Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, A. Ž. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui A. K. dėl sumokėto avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės grąžinti be pagrindo įgytą turtą nustatymo (CK šeštosios knygos III dalies XX skyrius), įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1612 atsakovui pervedė 5000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už žemę“; 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1792 pervedė 1200,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už žemę“. Ieškovas teigė, kad su atsakovu buvo susitaręs iš jo nupirkti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. Duomenys neskelbtini; Duomenys neskelbtini; Duomenys neskelbtini; Duomenys neskelbtini, ir minėtais mokėjimo nurodymais jam pervedė 6200,00 Eur avansą. Ieškovo teigimu, atsakovui atsisakius žemės sklypus parduoti ir negrąžinus avanso atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį, padarė išvadą, kad 6200 Eur, kuriuos ieškovas prašė priteisti, atsakovas įgijo turėdamas teisėtą pagrindą – ši suma buvo sumokėta atsakovui kaip įsiskolinimas už žemės sklypų, kuriuos ieškovas nuomojosi iš atsakovo, nuomą ir kaip kompensacija už be leidimo 2017 m. užsėtus atsakovo žemės sklypus.

19. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nevertino liudytojo parodymų ir padarė kitus proceso teisės pažeidimus, kurie lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis skundo nuostatomis sutinka.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

21. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

22. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti ir atitinkamai – koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

23. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2010).

24. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB Šiaulių bankas, bylos Nr. 3K-3-196/2011; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; kt.).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB Šiaulių bankas, bylos Nr. 3K-3-196/2011).

26. Kolegija pažymi, jog bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą).

27. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turėjo pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu.

28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas aplinkybes, susijusias su 6200 Eur pervedimo atsakovui pagrindu, įrodinėjo paaiškinimais, duomenimis apie atliktus pavedimus ir liudytojo V. A. parodymais. Ieškovas teigė, jog 2016 m. vasarą, praėjus maždaug savaitei nuo atsakovo pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieškovas ir atsakovas susitarė dėl žemės sklypų pardavimo, todėl ieškovas šiam žodiniam susitarimui patvirtinti pervedė atsakovui 6200 Eur kaip avansą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė, t. y. teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė buvus preliminarų susitarimą dėl žemės sklypų pardavimo. Konstatavo, jog byloje įrodyti atsakovo argumentai – pinigai pervesti egzistuojant teisėtam pagrindui – sumokant nuomos mokesčio įsiskolinimą ir kompensaciją už be leidimo 2017 m. užsėtus atsakovo žemės sklypus.

29. Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertina kaip pagrįstus.

30. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

31. Nagrinėjamu atveju, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklus, ir atkreipė dėmesį į tai, jog iš pradžių ieškovas tvirtino, jog su atsakovu buvo susitaręs dėl keturių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., pirkimo–pardavimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo ketino nupirkti tik vieną 7,1348 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Taip pat pažymėjo, jog tik teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo susitaręs dėl 3000,00 Eur už 1 ha kainos, – procesiniuose dokumentuose ieškovas šių aplinkybių nurodęs nebuvo. Teismo vertinimu, iš mokėjimų pavedimų taip pat nėra galimybės padaryti išvados, jog mokėjimai atlikti kaip avansas už galbūt perkamus / perkamą žemės sklypus / sklypą. Aplinkybę, jog atsakovas ketino parduoti ieškovui žemės sklypus, teismo vertinimu, paneigia ir atsakovo pranešimas apie ketinimą nutraukti žemės sklypų nuomos sutartį, ir byloje esantys įrodymai – Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. BR6-7985. Teismas įvertino šiame rašte nurodytus duomenis ir nustatė, kad vieną iš ieškovo tariamai sutartų įsigyti sklypų, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini., 2017 m. deklaravo tiek ieškovas, tiek pats atsakovas. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovas valios parduoti žemės sklypą neturėjo, o ketino susigrąžinti sklypo valdymą.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybes dėl ketinamų įsigyti žemės sklypų kiekio, taip pat nepateikta pakankamų įrodymų nustatyti, dėl kokios kainos už ketinamą pirkti žemę buvo tartasi, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog ieškovas neįrodė turėjęs ketinimų pirkti iš atsakovo žemės sklypus ar sklypą ir dėl šios priežasties pervedė 6200 Eur avansą.

33. Kaip nurodė ieškovas, po 2016 m. liepos 15 d. atsakovo pranešimo dėl žodinės nuomos sutarties nutraukimo gavimo įvyko apelianto ir atsakovo susitikimas. Ieškovo teigimu, šio susitikimo metu buvo sutarta, jog žemės sklypus bus leista ieškovui toliau dirbti ir jie ieškovui bus ateityje parduoti, todėl šiam žodiniam susitarimui užtvirtinti ieškovas pervedė atsakovui 6 200 Eur kaip avansą. Taigi ieškovas nurodė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias pinigų atsakovui pervedimo priežastis. Taip pat pateikė 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1612, kuriuo atsakovui pervesta 5000,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už žemę“; 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1792, kuriuo atsakovui pervesta 1200,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už žemę“.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, jog šalių susitikimo metu nebuvo tartasi dėl žemės sklypų ar sklypo pardavimo, tačiau neabejotinos išvados, jog šalys susitikimo metu nekalbėjo apie galimą žemės sklypo ar sklypų pardavimą, negalima daryti, kadangi teismo posėdžio metu į teisėjo klausimą, ar buvo kalbėta apie žemę, atsakovas nurodė, kad gal ir buvo kalbėta apie pardavimą, tačiau vėliau, o apie pinigų pervedimą kalbos nebuvo (2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 32 min. 50 sek.). Taigi nors šalys skirtingai aiškina susitikimo metu vykusio pokalbio aplinkybes bei susitarimo turinį, nėra pagrindo paneigti ieškovo argumentus, jog atliktus mokėjimo pavedimus ieškovas vertino kaip avansą už perkamus žemės sklypus.

35. Skunde taip pat akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojo V. A. parodymus.

36. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

37. Apeliantas teigia, jog jis niekada netvirtino ir neįrodinėjo, jog žodinis susitarimas dėl žemės sklypų įsigijimo ateityje yra teisiniu aspektu galiojantis ir įpareigojantis, ir pažymi, kad minėto liudytojo parodymais įrodinėjo ne žemės sklypų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ar jos sudarymo faktą, o nepagrįsto praturtėjimo institutui reikšmingas aplinkybes – nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes.

38. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentais, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai pritaikė CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įvirtintą draudimą remtis liudytojo parodymais, kadangi, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo parodymais siekta įrodyti ne preliminariosios žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimą, o nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes.

39. 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A., dirbantis pas ieškovą pavaduotoju ūkio reikalams, parodė, kad nors kartu su ieškovu ir atsakovu prie stalo nesėdėjo, tačiau girdėjo, kaip ieškovas pasakė, kad perves atsakovui 5000 Eur avansą, bet jeigu atsakovas nevykdys įsipareigojimų, tuos pinigus turės grąžinti (2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 59 min. 16 sek.). Į atsakovo atstovės klausimą, už ką buvo ketinama mokėti 5000 Eur, liudytojas atsakė, kad, kaip suprato, ši suma turėjo būti mokama už žemę, tačiau detalių nežino (2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 1 min. 10 sek.–2 val. 1 min. 25 sek.).

40. Kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, pateikti mokėjimo pavedimai bei liudytojo parodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Todėl, vadovaujantis šiame sprendime nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, toliau vertintina, ar atsakovas, teigdamas, jog turtas įgytas pagrįstai, pateikė įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu.

41. Kolegijos vertinimu, analizuojant atsakovo argumentus, jog 6200 Eur buvo sumokėta siekiant padengti įsiskolinimą už žemės sklypų nuomą, svarbu įvertinti šalių tarpusavio santykius, atsiskaitymo būdus bei kitus į bylą pateiktus įrodymus.

42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2012 m. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo A. K. buvo sudaryta žodinė žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovui žemės sklypus, o ieškovas už juos įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. BR6-7985 matyti, kad ieškovas viešai deklaravo naudojantis šiuos atsakovo žemės sklypus: 7,1348 ha ploto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (nuo 2012 m. iki 2017 m.); 0,52 ha ploto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (nuo 2016 m. iki 2017 m.); dalį 1,43 ha ploto sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (nuo 2016 m. iki 2017 m.); dalį 2,66 ha ploto sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (nuo 2016 m. iki 2017 m.), esančius Duomenys neskelbtini.; 0,62 ha ploto sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (nuo 2015 m. iki 2017 m.), esantį Duomenys neskelbtini.

43. Visapusiškai išanalizavusi į bylą pateiktus įrodymus ir įvertinusi šalių paaiškinimus kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas konstatavo, jog ieškovo pervesta 6200 Eur suma laikytina skolos už žemės sklypų nuomą padengimu ir kompensacija už 2017 metais neteisėtai apsėtus laukus, vertina kaip stokojančius pagrįstumo.

44. Visų pirma, kaip teisingai pastebi ieškovas, šioje byloje nebuvo nustatyta, kokia buvo konkreti žemės sklypų nuomos kaina. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kokią žemės sklypų nuomos kainą nurodė ieškovas, kokią atsakovas, pateikė skaičiavimus, kokia mokėtina žemės nuomos mokesčio suma už visą nuomos laikotarpį susidarytų, jei mokestis būtų skaičiuojamas pagal ieškovo nurodytas kainas, kokia – pagal atsakovo, ir nepripažinęs 1000 Eur sumos sumokėjimo pagal kasos pajamų orderį laikė, kad ieškovas atsakovui už visą laikotarpį, kai naudojosi žeme, pervedė tik 3316,96 Eur, nors pagal jo paties nurodytas itin nedideles nuomos kainas neva turėjo pervesti apie 4940,44 Eur. Taigi iš šių nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokią žemės sklypų nuomos kainą teismas laikė įrodyta ir kaip apskaičiavo, jog 6200 Eur pervesti dengiant būtent skolą už žemės nuomą. Taip pat pagrįstumo trūksta ir teismo išvadai, jog dalis šios sumos buvo sumokėta kaip kompensacija už neteisėtai 2017 metais apsėtus laukus. Visų pirma, nėra aišku, kokią konkrečią 6200 Eur sumos dalį teismas vertino kaip kompensaciją, taip pat abejonių kelia ir kompensacijos mokėjimo mechanizmas – pavedimai, kaip minėta, padaryti 2016 metais, o laukai neteisėtai apsėti 2017 metais. Todėl pritartina apelianto argumentams, jog ieškovas 2016 metais kompensacijos už laukų apsėjimą, kuris įvyko 2017 metais, mokėti neturėjo pagrindo. Kolegijai taip pat kelia pagrįstų abejonių ir aplinkybės, susijusios su žemės nuomos mokesčiu, kurias nurodė atsakovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas teigė, jog nuomos kaina 2012–2013 m. buvo 200,00 Lt (57,92 Eur) už 1 ha, 2014 m. – 250–300 Lt (72,41–86,89 Eur) už ha, 2015–2017 m. – 200,00 Eur už ha. Pagal atsakovo nurodytas kainas jis iš ieškovo už 2012–2017 m. iš viso turėjo gauti apie 8879,80–9053,56 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš viešai prieinamos medžiagos (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto puslapio) nustatė, kad 2012 metais žemės ūkio paskirties žemės vidutinė nuomos kaina už 1 ha buvo 65,74 Eur; 2013 m. – 77,91 Eur; 2014 m. – 80 Eur; 2015 m. – 80 Eur; 2016 m. – 81 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus duomenis, mano, jog atsakovo nurodyta 200 Eur už ha kaina 2015–2017 m. kelia pagrįstų abejonių.

45. Per visą žemės sklypų nuomojimosi laikotarpį ieškovas atsakovui bankiniais pavedimais pervedė šias sumas: 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 465 pervedė 3000,00 Lt (868,86 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už 2014 m. žemės nuomą 12 ha“; 2014 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 770 pervedė 5000,00 Lt (1448,10 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už 2015 m. žemės nuomą“; 2016 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1315 pervedė 1000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už 2017 m. žemės nuomą“. Šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nurodė, kad ieškovas už žemės sklypų nuomą atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Taigi iš šių mokėjimo pavedimų matyti, kad ieškovas žemės nuomos mokestį mokėdavo už ateinančius metus, o mokėjimo pavedimų paskirtyje visuomet nurodydavo, kad moka už žemės nuomą, o 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1612 ir 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1792 mokėjimo paskirtyje nurodyta „už žemę“. Minėta, kad paskutinis ieškovo mokėjimo pavedimas, kuriuo buvo sumokėta už žemės nuomą, padarytas 2016 m. kovo 6 d. Iš byloje esančio atsakovo 2016 m. liepos 15 d. pranešimo, kuriuo atsakovas nurodo nutraukiantis žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., nuomos sutartį, matyti, kad nuomos sutarties nutraukimo priežastis – netenkina mokamas žemės nuomos mokestis. Taigi 2016 m. liepos 15 d. pranešime atsakovas nenurodė nei galbūt esamo įsiskolinimo už nuomojamos žemės sklypus dydžio, nei reikalavimo įvykdyti prievolę – sumokėti skolą.

46. Nors teismo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 2 d., metu atsakovas į teisėjo klausimą, ar ieškovo pervesta 6200 Eur suma, atsakovo manymu, padengia visą nuomos mokesčio įsiskolinimą, atsakovas atsakė neigiamai ir pažymėjo, kad ieškovas jam skolingas dar labai didelę pinigų sumą, tačiau, kolegijos vertinimu, šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1612 ir 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimu nurodymu pervesta 6200 Eur suma atsakovo pagrįstai buvo įskaityta kaip žemės sklypų nuomos mokesčio įsiskolinimo dengimas ir, kaip nurodė teismas, kompensacija už neteisėtai apsėtus laukus (CPK 178 straipsnis).

47. Kolegijos vertinimu, atsakovas, manantis, jog ieškovas nėra sumokėjęs viso šalių sutarto žemės sklypų nuomos mokesčio, turi teisę savo galbūt pažeistus interesus ginti pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo.

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

49. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė teisėto 6200 Eur gavimo pagrindo, todėl minėta suma turi būti grąžinta ieškovui.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

50. Ieškovas taip pat prašė priteisti 44,16 Eur palūkanų, kurios susidarė atsakovui laiku neįvykdžius prievolės grąžinti reikalaujamą sumą. Nustačius, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo prašymas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistinos 44,16 Eur palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų

51. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo nuo priteistos sumos priteistinos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų sąrašas nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

57. Nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 3123,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 178 Eur žyminis mokestis, 2940,30 Eur išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, ir 5,51 Eur informacijos paieškos registruose išlaidos.

58. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 178 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 5,51 Eur išlaidos už registro duomenų paiešką ir peržiūrą yra susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka CPK 88 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų rūšis, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui.

59. Vertindamas, ar ieškovo patirtos 2940,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio bei dubliko rengimu, nėra per didelės, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad rengti procesiniai dokumentai išsamūs, susiję su byloje sprendžiamas klausimais ir jų parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo nepriteisti šių išlaidų.

60. Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 3123,81 Eur (2940,30 + 5,51 + 178) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

61. Bylos duomenimis, ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 140 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 2504,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, ir 0,87 Eur už paiešką viešuosiuose registruose.

62. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 140 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu.

63. Ieškovas taip pat turėjo 0,87 Eur išlaidų už registro duomenų paiešką ir peržiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka CPK 88 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų rūšis, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui.

64. Teismas, spręsdamas, ar ieškovo patirtos 2504,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo rengimu, nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovo advokatė jo vardu surašė apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra išsamus, susijęs su byloje sprendžiamais klausimais ir jo parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

65. Atsižvelgiant į tai, kad visos ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, jog šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r endžia:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovui A. Š. iš atsakovo A. K. priteisti 6200,00 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 44,16 Eur (keturiasdešimti keturis eurus 16 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3123,81 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui A. Š. iš atsakovo A. K. priteisti 2645,57 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.