- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- e2-292-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02940-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Advokatai
- Snieguolė Jurskytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atstovui P. U., atsakovo J. L. ir trečiojo asmens R. L. atstovei advokatei S. J. Ignatavičienei, trečiajam asmeniui R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui J. L., trečiajam asmeniui R. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas piktnaudžiavo teise, nustatyta Vartojimo kreditų įstatymo 11 (1) straipsnio 2 dalyje, negrąžinti vartojimo kredito ir atsisakyti ginti šią atsakovo subjektinę teisę, priteisti iš atsakovo 7000,00 Eur žalos, padarytos piktnaudžiaujant teise, 153,70 Eur papildomai susidariusios žalos, ieškovės patirtos nutrauktoje vykdomojoje byloje, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 161,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad J. L. 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su vartojimo kreditus teikiančia bendrove UAB „Moment Credit“. Sutartimi bendrovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas - gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir pasiskolino iš ieškovės 7000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį bendrovė tą pačią dieną pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo pagal sutartį ir praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo sutarties sudarymo, t. y. suėjus pirmosios įmokos pagal sutartį mokėjimo terminui ir bendrovei išsiuntus priminimus apie pradelstą įmoką, atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi į bendrovę informuodamas apie tai, kad yra įtrauktas į neveiksnių asmenų registrą, taip aiškiai leisdamas suprasti, kad nori pasinaudoti įstatyme numatyta teise negrąžinti kredito. 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu atsakovas dar kartą aiškiai pažymėjo, kad yra įtrauktas į dalinai veiksnių asmenų registrą ir siekia remtis šia nuostata, norėdamas negrąžinti kredito. Atsakovas yra bendrovės klientas nuo 2016 m. balandžio 25 d. Be to, bendrovė išsiaiškino, jog atsakovas turi gydytojo licenciją, dirba (duomenys neskelbtini). Nuo pat registracijos bendrovės sistemoje atsakovui buvo ne kartą suteikti vartojimo kreditai ir atsakovas sumas grąžino. Analizuojant atsakovo veiksmus iki šiol, ieškovė atkreipė dėmesį į tendenciją ir atsakovo tikslą pasiekti (išsiaiškinti) maksimalias jam prieinamo kredito galimybes: 2022 m. rugpjūčio 22 d. per vieną dieną atsakovas kreipėsi ir įvertinus jo kreditingumo duomenis jam buvo suteikti keturi kreditai (1000,00 Eur, 2000,00 Eur, 2000,00 Eur, 2000,00 Eur), kurių bendra suma sudarė 7000 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atliko išankstinį grąžinimą ir grąžino visą 7000 Eur pasiskolintą sumą - t. y. skola buvo padengta; 2022 m. rugpjūčio 26 d. vėl kreipėsi dėl kredito suteikimo ir pasiskolino maksimalią jam prieinamą sumą 7000 Eur pagal sutartį; 2022 m. rugpjūčio 30 d. asmuo bandė pasiskolinti papildomai, kreditas jam nebuvo suteiktas dėl netinkamo kreditingumo; 2022 m. rugsėjo 7 d. asmuo pakartotinai bandė pasiskolinti papildomai, kreditas jam irgi nebuvo suteiktas dėl netinkamo kreditingumo. Be to, ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra pasiskolinęs ir iš kitų vartojimo kredito davėjų, ir lygiai taip pat į juos kreipėsi ir negražino (arba susigrąžino sumokėtas sumas) jiems kredito naudodamasis ta pačia teise, numatyta įstatyme. Sužinojusi šias aplinkybes, bendrovė buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo nutrauktas.
3. Pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 18 d. atsiuntė sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo atsakovui, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 6 d. su trečiuoju asmeniu R. L. - atsakovo motina. Iš sutarties dėl pagalbos teikimo sąlygų matyti (priešingai negu bendrovei elektroniniais laiškais nurodė atsakovas), kad sudarant sandorius atsakovui nereikalingas pagalbą teikiantis asmens sutikimas, o reikalinga tik jo konsultacija, informacijos surinkimas ir tokia sandorio įforminimo pagalba priimant galutinį sprendimą sudaryti atitinkamą sandorį. Be to, ir įstatymai nenumato, kad sudarius sutartį dėl pagalbos teikimo visada būtų privaloma gauti pagalbą teikiančio asmens sutikimą, o ne tik paprastą jo padėjimą (pagalbą) įforminant atitinkamą pagalba besinaudojančio asmens sutartį. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu išaiškėjo, jog atsakovas buvo įrašytas į Lietuvos banko sąrašą asmenų, kuriems negali būti suteiktas kreditas, tačiau prieš sudarant sutartį su ieškove, atsakovo prašymu iš šio sąrašo išbrauktas.
4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsakovas raštu žadėjo, jog susisieks ir atsiskaitys su bendrove, tačiau atsakovas nei karto nesikreipė ir nesumokėjo jokios dalies kredito. Bendrovės vertinimu atsakovas pateikė tokį piktavališką pasiaiškinimą tiesiog siekdamas išvengti atsakomybės baudžiamajame procese (t. y., kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas) ir visiškai neketino savo tokio pažado įvykdyti, kadangi žinojo, kad civilinės teisės prasme galės išvengti atsakomybės, pasinaudodamas įstatymo apsauga.
5. Pagal galiojančius teisės aktus bendrovė prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį privalo vertinti kliento mokumą (t. y. jo finansines galimybes grąžinti kreditą). Ieškovė, vadovaudamasi atsakingojo skolinimo principu, privalo visapusiškai vertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus), remdamasi pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir pagrįsdama šią informaciją duomenimis, gautais atlikus patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba kitais įrodymais. Atitinkamai, bendrovės klientai (tuo pačiu ir atsakovas) kreipiantis į bendrovę, siekiant gauti vartojimo kreditą, kredito paraiškoje privalo nurodyti visas reikšmingas aplinkybes reikalingas tinkamai įvertinti vartotojo kreditingumą ir jo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus. Svarbias aplinkybes atsakovas nusprendė atskleisti bendrovei ne 2022 m. rugpjūčio 26 d. (sutarties sudarymo dieną) ir gavus maksimalų kreditą kokį galėjo gauti (t. y. atskleisti prieš sudarant kredito sutartį, nurodant kredito paraiškoje, kad aplinkybės egzistuoja), bet gerokai po sutarties sudarymo (2022 m. spalio 14 d.), kai norėjo pasinaudoti teise nemokėti įmokų ir negrąžinti kredito.
6. Paaiškino, kad vertinant atsakovo išsilavinimą (kuriam taikomi aukštesni supratimo ir reputacijos standartai - gydytojui (duomenys neskelbtini)), taip pat jog į atitinkamą registrą asmuo buvo įrašytas savo paties valia (sutartis su motina), be to, jog šį veikimo modelį atsakovas kartoja ne kartą ir ne vienos kredito bendrovės atžvilgiu (t. y. praeityje jau buvo išvengęs atsakomybės pagal vartojimo kredito sutartis su kitomis bendrovėmis), parodo, kad sąmoningais ir tikslingais veiksmais atsakovas siekė įgyti bendrovės lėšas ir jų negrąžinti, o tik po sutarties sudarymo atskleidė esmines aplinkybes, kurios buvo svarbios (turėjo esminę reikšmę) dar prieš sutarties sudarymą. Taigi, bendrovės vertinimu, atsakovas nebūdamas neveiksnus (ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje), turėjo suprasti ir aiškiai suprato savo veiksmus ir jų veiksmų pasekmes - jau prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį žinojo, kad kredito nereiks grąžinti, nes kitų kreditų, naudodamasis ta pačia teise, jau negrąžino ir kitoms bendrovėms (t. y. kitos bendrovės atsisakė reikalavimų jo atžvilgiu). Atitinkamai tokiu pat būdu veikdamas ir neatskleisdamas bendrovei svarbių aplinkybių atsakovas tikėjosi negrąžinti kredito ir bendrovės atžvilgiu.
7. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog atsakovas pasinaudojo situacija, kurią aiškiai suprato, ir tikslingai siekė piktnaudžiauti teise, tokiu būdu padarė žalos bendrovei. Kreditas buvo gautas veikiant nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teise (atsakovui nuslepiant svarbias aplinkybes sutarčiai sudaryti ir vėliau atsisakant grąžinti kreditą formaliai naudojantis VKĮ numatyta apsauga), todėl dėl atsakovo atliktų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kuri laikytina tiesioginiais ieškovės nuostoliais - 7000,00 Eur kredito suma išmokėta atsakovui. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą bendrovei patvirtino jo siekimas tyčia pasinaudoti teise ir negrąžinti kredito - jau sudarydamas sutartį atsakovas planavo negrąžinti kredito (nuslėpė svarbias aplinkybes), kadangi žinojo, kad gali taip elgtis (jau pasielgė su kitomis bendrovėmis) ir tokiu būdu siekė neteisėtai praturtėti. Teismui konstatavus, kad atsakovas piktnaudžiavo teise ir įpareigojus atlyginti ieškovės nuostolius, atsakovas, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, privalo atlykinti ir bendrovės patirtus papildomus nuostolius - apmokėtas ir negrąžintas 153.70 Eur dydžio vykdymo išlaidas. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.
8. Atsakovas J. L. į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus m. 34-ajame notarų biure buvo patvirtinta sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sudaryta tarp R. L. (asmuo, kuris teikia pagalbą) ir J. L. (asmuo, kuriam teikiama pagalba), notarinio reg. Nr. 1456. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ši sutartis įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame įregistravimo objektai taip pat yra ir asmenys, sudarę pagalbos priimant sprendimus sutartį. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. negali sudaryti finansinių sandorių, viršijančių 300 Eur, negavęs kito asmens pritarimo. Ieškovė prieš pasirašydama sutartį su atsakovu, turėjo teisę pareikalauti ir gauti įrodymus, kad R. L., kuri teikia pagalbą finansiniuose sprendimuose virš 300 Eur sumos, kituose sprendimuose, patvirtino pagalbos teikimo faktą. Tačiau R. L. nieko nežinojo, nebuvo informuota apie galimą numatomą sandorį, ir tam jokia forma pritarimo/sutikimo/leidimo nedavė.
10. Pažymėjo, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, profesionalas, specializuota licencijuojama kredito įmonė. Kaip ir bet kuri kita kredito įstaiga, prieš išduodama vartojimo kreditą, galėjo patikrinti asmenų registrą, ar kredito prašytojas nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, ribotai veiksniu tam tikroje srityje asmeniu, ar nėra asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba pagal notaro patvirtintą sutartį. Ieškovė turėjo teisę ir galimybes atlikti patikrą (pateikti užklausas) visose oficialaus VĮ Registrų centro Asmenų registro posistemėse (poskyriuose). To neatlikus, nesurinko reikiamų duomenų, jų nepatikrino, nepareikalavo iš kredito prašančio asmens J. L. įrodymų, kad jis turi pritarimą/sutikimą sandoriui arba nepaklausė tiesiogiai iš asmens teikiančio pagalbą (šiuo atveju iš R. L.) patvirtinimo, kad ji žino ir pritaria sūnaus ketinamo sandorio sudarymui. Todėl ieškovo bendrovės darbuotojai buvo neatidūs, pažeisdami imperatyvias įstatymo nuostatas, pažeidė pareigas ir išdavė paskolą atsakovui.
11. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje neteisingai į tą pačią poziciją sudedamos ieškovės pareigos vertinant kreditingumą ir pareigos (bei atvejai), kada kreditas negali būti išduotas. Faktinės aplinkybės apie ieškovės darbuotojų atliktus veiksmus, tikrinant kliento kreditingumą, tikėtina yra visiškai teisingos. Teisinga, kad VKĮ 8 straipsnyje yra pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Bet toliau ieškovės cituojami Lietuvos Banko Valdybos patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, jų 11 punktas, detalizuoja kreditoriaus pareigų apimtį. Ir būtent čia kalbama tik apie kreditingumo vertinimą. Tai, kad atsakovas pagal SODROS duomenis buvo matyti dirbantis, tai vienareikšmiai nepanaikino ieškovei draudimo, numatyto VKĮ 11¹ straipsnyje, išduoti kreditą atsakovui. Prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
12. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovė advokatė Snieguolė Jurskytė – Ignatavičienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad ieškinio aplinkybės aiškios, tačiau ieškovės reikalavimai formuluojami ydingai, bet teisę taikyti tinkamai pagal faktines aplinkybes turi teismas. Ieškovė, kreipdamasi dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti skolą, teikdama ieškinį, reikalavimą modifikavo. Pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali kredito įstaiga, teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos numato apsaugą kredito gavėjams, todėl netinkamo kredito išdavimo rizika tenka pačiai ieškovei. Prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi, taikyti teisę, tinkamą ginčo sprendimui.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo R. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovo problema išryškėjo 2021 m., paaiškėjus, kad jis turi daug skolų, turi parduoti butą Vilniuje. Buvo nustatyta atsakovo priklausomybė lošimui, todėl sudaryta sutartis dėl pagalbos teikimo. Atsakovas turėtų ir šiuo metu gydytis nuo priklausomybės, anksčiau gydytas ne kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
14. Nustatyta, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė suteikė atsakovui 7000,00 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas vartojimo kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. ir sumokėti palūkanas, kitus mokesčius, mokant 388,33 Eur dydžio įmokas kiekvieną mėnesį. Atsakovas neatliko mokėjimų pagal sutartį, 2022 m. spalio 14 d. bei 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu ieškovę informavo, kad yra įtrauktas į asmenų, kuriems reikalinga pagalba, registrą ir su juo kredito sutartis negalėjo būti sudaryta.
15. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas J. L. ir trečiasis asmuo R. L. sudarė Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, kuri 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Pagalbą teikiantis asmuo – R. L. įsipareigojo J. L., kaip asmeniui, kuriam teikiama pagalba, teikti pagalbą asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų vartojimo kreditų, kreditavimo, įkeitimo, hipotekos sutarčių, vekselių sudarymu ir pan. (Pagalbos sutarties 1.2 papunktis).
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
17. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas.
18. Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 7000,00 Eur vartojimo kredito atsakovui suteikimo, šios sutarties atsakovas nevykdė, sutartyje nustatytų įmokų nemokėjo. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė ieškinį grindžia bendraisiais teisės principais, nustatytais CK 1.2 straipsnyje, bei atsakovo nesąžiningumu, piktnaudžiavimu teise, nustatyta Vartojimo kredito įstatyme (CK 1.137 straipsnis), prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, atsakovui pažeidus CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė nesant sutarties negalima, o deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos būtinosios tokios atsakomybės atsiradimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-221-219/2015, 36 p.). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Taigi, esant 2022 m. rugpjūčio 26 d. šalių sudarytai vartojimo kredito sutarčiai, ieškovė neturėjo teisės pasirinkti, kurį ieškinį reikšti (iš delikto ar iš sutarties). Nagrinėjamu atveju byloje nustačius vartojimo kredito sutarties sudarymo faktą, dėl kurio byloje ginčo nekilo, turi būti vertinami argumentai dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių ir sprendžiama, ar byloje nustatytas teisinis pagrindas ieškovei gauti ginčo lėšas.
21. VKĮ 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma su asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas turi pagrindžiančius dokumentus, kad asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, sudarydamas vartojimo kredito sutartį naudojasi pagalba toje srityje. Asmuo, kuris vartojimo kredito sutarties sudarymo metu įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, yra atleidžiamas nuo išmokėtos vartojimo kredito sumos grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas turi pagrindžiančius dokumentus, kad asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, sudarydamas vartojimo kredito sutartį naudojosi pagalba toje srityje.
22. 2015 m. balandžio 27 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-69 patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse be kitų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog atsakingas skolinimas reiškia, kad vartojimo kreditai turi atitikti vartojimo kredito gavėjų poreikius ir būti pritaikyti prie jų galimybės grąžinti vartojimo kreditus.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prieš priimdama sprendimą suteikti atsakovui 7000,00 Eur vartojimo kreditą, atliko standartines procedūras – įvertino atsakovo galimybes grąžinti kreditą, tikrino Gyventojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis. Neturėdama tokios pareigos, ieškovė nepatikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų. Teismo manymu, prieš priimdama sprendimą suteikti atsakovui kreditą, ieškovė turėjo įvertinti ir savo turimus duomenis apie atvejus, kuomet J. L. kreipėsi būtent į ieškovę dėl kreditų suteikimo: 2022 m. rugpjūčio 22 d. per vieną dieną atsakovas kreipėsi ir įvertinus jo kreditingumo duomenis jam buvo suteikti keturi kreditai (1000,00 Eur, 2000,00 Eur, 2000,00 Eur, 2000,00 Eur), kurių bendra suma sudarė 7000 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atliko išankstinį grąžinimą ir grąžino visą 7000 Eur pasiskolintą sumą - t. y. skola buvo padengta; 2022 m. rugpjūčio 26 d. vėl kreipėsi dėl kredito suteikimo ir pasiskolino maksimalią jam prieinamą sumą 7000 Eur pagal sutartį; 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas bandė pasiskolinti papildomai, kreditas jam nebuvo suteiktas dėl netinkamo kreditingumo; 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovas pakartotinai bandė pasiskolinti papildomai, kreditas jam irgi nebuvo suteiktas dėl netinkamo kreditingumo. Šios aplinkybės ieškovei turėjo sukelti pagristų abejonių atsakovo galimybėmis vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, grąžinti gautus kreditus.
24. Nors ir VKĮ nėra įtvirtintos pareigos kredito davėjai patikrinti kredito gavėjo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, ieškovė, atsižvelgdama į prašomo suteikti kredito sumą, atsakovo veiksmus nuolat bandant pasiskolinti reikšmingas pinigų sumas, būdama profesionalia, specializuota kredito įstaiga, nepatikrindama ir neįvertindama aptariamų duomenų veikė nerūpestingai ir todėl turi prisiimti neigiamas tokių veiksmų pasekmes, be kita ko, atsižvelgiant ir į VKĮ įtvirtintą draudimą sudaryti vartojimo kredito sutartį su asmeniu, kuris priima sprendimus naudodamasis pagalba.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateiktos pagalbos sutarties 11 punkte nurodyta atsakovo pareiga pranešti civiliniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims įrodymus apie pagalbos suteikimą, kas reiškia, jog atsakovas J. L. turėjo pareigą informuoti ieškovę, kad dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo turi pagalbą suteikiančio asmens – trečiojo asmens R. L., pritarimą/sutikimą, šios pareigos neįvykdymas negali pateisinti ieškovės veiksmų ir būti pagrindu netaikyti VKĮ 11¹ straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių.
26. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, prašydamas suteikti kreditą, siekė jo negrąžinti, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo turimą priklausomybę, jam diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, pagal tarptautinę ligų klasifikaciją toks psichikos ir elgesio sutrikimas žymimas F63.0 šifru, apibrėžiamas kaip dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų. Dėl priklausomybės atsakovas 2021 m. bei 2022 m. buvo gydytas. Todėl atsakovo siekis gauti vartojimo kreditą, nenurodant, kad yra sudaryta sutartis dėl pagalbos teikimo, yra susijęs su poreikiu gauti lėšų nustatytam potraukiui lošti patenkinimui.
27. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisės aktų nuostatos nedviprasmiškai įvardija, kad kredito davėja, sudariusi kredito sutartį su asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, pati prisiima riziką, kadangi toks asmuo yra atleidžiamas nuo išmokėtos vartojimo kredito sumos grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas turi pagrindžiančius dokumentus, kad asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, sudarydamas vartojimo kredito sutartį naudojosi pagalba toje srityje (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-566-425/2023).
28. Esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui ieškinys atmetamas.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteisiamos trečiojo asmens patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos advokatės teisinės pagalbos išlaidos – 300 Eur (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas iš uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.