Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-228-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-228-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05369-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-228-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05369-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.3; 2.6.10.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1412-1067/2020 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“, bankroto administratorei L. L., antstolei A. P., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gerdrauda“ ir UAB „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovės L. L. ir atsakovės antstolės A. P. 13 688,43 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės argumentai:

1.1. Ieškovė J. G. buvo UAB „Gerdrauda“ direktorė, jai ir jos sutuoktiniui K. G. taip pat priklausė po 50 proc. įmonės akcijų. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2585-265/2010 UAB „Gerdrauda“ iškėlė bankroto bylą ir UAB „Gerdrauda“ bankroto administratore paskyrė L. L.. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 priteisė iš ieškovės BUAB „Gerdrauda“ naudai 81 986,28 Lt (23 744,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. BUAB „Gerdrauda“ 2016 m. liepos 18 d. ir atsakovė UAB „Tudosa“ sudarė Sutartį, pagal ją BUAB „Gerdrauda“, atstovaujama bankroto administratorės L. L., perleido UAB „Tudosa“ reikalavimo teisę į ieškovės skolą už 10 Eur.

1.2. Ieškovė apie Sutartį sužinojo tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavusi UAB „Gerdrauda“ dokumentų kopijas. Ieškovė iš UAB „Tudosa“ pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo gavusi. Kadangi ieškovė nebuvo informuota apie Sutarties sudarymą, ji jokių veiksmų UAB „Gerdrauda“ bankroto byloje nesiėmė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-41-265/2016, juo nusprendė pripažinti, kad likviduojamos UAB „Gerdrauda“ veikla pasibaigė, ir patvirtino nepatenkintus likviduojamos UAB „Gerdrauda“ kreditorių reikalavimus, bendra suma 7 160,24 Eur.

1.3. Ieškovė mano, kad Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes Sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 6 punktui, pagal kurį, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Atsakovė L. L., kaip UAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė, nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą, išduotą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 iš ieškovės priteisto žalos atlyginimo, nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, o vietoje to Sutartimi pardavė priteistas sumas už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur. Todėl ieškovė, kaip UAB „Gerdrauda“ akcininkė, neatgaus UAB „Gerdrauda“ turto, kuris būtų likęs, jeigu bankroto administratorė Sutartimi nebūtų pardavusi reikalavimo teisės į ieškovės skolą BUAB „Gerdrauda“. Priešingai, iš ieškovės UAB „Tudosa“ naudai bus išieškota didesnio dydžio suma, negu liko nepatenkinti UAB „Gerdrauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai (7 160,24 Eur) ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Gerdrauda“ bankroto byloje patvirtinta UAB „Gerdrauda“ administratorės pateikta administravimo išlaidų sąmata (2 896,20 Eur).

1.4. Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji prieštarauja gerai moralei, kadangi atsakovė L. L. nebuvo aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, tačiau vietoje to Sutartimi pardavė ieškovės įsiskolinimą už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur. O antstolė A. P. 2015 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku suklaidino bankroto administratorę, kad į ieškovės turtą nukreipti išieškojimo negalima, kadangi jis yra įkeistas hipotekai, todėl A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu savo, kaip antstolės, profesinių pareigų vykdymu, nesiimant visų teisėtų priemonių, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Tudosa“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl prieštaravimų CK 1.80 straipsnio 1 daliai, CK 1.81 straipsnio 1 daliai yra nepagrįstas. Ieškovė turėjo įrodyti bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau to nepadarė, todėl neturi jokio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovės L. L. 13 688,43 Eur nuostolių atlyginimą.

3. Atsakovė L. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, būdama UAB „Gerdrauda“ bankroto administratore, pateikė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių antstoliui vykdyti, domėjosi vykdymo eiga, visą turimą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu, pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, gavo bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimą parduoti skolą, viešai skelbė apie skolos pardavimą, skolą pardavė ir apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą, t. y. tinkamai vykdė ĮBĮ nustatytas pareigas ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį, todėl atsakovės veiksmai sudarant Sutartį negali būti pripažinti neteisėtais. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodžius realiai patirtos žalos, realios žalos atsiradimo tikimybės ir būtinybės spręsti žalos atlyginimo avansu, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

4. Atsakovė antstolė A. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslinto ieškinio reikalavimus antstolei A. P. atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai piktnaudžiaujant teise, siekiant išvengti teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais patvirtintų ieškovės prievolių vykdymo. UAB „Gerdrauda“ bankroto procedūros yra baigtos, jos patvirtintos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kurių ieškovė nenuginčijo, todėl tokios procedūros nebekvestionuotinos. Ieškovės samprotavimai, kad galbūt antstoliai galėjo nesilaikyti jų veiklą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos, yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad savo pareikštais reikalavimais ieškovė siekia susimažinti savo piniginės prievolės sumą BUAB „Gerdrauda“ kreditorių sąskaita, motyvuodama prielaidomis ir hipotetine būsima žala.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo civilinę bylą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad Draudimo liudijime Nr. PCAD 035954 nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-637, 8.3 punkte nustatyta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų, atliekant bankroto procedūras. Ieškovė J. G. reikalavimą (ieškinį šioje byloje) teismui pateikė 2019 m. liepos 17 d. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą bankroto administratorės L. L. civiline atsakomybe, pareiškė ne draudimo liudijimo Nr. PCAD 035954 galiojimo metu, taip pat praėjus daugiau nei 1 metų terminui nuo draudimo liudijimo galiojimo pasibaigimo, todėl nėra ir nebūtų pagrindo bankroto administratorės L. L. veiksmus (neveikimą) pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. G. atsakovei antstolei A. P. 1 573 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismo motyvai:

6.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo informuota apie užvestą vykdomąją bylą Nr. 0124/14/00376/1 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1349-760, tai, kad vykdomojoje byloje antstolė patvarkymais informavo skolininką apie atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat ir apie išieškotojo pakeitimą, taip pat į tai, kad ieškovė iki bankroto bylos UAB „Gerdrauda“ iškėlimo ėjo įmonės direktoriaus pareigas ir jai nebuvo uždrausta domėtis Klaipėdos apygardos teisme vykstančiu BUAB „Gerdrauda“ bankroto procesu, konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad bankroto administratorė nurodė nesikišti į bankroto procesą, draudė ieškovei domėtis bankroto proceso vykdymo eiga ir ieškovei sudarytos Sutarties faktas paaiškėjo tik 2019 gegužės mėnesį, laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pati ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek pradiniame ieškinyje ir paaiškinimuose nurodė, kad bendraudavo su antstole A. P. dėl užvestų vykdomųjų bylų ir apie išieškotojo pasikeitimą sužinojo iš antstolės A. P. iki 2019 m. gegužės mėnesio, tačiau nedetalizavo konkretaus laiko.

6.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytame ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatyta viena iš bankroto administratoriaus pareigų, kai atsiskaičius su kreditoriais bankrutuojančioje įmonėje lieka turto. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, reikalavimo perleidimo metu ir likviduojat BUAB „Gerdrauda“ likusio turto bankroto procese nebuvo, tai patvirtina likę nepatenkinti BUAB „Gerdrauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių suma 7 160,24 Eur, todėl bankroto administratorei neatsirado pagrindas vykdyti ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytą bankroto administratoriaus pareigą. Teismas taip pat neturėjo pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas galiojęs reguliavimas yra imperatyvus, o nurodoma norma nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui. ĮBĮ 31 straipsnyje išvardytos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę ir nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog BUAB „Gerdrauda“ likvidavimo procedūrų tvarka, bankroto administratoriaus veiksmai turėjo įtakos reikalavimo teisės perleidimo procedūrai ar, atvirkščiai, kad dėl sudarytos Sutarties BUAB „Gerdrauda“ likvidavimo procedūros buvo pažeistos. Byloje taip pat nėra nustatytas aiškus visuomenės interesas vertinant bankroto administratoriaus vykdytinų pareigų apimtį šiuo konkrečiu atveju, kai BUAB „Gerdrauda“ bankroto procedūrų metu nebuvo sąlygų ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte numatytos normos taikymui. Taigi UAB „Tudosa“ ir BUAB „Gerdrauda“ sudaryta Sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į ieškovės skolą, neprieštarauja ieškovės nurodytai ĮBĮ normai, nenustatytas ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte numatytos normos pažeidimas bei iš jo kilę padariniai. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

6.3. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu leisti parduoti BUAB „Gerdrauda“ reikalavimą į ieškovę, įvertinusi ĮBĮ procedūras reguliuojančias normas, pagal kurias supaprastinto bankroto procedūros turi būti baigtos per 1 metus, o nagrinėjamu atveju užbaigti bankroto procedūras kliudė BUAB „Gerdrauda“ turimas turtinis reikalavimas, kuris, pagal antstolės pateiktus duomenis dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G., buvo neperspektyvus, per dvejus metus neišieškotas nė vienas euras. Bankroto administratorės tikslas sudarant Sutartį buvo aiškus, pagrįstas ir atitinkantis galiojusio ĮBĮ normas. Ieškovės nesutikimas su reikalavimo teisės perleidimo įkainojimu byloje negrindžiamas jokiais įrodymais, argumentais, kurie leistų nagrinėjamu atveju įsitikinti, kad Sutartimi įgytos turtinės teisės vertė turėjo būti didesnė ir kiek didesnė. Ieškovė reikšdama reikalavimus rėmėsi deklaratyviais teiginiais, samprotavimu apie turtinės teisės netinkamą įkainojimą ar netinkamus bankroto administratorės veiksmus, nenurodydama, kaip ginčijama Sutartis turėjo įtakos visuomenės interesams ir moralei, kokių padarinių kilo dėl Sutarties visuomenei, valstybei ar atskiriems asmenims, kuo pasireiškė sandorio šalių nesąžiningumas. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, byloje pateiktus duomenis apie vykusias supaprastinto bankroto procedūras, tokiam procesui keliamus tikslus, taip pat, nenustatęs nesąžiningų Sutartį sudariusių šalių veiksmų, ieškovės reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.

6.4. Teismas nustatė, kad BUAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė pateikė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių vykdyti antstoliui, domėjosi vykdymo eiga, visą turimą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu, pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, gavo bankroto bylą nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo leidimą parduoti skolą, viešai skelbė apie skolos pardavimą, skolą pardavė ir apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Visi šie bankroto administratorės veiksmai paneigia ieškovės nurodomus argumentus, jog supaprastinto BUAB „Gerdrauda“ proceso metu bankroto administratorė nebuvo aktyvi. Teismas nenustatė Sutarties neteisėtumo, jos negaliojimo pagrindų, todėl vien tai, jog didžiausia suma už perleistą reikalavimą į turtinę teisę ginčo atveju buvo 10 Eur ir ieškovė su tuo nesutinka, taip pat nerodo atsakovės L. L. veiksmų neteisėtumo.

6.5. Teismas pažymėjo, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė J. G. ir K. G., šiam nekilnojamajam turtui 2008 m. birželio 19 d. įregistruota hipoteka, taip pat taikytas turto areštas antstolių A. P., Romualdo A. G., K. K., N. G. veiksmais. Ieškovei taip pat priklauso 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 767/1533 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. Ši nuosavybės teisė apribota 2011 m. gegužės 10 d., 2011 m. spalio 19 d. ir 2015 m. sausio 15 d. antstolės N. G., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. vasario 7 d., 2015 m. gruodžio 23 d. antstolio K. K., 2014 m. lapkričio 18 d. antstolės A. P., 2015 m. lapkričio 4 d. antstolės S. S.. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog vienam ieškovės turtui buvo įregistruota hipoteka ir keturių antstolių pritaikyti turto areštai, o kitam turtui hipoteka įregistruota nebuvo, tačiau pritaikyti aštuoni nekilnojamojo turto areštai. Nors, ieškovės manymu, bankroto administratorė turėjo išsiaiškinti, ar tinkamai antstolė vykdė vykdomąją bylą BUAB „Gerdrauda“ naudai, tačiau visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad nepaisant to, jog ne visam ieškovės turtui įregistruota hipoteka, bankroto administratorė nematė perspektyvų tinkamai vykdyti ieškovės įsipareigojimus ir negalėjo pagal galiojusio ĮBĮ normas neproporcingai ilgai tęsti supaprastinto bankroto procedūrų.

6.6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė patiriamą žalą grindžia hipotetinėmis prielaidomis, realios žalos ieškovė nėra patyrusi ir tai patvirtina pati procesiniuose dokumentuose. Ieškovės argumentai, jog iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, kuris nebuvo įkeistas hipoteka, galėjo būti padengti jos įsipareigojimai BUAB „Gerdraudai“, neatitinka tikrovės, nes net ir šiuo metu tęsiantis ginčui ir jį nagrinėjant teisme antstolės pateikti duomenys apie vykdomosios bylos Nr. 0124/14/00376/1 vykdymo eigą 2020 m. birželio 5 d. patvirtina apie neišieškotą 23 744,87 Eur skolą ir 8 105,78 Eur palūkanas, t. y. per 6 metus nuo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstolei ir vykdomosios bylos užvedimo iš ieškovės išieškota ir padengta minimali skolos dalis, iš viso 2 993,48 Eur skolos.

6.7. Teismas taip pat konstatavo, kad antstolė A. P. veikė neperžengdama jai suteiktų įgaliojimų ribų, antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0124/14/00376/1 vadovavosi tuo metu galiojusia Sprendimų vykdymo instrukcija, pagal kurios 11 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Teismas nenustatė jokių teisinių pagrindų ir ieškovė tokių nenurodė, kuriais remdamasi antstolė privalėjo elgtis kitaip, nei numatė Sprendimų vykdymo instrukcija.

6.8. Ieškovei neįrodžius atsakovės A. P. neteisėtų veiksmų, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0124/14/00376/1, nenurodant konkrečių teisės normų, kurias pažeidė antstolė vykdydama profesinę veiklą, neįrodžius realiai patirtos žalos, realios žalos atsiradimo tikimybės ir būtinybės spręsti dėl žalos atlyginimo avansu, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti 13 688,43 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės A. P..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė iš atsakovės UAB „Tudosa“ pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą negavo. Atsakovė UAB „Tudosa“ į bylą nepateikė pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą, išsiųsto ieškovei, ar tokio pranešimo išsiuntimą patvirtinančio kvito. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Sutartį ji pamatė tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavusi UAB „Gerdrauda“ dokumentų kopijas. Vis dėlto šioje civilinėje byloje ieškovė nurodė, jog patį faktą apie išieškotojo pasikeitimą vykdomojoje byloje ieškovė sužinojo iš atsakovės antstolės A. P. dar prieš 2019 m. gegužės mėnesį. 2020 m. spalio 29 d. vykusio civilinės bylos teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad apie tai, kad atsirado UAB „Tudosa“, ieškovė sužinojo, kai antstolė jai pradėjo siųsti laiškus ir kalbėjo telefonu dėl ieškovės turto pardavimo, pinigų išreikalavimo. Antstolė ieškovei pasakė kreiptis į bankroto administratorę, o ši ieškovei pasakė, kad skola yra parduota, tačiau detalesnės informacijos nesuteikė.

7.2. Ieškovės vertinimu, pardavus ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam hipoteka nebuvo įregistruota ir kurį antstolė įkainojo 27 700 Eur suma, už tikrąją jo rinkos kainą, iš parduoto turto gautų lėšų būtų užtekę padengti skolas ieškovės kreditoriams. Todėl UAB „Gerdrauda“ bankroto procese, atsiskaičius su kreditoriais, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudarė 7 160,24 Eur, ir padengus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-245-265/2013 patvirtintą BUAB „Gerdrauda“ 2 896,20 Eur administravimo išlaidų sąmatą, BUAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė ieškovei ir jos sutuoktiniui K. G., kaip UAB „Gerdrauda“ savininkams, turėjo grąžinti likusį UAB „Gerdrauda“ turtą – 13 688,43 Eur, viršijantį nepatenkintus UAB „Gerdrauda“ kreditorių reikalavimus ir administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl leidimo parduoti skolą parengė žinodama, kad dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra įkeista.

7.3. Ieškovės nuomone, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog IBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas galiojęs reguliavimas nėra imperatyvus ir nurodoma norma nenustato privalomų elgesio taisyklių neapibrėžtam asmenų ratui. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas yra imperatyvi įstatymo norma. Be to, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 punktu siekiama apsaugoti ne konkrečios bankrutavusios įmonės savininko (savininkų) interesus, o visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sutartimi parduodant reikalavimo teisę į ieškovės skolą buvo pažeistas ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Todėl Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK. 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms sandoris.

7.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodinėjo Sutarties sudarymo tikslo neatitikties viešajai tvarkai ir moralei. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Sutartis prieštarauja gerai moralei, kadangi bankroto administratorė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, tačiau vietoje to Sutartimi pardavė ieškovės įsiskolinimą už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur.

7.5. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės argumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo už nepagrįstai mažą kainą byloje negrindžiami jokiais įrodymais, argumentais, kurie leistų nagrinėjamu atveju įsitikinti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi įgytos turtinės teisės vertė turėjo būti didesnė ir kiek didesnė. Ieškovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, kuriam hipoteka nebuvo įregistruota ir kurį antstolė įkainojo 27 700 Eur suma. Pardavus šį turtą už tikrąją jo rinkos kainą, iš parduoto turto gautų lėšų būtų užtekę padengti skolas ieškovės kreditoriams ir administravimo išlaidų sąmatą. Likusį BUAB „Gerdrauda“ turtą bankroto administratorė turėjo grąžinti ieškovei ir jos sutuoktiniui K. G., kaip UAB „Gerdrauda“ savininkams. Tačiau šiuo atveju ieškovė neatgaus turto, kuris būtų likęs, jeigu BUAB „Gerdrauda“, atstovaujama administratorės, Sutartimi nebūtų perleidusi reikalavimo teisės į ieškovės skolą. Priešingai, iš ieškovės UAB „Tudosa“ naudai bus išieškota didesnio dydžio suma, negu liko nepatenkinti BUAB „Gerdrauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik ieškovės, kaip UAB „Gerdrauda“ akcininkės, teisės, tačiau ir UAB „Gerdrauda“ kreditorių teisės patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, bankroto administratorė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš ieškovės turto, ir vietoje to Sutartimi pardavė ieškovės įsiskolinimą už nepagrįstai mažą kainą. Be to, UAB „Tudosa“, prieš pasirašydama Sutartį, taip pat turėjo pasidomėti, kokios yra galimybes išieškoti skolą iš ieškovės, apie BUAB „Gerdrauda“ bankroto procesą, ar Sutartimi nebus pažeistos BUAB „Gerdrauda“ kreditorių ir akcininkų teisės. Dėl šių aplinkybių Sutartis prieštarauja gerai moralei, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu.

7.6. Nors BUAB „Gerdrauda“ supaprastintas bankroto procesas buvo pritaikytas 2011 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir turėjo trukti ne ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, tačiau BUAB „Gerdrauda“, atstovaujama bankroto administratorės, 2013 metais Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo, kurį Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 tenkino. Nors Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 įsiteisėjo 2013 m. spalio 21 d., tačiau BUAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė antstolės A. P. kontorai Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1349- 760/2013 pateikė tik praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. liepos 8 d. Be to, bankroto administratorė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto.

7.7. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovei priklausančiai 1/2 daliai nekilnojamojo turto antstolė N. G. ir antstolis K. K. buvo įregistravę turto areštus anksčiau nei antstolė A. P.. Tačiau, ieškovės nuomone, antstolė A. P. turėjo imtis aktyvių veiksmų ir kooperuotis su kitais areštą pritaikiusiais antstoliais dėl minėto turto realizavimo. Nepaisant pirmesnės eilės arešto, antstolė N. G. ir antstolis K. K. galėjo antstolei A. P. pateikti sutikimus dėl išieškojimo iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam hipoteka įregistruota nebuvo, priverstinio realizavimo, nepaisant jų pritaikyto pirmesnės eilės arešto. Tačiau antstolė A. P. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nesidomėjo kitų antstolių vykdomosiomis bylomis ir su antstoliais nekontaktavo. Todėl, ieškovės nuomone, antstolės A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu savo, kaip antstolės, profesinių pareigų vykdymu, nesiimant visų teisėtų priemonių, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Be to, antstolės A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad ji 2015 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku suklaidino bankroto administratorę, kad į ieškovės turtą nukreipti išieškojimo negalima, nes jis yra įkeistas hipotekai. Dalis ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto nebuvo įkeista.

Atsiliepimas

8. Atsakovė antstolė A. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų.

8.2. Ieškovė reikalavimą pripažinti Sutartį grindžia tariamu tuo metu galiojusio ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkto, nustačiusio, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, pažeidimu. Tačiau įmonė realaus turto nei sudarant Sutartį, nei įmonę pripažinus pasibaigusia neturėjo. Ieškovės nurodyta ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkto nuostata neturi nieko bendra su ginčijamo sandorio sudarymo galimybėmis.

8.3. Ieškovė reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia deklaratyviai grindžia viešuoju interesu patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, nors jiems pareikštas ieškinys ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteistas žalos atlyginimas buvo būtent pagal bankroto administratorės ieškinį, pareikštą ginant BUAB „Gerdrauda“ kreditorių interesus.

8.4. Ieškovė antstolę A. P. kaltina nesiėmus skolos išieškojimo iš ieškovės veiksmų BUAB „Gerdrauda“ naudai. Tačiau būtent ieškovė turėjo teismo patvirtintą vykdytiną piniginę prievolę įmonei. Antstolis į šį teisinį santykį įsijungia tik tada, kada skolininkas savo prievolės nevykdo geruoju, t. y. antstolis siunčia skolininkui raginimą sumokėti skolą geruoju ir tik tada, kai skolininkas to nepadaro, imasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės antstolę kaltina savo pačios, kaip skolininkės, neveikimu.

8.5. Ieškovė kaltina antstolę, kad ji galėjo išieškoti skolą iš ieškovei priklausančio ir neįkeisto nekilnojamojo turto, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad šis turtas buvo areštuotas antstolių N. G. ir K. K., kurie turto areštus įregistravo anksčiau nei atsakovė A. P.. Pati ieškovė nurodė, kad pagal tuo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Nepaisant to, ieškovė išreiškė nuomonę, kad atsakovė vis tiek privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir kooperuotis su kitais ieškovės nuosavybės priklausančiam nekilnojamajam turtui areštą pritaikiusiems antstoliams dėl minėto turto realizavimo. Anot ieškovės, nepaisant pirmesnės eilės arešto, antstolė N. G. ir antstolis K. K. galėjo atsakovei pateikti sutikimus dėl išieškojimo iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam hipoteka įregistruota nebuvo, priverstinio realizavimo. Ieškovė nemotyvuoja, kodėl minėti antstoliai turėjo užleisti savo pirmumo teisę, turint omeny jų pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aplinkybę, kad jie išieškomų sumų iš ieškovės neišieškojo iki šiol, nors priverstinio vykdymo veiksmus pradėjo anksčiau už atsakovę. Taigi ieškovės argumentai dėl netinkamo pareigų atlikimo grįsti vien samprotavimais, kad galbūt antstoliai galėjo nesilaikyti jų veiklą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos.

8.6. Ieškovė skunde teikia argumentus ir dėl pranešimo jai apie sudarytą Sutartį, tačiau pranešimo apie reikalavimo perleidimą klausimas šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi nėra niekaip susijęs su ieškovės pareikštais reikalavimais. Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), nepranešimas apie reikalavimo perleidimą neturi jokios įtakos sandorio galiojimui, o skolininkui sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek tai susiję su tinkamu prievolės įvykdymu konkrečiam kreditoriui.

9. Atsakovė UAB „Tudosa“ atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Sutartis negali būtų pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nėra įtvirtina imperatyvi įstatymo norma. Be to, ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga, kai atsiskaičius su kreditoriais bankrutuojančioje įmonėje lieka turto. Tokio turto UAB „Gerdrauda“ bankroto procese nebuvo. Ieškovės nurodyta ĮBĮ norma nereguliuoja nei bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos, nei atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais tvarkos. Taigi atsakovų sudaryta Sutartis negali prieštarauti ieškovės nurodytai ĮBĮ normai.

9.2. Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovų sudarytas sandoris yra įprastas verslo aplinkoje. Ieškovė neįrodė, kad Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

9.3. Siekiant priteisti žalos atlyginimą ieškovei reikia įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus, nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė UAB „Tudosa“ pritaria teismo sprendime išdėstytai nuomonei, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, patirtų nuostolių ir priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir žalos.

10. Atsakovė bankroto administratorė L. L. pateiktu atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo teisingai teismo atmestas kaip nepagristas. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl UAB „Tudosa“ ir BUAB „Gerdrauda“ sudaryta Sutartis neprieštarauja ieškovės nurodytai ĮBĮ normai, nenustatytas ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte numatytos normos pažeidimas bei iš jo kilę padariniai. Ieškovė nenurodė, koks konkrečiai turtas liko bankroto procese likviduojant UAB „Gerdrauda“, įvertinus tai, kad liko nepatenkinti UAB „Gerdrauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių suma 7 160,24 Eur.

10.2. Tokia pati atsakovės nuomonė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ieškovės nesutikimas su reikalavimo teisės perleidimo įkainojimu 10 Eur suma, nurodant, jog skola perleista už nepagrįstai mažą kainą, byloje negrindžiamas jokiais įrodymais, argumentais, kurie leistų nagrinėjamu atveju įsitikinti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi įgytos turtinės teisės vertė turėjo būti didesnė ir kiek didesnė. Sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu, tačiau tokių argumentų ieškovė nepateikė.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių privalėjo įrodyti būtinąsias kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė L. L., būdama UAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė, pateikė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių vykdyti antstoliui, domėjosi vykdymo eiga, pateikė visą turimą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu, gavo bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimą parduoti skolą, viešai skelbė apie skolos pardavimą, skolą pardavė ir apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Visi šie bankroto administratorės veiksmai paneigia ieškovės nurodomus argumentus, jog supaprastinto BUAB „Gerdrauda“ proceso metu bankroto administratorė nebuvo aktyvi. Taip pat atsakovė nepaneigė teismo išvados, kad atsakovė A. P. veikė neperžengdama jai suteiktų įgaliojimų ribų, vadovavosi tuo metu galiojusiomis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, todėl byloje nenustatyta jokių teisinių pagrindų, ir ieškovė tokių nenurodo, kuriais remdamasi antstolė privalėjo elgtis kitaip, nei numatė Sprendimų vykdymo instrukcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento arba priteisti nuostolių atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovei sudarytos Sutarties faktas paaiškėjo tik 2019 m. gegužės mėnesį, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pakartodama pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, kad ji iš atsakovės UAB „Tudosa“ pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą negavo, o Sutartį pamatė tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavusi UAB „Gerdrauda“ dokumentų kopijas, nors patį faktą apie išieškotojo pasikeitimą vykdomojoje byloje ieškovė sužinojo iš atsakovės antstolės A. P. dar prieš 2019 m. gegužės mėnesį.

15. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

16. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovės sutikimas, kad reikalavimas būtų perleistas, nebuvo reikalingas. Ieškovė teigia, kad ji iš atsakovės UAB „Tudosa“ pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą negavo, o Sutartį pamatė tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavusi UAB „Gerdrauda“ dokumentų kopijas, nors patį faktą apie išieškotojo pasikeitimą vykdomojoje byloje ieškovė sužinojo iš atsakovės antstolės A. P. dar prieš 2019 m. gegužės mėnesį. Antstolė ieškovei pasakė kreiptis į bankroto administratorę, o ši ieškovei pasakė, kad skola yra parduota, tačiau detalesnės informacijos nesuteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė tikslios sužinojimo apie reikalavimo perleidimą iš antstolės A. P. datos nenurodo, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad apie reikalavimo perleidimą ji buvo informuota anksčiau, nors pačios Sutarties ir nematė. Be to, ieškovė nėra įvykdžiusi reikalavimo pradinei kreditorei BUAB „Gerdrauda“. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, antstolės ieškovei suteikta informacija apie reikalavimo perleidimą vykdomojoje byloje laikytina tinkamu ieškovės informavimu apie reikalavimo perleidimą. Tai ieškovės teisių nesuvaržė labiau, negu apie cesiją ji būtų informuota atskiru pranešimu ar jai įteikiant Sutartį, neapribojo ieškovės teisių ir gynybos priemonių, kuriomis ieškovė ir pasinaudojo nagrinėjamoje byloje pareikšdama ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ar nuostolių atlyginimo.

Dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio

18. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog IBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas galiojęs reguliavimas nėra imperatyvus ir nurodoma norma nenustato privalomų elgesio taisyklių neapibrėžtam asmenų ratui. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas yra imperatyvioji įstatymo norma, o bankroto administratorė ją pažeidė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.)

20. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.

21. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-41-265/2016, teismas dar 2011 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria nutarta BUAB „Gerdrauda“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, konstatavo, kad įmonė jokio realaus turto neturi. Tokia pati aplinkybė teismo buvo konstatuota ir 2016 m. liepos 29 d. sprendime dėl įmonės pabaigos. Taip pat šiuo sprendimu patvirtinti nepatenkinti likviduojamos įmonės kreditiniai reikalavimai, kurių bendra suma 7 160,24 Eur. Taigi, bankroto administratorei neatsirado pagrindo pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktą grąžinti bankrutavusios įmonės savininkams turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, nes tokio įmonės turto paprasčiausiai nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkto pažeidimo ar iš to kilusių padarinių, nėra pagrindo pripažinti Sutartį, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į ieškovę atsakovei UAB „Tudosa“, negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio

22. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu ir tuo pagrindu, kad ginčijama Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnį, kaip prieštaraujanti gerai moralei. Ieškovės vertinimu, bankroto administratorė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, tačiau vietoje to Sutartimi pardavė ieškovės įsiskolinimą už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

23. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto administratorė 2014 m. liepos 8 d. pateikė antstolei A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto dėl 23 744,87 Eur (81 986,28 Lt) ir 5 procentų skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojos BUAB „Gerdrauda“ naudai, kuris antstolės A. P. 2014 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S1/5466 buvo priimtas vykdyti. Antstolė A. P. 2015 m. gruodžio 30 d., atsakydama į bankroto administratorės paklausimą, informavo, kad areštuotos ieškovės sąskaitos bankuose, areštuotas turtas. Į turtą išieškojimo nukreipti negalima, kadangi turtas įkeistas Hipotekos skyriui. Atsižvelgdama į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių dar faktiškai nebuvo pradėtas vykdyti, bankroto administratorė 2016 m. sausio 5 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl leidimo parduoti ieškovės įsiskolinimą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi bankroto administratorei leista parduoti skolą viešo paskelbimo būdu tokia tvarka: pradinę kainą nustatant 50 procentų nuo priteistos sumos (11 872,43 Eur), apie parduodamą skolą paskelbiant viešo paskelbimo būdu; nepardavus skolos per dvi savaites nuo paskelbimo, mažinant kainą iki 25 procentų nuo priteistos sumos (5 936,22 Eur); nepardavus skolos per dvi savaites nuo paskelbimo, parduodant skolą už didžiausią pasiūlytą kainą apie parduodamą skolą paskelbiant viešo paskelbimo būdu. Nutarčiai įsiteisėjus, bankroto administratorės skelbimai apie parduodamą ieškovės skolą su procesinėmis palūkanomis pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą buvo skelbiami dienraštyje „Respublika“ 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. Nepardavus skolos per teismo nutartimi nustatytą laikotarpį, skola ginčijama Sutartimi buvo parduota atsakovei už 10 Eur, t. y. skola buvo parduota už didžiausią pasiūlytą kainą.

25. Byloje pateiktas 2016 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovės nurodomas jai priklausantis neįkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas 2011 m. gegužės 10 d. ir 2011 m. spalio 19 d. antstolės N. G., taip pat 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. vasario 7 d. antstolio K. K., t. y. šie turto areštai ieškovės nurodytam nekilnojamajam turtui kitų antstolių buvo pritaikyti dar iki ieškovės įsiskolinimo perdavimo vykdyti antstolei A. P.. Ginčui aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 11 punkte buvo nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, antstolė A. P. negalėjo realizuoti ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto, esant pritaikytiems ankstesniems kitų antstolių turto areštams.

26. Įvertinusi aplinkybes, kad antstolė A. P. pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą negalėjo nukreipti ieškovės skolos išieškojimo į ieškovės nurodytą neįkeistą turtą, o ieškovės įsiskolinimas, nepardavus jo teismo nustatyta tvarka ir terminais, buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutartis pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nepripažinta negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnį.

Dėl atsakovių L. L. ir antstolės A. P. neteisėtų veiksmų

27. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino atsakovių L. L. ir antstolės A. P. civilinę atsakomybę ir nepagrįstai nepriteisė iš jų patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovės vertinimu, atsakovė L. L., kaip BUAB „Gerdrauda“ administratorė, bankroto procese nebuvo pakankamai aktyvi ir, be kita ko, nesidomėjo, kodėl antstolė neišieško ieškovės skolos iš ieškovei priklausančio neįkeisto nekilnojamojo turto. Antstolės A. P., ieškovės nuomone, neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu savo, kaip antstolės, profesinių pareigų vykdymu, nesiimant visų teisėtų priemonių, kad ieškovės skola būtų kuo greičiau išieškota. Be to, antstolės A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad ji 2015 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku suklaidino bankroto administratorę, kad į ieškovės turtą nukreipti išieškojimo negalima, nes jis yra įkeistas hipotekai. Dalis ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto nebuvo įkeista. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

28. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

29. Kaip jau nustatyta šios nutarties 24, 25 punktuose, atsakovė L. L., kaip BUAB „Gerdrauda“ administratorė, tinkamai vykdė savo pareigas, domėjosi ieškovės skolos išieškojimo procesu, turimą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu, teikė BUAB „Gerdrauda“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nepavykus antstolei skolos išieškoti gavo teismo leidimą parduoti skolą, viešai skelbė apie skolos pardavimą, skolą pardavė už didžiausią pasiūlytą kainą ir apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta bankroto administratorės neteisėtų veiksmų.

30. Ieškovė antstolės A. P. neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad ji nesiėmė priemonių išieškoti ieškovės įsiskolinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nebuvo įregistruota hipoteka, ir bankroto administratorę informavo, kad į ieškovės turtą nukreipti išieškojimo negalima, nes jis yra įkeistas hipoteka, nors dalis turto nebuvo įkeista. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 25 punkte, ieškovės nurodomas jai priklausantis neįkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas 2011 m. gegužės 10 d. ir 2011 m. spalio 19 d. antstolės N. G., taip pat 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. vasario 7 d. antstolio K. K.. Šie turto areštai ieškovės nurodytam nekilnojamajam turtui kitų antstolių buvo pritaikyti ne tik dar iki ieškovės įsiskolinimo perdavimo vykdyti antstolei A. P., tačiau 2011 m. gegužės 10 d., 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. spalio 19 d. turto areštai pritaikyti dar iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių, kuriuo iš ieškovės buvo priteista žala BUAB „Gerdrauda“ naudai. Ginčui aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 11 punkte buvo nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, antstolė A. P. negalėjo nepaisyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nustatytos tvarkos ir realizuoti ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto, esant pritaikytiems ankstesniems kitų antstolių turto areštams. Dėl tos pačios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės ieškovės nurodyto antstolės laiško bankroto administratorei turinys, kuriame minimas tik tas ieškovės turtas, kuriam pritaikytas hipotekos įkeitimas, nes antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo ir iš kito ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto.

31. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti ir antstolės A. P. neteisėtų veiksmų.

Dėl ieškovės (ne)patirtų nuostolių

32. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos patirti nuostoliai dėl atsakovių veiksmų pasireiškė tuo, kad antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš ieškovės, galėjo realizuoti ieškovei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuriam hipoteka nebuvo įregistruota ir kurį antstolė įkainojo 27 700 Eur suma. Pardavus šį turtą už tikrąją jo rinkos kainą, iš parduoto turto gautų lėšų būtų užtekę padengti skolas ieškovės kreditoriams ir administravimo išlaidų sąmatą. Likusį BUAB „Gerdrauda“ turtą bankroto administratorė turėjo grąžinti ieškovei ir jos sutuoktiniui K. G., kaip UAB „Gerdrauda“ savininkams. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dėl atsakovių veiksmų (Sutartimi perleisto jos įsiskolinimo) ieškovė būtų patyrusi kokių nors nuostolių. Kaip jau minėta ankstesnėse šios nutarties dalyse, antstolė A. P. negalėjo realizuoti ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto dėl jam pritaikytų ankstesnių kitų antstolių turto areštų. Be to, ieškovė žalos dydį grindžia prezumpcijomis, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų parduotas nesant kitų antstolių vykdomų išieškojimų, nukreiptų į ieškovės turtą, kad minėtas turtas būtų parduotas už rinkos kainą, o gautos lėšos būtų paskirstytos išimtinai tik BUAB „Gerdrauda“, bet ne kitiems ieškovės kreditoriams. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė dėl atsakovių veiksmų patyrusi kokių nors nuostolių.

35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovių neteisėtų veiksmų ar dėl tokių atsakovių veiksmų padarytos žalos, todėl atsakovėms civilinė atsakomybė netaikytina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstas išvadas dėl Sutarties atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų nenustatė. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos.

38. Atsakovė antstolė A. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 573 Eur. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 573 Eur (2020 m. gruodžio 21 d. sąskaita faktūra ir bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

39. Atsakovės L. L. ir UAB „Tudosa“ prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. G. atsakovei antstolei A. P. 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė