- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1645-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18069-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas priešieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės E. J. priešieškinis, kuriuo prašoma: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 4) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove; 5) ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7) priteisti atsakovei iš ieškovo 1 650 Eur kompensacijos už minėtą automobilį; 8) atidalinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,46 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu, atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą aukščiau nurodytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą; 9) priteisti iš atsakovės ieškovui 148 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį aukščiau nurodyto turto; 10) šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė atsakovei E. J. 14 (keturiolikos) dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą priešieškinio trūkumams pašalinti; išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui; priešieškinį dalyje dėl reikalavimų atidalinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o ieškovui iš atsakovės priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį nurodyto turto atsisakyti priimti.
3. Teismas, nurodė, kad atsakovė reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindžia ieškovo veiksmais, pasireiškiančiais smurto prieš atsakove vartojimu, pažeminimais, gėdos prieš artimuosius patyrimą, nurodo nesaugumo jausmą ir kt. Tačiau priešieškinyje nenurodė, kaip apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis, nepateikė (nenurodė) įrodymų, kuriais bus grindžiami reikalavimai dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio. Teismas įpareigojo atsakovę teikti įrodymus, įvardinti liudytojus ir pan., kuriais bus grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atsiradimo ir įrodinėjamas kilusios neturtinės žalos dydis.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovui (šiuo metu atsakovei, pareiškusiai priešieškinį) tenka pareiga sudaryti dalintino turto balansą ir reikšti reikalavimą dėl jo padalijimo. Teismas nurodė, kad atsakovė, nurodydama, kad negali pateikti duomenų, koks turtas yra registruotas ieškovo vardu, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi tokius duomenis gauti, tačiau jai būtų atsisakyta juos pateikti. Teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad kreipėsi dėl duomenų apie ieškovo vardu registruotus ginklus gavimo, tačiau tokius duomenis jai atsisakyta išduoti.
5. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis yra paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, už jame pareikštus reikalavimus turi būti sumokėtas 157 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 150 Eur dydžio žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio dalis – 7 Eur, todėl įpareigojo atsakovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei tikslinant priešieškinį būtų reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos už santuokos metu įgytus ginklus priteisimo, žyminis mokestis skaičiuotinas kaip už turtinį reikalavimą.
6. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti teismui santuokos liudijimo originalą arba nurodyti aplinkybes, kodėl santuokos liudijimo originalo negali pateikti.
7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovė priešieškinyje pareikšto reikalavimo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti nagrinėjami reikalavimai, susiję tik su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimu. Tokiu atveju ir žyminis mokestis mokamas pagal padalijus bendrąją jungtinę nuosavybę šalies prašomo priteisti turto vertę. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas santuokos nutraukimo byloje nenagrinėtinas. Todėl reikalavimus atidalinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,46 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu, atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą aukščiau nurodytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 148 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį aukščiau nurodyto turto atsisakė priimti, išaiškindamas atsakovei teisę su šiais reikalavimais į teismą kreiptis bendra ieškininės teisenos tvarka.
I. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nenurodė (nepateikė) įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reikalaujama šį trūkumą pašalinti. Nurodo, kad priešieškinyje atsakovė išsamiai išdėstė aplinkybes dėl ieškovo vartoto fizinio ir psichologinio smurto prieš ją, paties ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to. Taip pat su priešieškiniu pateikiami įrodymai apie ieškovo neištikimybę, prašoma kviesti liudytoja atsakovės seserį A. B..
10.2. Teismas taip pat skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai atsakovę įpareigojo pateikti neturtinės žalos „apskaičiavimą“. Nurodo, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinti jokie neturtinės žalos apskaičiavimo reikalavimai, kurie turi būti pateikti kartu su ieškiniu, šalis įvertina savo dvasinius išgyvenimus ieškinyje nurodyta suma, atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis šį reikalavimą grindžia, o teismas priteistiną neturtinės žalos dydį įvertina pagal tam tikros kategorijos bylose taikytinus kriterijus (šiuo atveju -santuokos trukmę, susilauktų vaikų skaičių, kito sutuoktinio kaltę ir kt.).
10.3. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovei terminą pašalinti priešieškinio trūkumą dėl reikalavimo išreikalauti duomenis apie ieškovo vardu registruotų šaunamųjų ginklų įsigijimo momento, kadangi, pirmiausia, teismas šeimos bylose yra aktyvus, o antra, ieškovas, o ne atsakovė turėjo pateikti duomenis apie jo vardu įgytą kilnojamąjį turtą ir įtraukti jį į dalintino turto balansą. Atsakovės manymu, šis trūkumas gali būti daug lengviau ir greičiau ištaisomas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje išreikalaujant šiuos duomenis iš ieškovo.
10.4. Nurodo, kad reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemonės, prašomos atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise, priteisimo, savo ieškinyje pareiškė ieškovas, kuris jau yra sumokėjęs žyminį mokestį už šį reikalavimą. Atsakovė savo priešieškinyje nurodė, kad su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka, tiesiog formuluodama savo ieškinio dalyką (reikalavimus), įtraukė jį į bendrą reikalavimų sąrašą. Tačiau tai nėra nei naujas, nei priešpriešinis reikalavimas, apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
10.5. Nurodo, kad teismas neteisingai vertina dalintino bendro turto sampratą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nurodo, kad pirma, atsakovės nurodomas turtas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, yra įgytas (išmokėtas) ir pagerintas santuokos metu. Antra, iš ieškinio ir priešieškinio akivaizdu, kad tarp šalių jau dabar yra ginčas dėl šio turto, todėl jo valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu nėra jokios galimybės. Trečia, tai vienintelis šeimos turtas, kuriame šiuo metu gyvena ir nepilnametis vaikas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas atsakovei terminas priešieškinio dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti bei atsisakyta priimti priešieškinio reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendro turto.
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, pirmiausiai patikrina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų ieškinio atsisakymo pagrindų, priešieškinio pateikimo atveju patikrina, ar yra CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai (CPK 143 straipsnio 4 dalis), taip pat patikrina, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus įstatymo nustatytus reikalavimus.
Dėl termino priešieškinio trūkumams pašalinti
13. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
14. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taigi iš esmės ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas.
15. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kaip vieną iš priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės reikalavimų pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) 2 000,00 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia tuo, kad santuokos metu nuolat patyrė smurtą, pažeminimą, didžiulę gėdą prieš artimuosius, nesaugumo jausmą, nuoskaudą, kad vaikas augo nuolatinėje įtampoje ir nesukūrė su tėvu jokio ryšio. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti kaip apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis, pateikti (nurodyti) įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio
16. Šiuo atveju ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei dėl neturtinės žalos priteisimo ir šių reikalavimų pagrindas yra pakankamai aiškiai suformuluoti - apeliantė siekia prisiteisti neturtinę žalą iš atsakovo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė kokias neigiamas pasekmes ji dėl to patyrė, taip pat pateikė prašymą kviesti į teismo posėdį liudytoją nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Sutiktina su apeliante, kad įstatymas nenumato reikalavimo ieškinyje tiksliai nurodyti neturtinės žalos apskaičiavimo: šiuo atveju ieškinio priėmimo stadijoje atsakovė aiškiai nurodė kuo grindžia ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir kokiomis aplinkybėmis grindžia nurodytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra susijęs su ginčo nagrinėjimu, todėl ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų pakankamumo klausimas nėra sprendžiamas. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė siekia įrodinėti nurodytas aplinkybes savo paaiškinimais ir nurodytos liudytojos parodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju nebuvo laikomasi formalių įstatyme numatytų ieškinio turinio ir formos reikalavimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nepagrįstai nustatė apeliantei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.
17. Taip pat apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu trūkumu, kad apeliantė, reikšdama prašymą išreikalauti įrodymus apie ieškovo vardu registruotus ginklus, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl prašomų išreikalauti duomenų gavimo, tačiau prašomi duomenys jai nebuvo pateikti.
18. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, jog priešieškinis neatitiko formalių įstatymų nustatytų reikalavimų: atsakovė, siekdama įvykdyti pareiga sudaryti dalintino turto balansą ir reikšti reikalavimą dėl jo padalijimo, nurodė prašymą išreikalauti iš ieškovo duomenis apie ieškovo vardu įgyto registruotino turto – šaunamųjų ginklų – įgijimo momentą (CPK 199 str.), t.y. nurodė kokiu būdu įrodinės aplinkybę dėl sutuoktinių turimo bendro turto, kurį nurodė priešieškinyje. Šio prašymo pagrįstumo klausimas yra susijęs su bylos nagrinėjimu, pasirengimu bylos nagrinėjimui, įvertinus ir kitos šalies nuomonę dėl pareikšto prašymo, todėl nėra sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje. Dėl šių motyvų šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinis turi trūkumų, kurių nepašalinus priešieškinis bus grąžintas atsakovei.
19. Teismas nustatė apeliantei terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 7 Eur. Apeliantė su šiuo teismo nustatytu trūkumu nesutiko, motyvuodama tuo, kad apeliantė nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos už transporto priemonės, prašomos atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise, priteisimo, o tik sutiko su analogišku ieškovo ieškinyje pareikštu reikalavimu.
20. Civiliniame proceso šalys turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kokiu būdu jos gins savo teises – ar pateiks atsiliepimą į ieškinį, ar teiks priešieškinį su savarankiškais reikalavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui priešieškinį.
21. CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiga suformuoti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą tenka būtent asmeniui, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
22. Apeliantei priešieškinyje kaip vieną iš priešieškinio reikalavimų, nurodžius reikalavimą priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį Subaru Outback valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 Eur kompensaciją už minėtą automobilį, teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai šio turtinio reikalavimo sumą įtraukė į priešieškinio sumą, apskaičiuodamas už priešieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dydį, bei nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl atsisakymo priimti priešieškinio reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendro turto
24. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti jokių kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis). Taigi teismas nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylas privalo išspręsti tik CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Ši civilinio proceso kodekso nuostata koreliuoja su CK 3.59 straipsnyje įtvirtinta nuostata, nurodančia, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taip pat CK 3.127 str. 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė priešieškinyje pareiškė reikalavimą atidalinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,46 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu, atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą aukščiau nurodytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 148 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį. Taigi apeliantė santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš priešieškinio, toks reikalavimas nėra susijęs su sutuoktinių bendro turto, t.y. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatenka į reikalavimų, nagrinėtinų santuokos nutraukimo bylose (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), ratą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendro turto.
26. Nors apeliantė nurodė aplinkybę, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas turtas buvo pagerintas santuokos metu, tačiau su šiomis aplinkybėmis susijusio reikalavimo CK 3 knygos pagrindu atsakovė nereiškė, todėl ši apeliantės nurodyta aplinkybė, esant pareikštam reikalavimui CK 4 knygos pagrindu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.
27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos nutartis keičiama: dalyje, kurioje apeliantei buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti kaip apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis, pateikti (nurodyti) įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio; pašalinti priešieškinio trūkumą, susijusį su tuo, kad atsakovė nevykdo pareigos sudaryti dalintino turto balansą ir reikšti reikalavimą dėl jo padalijimo, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl duomenų apie ieškovo vardu registruotus ginklus gavimo, tačiau tokius duomenis jai atsisakyta išduoti – nutartis naikintina, likusioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliantės E. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti: dalyje, kurioje apeliantei nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti kaip apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis, pateikti (nurodyti) įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio; pašalinti priešieškinio trūkumą, susijusį su tuo, kad atsakovė nevykdo pareigos sudaryti dalintino turto balansą ir reikšti reikalavimą dėl jo padalijimo, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl duomenų apie ieškovo vardu registruotus ginklus gavimo, tačiau tokius duomenis jai atsisakyta išduoti – panaikinti; likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeista.
Nustatyti atsakovei E. J. naują terminą - iki 2020-11-13 - priešieškinio trūkumams pašalinti.