Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-641-258/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: e2A-641-258/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18069-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: E. J.

Kategorijos

3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-641-258/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18069-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6; 3.1.7.13; 3.2.6; 3.3.1.20; 4.7.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. ir atsakovės E. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) santuoką, sudarytą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. J. ir atsakovės E. J., nutraukti dėl atsakovės E. J. kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovės ir grąžinti priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotus ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m. bendro ploto, esančius Vilniuje, J. (duomenys neskelbtini); 3) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J.“, atsakovei – „J.“; 4) nustatyti nepilnametės dukters G. J. gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką; 6) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį Subaru Outback; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 EUR kompensaciją už automobilį; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 2021-05-17 teisme priimtas ieškovo reikalavimo patikslinimas, kuriuo iš dalies keičiamas reikalavimas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos už automobilį dydžio ir prašoma priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 149,55 Eur kompensaciją už automobilį.

2. Ieškovo teigimu, iš pradžių santuokinis gyvenimas buvo paremtas meile, pasitikėjimu, pagarba vienas kitam, tačiau po dukters gimimo ieškovas pradėjo jausti tarsi nekaltą, bet vis didėjantį atsakovės atsiribojimą. Atsakovė nevažiuodavo aplankyti ieškovo giminių ir draugų, priekaištaudavo dėl jo teikiamo išlaikymo dukterims iš pirmos santuokos (tikėtina, padedama savo Lietuvos Banke dirbančios draugės sekė jo pavedimus), nepalaikė jo karjeros galimybių (dėl atsakovės priekaištų, kad jai bus sunku, nebus įmanoma suderinti darbo ir dukters paėmimo iš mokyklos teko atsisakyti buvusių karjeros galimybių). Ieškovas gana dažnai piniginėje pasigesdavo dalies grynųjų pinigų, neabejoja, kad jo piniginę slapčia patuštindavo atsakovė. Atsakovė visaip vengdavo intymaus šeimyninio gyvenimo, dažnai nakvodavo dukters kambaryje, nors ieškovas dar tikėjosi santuokoje sulaukti ir sūnaus, apie sūnų šalys buvo kalbėję ne kartą. Jau keletą metų atsakovė nebenešioja vestuvinio žiedo. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovas pajuto visišką atsakovės jausmų atšalimą, ji pradėjo gyventi kitame kambaryje ir tarp šalių jokių santykių kaip tarp sutuoktinių nebeliko. Namų atsakovė visiškai neprižiūrėjo, kambariuose palikdavo netvarką, jokių ūkinių problemų nesprendė. Nejausdamas jokios paramos ir pagarbos iš sutuoktinės, siekdamas išvengti įtampos ir barnių, ieškovas 2019 m. spalio 22 d. išsikraustė iš šeimos namų. Ieškovo lojalumą sutuoktinei visiškai patvirtina tai, kad jis jai padovanojo pusę jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo Vilniaus mieste. Toks veiksmas buvo iš esmės inicijuotas pačios atsakovės. Kadangi buvo paimtas kreditas namo statyboms, atsakovė nurodė, kad jai, kaip Lietuvos Banko darbuotojai, bus taikomos geresnės palūkanos, tačiau reikia, kad namas būtų ir jos nuosavybė, todėl pasiūlė jai padovanoti pusę namo. Deja, dabar supranta, kad tam atsakovė pasitelkė melą ir apgaulę. Atsakovės savanaudiškumą patvirtina ir tai, kad dar prieš dovanojimo sutartį atsakovė išsimokėtinai per penkerius metus pardavė savo tėvui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, iš šio sandorio nė vienas litas nebuvo skirtas šeimai, atsakovė tik sau nusipirko automobilį. Ieškovas, pardavęs nedidelį butą Rukloje (butas buvo nupirktas R. J. vardu), gavęs kompensaciją už pavogtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį, visus pinigus išleido šeimos poreikiams. Atostogas atsakovas dažniausiai praleisdavo namie, atlikdamas namo priežiūros ir gerinimo darbus, taip pat tik jis rūpinosi sodo ir daržo priežiūra, 2017 metais, gavęs išeitinę išmoką iš Generolo J. Ž. karo akademijos, prijungė nuotekų sistemą prie Vilniaus miesto tinklų bei įvedė miesto vandentiekio vandenį į namus. Siekdamas sumažinti šeimos priklausomybę nuo įvairių rizikų, 2018 m. birželio mėnesį SEB bankui pervedė pinigų, sumažindamas kasmėnesinę kredito įmoką. Kreditą visada mokėjo ieškovas.

Atsiliepimas

3. Patikslintu priešieškiniu, kurį prašoma vertinti ir kaip atsiliepimą į ieškinį, ieškovė E. J. prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 EUR dydžio neturtinę žalą, santuokai iširus dėl ieškovo kaltės; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 4) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove; 5) ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę; 6) priteisti atsakovo V. J. asmeninėn nuosavybėn svetainės odinių sofų komplektą (trivietę sofą su miegamuoju mechanizmu, dvivietę sofą), svetainės stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, indaplovę, treniruoklį Hammer, du kilimus (270x187 cm ir 185x128 cm), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: vaiko kambario baldus (lova, rašomasis stalas, kėdė, dvi komodos, fotelis), miegamojo baldus (dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda), sofą – lovą, lauko terasos baldus (stalas su šešiomis kėdėmis), televizorių, muzikinį centrą, vaizdo CD grotuvą, šaldiklį, skalbyklę, kaitlentę su orkaite (įmontuojama), Bosch įrankių rinkinį; 7) šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos; 11) priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė sutiko su tuo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau nesutinka su reikalavimu nutraukti ją dėl atsakovės kaltės. Pats ieškovas vengdavo rūpintis ir net bendrauti su dukra, nesirūpino buitimi, menkai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, su atsakove bendravo šaltai, valdingai ir grubiai, laisvalaikį leisdavo atskirai, bene kiekvieną savaitgalį išvažiuodavo vienas su nakvyne, atostogaudavo dažniausiai atskirai nuo šeimos, ne kartą yra buvęs neištikimas ir tuo beveik atvirai didžiuodavosi, yra panaudojęs prieš atsakovę tiek psichologinį, tiek seksualinį, tiek fizinį smurtą, kurio neapsikentusi atsakovė 2019 metų rugpjūtį galiausiai iškvietė policiją. Dėl šių priežasčių ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai jau daugelį metų yra iširusi. Ieškovas 2019 m. spalio 23 d. išsikraustė iš šeimos namų gyventi atskirai nei iš anksto apie tai įspėjęs, nei pranešęs, kur ketina gyventi. Ieškovui prioritetu visada buvo jo asmeniniai poreikiai ir pomėgiai, o ne šeimos interesai. Su šeima ieškovas neleisdavo jokio laisvalaikio: praktiškai kiekvieną penktadienį išvykdavo į medžioklę, žvejybą, pas draugus į pirtį ir pan. ir grįždavo tik sekmadienį. Situacija ir šalių santykiai dar labiau pablogėjo gimus dukrai. Ieškovas dukra visiškai nesirūpino ir nenorėjo patirti jokių nepatogumų dėl vaiko gimimo, vaikas ne tik neturėjo trukdyti jam išsimiegoti (nors dukrai gimus diagnozuota klubo sąnario displazija, 4 mėnesius teko nešioti įtvarą, mergaitei esant 5 metų amžiaus diagnozuota alerginė astma, tekdavo vykti į sanatorija), gyventi savo įprasto gyvenimo, bet ir kliudyti atsakovei „atlikti sutuoktinės pareigų“ visomis to žodžio prasmėmis. Ieškovas nė vieno karto nėra buvęs darželio ar mokyklos tėvų susirinkimuose, nežino, kokius dalykus dukra mokosi, kokie jos pažymiai, kokius neformalaus ugdymo būrelius lanko, kas yra dukters draugai, kokius renginius ji lanko, kuo domisi. Pats ieškovas niekad nepuoselėjo su savo vaiku net minimalaus ryšio. Iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio fizinis smurtas tęsėsi daug metų – atsakovė buvo stumdoma, purtoma, žeminama, vadinama šlykščiausiais keiksmažodžiais, ieškovas savo įsiūtį liedavo daužydamas indus, neleisdamas atsakovei miegoti, grasindavo išmesti iš namų, yra užrakinęs duris ir palikęs atsakovę kieme. Minėto įvykio dieną viskas įvyko taip, kaip policijos ir buvo užfiksuota. Įvykį patvirtino ir namuose buvusi dukra. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teistumo, ieškovas susitaikė su atsakove ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsakovė sutiko taikytis, naiviai tikėdamasi, kad ieškovas supras netinkamą elgesį ir jį pakeis, be to, ji nenorėjo papildomo streso dukrai. Atsakovė niekada ir niekaip neribojo ieškovo karjeros galimybių. Atsakovė visada skyrė didesnes sumas šeimai (vaiko išlaikymas, viso šeimos ūkio išlaikymas, maistas, auklė, atostogos ir kt.), ilgą laiką, kai ieškovas pareikšdavo neturįs pinigų, atsakovė dengė ir kreditą, namo įrengimo išlaidas. Tik pastaruosius kelerius metus buvo nusistovėję, kad ieškovas sumoka būsto kredito įmoką (350 Eur) ir už komunalines paslaugas (iki 200 Eur būsto išlaidoms vidutiniškai per mėnesį) ir tai neretai darė tą netvarkingai. Visus pinigus, gautus pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, ji išleido namo įrengimui (namo išorės apdailos darbams, įėjimo laiptų įrengimui, baldams, spintoms, užuolaidoms), sklypo gerbūvio sukūrimui, taip pat einamosioms šeimos išlaidoms. Šiandien atsakovė jokių santaupų neturi.

5. Gyvendamas atskirai ieškovas dukrai taip ir nepasiūlė jai praleisti kartu nei vieno savaitgalio, ar taip pageidaujamų atostogų, nėra net pakvietęs į savo namus. Ieškovas pradėjo dukrai siūlyti pasimatyti tik po to, kad atsakovė pateikė šioje byloje pradinį priešieškinį. Tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas su atsakove ir šalių nepilnamete dukra. Ieškovas ne kartą buvo neištikimas atsakovei. Kadangi atsakovė dirba Seimo kanceliarijoje, o ieškovas yra Socialdemokratų partijos narys, atsakovę nuolat pasiekdavo pašaipūs gandai, kad jos sutuoktinis tiek partijos renginiuose, tiek laisvalaikiu elgiasi taip, lyg būtų nevedęs – flirtuoja ir asistuoja kitoms moterims, dalyvauja vakarėliuose su nakvyne ir pan. Ieškovas beveik atvirai iš namuose esančio šeimos kompiuterio susirašinėdavo su kitomis moterimis, demonstratyviai palikdavo įjungtas susirašinėjimo programėles. Vieną iš tokių susirašinėjimų atsakovė yra neapsikentusi ir išsisaugojusi. Atsakovė santuokos metu nuolat patyrė smurtą, pažeminimą, didžiulę gėdą prieš artimuosius, nesaugumo jausmą, jaučia didžiulę nuoskaudą, kad jos vaikas augo nuolatinėje įtampoje ir nesukūręs su tėvu jokio ryšio, todėl mano, kad už dėl ieškovo kaltės patirtus išgyvenimus turėtų būti priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tarp atsakovės ir šalių nepilnametės dukters G. J. yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys. Atsakovė niekada nekliudė ieškovo bendravimui su dukra, neprieštarauja reikalaujamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymui, nors ir mano, kad ji ne tik nėra būtina, bet ir negalės būti įgyvendinta priverstinai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, kiekvieno iš jų gaunamos pajamos yra pakankamos save visiškai išlaikyti, todėl šalių išlaikymas viena kitai nepriteistinas. Atsakovė nesutinka su reikalavimu grąžinti padovanotus ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Be to, šalių asmeninės nuosavybės teise įregistruotos šio turto dalys (po ½ dalį) atitinka šalių indėlį į turtą. Jei ieškovas būtų neperleidęs dovanojimo sutartimi atsakovei ½ dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, būtų pagrindas pripažinti šį turtą šalių bendrąja nuosavybe. Atsakovė neprieštarauja ieškovo reikalavimui priteisti jo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį, jai priteisiant 1 650 Eur kompensaciją. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas, prašo padalinti ir namų apyvokos daiktus bei baldus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovas V. J. prašo atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokoje šalių gautų pajamų palikimo tos šalies nuosavybe (jeigu tai turima omenyje šalių santaupos) atmesti ir tenkinti jo patikslintą ieškinį. Dėl prisidėjimo prie šeimos poreikių, ieškovo teigimu, jis ne tik mokėjo būsto (namo) kreditą, namo draudimą ir apsaugą, komunalines išlaidas, tačiau pirkdavo ir namų ūkio reikmenis (įrankiai, dažai, statybinės medžiagos ir pan.), prisidėdavo prie dukters išlaikymo (davė 300 Eur dukters vasaros stovyklai, rudenį 3 mėn. po 20 Eur kas savaitę mokėjo už dukros papildomas matematikos pamokas, prireikus nupirkdavo dukrai vieną kitą drabužį). Dukters išlaikymo nevengė, išėjęs iš namų advokatės pagalba stengėsi nustatyti sumą dukters išlaikymui, tačiau atsakovės norai buvo nepagrįstai dideli. Ieškovas sutinka, kad jo pomėgiai yra medžioklė ir žvejyba, tačiau šeima byra ne dėl jų. Ieškovas ne mažiau nei atsakovė norėjo, kad dukra būtų sveika, tačiau suprantama, kad motina su dukra kartu praleisdavo daugiau laiko, tai ir dėmesio jai galėjo skirti daugiau. Ieškovui reikėjo ne tik dukrą prižiūrėti, bet ir dirbti. Atsakovė nesirūpino nei grįžimu į darbą, nei ieškojo dukrai auklės. Auklę rado ieškovas. Pinigai auklės darbo užmokesčiui visada būdavo imami iš ieškovo banko kortelės. Ieškovas mano, kad pagrindinė dukros astmos priežastis buvo dulkės, atsakovė dažniausiai neturėdavo laiko jų šluostyti. 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio dukra negalėjo matyti, ji tuo metu žiūrėjo televizorių. Iš dukros parodymų neėmė ir policija. Kaltinimas buvo sukurptas tik remiantis atsakovės parodymais. Melagingas pranešimas apie nusikaltimą taip pat yra nusikaltimas ir būtų turėjęs didelės įtakos atsakovės karjerai. Grįžęs iš misijos keletą metų ieškovas kartais susilaukdavo priekaištų, kad visi misijoje uždirbti pinigai išėjo toms ,,ruskėms“ (ieškovo dukroms iš pirmos santuokos). Kur atsakovė padėjo pinigus, gautus pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, neaišku, nes nieko už tuos pinigus namams neįsigijo, netgi šaldytuvo ar šaldiklio. Ieškovas niekada žiauriai nesielgė nei su atsakove, nei su dukra. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nesutinka, kadangi prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Šalies argumentai

7. Patikslintu pareiškimu dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo atsakovė prašo priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 Eur kompensaciją už minėtą automobilį; priteisti iš ieškovo V. J. atsakovės E. J. naudai 1 025 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytus šaunamuosius ginklus; tenkinus atsakovės reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, nustatyti atsakovei E. J. uzufruktą į ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis iki dukters G. J. pilnametystės.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo ieškovas prašo patikslintus atsakovės reikalavimus atmesti. Dėl automobilio kainos nurodo, kad pati atsakovė pripažįsta, jog ji yra sumažėjusi, o kompensacija turi būti priteisiama pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias kainas. Prašymas dėl uzufrukto nepagrįstas, kadangi įstatymai apie uzufrukto nustatymą kalba tik tais atvejais, kai tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos. Uzufrukto nustatymas labai apsunkintų ir namo pardavimą, o toks variantas su atsakove buvo aptariamas, ji net yra atlikusi nekilnojamojo turto vertinimą.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja šalių dukters interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintus ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

10.1. santuoką, sudarytą 2004 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 780, tarp E. J. ir V. J. nutraukti dėl ieškovo V. J. kaltės;

10.2. po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. palikti pavardę – ,,J.“, atsakovei E. J. – ,,J.“;

10.3. atsakovei E. J. iš ieškovo V. J., priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui;

10.4. nustatyti nepilnametės G. J., gyvenamąją vietą su atsakove E. J.;

10.5. nustatyti ieškovo V. J. ir šalių dukters nepilnametės G. J. bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas V. J. su dukra G. J. bendrauja lyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė) ieškovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti atsakovę;

10.6. priteisti ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise odinių sofų kompleksą (trivietė sofa su miegamuoju mechanizmu, dvivietė sofa) (400 Eur vertės), svetainės stalą su šešiomis kėdėmis (200 Eur vertės), indaplovę (50 Eur vertės), treniruoklį Hammer (65 Eur vertės), du kilimus (vilnos su šilku, austi Afganistane) (200 Eur vertės), Bosh įrankių rinkinį (100 Eur vertės), iš viso turto už 1 015 Eur;

10.7. priteisti ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį Subaru Outback, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 790 Eur vertės);

10.8. priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise sofą – lovą (50 Eur vertės), miegamojo baldus (dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, komodą) (400 Eur vertės), lauko terasos baldus (stalas su šešiomis kėdėmis) (100 Eur vertės), televizorių (100 Eur vertės), vaizdo CD grotuvą (50 Eur vertės), šaldiklį (50 Eur vertės), skalbyklę (50 Eur vertės), kaitlentę su orkaite (įmontuojama) (50 Eur vertės), iš viso turto už 850 Eur;

10.9. perduoti atsakovei E. J. vaiko kambario baldus (lovą, rašomąjį stalą, kėdę, dvi komodas, fotelį); atsakovei E. J. iš ieškovo V. J., priteisti 1 477,5 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra;

10.10. likusiose dalyse ieškinio (su patikslinimais) ir priešieškinio (su patikslinimais) reikalavimus atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu flirto su kitomis moterimis iš esmės neneigė, tačiau nurodė tame problemų nematąs. Nors nagrinėjamojo byloje ieškovas smurtą atsakovės atžvilgiu neigė, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36640-19 ieškovas pripažino stūmęs atsakovę, dėl ko ši atsitrenkusi į sieną. Kad šeimoje ieškovas smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai išklausyta teisme nurodė ir šalių dukra, pasakojusi, kad ieškovas mušęs ir ją, keikdavosi, daužydavo indus, šeima gyvenusi įtampoje, nes net kiaušinis, kad tiktų ieškovui, turėjo būti verdamas naudojant chronometrą. Neleisdavo šalių dukrai praustis vonioje, liepdavo atsakovei ją krapštyti. Anot šalių dukters, ieškovas yra apšaukęs ir jos dainavimo mokytoją dėl per ilgai trukusio koncerto. Liudytojai atsakovės tėvai V. Š. ir B. Š., atsakovės sesuo A. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė kentė nuo ieškovo smurto, žeminimo. Liudytojų V. S., D. N., R. J. parodymai teisme patvirtina, kad laisvalaikį ieškovas dažnai leisdavo ne su šeima, o su draugais, giminėmis ar medžiodamas. Ieškovas iš esmės jokių konkrečių aplinkybių, atsakovės veiksmų, lėmusių santuokos iširimą įvardinti negalėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šeimoje smurtavo fiziškai bei psichologiškai, savo interesus kėlė aukščiau atsakovės ir / ar bendrų šeimos, taip pat ir vaiko, interesų, pabrėždamas aukštesnį vyro vaidmenį šeimoje ir kaip šeimos problemų sprendimo variantą akcentuodamas atsakovės paklusimą ieškovui, didelę dalį poilsių dienų leisdavo atskirai nuo šeimos, lankydamas savo artimuosius, draugus ar užsiimdamas hobiu – medžiokle, pareigą rūpintis vaiku bei tvarka namuose palikdamas atsakovei, nevengė flirtavimo su kitomis moterimis, taip demonstruodamas nepagarbą sutuoktinei, savo veiksmus vertino ir vertina visai nekritiškai, teigdamas, jog po 2019 m. įvykių šeimoje atsakovė, policijoje nurodžiusi, kad jam atleido, neva besąlygiškai privalėjo, su juo atnaujinti ir santuokinius ryšius, be to, dar jo atsiprašyti. Teismas sprendė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės.

12. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, šalių gyvenimas santuokoje truko 15 metų iki ieškovui išsikeliant, pripažintina, kad ieškovo kalti veiksmai atsakovei kėlė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nesaugumo jausmą, gėdą prieš vaiką ir aplinkinius dėl nedarnios šeimos. Tačiau, nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad dėl to atsakovei būtų teikiama specialistų konsultacija, medikamentinis gydimas, ar ji patyrė išlaidų, siekdama pagerinti / atkurti savo emocinę būklę, pasitikėjimą savimi ir pan., ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas laikė iš dalies pagrįstu ir, įvertinęs teismų praktiką dėl žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Santuoką nutraukiant dėl ieškovo kaltės, reikalavimas dėl dovanos (atsakovei dovanotus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m. bendro ploto, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) grąžinimo teismas atmetė.

14. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, G. J. gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove E. J. (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

15. Teismas nurodė, kad situacija dėl bendravimo tvarkos negali būti palikta neišspręsta, byloje nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra pastarajai darytų žalą, tačiau pažymėjo, kad tarp vaiko ir tėvo šiuo metu itin artimo ryšio nėra, bendravimas praktiškai nutrūkęs, ieškovas epizodiškai pasidomi dukra. Teismas sprendė, kad bendravimo tvarką, siekiant, kad tėvas visai neprarastų ryšio su vaikų, turėtų galimybę ryšį stiprinti, tikslinga nustatyti. Pažymėjo, kad ieškovui bendravimas yra ne tik galimybė ar teisė, bet ir pareiga, kurią jis privalo vykdyti. Negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė), ieškovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti atsakovę. Bendravimo tvarka parinkta taip, kad ieškovas palaikytų ryšį su dukra, o atsakovei bei šalių dukrai būtų aišku ir suprantama, kada ir kiek laiko bendravimas vyksta. Nustatoma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų, tuo pačiu suteiks ieškovui galimybę pradėti nuolat bendrauti su vaiku, tai daryti aiškiai apibrėžtu laiku. Šalių santykiai konfliktiški, matyti, kad ieškovas su atsakove savo priimamų sprendimų nederina, todėl manytina, kad nustatant ieškovo prašomą bendravimo tvarką, ją apibrėžiant, kaip ieškovo galimybę tam tikrais laikotarpiais bendrauti su dukra, gali būti apsunkintas tiek atsakovės, tiek šalių dukters kasdieninis gyvenimas, pastarosioms nežinant ir nesant informuotoms apie ieškovo planus.

16. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko interesas nenustačius uzufrukto turėti gyvenamąjį plotą nebus pažeistas, todėl šis reikalavimas atmestinas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo Vilniuje, taigi pati atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat ir dalį gyvenamojo namo. Nagrinėjamu atveju prašymas nustatyti uzufruktą siejamas iš esmės ne su įstatyme tam įtvirtintu tikslu, o konfliktiškais šalių santykiais ir negebėjimu racionaliai išspręsti naudojimosi jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Bylos medžiaga patvirtina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką, ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1057-467/2021 įpareigotas gyventi atskirai. Ši laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad situacija dar kurį laiką liks sureguliuota. Ieškovas ilgą laiko tarpą negali pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisių į jam priklausančią turto dalį, o nustačius uzufruktą tai tęstųsi ir toliau, atsakovės interesams būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas, tikėtina, atsakovė būtų mažiau suinteresuota bendradarbiauti sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų įgyvendinimo klausimus, kaip tai numatyta CK 4.75 straipsnio nuostatose. Teismas sutiko ir su ieškovo argumentu, kad uzufrukto nustatymas tikėtinai apsunkintų nekilnojamojo turto pardavimą. Teismas nurodė, kad šioje byloje šalių turimas nekilnojamasis turtas (neapsunkintas papildomais finansinių įsipareigojimais), jų gaunamas darbo užmokestis, tai, kad šalys yra sveikos ir darbingos, turi vienintelį nepilnametį vaiką, leidžia spręsti, kad vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinta be uzufrukto.

Žemesnės instancijos teismas

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti/ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo V. J. kaltės bei 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės E. J. kaltės; perskirstyti byloje šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1. Nors atsakovė teigia, jog pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą visas gautas lėšas panaudojo šalių namo įrengimui, nė vieno šią aplinkybę bent iš dalies pagrindžiančio įrodymo nėra teismui pateikusi. Net atsakovės tėvai liudytojai V. Š. ir B. Š. to nepatvirtino. Nors atsakovės priešieškinyje nurodoma, kad už asmenines lėšas atsakovė, be kita ko, pirko ir baldus šeimai, nė vieno tokio baldo pačios atsakovės sudarytame dalintino turto balanse nėra.

17.2. Teismas, kaip neįtikinamus, atmetė teiginius, kad atsakovė dalį ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto dovanų gavo apgaule, nurodydamas, kad ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turtinius reikalus tvarkydavo apdairiai, taip, kad nenukentėtų jo interesai. Bet net būdamas labai apdairus gali suklysti, kai besąlygiškai pasitiki artimu žmogumi (tokia tada buvo atsakovė) ir nė kiek juo neabejoji. Būtent atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ½ dalis nekilnojamojo turto jai buvo dovanota dėl jos indėlio į šį turtą, turėtų būti vertinamos kaip neįtikinamos, nes, minėta, nepagrįstos jokiais įrodymais. Būtent atsakovė inicijavo nekilnojamojo turto dovanojimą pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad galėtų gauti Lietuvos banko, kuriame tuo metu dirbo, kreditą su mažesnėmis palūkanomis ir refinansuoti ieškovo paimtą kreditą. Bet kaip paaiškėjo, tokiam kreditui gauti nebuvo būtina dovanoti dalį nekilnojamojo turto ir tai patvirtina teismui su ieškiniu pateikta Lietuvos banko pažyma.

17.3. Atsakovės bandymus kontroliuoti ieškovo asmeninius susirašinėjimus elektroniniu paštu, taip pažeidžiant ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, faktiškai patvirtino liudytojas T. L.. Jis, kaip nurodoma ir teismo sprendime (13 punktas), paaiškino teismui, kad ,,ieškovas ne kartą prašė liudytojo pagelbėti su kompiuteriu, kreipėsi dėl laiškų el. pašte, įtarė, kad kažkas skaito jo paštą. Liudytojas patikrinęs matė, kad iš Lietuvos Banko buvo jungtasi prie ieškovo el. pašto.“ Atsakovė tuo metu dirbo Lietuvos banke ir tik ji galėjo inicijuoti tokį neteisėtą kišimąsi į privatų gyvenimą. Jokiais kitais saitais su Lietuvos banku ieškovas nebuvo susijęs, tik per atsakovę. Tokie faktai neabejotinai mažino pasitikėjimą sutuoktine ir nepateisinami jokiais argumentais.

17.4. Kaltinimai fiziniu ir psichologiniu smurtavimu, vėlgi, iš esmės grindžiami tik pačios atsakovės paaiškinimais ir neatitinka tikrovės. Smurtavimu ieškovas apkaltintas faktiškai nepagrįstai. Ieškovo nurodyti ir pateikti teismui įrodymai apie, neva, skausmo atsakovei sukėlimą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą objektyviai jokios ieškovo kaltės nepatvirtina. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovo kaltės. Ieškovo prisipažinimas duotas tik dėl to, kad su atsakove dėl kilusio konflikto šalys susitaikė, o kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, tyrėja būtinai pareikalavo prisipažinimo. Nebesąžininga iš atsakovės pusės kaltinti ieškovą smurtavimu po to, kai šalys dėl to susitaikė ir bylą nutraukė. Šiuo atveju, taikytina civiliniame procese galiojanti taisyklė, pagal kurią, atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

17.5. Nors priešieškinyje atsakovė teigė, kad ir dukra matė kilusį konfliktą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino priešingai, t. y. kad dukra konflikto nematė. Taigi, ir teisme dukra G. negalėjo patvirtinti jokio ieškovo smurtavimo prieš atsakovę fakto. Kad namuose kartas nuo karto kildavo vienokių ar kitokių barnių ar ginčų, ieškovas neneigia.

Žemesnės instancijos teismas

17.6. Teismo nurodyta aplinkybė, kad liudytojai atsakovės tėvai V. Š. ir B. Š., atsakovės sesuo A. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė kentė nuo ieškovo smurto, žeminimo, vertintina kritiškai vien dėl to, kad jie yra labai artimi atsakovei, ir dėl to ją palaikė. Pažymi, kad ieškovas prašė apklausti byloje atsakovės tėvus ir tai darydamas tikrai tikėjosi jų objektyvumo. Šia prasme jie, paneigdami atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes, tikrai patvirtino, kad jokių trukdymų lankytis pas dukrą iš ieškovo pusės nebuvo.

17.7. Teismo nurodymas, kad liudytojų V. S., D. N., R. J. parodymai teisme patvirtina, kad laisvalaikį ieškovas dažnai leisdavo ne su šeima, o su draugais, giminėmis ar medžiodamas visiškai nereiškia ieškovo kaip sutuoktinio, kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovė, jau tekėdama už ieškovo, žinojo ieškovo pomėgį medžioklei, žvejybai ir, tikėtina, su tuo buvo susitaikiusi. Be to, ji pati vengė bendravimo su ieškovo draugais ir to net neneigė.

17.8. Nekaltas flirtavimas su kitomis moterimis nelaikytinas nepagarba atsakovei, kaip nurodoma teismo sprendime, nes tai nėra kito sutuoktinio išdavystė.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Teismas neįvertino, kad buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už ginklus priteisimo. Be to, buvo atmesti atsakovės reikalavimai dėl uzufrukto nustatymo ir šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybę, kurios vardu jos yra įgytos. Nors nurodyti reikalavimai ir nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, vertintini kaip atskiri reikalavimai, kurie buvo atmesti.

17.10. Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, kurie neapmokestinami atskiru žyminiu mokesčiu (pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), faktiškai patenkinti dalinai, taigi išspręsti lygiaverčiai. Nors atsakovė priešieškinyje reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo suformulavo neutraliai, nurodydama spręsti teismo nuožiūra, realiai viso proceso metu nuosekliai siekė, kad tokia tvarka nebūtų nustatyta. Todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinis laikytinas atmestu, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kaip ir ieškovo atžvilgiu, laikytinas patenkintu dalinai. Tik iš dalies patenkinti ir šalių reikalavimai dėl turto (baldų, automobilio) padalinimo. Tačiau teismas visiškai atmetė tik vieną ieškovo reikalavimą – reikalavimą grąžinti dovanotą turtą. Tuo tarpu atsakovės visiškai atmesti jau trys reikalavimai – dėl kompensacijos už ginklus priteisimo, dėl uzufrukto nustatymo ir reikalavimas šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos. Taigi, jeigu patenkintų ir / ar dalinai patenkintų šalių reikalavimų santykis yra maždaug vienodas, tai atmestų reikalavimų santykis yra akivaizdžiai ieškovo naudai – atsakovės reikalavimų atmesta tris kartus daugiau (3 prieš 1). Atsižvelgiant į tai, kad papildomai iš dalies buvo patenkintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodytas patenkintų / atmestų reikalavimų santykis teismo turėjo būti vertinamas kaip 2 prieš 1, arba 67 proc. ir 33 proc. ieškovo naudai.

18. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo V. J. ir šalių dukters nepilnametės G. J. bendravimo tvarka, nustatant, kad ieškovas V. J. su dukra G. J. bendrauja lyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą, ir ieškovo ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės E. J. reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo ir nustatyti atsakovei E. J. uzufruktą į ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančią ½ gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki dukters G. J. pilnametystės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė būtent dėl ieškovo kaltės. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino, susikoncentruodamas į ieškovo teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises, maža to konstatuodamas, kad „vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinta be uzufrukto, tiek tinkamai disponuojant bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. CK 4.78 straipsnyje nustatyta tvarka ar kt.), tiek, pasikeitus aplinkybėms, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui padidinimo, atsiradus papildomos išlaidoms, vaikui užtikrinant saugią ir ramią gyvenamąją aplinką“. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas ir ginčo šalių santykius turi sureguliuoti ne laikinai, kol „pasikeis aplinkybės“, t.y. tarp šalių kils nauji teismo sprendimo sąlygoti ginčai, nulemiantys naujus teismo procesus, bet teismo sprendimu turi būti siekiama šalių santykių stabilumo ir maksimalios vaiko interesų apsaugos.

18.2. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CK 3.86 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Tiek cituojamos teisės normos, tiek gausi kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad ištuokos ir kitose bylose, kuriose yra nagrinėjami su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai, turi būti prioritetiškai ginamos vaiko teisės ir interesai, o teismas tokiose bylose yra aktyvus. Be to, minėtos teisės normos numato teisę nustatyti uzufruktą į dalį nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „šiuo atveju atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos dalį“ yra nepagrįstas, kadangi atsakovė atskiros gyvenamosios patalpos neturi, jai kartu su ieškovu po ½ dalį priklauso šeimos būstas, į kurio dalį ir prašoma nustatyti uzufrukto teisę.

18.3. Ieškovas iš šeimos būsto išsikraustė savo valia, iki 2021 m. vasario pradžios net nekėlė klausimo dėl to, kad jis negali naudotis jam priklausančia šeimos turto dalimi. Priešingai, aplinkybė, kad jis gyvena skyriumi ir nuomojasi būstą buvo akcentuojama Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2864-981/2020 (prijungta prie šios bylos) dėl šalių nepilnametės dukros G. išlaikymo, kurioje sprendimas dėl išlaikymo dydžio buvo priimtas įvertinus šią aplinkybę. Kai ši aplinkybė ieškovui tapo nebeaktuali siekiant palankesnių vaiko išlaikymo sąlygų, taip pat siekdamas daryti spaudimą atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai, ieškovas 2021 m. vasario pradžioje staiga parsikraustė į šeimos būstą ir ėmė akcentuoti, kad patiria nuostolius dėl negalėjimo juo naudotis.

18.4. Priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje (2021-11-26), atsakovė tą pačią dieną kreipėsi į ieškovą dėl galimybės bendrai su ieškovu inicijuoti namo pardavimą (kaip jau minėta, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali disponuoti net ir jai priklausančia namo ir sklypo dalimi) ir iškėlė klausimą, ar galėtų tikėtis susitarimo su ieškovu, jog iki namo pardavimo jis ir toliau gyvens skyriumi. Į pastarąjį klausimą ieškovas nedviprasmiškai atsakė, kad tik su ta sąlyga, jei atsakovė jam mokės po 500 Eur per mėnesį, tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas.

18.5. Ieškovas vienareikšmiškai ketina parsikraustyti į bendrą būstą, kas neabejotinai sąlygotų būtinybę atsakovei su dukra ieškoti nuomojamo būsto ir išsikraustyti. Kadangi atsakovė kitos gyvenamosios patalpos neturi, ji būtų priversta patirti papildomas išlaidas būsto nuomai, kas sąlygotų būtinybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo. Ieškovas atvirkščiai – parsikraustęs į šeimos būstą, visiškai nebebūtų suinteresuotas bendru sutarimu spręsti klausimą dėl naudojimosi šiuo turtu ir jo pardavimo, kas taipogi sąlygotų naujus teismo procesus tarp šalių.

18.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su dukra, priešingai, ji ne kartą nurodė, kad tik skatintų tokį bendravimą. Byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad ieškovas nuo pat išsikraustymo iš šeimos būsto 2019 m. spalio pabaigoje turi namo raktus, gali atvykti ir atvyksta, kada tik pageidauja, tiek atsakovei ar dukrai esant namuose, tiek ir nesant, taigi, jei tik norėtų, ieškovas net ir šiuo metu turi galimybę bendrauti su dukra ne tik kur nors ją pasikviesdamas, bet ir jos gyvenamojoje vietoje. Tačiau iš byloje ieškovo pateiktų fotonuotraukų ir paaiškinimų akivaizdu, kad atvykstama ne pabendrauti su vaiku, o fotografuoti netvarką jos kambaryje, apžiūrėti turtą ir reikšti pretenzijas dėl netvarkos, vaismedžių nepriežiūros ir pan. Pažymi, kad nuo ieškovo išsikraustymo 2019 m. spalio mėnesį jis dukrą savaitgali yra pasikvietęs drauge praleisti laiką vienintelį kartą – valandai į piceriją.

18.7. Net ir pirmosios instancijos teismui išreiškus abejonę ieškovo nuoširdžiu noru bendrauti su dukra, nesant jokių duomenų, kad jis tą darytų, nors turi visas galimybes, o Tarnybos atstovei pateikus išvadą, kad bendravimo tvarkos priverstinis vykdymas tik dar labiau pakenktų vaiko interesams, atsakovės nuomone, neturėtų būti nustatoma jokia konkreti ieškovo bendravimo tvarka su dukra.

18.8. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovo reikalavimas nustatyto griežtą bendravimo tvarką su dukra tebuvo būdas spausti atsakovę sudaryti taikos sutartį byloje ieškovui palankiomis sąlygomis. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovas aiškiai nurodo, kad atsakovei sutikus su jo reikalaujamomis sąlygomis, jis atsisakytų reikalavimo nustatyti griežtą bendravimo tvarką su dukra. Tai patvirtina ne tik tai, kad ieškovui niekas nekliudo bendrauti su dukra, bet ir tai, kad jis neturi nei noro, nei poreikio tą daryti ir santuokos nutraukimo byloje siekia patenkinti išskirtinai materialinius interesus.

19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės E. J. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Atsakovė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1057-467/2021), kuri buvo priimta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir joje konstatuotos aplinkybės negali ir neturi būti tiesiogiai taikomos sprendžiant uzufrukto, kurį reglamentuoja visai kitos teisės normos, nustatymo klausimus. Be to, atsakovės nurodytoje teismo nutartyje padarytos išvados dėl galimų vaiko interesų pažeidimo nėra kategoriškos. Daromos tik prielaidos, kad šalių konfliktai gali kelti nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, gali pakenkti jo psichologinei būsenai, gerai savijautai, gali turėti neigiamos įtakos socialinei raidai, gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

19.2. Nors santykiai su atsakove ir laikytini konfliktiškais (tebevyksta skyrybų procesas), tačiau tai visiškai nereiškia, kad ieškovui apsigyvenus kartu vyktų nuolatiniai konfliktai, ginčai, ar tuo labiau smurtavimas, keliantys grėsmę ir kenkiantys turtine?ms ar asmenine?ms neturtine?ms nepilnamec?io vaiko ar vieno sutuoktinio teise?ms. Uzufrukto nustatymas nepagrįstai ribotų tiek ieškovo galimybes užmegzti normalius santykius su dukra ir bendrauti su ja, tiek ieškovo, kaip savininko, teises naudotis ieškovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Tuo labiau, kad kiekvienas iš šeimos narių turi galimybę naudotis atskiru kambariu.

19.3. Nagrinėjamu atveju tarp šalių jau faktiškai net buvo susiklosčiusi naudojimosi namu tvarka. Tiek dukra, tiek šalys turi galimybę naudotis atskira gyvenamąja erdve, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtų nebeužtikrintas vaiko poreikis turėti atskirą gyvenamąją erdvę ar kitaip pažeistos jo teisės. Net ir vaiko išreikštas nenoras gyventi kartu su tėvu ar tiksliau šalia jo, negali būti vertinamas kaip pagrindas uzufruktui nustatyti. Kita vertus, nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovo buvimas bei naudojimasis taip pat jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei jame esančiais buities reikmenimis sukeltų nepilnametei dukrai kažkokius esminius nepatogumus, ar kad kažkoks ieškovo elgesys darytų žalą vaiko vystymuisi, mąstymui, jo emocinei bei psichologinei būklei.

19.4. Uzufrukto nustatymas labai apsunkintų namo pardavimą. Atsakovė tiesiog nebūtų suinteresuota parduoti namą iki dukra sulauks pilnametystės. Tai visiškai akivaizdu iš pačios atsakovės pateikto teismui šalių susirašinėjimo turto pardavimo klausimu. Po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, atsakovei pasiūlius pardavinėti nekilnojamąjį turtą šį pasiūlymą ieškovas priėmė ir net pateikė atsakovei sutarties su nekilnojamojo turto brokeriu projektą, nebekeldamas jokių papildomų sąlygų, o tik siekdamas greičiau pradėti pardavinėti bendrą nekilnojamąjį turtą. Deja, tuomet pati atsakovė pradėjo kelti papildomas sąlygas, kelti nepagrįstas abejones.

19.5. Reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo ir yra siejamas su noru užmegzti glaudesnius santykius su dukra bei kaip atsvara neabejotinai atsakovės įtakai dukrai ir galimybei nuteikinėti ją prieš ieškovą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp šalių nėra jokio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kad ieškovas turi galimybes bet kada atvykti į dukters gyvenamąją vietą, susisiekti su ja telefonu ar per socialinius tinklus, savo procesiniuose dokumentuose teismui atsakovė tvirtino, kad ieškovo apsilankymai namuose, bandymai bendrauti su dukra yra sunkiai suderinami ir su i?pareigojimu gyventi skyriumi. Toks elgesys, neva, trikdo ir neramina nepilnamete? dukra? ir rodo ieškovo poz?iu?ri? i? bendravima? su dukra. Atsakovė, deklaruodama jog gerbia ieškovo teise? nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra, ir, neva, suvokia dukters poreiki? puosele?ti rys?i? su te?vu, tik naudojasi dukra kaip įrankiu ir siekia savo tikslų.

20. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 sprendimo atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

20.1. Ta aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas šių įrodymų nevertino ar turėjo remtis išskirtinai ieškovo išdėstytais teiginiais. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės tik kartoja tuos pačius teiginius, daugelio iš jų net nedetalizuodamas, ir visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad šie teiginiai ne tik neįrodyti, nelogiški, bet ir prieštaringi.

20.2. Ieškovas apeliaciniame skunde atkakliai kartoja, kad atsakovė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi apgaule išviliojo iš jo turtą. Ieškovas net pats duodamas teisme paaiškinimus pripažino, kad atsakovei pradėjus dirbti Lietuvos banke, buvo nuspręsta dėl mažesnių palūkanų refinansuoti ieškovo gautą paskolą, ieškovas taip pat pripažino, kad šiuo klausimu konsultavosi su savo pussesere, taip pat dirbančia Lietuvos banke, o su jos sūnumi teisininku vyko ir pas notaro padėjėją. Pažymi, kad visa paskola už iš ieškovo tariamai apgaule išviliotą turtą, buvo išmokėta santuokos metu iš ieškovo ir atsakovės bendrų lėšų, taigi, ieškovas puikiai suprato, kad tokiomis aplinkybėmis buvo teisinga ir sąžininga pripažinti atsakovės nuosavybę į pusę turto.

20.3. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių dukra ne tik matė šio šalių konflikto vieną iš epizodų, bet ir išsamiai jį nupasakojo, o be to, patvirtino dar ne vieną ieškovo fizinio ir psichologinio smurto atvejį tiek prieš atsakovę, tiek prieš pačią dukrą. Taigi, ieškovo pateikiama įvykių versija dėl susitaikymo aplinkybių yra ne kas kita, o elementarus melas, siekiant sau palankaus teismo sprendimo.

20.4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo: „nekaltas flirtavimas su kitomis moterimis, nelaikytinas nepagarba atsakovei, kaip nurodoma teismo sprendime, nes tai nėra kito sutuoktinio išdavystė <...> Atsakovė, jau tekėdama už manęs, žinojo mano pomėgį medžioklei, žvejybai ir, tikėtina, su tuo buvo susitaikiusi“. Atsakovė šiuos apeliacinio skundo teiginius vertina, ne tik kaip ciniškus, bet ir akivaizdžiais patvirtinančius ieškovo požiūrį į santuoką, sutuoktinių įsipareigojimus vienas kitam. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo elgesio nevertina kritiškai, dėl jo nesigaili ir net nepripažįsta, kad tai galėjo lemti santuokos iširimą.

20.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių kaltės yra teisėtas ir pagrįstas, o atsižvelgiant į tai, kad pripažinus santuoką iširus dėl ieškovo kaltės, buvo atmestas ieškovo didelės apimties turtinis reikalavimas dėl dovanoto nekilnojamojo turto grąžinimo jo nuosavybėn bei tenkintas priešpriešinis atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovė mano, kad ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

22. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 11 d. gautas atsakovės atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškovo atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Teisėjos rezoliucija dokumentas priimtas į bylą tam, kad posėdžio dieną pateikti šalių rašytiniai paaiškinimai ir kiti dokumentai būtų įvertinti ir dėl jų pasisakyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais daro išvadą, kad ji pateikė atsiliepimą į ieškovo atsiliepimą dėl atsakovės apeliacinio skundo. Tačiau tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į atsiliepimą turinio, atsakovė šiuo procesiniu dokumentu, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šį procesinį dokumentą pateikė pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 11 d. gautą atsakovės atsiliepimą (atsikirtimus) į ieškovo atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir kartu pateiktus rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.

23. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakymą V. J.; 2022 m. sausio 11 d. pažymėjimas apie V. J. dalyvavimą pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas nebuvo pateiktas teismui, nes iš esmės nebuvo tokios būtinybės, tačiau atsakovei ginčijant teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką, tokia būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme.

24. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2021-09-09 ieškovo pasiūlymą el. paštu dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir kitų sąlygų su priedu; 2021-11-26 – 2021-12-17 šalių susirašinėjimas el. paštu dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

25. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl ginčo esmės

26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės ir atitinkamai neturtinės žalos priteisimo, nustatyta šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarka, atmestas prašymas dėl uzufrukto nustatymo į ieškovui nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

27. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti/ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovo V. J. kaltės bei 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės E. J. kaltės.

28. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

29. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

30. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36640-19 nustatyta, kad šeimoje buvo įvykęs bent vienas konfliktas, kurio metu ieškovas atliko veiksmus, kuriais buvo sukeltas skausmas atsakovei. Nors šiuo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius, tačiau nutarime konstatuota, kad V. J. dėl pareikšto įtarimo pilnai prisipažino, gailisi dėl to ką padarė, ateityje pasižadėjo nesmurtauti. Taigi ieškovo paties prisipažinimas patvirtina, kad ieškovas sukėlė fizinį skausmą atsakovei. Nors ieškovas šioje byloje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik tam, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokie jo argumentai vertinami kritiškai. Apie ieškovo smurtinius veiksmus šalims gyvenant kartu patvirtino šalių dukra, kuri nurodė, kad ieškovas smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Šalių dukra nurodė, kad ieškovas mušęs ir ją, keikdavosi, daužydavo indus, šeima gyvenusi įtampoje. Liudytojai atsakovės tėvai V. Š. ir B. Š., atsakovės sesuo A. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė kentė nuo ieškovo smurto, žeminimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su šių liudytojų teiktais paaiškinimais, nes jie yra artimi atsakovei ir galėjo nurodyti būtent jai palankius parodymus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju, kaip matyti šių liudytojų įrodymai nėra prieštaraujantys kietiems byloje įrodymams – ikiteisminio tyrimo medžiagoje ieškovo prisipažinimui dėl smurto, šalių dukros paaiškinimams byloje. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad kaltinimai fiziniu ir psichologiniu smurtavimu grindžiami tik pačios atsakovės paaiškinimais ir neatitinka tikrovės.

31. Ieškovas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad nekaltas flirtavimas su kitomis moterimis nelaikytinas nepagarba atsakovei, kaip nurodoma teismo sprendime, nes tai nėra kito sutuoktinio išdavystė. Iš pateiktų į bylą ieškovo susirašinėjimų Facebook Messenger programoje matyti, kad ieškovui moteris dėkoja už gėles ne gimtadienio proga, su šia moterimi ieškovas derino ir poilsį dviem privačiame namelyje, susirašinėjantys asmenys (ieškovas ir moteris) mandagiai ir šiltai vienas su kitu bendrauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėmesys kitoms moterims, o ne atsakovei neabejotinai skaudino atsakovę, kas tai taip pat galėjo prisidėti prie šalių santuokos iširimo. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad laisvalaikiui leisti ieškovas prioritetą teikė ne su šeima, o savo asmeninių pomėgių tenkinimui (medžioklei, žvejybai, susitikimams su draugais). Laisvalaikio leidimas atskirai nuo kito sutuoktinio nėra savaime netinkamas elgesys, tačiau toks ieškovo elgesys patvirtina atsakovės teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad ieškovas atsakovės niekada nelaikė lygiaverte partnere, jis tikėjosi, kad žmona tvarkysis namuose, rūpinsis vaikais, bus puikia sugulove ir dar gerai uždirbs. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas savo interesus kėlė aukščiau atsakovės ir / ar bendrų šeimos, taip pat ir vaiko, interesų, pabrėždamas aukštesnį vyro vaidmenį šeimoje ir kaip šeimos problemų sprendimo variantą akcentuodamas atsakovės paklusimą ieškovui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šios pareigos nevykdė.

32. Ieškovas nurodo, kad santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, ieškovas iš esmės jokių konkrečių aplinkybių, atsakovės veiksmų, lėmusių santuokos iširimą įvardinti negalėjo. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi apgaule išviliojo iš jo turtą ( ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo), tačiau tuo pačiu savo paaiškinimuose nurodo, kad atsakovei pradėjus dirbti Lietuvos banke, buvo nuspręsta dėl mažesnių palūkanų refinansuoti ieškovo gautą paskolą. Darytina išvada, kad ieškovo sprendimas padovanoti dalį turto atsakovei buvo gerai apgalvotas, nes šiuo sprendimu abu sutuoktiniai siekė naudingesnių kredito sąlygų mokant bankui paskolą. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai, kad pirmosios ieškovo santuokos metu ieškovas butą pirko liudytojo vardu, kad skiriantis su žmona nereikėtų dalintis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turtinius reikalus tvarkydavo apdairiai, taip, kad nenukentėtų jo interesai, todėl kaip neįtikinami atmestini teiginiai, neva, atsakovė dalį ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto dovanų gavo apgaule.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad būtent ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Ieškovui nepaneigus skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl jo kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovei teisę į 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovui nenurodžius argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas, skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, kurie neapmokestinami atskiru žyminiu mokesčiu (pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), faktiškai patenkinti dalinai, taigi išspręsti lygiaverčiai. Nors atsakovė priešieškinyje reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo suformulavo neutraliai, nurodydama spręsti teismo nuožiūra, realiai viso proceso metu nuosekliai siekė, kad tokia tvarka nebūtų nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad papildomai iš dalies buvo patenkintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovo nuomone, nurodytas patenkintų / atmestų reikalavimų santykis teismo turėjo būti vertinamas kaip 2 prieš 1, arba 67 proc. ir 33 proc. ieškovo naudai.

36. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama ne tik į reikalavimus, kurie apmokestinami žyminiu mokesčiu, bet ir į tuos, už kuriuos žyminis mokestis nemokamas. Taip pat bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų, kurie buvo patenkinti, dalį. Be to, tuo atveju, kai vienai iš bylos šalių priteisiama neturtinė žala, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiai šaliai sumažinant bylinėjimosi išlaidų naštą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovo nurodomu būdu.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

37. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė ieškovo V. J. ir šalių dukters nepilnametės G. J. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas V. J. su dukra G. J. bendrauja lyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą, ir ieškovo ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra.

38. CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su dukra, priešingai, ji ne kartą nurodė, kad tik skatintų tokį bendravimą. Atsakovė bendravimo tvarkos nustatymo netikslingumą grindė tuo, kad ieškovo bendravimas su dukterimi yra nutrūkęs, jis niekada ja nesidomėjo, o bendrauti su mergaite noras atsirado tik prasidėjus skyrybų procesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali reikšti, kad vaiko bendravimo tvarka su ieškovu nereikalinga. Be to, iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas išklausė ir gavo pažymėjimą apie išklausytus pozityvios tėvystės kursus, kas galimai įrodo jo norą keistis ir atkurti ryšį su dukra. Be to, iš ieškovo pateikto Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakymo V. J. matyti, kad buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, vadovaudamasis VTAPĮ 361 straipsniu, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą (Reg. Nr. 1VSV-1884), o įvertinus nepilnametės G. J. situaciją, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, šis raštas patvirtina, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarkos nustatymo reikalingumo.

40. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Vadovaujantis teismų praktika, šalys paprastai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo. Tačiau šiuo atveju iš šalių procesiniuose dokumentuose reiškiamos pozicijos matyti, kad jie tarpusavyje nesutaria dėl bendravimo su dukra tvarkos, o konfliktiški jų santykiai, tikėtina, neleis geranoriškai susitarti dėl šios tvarkos ir ateityje. Pažymėtina ir tai, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pagal šiuo metu esamą situaciją, matyti, kad yra poreikis suteikti galimybę atkurti ir sustiprinti tėvo ir dukters emocinį ryšį.

41. Atsakovė taip pat nurodo, kad šalių dukra yra 16 metų ir ji jau pati gali spręsti dėl susitikimų su tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Iš šalių dukros paaiškinimų matyti, kad dukra sutinka bendrauti su ieškovu, tačiau ji nenori intensyvaus bendravimo ir su nakvyne. Darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį nustatyta minimali ieškovo bendravimo su dukra tvarka.

42. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės E. J. reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo ir nustatyti atsakovei E. J. uzufruktą į ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančią ½ gyvenamojo namo dalį iki dukters G. J. pilnametystės.

43. CK 4.141 straipsnio 1 dalis numato, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

44. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ji turi kur gyventi po skyrybų, tačiau iš atsakovės pozicijos matyti, kad uzufrukto nustatymas į ieškovui priklausančią dalį reikalingas tam, kad būtų užtikrinta vaikui saugi aplinka (saugią aplinką atsakovė sieja su ieškovo nebuvimu namuose) ir kuo greičiau parduoti turtą arba jį atsidalinant. Pažymėtina, kad uzufrukto institutas nėra skirtas užtikrinti šaliai patogesnes gyvenimo sąlygas, ar skirtas kitam tikslui pasiekti. Kaip minėta, teismas uzufruktą taiko tik tada, kai kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, neturės kur gyventi. Šiuo atveju atsakovė ne tik turi galimybę kur gyventi, tačiau gauna pakankamas ir stabilias pajamas (atsakovė gauna 1 450 Eur/mėn. darbo užmokestį per mėnesį, 60 Eur išmoką vaikui iš valstybės ir 350 Eur/mėn. ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui) tam, kad galėtų kitą būstą išsinuomoti ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius, jei dabartinis būstas jos netenkina.

45. Atsakovė pateikė su apeliaciniu skundu jos ir ieškovo susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad abi šalys siekia parduoti jiems priklausantį namą. Nors elektroniniuose laiškuose ir yra nesutarimų tam tikrais turto klausimais, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad nenustačius uzufrukto ieškovas nebus suinteresuotas spręsti namo pardavimo klausimo.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir netenkindamas prašymo nustatyti uzufruktą į ieškovo gyvenamojo namo dalį proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atsakovės skundžiamose dalyse.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

48. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

50. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šalims nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė