikimai vyksta Tarnybos nustatyta tvarka suorganizuotose patalpose, dalyvaujant vaiko mamai (ieškovei) ir socialinei darbuotojai ar kitam specialistui, kiti keturi susitikimai – Tarnybos suorganizuotose patalpose, dalyvaujant socialinei darbuotojai ar kitam specialistui, bet nedalyvaujant ieškovei (mamai), o pasibaigus nustatytų aštuonių susitikimų pereinamajam laikotarpiui, esant Tarnybos teigiamai išvadai dėl bendravimo galimybių bei / ir sąlygų nedalyvaujant specialistui, tolimesnis bendravimas vyksta porinių savaičių savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) šalių suderintoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val.) yra tinkama, realiai įgyvendinama ir atitinka šalių nepilnametės dukros interesus.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad šiuo atveju yra pakankamas dviejų susitikimų pereinamasis laikotarpis atsakovo ir mažametės šalių dukros, kuri yra trejų metų amžiaus, turinti itin galudų ryšį su ieškove, ryšiui atkurti. Pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad yra atitolęs nuo vaiko, mažametės dukros ir atsakovo santykis šiuo metu yra „atšalęs”. Atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio su mažamete dukra tiesiogiai nebuvo bendravęs. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo ir dukros susitikimas Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)” įvyko tik 2025 m. gruodžio 11 d., pirmas 15 min. dukra buvo apsikabinusi ieškovę, jokio kontakto su atsakovu neužmezgė, nebendravo, vėliau dukrai ėmus žaisti su atsakovu, ieškant naujos veiklos žaidimų kambaryje, ji kartu vis vesdavosi ieškovę, tik praėjus 1 val. susitikimo laiko, dukra davė atsakovui šildyti savo rankutes, o už kelių minučių pakviesta atėjo apsikabinti su atsakovu. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo ir mažametės dukters ryšiui atstatyti / užmegzti yra reikalingas laikas bei bendravimas palaipsniui, pirmuosiuose susitikimuose turėtų dalyvauti ir ieškovė. Staigus šalių dukros bendravimo su atsakovu pasikeitimas, kai dukra beveik aštuonis mėnesius laiko nėra bendravusi su atsakovu, bet jau po dviejų susitikimų su atsakovu trečiajį susitikimą turėtų pasilikti pas jį nakvoti, gali turėti neigiamą poveikį dukros psichinei sveikatai bei dukros santykio su atsakovu atkūrimui.

36. Nors atsakovas tvirtina, kad būtent dėl ieškovės elgesio atsakovas yra atitolęs nuo vaiko, byloje yra pateikta 2024 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) nutartis, patvirtinanti, kad ieškovei buvo skirta 200 Eur bauda už tai, kad ji tyčia, nesant objektyvių jos veiksmus pateisinančių priežasčių, nevykdo įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos, vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi ieškovė prisidėjo prie atsakovo ir dukros bendravimo laikino nutrūkimo, nes tai yra įmanoma nustatyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kita vertus, net ir esant preliminariems duomenims apie ieškovės tokį netinkamą elgesį, tai savaime nesudaro pagrindo nustatyti atsakovo pageidaujamą laikiną bendravimo tvarką. Trumpesnio pereinamojo laikotarpio nustatymas negali būti pateisinamas netinkamu ieškovės elgesiu. Ryšiui atkurti taikomos priemonės turi atitikti geriausius šalių mažametės dukros interesus, dukra neturi būti verčiama dėl to išgyventi papildomas neigiamas emocijas, baimę.

37. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl pereinamojo (atkuriamojo) tėvo ir dukros bendravimo laikotarpio nustatymo nemotyvavo atsakovo negebėjimu pasirūpinti vaiku, todėl atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovui nepalankiais ieškovės paaiškiniamis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas preliminariai sprendė, kad šioje bylos stadijoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti vaiku, kad jo aplinka vaikui būtų nesaugi ar kad jo asmeninės savybės neleistų jam savarankiškai bendrauti su vaiku.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose išsamiai argumentavo, kodėl nepritaria Tarnybos siūlomam dviejų susitikimų pereinamajam laikotarpiui, kai jau patį pirmą susitikimą 3 metų vaikas turėtų likti vienas jam visiškai svetimoje aplinkoje su visiškai svetimais žmonėmis ir atsakovu, su kuriuo per pastariuosius aštuonis mėnesius bendravo vos vieną kartą (t. y. nedalyvaujant ieškovei), taip pat Tarnybos siūlomam bendravimo modeliui, kai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vaikas iškart galėtų tęsti intensyvų bendravimą jau tik su atsakovu ir jo pasirinkote vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju šalių vaikas yra mažametis, turintis itin glaudų ryšį su ieškove, todėl prioritetiškai svarbiau užtikrinti tokio amžiaus vaiko saugią aplinką, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, negu bylos šalių (konkrečiu atveju – atsakovo) lygiaverčių teisių užtikinimą.

39. Kita vertus, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, nei Tarnybos atstovė, nei liudytoja psichologė (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje ir neteigė, kad šiuo atveju dviejų susitikimų pereinamasis laikotarpis yra pakankamas atsakovo ir dukros ryšiui atkurti, o vėliau atsakovas dukrą galėtų pasiimti ir su nakvyne. Tarnybos atstovė teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad atsakovas turėtų bent jau dar du kartus susitikti su dukra dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ar socialiniam darbuotojui (nedalyvaujant ieškovei), tuomet turėtų įvykti dar keli atsakovo ir dukros susitikimai, bet jau ne Tarnybos patalpose, o atsakovui pasiimant dukrą kelioms valandoms iš namų, ir tik po šių keturių susitikimų, būtų galima pereiti prie tolimesnio dukros ir atsakovo bendravimo su nakvyne, bet tik vienai nakčiai. Psichologė (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad pirmuosiuose atsakovo ir dukros susitikimuose turėtų dalyvauti ir ieškovė, atsiskyrimas nuo ieškovės iš pradžių turėtų būti vienos ar kelių valandų, bet ne visos dienos trukmės, kurio metu dukra viena pabūtų su atsakovu. Ji tvirtino negalinti pasakyti dėl konkrečių pereinamojo laikotarpio terminų, nes tai priklauso nuo šalių dukros savijautos ir elgesio.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, tinkamai vertino preliminarias faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti neaptarti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė