Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo V. J. ieškinys atsakovei E. J., kuriuo prašoma: 1) santuoką, sudarytą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. balandžio 17 d. (įrašo Nr. 780) tarp ieškovo V. J. ir atsakovės E. J., nutraukti dėl atsakovės E. J. kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovės ir grąžinti priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotus ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini); 3) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J.“, atsakovei – „J.“; 4) nustatyti nepilnametės dukters G. J. gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką; 6) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį Subaru Outback; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 EUR kompensaciją už automobilį; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

23. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes. Susipažinus su apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, matyti, kad rašytiniai paaiškinimai iš esmės susiję su galimais ieškovo karantino taisyklių pažeidimais, kurie įvyko po atskirojo skundo pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. kovo 19 d. Ieškovas, savo paaiškinimuose atsikerta į atsakovės argumentus dėl galimų karantino režimo pažeidimų.

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.

27. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

28. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (3 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

29. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalių ginčuose dalyvauja ir nepilnametė šalių dukra. Be to, iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36640-19 matyti, kad šeimoje buvo įvykęs bent vienas konfliktas, kurio metu ieškovas atliko veiksmus, kuriais buvo sukeltas skausmas atsakovei. Nors šiuo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius, tačiau nutarime konstatuota, kad V. J. dėl pareikšto įtarimo pilnai prisipažino, gailisi dėl to ką padarė, ateityje pasižadėjo nesmurtauti. Šio įvykio pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, ieškovui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Minėtame sprendime konstatuota, kad ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį ir tai apibūdina V. J. kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taigi, nors minimi įvykiai įvyko daugiau nei prieš metus ir byloje nėra naujų įrodymų, kad ieškovo smurtas būtų pasikartojęs, tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 30 d. gyveno skyrium nuo atsakovės ir nepilnametės dukters. Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad, gyvenant skyrium, konfliktai tarp šalių sumažėjo, nes ieškovas ir atsakovė fiziškai rečiau susitikdavo.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog konfliktai šeimoje kyla vien dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį,, kad, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, šiuo atveju – dėl kurio iš sutuoktinių kaltės (elgesio) iširo santuoka.

31. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutinka tiek ieškovas, tiek atsakovė, tai patvirtina ir šalių nepilnametė dukra. Įvertinus tokius ieškovo ir atsakovės santykius, atsižvelgiant išimtinai į šalių nepilnamečio vaiko interesus, labiau tikėtina, kad šalių konfliktai kelia (gali kelti) nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, kenkia (gali pakenkti) jo psichologinei būsenai, gerai savijautai bei turi (gali turėti) neigiamos įtakos socialinei raidai. Svarbu paminėti, kad pati šalių nepilnametė dukra nurodė, kad ji nori gyventi su mama, nes su tėčiu negalėtų gyventi, su mama dažniausiai būna dviese, tarp jų artimas ryšys, taip pat po visų konfliktų tarp tėvų, kai tėvas buvo daužęs indus į sieną, būdama su juo jaučiasi nejaukiai. Šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos vaikui, tačiau šiuo atveju yra pagrindo spręsti, kad ieškovo bei atsakovės konfliktiškas bendravimas neleistinai pažeidžia (gali pažeisti) nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kurią privalo užtikrinti abu vaiko tėvai.

32. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju (šioje byloje) taikymo, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečio vaiko ir sutuoktinės interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

33. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovo grįžimas gyventi į šeimos būstą neišvengiamai iššaukia papildomus konfliktus ir barnius tarp šalių, kuriuos stebi – netiesiogiai dalyvauja ir šalių nepilnametė dukra. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, esant įrodymų, jog šalių konfliktai tikėtina daro neigiamą įtaką vaiko interesams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir šalių nepilnametės dukters.

35. Kaip jau minėta, įpareigojimas gyventi skyrium, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tada, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti. Nagrinėjamu atveju, nors ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise šiai dienai priklauso abiem bylos šalims, tačiau ieškovas neneigia, kad, įpareigojus jį gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnametės dukters, jis turėtų kur gyventi arba, kad jo finansinė padėtis leidžia jam tą daryti. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2021 m. sausio mėn., ieškovas gyveno skyrium nuo atsakovės, nuomojo būstą, ieškovas gauna stabilias pajamas, yra darbingas, todėl nėra pagrindo teigti, kad įpareigojimas gyventi skyrium ypatingai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Be to, net ir papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodo, kad likusį saviizoliacijos laiką (nuo 2021 m. kovo 22 d.) praleido ne gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje, kas papildomai įrodo jo galimybes turėti kitą gyvenamąją vietą.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ir pats ieškinyje nurodo, jog, nebejausdamas jokios pagarbos ir paramos bei siekdamas išvengti nereikalingų barnių, namuose tvyrančios įtampos ir nepagrįstų kaltinimų, nuo 2019 m. spalio 22 d., susiradęs butą arčiau darbovietės ir pasiėmęs visus būtiniausius daiktus, jis išėjo iš namų ir gyveno atskirai nuomojamame bute. Taigi, pats ieškovas iš esmės dėl tų pačių priežasčių ir aplinkybių jau buvo priėmęs sprendimą gyventi skyrium nuo šeimos ir tą darė ilgiau nei metus. Ieškovas nenurodo, kokių aplinkybių pasikeitimas lėmė jo sprendimą grįžti gyventi į šeimos namus, taip pat nepateikė įrodymų, kad įtampa šeimoje būtų atslūgusi ar kad šalys rado sutarimą ir konfliktų namuose pavyksta išvengti.

37. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors oficialiai kito nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto ieškovas neturi, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai, tarpusavyje nesusitinkant, nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovui dėl gyvenimo skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters kyla didelių nepatogumų, apeliacinės instancijos teismas prioritetą suteikia nepilnamečio vaiko interesams ir dėl šios priežasties laiko tikslinga šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters.

38. Tuo atveju, jeigu ieškovas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai patirtų nuostolius (pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos nuoma, būsto išlaikymo išlaidos ir pan.), jis turėtų galimybę pasinaudoti nuostolių užtikrinimo institutu, įtvirtintu CPK 146 straipsnyje. Be to, šalys bet kokiu momentu gali išnaudoti galimybes spręsti tarp šalių iškilusį ginčą taikiai, taip pat kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pasikeitus aplinkybėms ir pan.

39. Atsakovė taip pat prašo taikyti ir kitą laikinąją apsaugos priemonę ieškovo atžvilgiu - uždrausti ieškovui V. J. lankytis atsakovės E. J. ir nepilnametės dukters G. J. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, t. y., kad pakankamo pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę nėra.

40. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neabejotinai susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, kad taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Turtu, kuris yra bendroji nuosavybė, bendraturčiai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, kad iki teismas sprendimu nuspręs kitaip, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos viena kitos teisės naudotis bendru turtu.

41. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - uždrausti ieškovui V. J. lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikymas šiuo atveju yra būtinas atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti, jau pritaikius kitas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters.

42. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovo apsilankymas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name kelia realią grėsmę atsakovei ir/ar šalių nepilnamečiam vaikui, todėl pripažintina, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų ieškovo teises tiek lankytis savo nuosavybės objekte, tiek matytis su šalių nepilnamete dukra ir būtų neproporcingos, t. y. būtų perteklinės nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Priešingu atveju, vertinant, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

43. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui lankytis atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, o su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

44. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl ieškovo galimai vykdomų karantino režimo taisyklių pažeidimo ir su tuo susijusių grėsmių atsakovės ar šalių dukros interesams taip pat laikytini neįrodytais. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas dažnai nenakvoja šeimos namuose ir taip galimai pažeidžia šalyje galiojančius karantino ribojimus, byloje pateikti įrodymai liudija, kad ieškovas tik du kartus nenakvojo namuose (vieną kartą galimai nakvojo pas dukrą iš kitos santuokos, kitą kartą buvo išvykęs į Lenkiją). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina galimų ieškovo saviizoliacijos pažeidimų, dalyvaujant 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, kadangi Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas dar nėra išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo paklausimo, ar ieškovas, saviizoliacijos laikotarpiu vykdamas į teismą, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad argumentai, susiję su galimais ieškovo karantino taisyklių pažeidimais, nagrinėjamoje byloje būtų svarbūs tik tuo atveju, jei būtų neginčijamai įrodyta, kad tokie pažeidimai daro tiesioginę neigiamą įtaką atsakovės ar šalių dukros interesams ar sveikatai.

45. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis naikinama dalyje ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti: įpareigoti ieškovą V. J. gyventi skyrium nuo atsakovės E. J. ir nepilnametės dukters G. J., gyvenančių adresu: (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.