Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-601-467/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-14
Bylos Nr.: 2A-601-467/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34463-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: V. V.
Ieškovas: M. V.
Trečiasis asmuo: R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-601-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34463-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui M. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – R. G., išvadą teikianti institucija –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. V. 2014 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. V., prašydamas panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą bei pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės V. V. kaltės; po santuokos įrašo panaikinimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina V. V.; priteisti iš ieškovo M. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. V. ir V. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti atsakovę V. V. vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu M. V. tvarką; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei V. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 283 000 Lt vertės; priteisti M. V. 4.5008 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 20 035 Lt vertės ir 0.25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, 10 500 Lt vertės; priteisti iš atsakovės V. V. ieškovo M. V. naudai 51 232 Lt (14 837,81 EUR) kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog po antro vaiko gimimo 2012 metais šalių šeima iš Panevėžio persikėlė gyventi į Vilnių. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 150 000 Lt paskolino atsakovės motina. Gyvenant Vilniuje šalių santykiai atšalo, atsakovė pradėjo vengti ieškovo, prasidėjo konfliktai. Ieškovas pradėjo įtarti, jog jo žmona neištikima, ką vėliau patvirtino ir pati atsakovė. Norėdamas išsaugoti santuoką, ieškovas atleido žmonai neištikimybę, tačiau santykiai šeimoje negerėjo. Sutuoktinė pradėjo ignoruoti ieškovą, viskuo jį kaltinti, ieškoti priekabių, namuose nieko nedarė, nesitvarkė, negamino maisto. Ieškovui 2014 m. birželio mėn. grįžus iš komandiruotės, žmona nesikalbėjo su juo, išeidavo ir nebūdavo namuose visą naktį, nesakydavo kur išeina ir su kuo būna. Ieškovas bandė susitarti su žmona ir santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovė, siekdama savo tikslų, be pagrindo pradėjo kviesti policiją ir kaltinti ieškovą smurtu, tačiau visi trys pateikti pareiškimai nepasitvirtino. Atsakovė pradėjo grasinti, kad sugadins ieškovui karininko karjerą. Ieškovo manymu, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima ieškovui, netinkamai elgėsi šeimoje, inicijavo konfliktines situacijas, naudojo psichologinį smurtą, kėlė stresą mažamečių vaikų akivaizdoje. Santuokoje gimę du vaikai G. ir V. yra prisirišę prie motinos, motina turi geresnes galimybes jais pasirūpinti, tuo tarpu ieškovas, tarnaudamas kariuomenėje, pastoviai turi vykti į komandiruotes. Dėl to vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovo darbo užmokestis yra apie 3 000 Lt, tačiau, įvertinus tai, jog vaikai yra maži, prašė iš ieškovo priteisti vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam. Santuokos metu šalys įgijo 283 000 Lt vertės butą, 10 500 Lt ir 20 035 Lt vertės žemės sklypus. Atėmus atsakovės motinos duotus pinigus buto įsigijimui, išeina, jog po santuokos nutraukimo V. V. tektų turto už 133 000 Lt, ieškovui - už 30 535 Lt. Kadangi atsakovei tenka didesnės vertės turtas, atsakovė ieškovui turi sumokėti 51 232 Lt kompensaciją. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, jog be darbo užmokesčio jis dar užsiėmė akcijų prekyba. Atsakovė yra davusi sutikimą prekiauti akcijomis. Iki skyrybų proceso visas turėtas akcijas ir automobilį ieškovas pardavė. Vaikams jis perveda po 800 Lt į atsakovės banko sąskaitą. Sutiko vaikams mokėti po 116 EUR kiekvienam, prašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką.

Atsakovė V. V. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir prašė panaikinti tarp jos ir ieškovo M. V. 2007 m. rugsėjo 22 d. sudarytos santuokos įrašą; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina V. V.; priteisti iš M. V. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 700 Lt kiekvienam iki vaikų pilnametystės; po santuokos įrašo panaikinimo palikti pavardę „V.“; priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,2500 ha žemės sklypą ir 4,5008 žemės sklypą; priteisti M. V. automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti M. V. 28 747,5 Lt kompensaciją; priteisti iš M. V. bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog dėl sutuoktinio M. V. labai agresyvaus charakterio, pastovaus psichologinio spaudimo, fizinio smurto, netinkamo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, tolimesnė santuoka negalima. Ji stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau dėl sutuoktinio agresijos ne kartą teko glaustis su mažamečiais vaikais pas motiną, sutuoktinio keliami konfliktai neigiamai veikia vaikų psichologinę būklę, sutuoktinis daugiau kaip pusę metų materialiai neprisideda prie vaikų išlaikymo, namų ūkio poreikių. M. V. yra nelojalus atsakovės atžvilgiu, todėl santuoka nutrauktina. Prašydama visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei nurodė, jog butas buvo pirktas už 218 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt atsakovė sumokėjo už motinos jai dovanotus pinigus, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė perkant šį butą yra 68 000 Lt. Abiejų žemės sklypų vertė yra 29 495 Lt, todėl kompensacija sutuoktiniui būtų 14 747,5 Lt. Už sklypus šeima yra skolinga R. G. 20 000 Lt, nes pinigai už perkamus iš jo žemės sklypus nebuvo sumokėti. Atsakovė sutinka sutuoktiniui sumokėti 4 747,5 Lt kompensaciją ir padengti 20 000 Lt skolą trečiajam asmeniui. Atsakovės nuomone, priteisus butą ir žemės sklypus atsakovei, o ieškovui – parduoto automobilio vertę, ieškovui išmokėtina kompensacija būtų 28 747,5 Lt, tačiau, įvertinus tai, jog su atsakove lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai ir jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus, atsakovė prašė teismo sumažinti kompensaciją ieškovui iki 10 000 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, jog ginčas kyla tik dėl žemės sklypų, nes jie jai brangūs dėl vaikystės prisiminimų. Perkant žemės sklypus šalys nieko nemokėjo, nes faktiškai sklypai buvo dovanoti, tačiau dokumentus tvarkė ieškovas, todėl ir įformino kaip pirkimą, o ne dovanojimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. gruodžio 8 d. išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių mažamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat neprieštarauja dėl tėvo bendravimo su vaikais, tačiau bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios, atsižvelgiant į vaikų amžių, dienos ritmą, vaikų motinos pastebėjimus. Išlaikymą vaikams turi skirti abu tėvai, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog V. V. yra jo podukra. Kai atsakovė paaugo, jis norėjo padovanoti jai žemę, tačiau, nuvažiavus pas notarą, M. V. pasiūlė 50 arų žemę pirkti už 20 000 Lt, tačiau šių pinigų R. G. taip ir negavo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; priteisė atsakovei V. V. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui M. V. 4.5008 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažino, jog transporto priemonės TOYOTA AVENSIS vertė lygiomis dalimis įskaitytina į ieškovui M. V. ir atsakovei V. V. atitenkančią dalintino turto dalį; priteisė iš atsakovės V. V. ieškovui M. V. 10 030,27 kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina V. V.; priteisė iš M. V. nepilnamečiams vaikams G. V. ir V. V. išlaikymą kiekvienam po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė V. V.; nustatė M. V. ir nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. bendravimo tvarką; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teismas nurodė, jog ieškovas, nors ir grindė atsakovės kaltę faktu apie jos neištikimybę, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neištikimybės faktą, ar įrodymų, kad atsakovė prisipažįsta buvusi neištikima. Tuo tarpu atsakovė ieškovo kaltę grindė pastoviu nebuvimu namuose, agresyviu charakteriu, nuolatiniu psichologiniu ir fiziniu smurtu šeimoje, kas privedė iki šeimos santykių iširimo. Įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog nėra pakankamai duomenų apie atsakovo fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje. Teismas konstatavo, kad šalys, gyvendamos santuokoje, pykosi, konfliktavo, nepalaikė viena kitos moraliai, nebandė suprasti ir ieškoti šeimoje kompromiso, dėl ko jų santykiai pradėjo šalti, sutuoktiniai pradėjo tolti vienas nuo kito, pradėjo gyventi atskirai. Dėl to teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo teismas nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios jungtinės šalių nuosavybės teise. Byloje buvo įrodyta, kad G. B. pervedė V. V. 150 000 Lt nekilnojamojo turto įsigijimui, ką pripažino ir šalys. Todėl teismas nurodyta suma dalintino buto vertę sumažino. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo bei atsakovės reikalavimus, butą (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei V. V. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad sutuoktiniai V. V. ir M. V. jungtinės nuosavybės teise 2011 m. gegužės 5 d. įgijo 4,5008 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0.2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šių sklypų vertė atitinkamai yra 20 035 Lt (5 802,54 EUR) ir 10 500 Lt (3 041,01 EUR). Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti notariškai patvirtinta sutartimi dėl žemės pirkimo ir joje įtvirtintu pinigų sumokėjimo faktu, kadangi ši sutartis nėra nuginčyta. Be to nepagrįstais teismas pripažino teiginius, jog šalys negalėjo turėti pinigų žemės pirkimui, kadangi byloje nebuvo nuginčytas faktas, jog M. V. pirkdavo akcijas ir jas parduodavo, taip uždirbdamas papildomų pinigų, taip pat turėjo gerai apmokamą darbą bei vyko į apmokamas karines misijas. Teismas, dalindamas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, įvertino, jog santuokos metu buvo įgytas butas bei du žemės sklypai, kurie gali būti dalinami natūra. Šalims sutikus, butas buvo priteistas atsakovei, žemės sklypai - ieškovui. Taip pat teismas sprendė, jog parduota transporto priemonė TOYOTA AVENSIS buvo įgyta santuokos metu, todėl ją įtraukė į sutuoktinių šeimos turto balansą ir jos vertę lygiomis dalimis įskaitė į abiems sutuoktiniams tenkančią dalintino turto vertę. Teismas nustatė, kad atsakovei tenkančio turto dalis sudaro 34 855,77 EUR, ieškovui – 14 795,24 EUR, todėl, įvertinus tai, jog atsakovei tenka didesnė bendro sutuoktinių turto dalis, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 10 030,27 EUR kompensaciją. Nesant ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas G. V. ir V. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. V., iš ieškovo priteisdamas išlaikymą. Teismas sprendė, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie realias vaikų kasdieniams poreikiams reikalingas išlaidas, papildomus specialiuosius poreikius. Teismas nustatė, jog jokio kito asmenine nuosavybe įgyto turto šalys neturi, transporto priemonių, registruotų šalių vardu, nėra. 2014 metais vidutinis M. V. darbo užmokestis buvo 3 951,13 Lt (1 144 EUR), apie 2015 metais gaunamą darbo užmokestį duomenų nepateikta. V. V. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. dirbo trijose darbovietėse ir gaudavo apie 868 EUR, nuo 2014 m. spalio 15 d. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), gauna 300 EUR darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus žmonės, byloje nėra pateikta duomenų, jog šalys turėtų sveikatos problemų ar kitų specialiųjų poreikių. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, ieškovo teiktą materialinį išlaikymą vaikams, nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų realius poreikius, taip pat tai, jog byloje nėra įrodymų apie kasdienius bei papildomus (specialiuosius) vaikų poreikius bei jiems išleidžiamas pinigines lėšas, nustatė priteistino išlaikymo dydį - po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas taip pat nustatė konkrečią tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė V. V. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo: pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 200 EUR periodinių kasmėnesinių išmokų; ieškovei priteisti 0.25 ha žemės sklypą, išmokant ieškovui 6 000 EUR kompensaciją per pusantrų metų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti, kad ieškovo parduoti vertybiniai popieriai laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio 1 d. yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra įtrauktini į dalintiną turtą, o po santuokos nutraukimo šią sumą įskaityti į M. V. priklausančią turto dalį. Nurodo, jog teismui buvo pateikti konkretūs įrodymai dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio, tačiau teismas juos laikė nepakankamais, remdamasis tik ta aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Be to teismui buvo nurodytos ir kitos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. mažamečių vaikų akivaizdoje keliamos konfliktinės situacijos, kurių pagrindu atsakovei ne kartą teko išeiti iš namų su mažamečiais vaikais; ieškovas jau daugiau kaip pusę metų neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, namų ūkio poreikių, pardavė šeimos automobilį ir vertybinius popierius, o gautus pinigus panaudojo išimtinai savo poreikiams. Todėl santuokos iširimo kaltininku turėtų būti pripažintas vienas ieškovas. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis neatitinka net minimalių vaikų poreikių, kadangi šiuo metu minimali alga lygi 325 EUR. Tuo tarpu sūnus Grantas pradėjo lankyti pirmąją klasę, turi specialių poreikių (yra alergiškas), abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) akademiją. Ieškovo atlyginimas keturis kartus viršija atsakovės gaunamą atlyginimą, todėl jo dalis vaikų išlaikyme turėtų būti ženkliai didesnė. Tuo tarpu atsakovė negali daugiau dirbti, nes dar turi pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nors nagrinėjo šeimos bylą, ir pats savarankiškai nerinko įrodymų, taip pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovas prekiavo vertybiniais popieriais, todėl teismas turėjo pareigą išreikalauti duomenis apie tai, kokius ir kiek vertybinių popierių nuo ieškinio pateikimo dienos pastarasis įsigijo ir perpardavė. Nesutikdama su teismo sprendimu dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, atsakovė nurodo, jog turtas turėjo būti dalinamas ne lygiomis dalimis, bet nustatant jai didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į tai, jog su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, jai papildomai turėjo būti priteistas dar ir 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Be to teismas neteisingai nustatė, jog žemės sklypai buvo pirkti ir pinigai už juos sumokėti. Iš tiesų pinigai sumokėti nebuvo ir šiuo metu egzistuoja 20 000 Lt įsiskolinimas R. G.. Tą pripažino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsakovei atsiųstoje SMS žinutėje. Teismas priimtame sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl vertybinių popierių, kuriuos bylos nagrinėjimo metu ieškovas pardavė, taip sumažindamas dalintino turto vertę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi jokios galimybės sumokėti ieškovui priteistos 10 030,27 EUR kompensacijos, tačiau, gavusi nuosavybėn žemės sklypą ir jį pardavusi, galėtų bent iš dalies su ieškovu atsiskaityti.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas M. V. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu būtų naudojęs smurtą. Pati atsakovė šeimoje pastoviai kėlė konfliktines situacijas, nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus, dėl ko ieškovas ir išėjo gyventi atskirai nuo šeimos. Nuo tada rėmė vaikus materialiai, taip pat palaikė nuolatinį bendravimą su jais. Nors apeliantė teigia, kad vaikams reikalingas didesnis nei priteistas išlaikymas, nepateikė teismui jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teikiant ieškinį, minimalios algos dydis buvo 300 EUR, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pasisakydamas dėl turto padalinimo, ieškovas nurodo, jog vertybiniais popieriais buvo prekiaujama su atsakovės sutikimu ir leidimu, tačiau jokio pelno iš to gauta nebuvo, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovė neįrodė ir fakto, jog R. G. nebuvo sumokėta už nupirktus žemės sklypus, todėl teismas pagrįstai atsakovės argumentus atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės V. V. apeliacinio skundo ribose, t.y. atsakovei skundžiant teismo sprendimą dalyse dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje. Neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. ginčija teismo sprendimo dalį, kuria santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir teigia, jog dėl santuokos nutraukimo kaltu turi būti pripažintas tik ieškovas M. V., kurio netinkamas elgesys šeimoje iš esmės buvo įrodytas, tuo tarpu įrodymų dėl atsakovės netinkamo elgesio teismui pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo egzistuojant abiejų sutuoktinių kaltę dėl šalių santuokos iširimo - teismas tiek ieškovo, tiek ir atsakovės kaltę įžvelgė dėl to, kad jie namuose kėlė pastovius konfliktus, nepalaikė vienas kito moraliai, nebandė suprasti ir ieškoti šeimoje kompromiso, dėl ko bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovo argumentus apie atsakovės neištikimybę bei atsakovės argumentus dėl ieškovo smurto šeimoje, kadangi jie nebuvo pagrįsti patikimais ir objektyviais įrodymais. Šie argumentai atmesti motyvuotai ir pagrįstai, neesant byloje neginčytinai juos patvirtinančių įrodymų. Naujų įrodymų su apeliaciniu skundu teismui taip pat nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, abu sutuoktinius pripažino kaltais dėl santuokos iširimo.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija nepilnamečiams vaikams priteistą 150 EUR išlaikymo dydį ir prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 200 EUR kiekvienam vaikui. Prašymą grindžia egzistuojančiais vaikų poreikiais bei žymiai geresne ieškovo turtine padėtimi, tačiau apeliantės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės jau įvertino ir į jas atsižvelgė, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertinti jas kitaip, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovės teigimu, toks išlaikymo dydis yra nustatytas, neatsižvelgus į konkrečius vaikų poreikius, pagrįstus byloje esančiais įrodymais, bei neįvertinus fakto, jog vaikai lieka gyventi su motina, dėl ko jai tenkanti piniginė našta turi būti mažesnė nei vaikų tėvui. Be to atsakovė neturi galimybės gauti vaikų išlaikymui reikalingų didesnių pajamų, nes turi prižiūrėti mažamečius vaikus. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį bei vaikų poreikius, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė vaikų poreikių, viršijančių teismo priteistą išlaikymo dydį. Kai kurie teismui pateikti duomenys apie vaikų poreikius iš esmės nebuvo aktualūs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kaip pavyzdžiui, pažyma iš lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), kadangi nustatyta, jog šalių sūnus G. bylos nagrinėjimo metu jau eina į pirmąją klasę. Taip pat nepateikta duomenų, ar darželį ir toliau lanko dukra Viltė bei kiek šiuo atveju jis kainuoja. (duomenys neskelbtini) pažyma apie šalių vaikų lankomus užsiėmimus taip pat nėra laikytina išsamia, kadangi iš jos galima spręsti tik apie jos išdavimo metu buvusią padėtį, tačiau nėra aišku, kiek ilgai ir kokius užsiėmimus vaikai ir toliau lankys ar lanko. Kitos informacijos atsakovė teismui papildomai nepateikė.

Bylos duomenys tvirtina, jog 2014 metais vidutinis ieškovo M. V. darbo užmokestis buvo 3 951,13 Lt (1 144 EUR), apie 2015 metais gaunamą darbo užmokestį duomenų byloje pateikta nebuvo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jis pasikeitė iš esmės. Tuo tarpu V. V. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. dirbo trijose darbovietėse - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 868 EUR atlyginimą, o nuo 2014 m. spalio 15 d. dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), gauna 300 EUR darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Abi šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta duomenų, jog šalys turėtų sveikatos problemų ar kitų specialiųjų poreikių, kas reiškia, jog jie abu turi iš esmės panašias galimybes teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog mažamečiams vaikams likus gyventi su motina, ji turi pastoviai jais rūpintis ir negali dirbti geriau apmokamo darbo, iš dalies yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju nėra pakankama, kad pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, nurodytą aplinkybę taip pat įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų realius poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų amžių ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, dėl ko keisti nustatytą dydį nėra pakankamo pagrindo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu teismo sprendimu nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su teismo pasirinktu šalių nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir nurodo, jog jai natūra turėtų būti priteisiamas ne tik butas, bet ir 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui už šį sklypą ji sutinka išmokėti 6 000 EUR kompensaciją per 1,5 metų. Be to apeliantė mano, kad turtas turėjo būti dalinamas nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Be to, pardavusi žemės sklypą, atsakovė galėtų bent iš dalies atsiskaityti su ieškovu, savo motina bei patėviu, nes kitokių lėšų sumokėti jiems ir ieškovui priteistą kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ji neturi. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog šalių santuokoje įsigyjamam butui pirkti buvo panaudota 150 000 Lt atsakovės motinos G. B. lėšų, mokėjimo nurodymu pervestų į atsakovės sąskaitą, ir šia suma sumažinta šalių bendro turto vertė, o atsakovės motina jokių pretenzijų dėl to, kad pinigai turėtų būti grąžinti, nepareiškė, o ir pati atsakovė nurodytos skolos į bendrą sutuoktinių turto balansą įtraukti neprašė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad šalys turėtų skolą atsakovės patėviui R. G. už jo parduotus žemės sklypus. Aplinkybės, jog už sklypus pinigai pardavėjui (R. G.) buvo sumokėti, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, nepateikė dėl to argumentų ar naujų įrodymų ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantė, be ieškovui mokėtinos kompensacijos, turi mokėti dar ir kitas skolas. Asmeninės atsakovės skolos ar įsipareigojimai šiuo atveju neįtakoja santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

Dalindamas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą, pirmosios instancijos teismas laikė, kad sutuoktinių dalys yra lygios, kadangi kitokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir konstatuotos. Pažymėtina, jog į tai, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, pakankamai atsižvelgė – atsakovei buvo priteistas didžiausias ir vertingiausias turtas – butas, kuriame atsakovė ir šalių vaikai gyvena. Kitų išimčių taikyti nelygias dalijamo turto dalis apeliantė nenurodo. Taigi apeliantei, jos prašymu ir ieškovo sutikimu, atiteko didžiausios vertės nekilnojamasis turtas – butas Vilniuje, todėl ieškovui buvo priteistas natūra kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai Kaišiadorių r., o iš atsakovės ieškovui už tenkančią mažesnę turto dalį dar ir priteista kompensacija – 10 030,27 EUR. Atsakovė, nors apeliaciniame skunde ir nurodo neturinti jokių galimybių sumokėti ieškovui teismo priteistą 10 030,27 EUR kompensaciją, prašo priteisti jai natūra taip pat žemės sklypą, už kurį sutinka kompensuoti ieškovui 6 000 EUR. Toks atsakovės prašymas vertintinas kaip nelogiškas ir neracionalus, kadangi, patenkinus prašymą ir priteisus natūra atsakovei dar ir žemės sklypą, iš jos ieškovui priteistinos kompensacijos dydis dar labiau išaugtų, kadangi jai tektų dar didesnė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis. Tai neatitiktų tiek teisingumo bei protingumo principų, tiek ir įstatymo reikalavimų, kadangi pagal galimybę teismas santuokoje įgytą turtą privalo dalinti natūra ir tik, nesant tokios galimybės, vienam skirti turtą, kitam kompensaciją.

Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat prašo pripažinti, kad ieškovo parduoti vertybiniai popieriai laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio 1 d. yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra įtrauktini į dalintiną turtą, o po santuokos nutraukimo šią sumą įskaityti į M. V. priklausančią turto dalį. Tačiau toks reikalavimas, kaip tvirtina bylos duomenys, nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas prekiautų akcijų biržoje, pirkdamas ir parduodamas akcijas, tuo tikslu atsakovė netgi buvo davusi įgaliojimą ieškovui (yra byloje). Be to byloje buvo nustatyta, kad ieškovas jokių pinigų, pirkdamas ir parduodamas akcijas, neįgijo, kas matyti iš ieškovo pateiktų deklaracijų, dėl ko nėra pagrindo įskaityti šias lėšas į dalintiną turtą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Paliekant nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistina 121 EUR žyminio mokesčio suma, kurios sumokėjimas 2015 m. spalio 19 d. teisėjos rezoliucija atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (CPK 84, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. V. 300 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. V..

Priteisti iš atsakovės V. V. 121 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė