Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“, bankroto administratorei L. L., antstolei A. P., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB ,,Gerdrauda“ iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenis, ieškovė J. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Gerdrauda“ direktorė, kuri vienasmeniu atstovavimu veikė juridinio asmens vardu. Nuo 2010 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2585-265/2010 juridiniam asmeniui UAB „Gerdrauda“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Gerdrauda“ pradėjo atstovauti bankroto administratorė L. L. Pagal byloje esančią ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nustatyta, jog ieškovė turėjo 50 proc. UAB „Gerdrauda“ akcijų, kitas 50 proc. akcijų valdė ieškovės sutuoktinis K. G. Pagal proceso šalių pateiktus duomenis 2011 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Gerdrauda“ buvo pritaikyta supaprastinta bankroto procedūra - likvidavimas, kuri buvo pratęsiama kelis kartus. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu dėl įmonės pabaigos buvo pripažinta, kad UAB „Gerdrauda“ veikla pasibaigė, taip pat patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 7160,24 Eur sumoje.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Gerdrauda“ bankroto proceso laikotarpiu Tauragės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl materialinės žalos priteisimo iš buvusios direktorės J. G. 2013 m. rugsėjo 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovės, buvusios UAB ,,Gerdrauda“ direktorės J. G., 23744,87 Eur (81986,28 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB ,,Gerdrauda“ naudai. Byloje ieškovės pateiktas antstolės 2014 m. liepos 9 d. A. P. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog BUAB „Gerdrauda“ 2014 m. liepos 8 d. pateikė antstolei vykdyti Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1349-760, išduotą 2013 m. lapkričio 7 d. dėl 23744,87 Eur (81986,28 Lt) ir 5 procentų skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojui BUAB „Gerdrauda“. Nurodytas patvarkymas išsiųsta skolininkės gyvenamosios vietos adresu.

Pagal bankroto administratorės užklausas antstolei siekiant gauti informaciją apie vykdomosios bylos eigą, 2015 m. gruodžio 30 d. buvo gautas antstolės A. P. atsakymas, kad yra areštuotos skolininkės sąskaitos ir turtas, tačiau į turtą išieškojimas negalėjo būti nukreiptas, kadangi turtas įkeistas hipotekos skyriui. Taip pat nustatyta, kad skolininkės ir jos sutuoktiniui priklausančiam nekilnojamam turtui yra uždėti antstolių areštai, seniausias areštas įregistruotas 2011 m. gegužės 10 d. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad nuo vykdomojo rašto dėl 23744,87 Eur išieškojimo pateikimo vykdyti dienos iš J. G. nebuvo išieškota nei vieno cento, informacijos iš antstolės A. P. apie išieškojimo vykdymo perspektyvas nebuvo gauta, buvo priimtas sprendimas parduoti skolą. 2016 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratoriui leista parduoti skolą viešo paskelbimo būdu tokia tvarka: pradinę kainą nustatant 50 procentų nuo priteistos sumos (11872,43 Eur), apie parduodamą skolą paskelbiant viešo paskelbimo būdu; nepardavus skolos per dvi savaites nuo paskelbimo, mažinant kainą iki 25 procentų nuo priteistos sumos (5936,22 Eur); nepardavus skolos per dvi savaites nuo paskelbimo, parduodant skolą už didžiausią pasiūlytą kainą apie parduodamą skolą paskelbiant viešo paskelbimo būdu. Dėl 2016 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties skundų negauta, nutarčiai įsiteisėjus, bankroto administratorės skelbimai apie iš ieškovės reikalaujamą skolą su procesinėmis palūkanomis pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą buvo talpinami dienraštyje „Respublika“ 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. balandžio 22 d.

Nepardavus skolos per numatytą teismo nutartimi laikotarpį, 2016 m. liepos 18 d. BUAB „Gerdrauda“, atstovaujama bankroto administratorės L. L., ir atsakovė UAB „Tudosa“, atstovaujama direktoriaus J. T., sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, pagal kurios nuostatas BUAB „Gerdrauda“ perleido UAB „Tudosa“ reikalavimo teisę į ieškovės 23744,87 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Gerdrauda“, kylančią iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013, už 10 Eur, t. y. skola parduota už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie skolos pardavimą bankroto bylą nagrinėjantis teismas buvo informuotas pateikiant 2016 m. liepos 19 d. prašymą dėl įmonės pabaigos.

Ginčo esmė, ginčą reglamentuojančių normų taikymas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 tarp BUAB „Gerdrauda“ ir UAB „Tudosa“ teisėtumo ir dėl alternatyvaus reikalavimo, grindžiamo netinkamu bankroto administratorės L. L. ir antstolės A. P. pareigų vykdymu ir dėl to ieškovei kilusios žalos. Ieškovė mano, jog 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01 turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms) bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį (sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei).

Dėl 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 teisėtumo.

Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia grindė bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o būtent pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms) bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį (sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl prievolės atsiradimo pagrindo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pradinis kreditorius BUAB „Gerdrauda“ turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013. Taip pat nėra ginčo, jog naujasis kreditorius perėmė visą reikalavimą į ieškovę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013, iki reikalavimo teisės perleidimo ieškovė nebuvo atsiskaičiusi net dalinai su pradiniu kreditoriumi. Byloje ieškovė neginčija reikalavimo perleidimo teisėtumo CK 6.101 ar CK 6.102 normų pagrindu, tačiau ieškinyje pažymi, jog apie reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo tinkamai informuota - apie 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 ieškovė J. G. sužinojo tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavusi UAB „Gerdrauda“ dokumentų kopijas. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Kasacinis teismas pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu ir kada atsakovė UAB „Tudosa“ informavo ieškovę apie perimtą iš BUAB „Gerdrauda“ reikalavimo teisę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo informuota apie užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje antstolė patvarkymais informuoja skolininką apie atliekamus vykdymo veiksmus, tuo pačiu ir apie išieškotojo pakeitimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki bankroto bylos UAB „Gerdrauda“ iškėlimo ėjo įmonės direktorės pareigas ir jai nebuvo uždrausta domėtis Klaipėdos apygardos teisme vykstančiu BUAB „Gerdrauda“ bankroto procesu, teismas konstatuoja, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, kad bankroto administratorė nurodė nesikišti į bankroto procesą, draudė ieškovei domėtis bankroto proceso vykdymo eiga ir ieškovei sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties faktas paaiškėjo tik 2019 gegužės mėnesį, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendraudavo su antstole A. P. dėl užvestų vykdomųjų bylų, be to pradiniame ieškinyje ir paaiškinimuose ieškovė taip pat buvo nurodžiusi, jog apie išieškotojo pasikeitimą sužinojo iš antstolės A. P. iki 2019 m. gegužės mėnesio, tačiau nedetalizuodama konkretaus laiko.

Ieškovė teismui kelia reikalavimą pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurį imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nurodydama, jog šis konkretus sandoris prieštarauja ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktui, pagal kurį likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Pažymėtina, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu galiojęs ĮBĮ neteko galios 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2221 nuo 2020 m. sausio 1 d. (TAR, 2019, Nr. 2019-10324), patikslinto ieškinio teikimo metu galioja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01 parduodant reikalavimo teisę į ieškovės skolą buvo pažeistas tuo metu galiojęs ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.

Pažymėtina, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalies sąvoka „imperatyvioms įstatymo normoms“ negali būti aiškinama plačiai, nes ji apima tik tas teisės normas, kurios įtvirtintos įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose arba aukštesnės galios teisės aktuose. Taigi imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

Ieškovės nurodyta ĮBĮ norma nustato vieną iš bankroto administratoriaus pareigų, kai atsiskaičius su kreditoriais bankrutuojančioje įmonėje lieka turto. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, reikalavimo perleidimo metu ir likviduojat UAB „Gerdrauda“ likusio turto bankroto procese nebuvo, ką patvirtina likę nepatenkinti UAB „Gerdrauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai 7160,24 Eur sumai, todėl bankroto administratorei neatsirado pagrindo vykdyti ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytą bankroto administratoriaus pareigą. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatytas galiojęs reguliavimas yra imperatyvus, o nurodoma norma nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui. ĮBĮ 31 straipsnyje išvardintos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę ir nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog UAB „Gerdrauda“ likvidavimo procedūrų tvarka, bankroto administratoriaus veiksmai, įtakojo Reikalavimo teisės perleidimo procedūrą ar atvirkščiai, kad dėl sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties UAB „Gerdrauda“ likvidavimo procedūros buvo pažeistos. Byloje taip pat nėra nustatytas aiškus visuomenės interesas vertinant bankroto administratoriaus vykdytinų pareigų apimtį šiuo konkrečiu atveju, kuomet UAB „Gerdrauda“ bankroto procedūrų metu nebuvo sąlygų ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte numatytos normos taikymui. Taigi UAB „Tudosa“ ir BUAB „Gerdrauda“ sudaryta sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į ieškovės skolą, neprieštarauja ieškovės nurodytai ĮBĮ normai, nenustatytas ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte numatytos normos pažeidimas bei iš jo kilę padariniai. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ieškovės reikalavimas pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat teismui kelia reikalavimą pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė nurodė, jog jos nuomone 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, prieštarauja gerai moralei, nes atsakovės L. L. elgesys 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pasirašymo metu neatitiko jos, kaip BUAB „Gerdrauda“ bankroto administratorės, sąžiningo, teisingo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartų – bankroto administratorė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, tačiau vietoje to 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01 pardavė reikalavimo teisę į ieškovę už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur. Tuo tarpu atsakovė UAB „Tudosa“, būdama apdairi ir sąžininga, prieš pasirašydama 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, taip pat turėjo pasidomėti įgyjama reikalavimo teise: kodėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 priteistas iš ieškovės BUAB „Gerdrauda“ naudai 81986,28 Lt (23744,87 Eur) žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra parduodamas tik už 10 Eur. Be to taip pat turėjo pasidomėti, kokios yra galimybes išieškoti skolą iš ieškovės, apie BUAB „Gerdrauda“ bankroto procesą, ar 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01 nebus pažeistos UAB „Gerdrauda“ kreditorių ir akcininkų teisės. Nurodyti ieškovės motyvai ir argumentai dėl bankroto administratorės neveikimo paneigiami byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, jog BUAB „Gerdrauda“ supaprastinto bankroto procedūros buvo vykdomos laikantis tuo metu galiojusio ĮBĮ bei atlikti veiksmai patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-2585-265/2010, kuriais leista parduoti skolą, o vėliau priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Ieškovė neįrodinėjo 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 sudarymo tikslo neatitikimo viešajai tvarkai ir moralei. Nagrinėjamos bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu leisti parduoti BUAB „Gerdrauda“ reikalavimą į ieškovę įvertinusi ĮBĮ procedūras reguliuojančias normas, pagal kurias supaprastinto bankroto procedūros turi būti baigtos per 1 metus, o nagrinėjamu atveju bankroto procedūrų užbaigimui kliudė BUAB „Gerdrauda“ turimas turtinis reikalavimas, kuris pagal antstolės pateiktus duomenis dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. buvo neperspektyvus, per du metus neišieškotas nė vienas euras. Bankroto administratorės tikslas sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį yra aiškus, pagrįstas ir atitinkantis galiojusio ĮBĮ normas. Ieškovės nesutikimas su Reikalavimo teisės perleidimo įkainojimu 10 Eur suma, nurodant jog 23744, 87 Eur skola perleista už nepagrįstai mažą kainą, byloje negrindžiamas jokiais įrodymais, argumentais, kurie leistų nagrinėjamu atveju įsitikinti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi įgytos turtinės teisės vertė turėjo būti didesnė ir kiek didesnė. Ieškovė reikšdama reikalavimus rėmėsi deklaratyviais teiginiais, samprotavimu apie turtinės teisės netinkamą įkainojimą ar netinkamus bankroto administratorės veiksmus, nenurodydama kaip ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės įtakojo visuomenės interesus ir moralę, kokie padariniai kilo dėl 2016 liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties visuomenei, valstybei ar atskiriems asmenims, kuo pasireiškė sandorio šalių nesąžiningumas. Pažymėtina, jog sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais taikant sąžiningų ketinimų principą bei geros moralės kategorijas siekiama to paties tikslo – atkurti objektyvų teisingumą. Įvertinusi ieškovės argumentus, byloje pateiktus duomenis apie vykusias supaprastinto bankroto procedūras, tokiam procesui keliamus tikslus, bei nenustačius nesąžiningų 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 sudariusių šalių veiksmų, ieškovės reikalavimas pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01 negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė ieškinio reikalavimais nurodo, jog teismui netenkinus reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp BUAB „Gerdrauda“ ir UAB „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ieškovei iš atsakovės L. L. ir atsakovės A. P. prašo solidariai priteisti 13688,43 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė prašydama priteisti žalą solidariai iš atsakovių L. L. ir A. P. privalo įrodyti būtinąsias kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl bankroto administratorės L. L. civilinės atsakomybės.

Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ ginčui aktualioje 11 straipsnio 6 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau įvardytus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas).

Pagal CK nuostatas, asmens civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turėtų bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog bankroto administratorės neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamu savo, kaip BUAB „Gerdrauda“ bankroto administratorės, pareigų vykdymu. Atsakovė L. L. nebuvo aktyvi ir nesidomėjo, kodėl antstolė nevykdo išieškojimo iš neįkeisto ieškovės turto, tačiau vietoje to 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01 pardavė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 priteistą iš ieškovės BUAB „Gerdrauda“ naudai 81986,28 Lt (23744,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už nepagrįstai mažą kainą, t. y. 10 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, būdama UAB „Gerdrauda“ bankroto administratorė, pateikė 2013 m. rugsėjo 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių vykdyti antstoliui, domėjosi vykdymo eigą, visą turimą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, gavo bankroto bylą nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo leidimą parduoti skolą, viešai skelbė apie skolos pardavimą, skolą pardavė bei apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Visi šie bankroto administratorės veiksmai paneigia ieškovės nurodomus argumentus, jog supaprastinto BUAB „Gerdrauda“ proceso metu bankroto administratorė nebuvo aktyvi. Teismui įvertinus 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01, teisėtumą, nenustatyti sandorio neteisėtumo, negaliojimo pagrindai, todėl vien tai, jog didžiausia suma už perleistą reikalavimą į turtinę teisę nagrinėjamu ginčo atveju buvo 10 Eur ir ieškovė su tuo nesutinka, taip pat nerodo atsakovės L. L. veiksmų neteisėtumo.

Pažymėtina, jog esminiai ieškovės nurodomi akcentai grindžiami klaidinančia iš antstolės gauta ir bankroto administratorės neteisingai įvertinta informacija, jog išieškojimas iš ieškovės turto negalimas, kadangi turtas įkeistas hipotekos skyriui ir tuo remiantis bankroto administratorė bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. sausio 5 d. prašyme „Dėl leidimo parduoti skolą“ nurodė jog „antstolės pateikta informacija neatitinka realių faktų, kadangi dalis skolininkės turto nėra įkeista, tačiau dėl bankroto administratoriui nesuprantamų priežasčių išieškojimas iš šio turto nėra vykdomas“. Taigi ieškovės manymu antstolė galėjo išieškoti skolą iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto: 13151 Eur vidutinės rinkos vertės 1/2 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1295 Eur vertės 1/2 dalies pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2250 Eur vertės 1/2 dalies pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 505 Eur vertės 1/2 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o bankroto administratorės pareiga buvo išsiaiškinti kodėl antstolė nevykdo tokio išieškojimo. Pažymėtina jog teismas vertina byloje esančių įrodymų visumą, todėl ieškovės nurodomas aplinkybes papildo kiti byloje esantys įrodymai, o būtent nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriais remiantis nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausė J. G. ir K. G. ir šiam nekilnojamam turtui 2008 m. birželio 19 d. įregistruota hipoteka, bei taikytas turto areštas antstolių A. P., R. A. G., K. K., N. G. veiksmais. Taip pat nustatyta jog, ieškovei priklauso ½ adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 767/1533 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ši nuosavybės teisė apribota 2011 m. gegužės 10 d., 2011 m. spalio 19 d. ir 2015 m. sausio 15 d. antstolės N. G., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. vasario 7 d., 2015 m. gruodžio 23 d. antstolio K. K., 2014 m. lapkričio 18 d. antstolės A. P., 2015 m. lapkričio 4 d. antstolės S. S. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog vienam ieškovės turtui buvo įregistruota hipoteka ir keturių antstolių pritaikyti turto areštai, o kitam turtui hipoteka įregistruota nebuvo, tačiau pritaikyti aštuoni nekilnojamojo turto areštai. Ieškovės manymu, bankroto administratorė turėjo išsiaiškinti ar tinkamai antstolė vykdė vykdomąją bylą BUAB „Gerdrauda“ naudai, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, tokių kaip iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nuo 2014 m. iki 2016 m. neišieškotam nė vienam eurui iš ieškovės, esant ieškovės turtui anksčiau pritaikytiems areštams, patvirtina, kad nepaisant to, jog ne visam ieškovės turtui įregistruota hipoteka, bankroto administratorė nematė perspektyvų tinkamam ieškovės įsipareigojimų vykdymui bei negalėjo pagal galiojusio ĮBĮ normas neproporcingai ilgai tęsti supaprastinto bankroto procedūrų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patiriamą žalą grindžia hipotetinėmis prielaidomis, realios žalos ieškovė nėra patyrusi ir tai patvirtina pati procesiniuose dokumentuose. Ieškovės argumentai, jog iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, kuris nebuvo įkeistas hipoteka galėjo būti padengti jos įsipareigojimai BUAB „Gerdraudai“ neatitinka tikrovės, nes net ir šiuo metu tęsiantis ginčui ir jį nagrinėjant teisme antstolės pateikti duomenys apie vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) vykdymo eigą 2020 m. birželio 5 d. patvirtina apie neišieškotą 23744,87 Eur skolą ir 8105,78 Eur palūkanas, t. y. per 6 metus nuo vykdomo rašto pateikimo vykdyti antstolei ir vykdomosios bylos užvedimo iš ieškovės išieškota ir padengta minimali skolos dalis, viso 2993,48 Eur skolos.

Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, realiai patirtos žalos, realios žalos atsiradimo tikimybės ir būtinybės spręsti žalos atlyginimo avansu, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 13688,43 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės L. L. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl antstolės A. P. civilinės atsakomybės.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklėmis reikalaujama, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, veiktų tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudedamoji dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, ir įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog antstolės A. P. neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamu savo, kaip antstolės, pareigų vykdymu: atsakovė A. P. savo 2015 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku suklaidino bankroto administratorę, kad į ieškovės turtą nukreipti išieškojimą negalima, kadangi jis yra įkeistas hipotekai. Akcentavo, jog tokia A. P. bankroto administratorei pateikta informacija neatitiko realių faktų, kadangi dalis skolininkės J. G. priklausančio nekilnojamojo turto 2015 m. gruodžio 30 d. nebuvo įkeistas. Ieškovės nuomone, A. P. vykdydama vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės turėjo imtis aktyvių veiksmų ir kooperuotis su kitais ieškovės nuosavybės priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuriam hipoteka įregistruota nebuvo, areštą pritaikiusiems antstoliams - antstole N. G. ir antstoliu K. K. dėl minėto ieškovei priklausančio turto realizavimo. Tačiau dėl bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygų vertintos aplinkybės dėl ieškovei nuosavybės teise turėto turto bei pačios antstolės ir jos atstovo paaiškinimais patvirtintomis aplinkybėmis nustatyta, jog antstolė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vadovavosi tuo metu galiojusiomis Sprendimų vykdymo instrukcijomis, kurių 11 punktą pažymėjo ir pati ieškovė, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas, todėl byloje nenustatyta jokių teisinių pagrindų, ir ieškovė tokių nenurodo, kuriais remiantis antstolė privalėjo elgtis kitaip nei numatė Sprendimų vykdymo instrukcijos.

Ieškovei neįrodžius atsakovės A. P. neteisėtų veiksmų, vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant konkrečių teisės normų, kurias pažeidė antstolė vykdydama profesinę veiklą, neįrodžius realiai patirtos žalos, realios žalos atsiradimo tikimybės ir būtinybės spręsti žalos atlyginimo avansu, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 13688,43 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės A. P. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų visuma teismas konstatuoja, jog visi ieškovės patikslintu ieškiniu iškelti reikalavimai, laikytini neįrodytais ir nepagrįstais, todėl atmestini. Pažymėtina, kad ieškovė keldama reikalavimus tiek bankroto administratorei, tiek antstolei, kaip subjektams, kuriems taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, ieškinyje visiškai nepateikė duomenų, kokių veiksmų pati ieškovė, kaip skolininkė, pagal Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1349-760, išduotą 2013 m. lapkričio 7 d. dėl 23744,87 Eur (81986,28 Lt) ir 5 procentų skolos išieškojimo ėmėsi vykdomojoje byloje, tam, kad būtų užtikrinti BUAB „Gerdrauda“ kreditorių interesai, kaip bendradarbiavo su antstole ir bankroto administratore dėl greitesnių vykdymo ir supaprastinto bankroto vykdymo procedūrų, kaip pačios ieškovės veiksmai įtakojo ieškovės prievolės vykdymą.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės J. G., prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti antstolės A. P. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės ieškinį atmetus, ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t. y. lieka galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis atsakovė A. P. patyrė 1573 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė UAB „Tudosa“, atsakovė L. L., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje į bylą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. G. atsakovei antstolei A. P. 1573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 0 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.