- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- 1-567-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23716-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- B. M.
- Nukentėjusysis
- A. G.-P., G. V.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
B. M. 2020 m. birželio 17 d. apie 14 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu UAB „M.“, važiuodama Ąžuolyno g. sankryžos su Viršuliškių g. link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimą, nustatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, nustatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, prieš persirikiuodama, ji neįsitikino, kad jos veiksmai bus saugūs ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, sudarydama kliūtį iš Ąžuolyno g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Viršuliškių g. kryptimi, antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios krypties pirmą eismo juostą nesaugiu atstumu prieš šia eismo juosta važiavusį autobusą Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais privertė autobuso vairuotoją V. G., siekiantį išvengti transporto priemonių susidūrimo, intensyviai stabdyti vairuojamą autobusą, dėl to autobuso salone nugriuvo ir nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus patyrė keleivė L. G.
B. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji B. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 14 val. ji važiavo automobiliu VW Touareg, priklausančiu UAB „M.“, Ąžuolyno g. (iš Buivydiškių g.) prekybos centro „Mada“ link antra eismo juosta. Prieš sukdama sankryžoje per vėlai pastebėjo, kad įvyko eismo pakeitimai, t. y. kad antra juosta neskirta posūkiui į dešinę. Šalia jos gretima (pirma) eismo juosta važiavo autobusas. Ji manė, kad autobusas važiuoja lėčiau ir spės jį aplenkti, todėl pasuko į dešinę iš antros eismo juostos. Prieš darydama manevrą, nebuvo aplenkusi autobuso. Nebuvo minties praleisti autobuso. Net nepastebėjo, kad autobusas staigiai stabdė. Ji nuvažiavo toliau, nes nepajuto jokio smūgio. Tik girdėjo autobuso garso signalą, pagalvojo, kad autobuso vairuotojas „vyriškai“ įsižeidė, nes prieš pat transporto priemonės priekį atliko manevrą į dešinę. Tuo momentu galvojo, kad jos manevras buvo pavojingas. Nepagalvojo, kad autobuse kas nors galėjo nukristi ir susižaloti.
Nukentėjusioji A. G.-P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 17 d., važiuodama autobusu, buvo sužalota jos motina L. G. Po įvykio motina buvo nuvežta į ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jos motina, aplinkybės jai nėra žinomos (1 t., b. l. 34–35).
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 17 d. apie 13.50 val. Vilniuje, darbo metu, vairuodamas (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Ozo g. įvažiavo į Ąžuolyno g. ir jos pirma eismo juosta judėjo link sankryžos su Viršuliškių g., kurioje ketino sukti į dešinę. Prieš tai dar sustojo Ąžuolyno g. esančioje stotelėje. Sankryžoje sukti į dešinę buvo galima į ją įvažiavus tik pirma juosta, kuria jis ir važiavo. Gretima (antra) eismo juosta buvo skirta per sankryžą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę. Jam išvažiuojant iš stotelės, keli gretima eismo juosta didesniu greičiu važiavę automobiliai persirikiavo prieš jį, kad sankryžoje galėtų pasukti į dešinę. Vairuojamu autobusu priartėjęs prie sankryžos, jis pastebėjo, jog gretima juosta greičiau už jį važiuoja „džipas“ VW Touareg. Prieš pat sankryžą „džipo“ vairuotojas nusprendė jam „prieš pat nosį“ pasukti į dešinę. Pamatęs, kad šio automobilio vairuotojas bando jį pralenkti ir rikiuojasi arčiau autobuso, jis pradėjo mažinti važiavimo greitį ir įjungė garsinį signalą. Tačiau automobilio VW Touareg vairuotojui vis tiek tęsiant posūkio į dešinę manevrą, jis buvo priverstas intensyviai stabdyti. Priešingu atveju transporto priemonės būtų susidūrusios važiuojamųjų dalių sankirtoje. Autobuso kėbulo gabaritai tokie, kad sankirtoje turi daryti didelį lanką tam, kad posūkio metu galinis ratas neužvažiuotų ant bortelio. Jis spėjo išvengti susidūrimo, tačiau stabdymo metu autobuso salone nugriuvo garbaus amžiaus keleivė. Pamatęs, kad kiti keleiviai pribėgo prie jos ir ja rūpinasi, jis nusprendė sekti automobiliui VW Touareg iš paskos. Įvykio metu matė, kad automobilį VW Touareg vairuoja apie (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, o automobilio gale, vaikiškoje kėdutėje, sėdi maždaug (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas. Tada pamatė ir automobilio valstybinį registracijos numerį – „(duomenys neskelbtini)“. Sekdamas paskui šį automobilį, jis pakeliui buvo priverstas sustoti Viršuliškių g. esančioje stotelėje. Tačiau po to, Viršuliškių g., prieš sankryžą su Laisvės pr., kur visada būna automobilių spūstis, jis pasivijo automobilį VW Touareg. Sustojo greta šio, transporto spūstyje stovėjusio, automobilio. Mostu automobilio vairuotojai parodė, kad ji atidarytų savo keleivio pusės durų langą. Jai tai padarius, jis pasakė vairuotojai, kad ji sustotų stotelėje. Tačiau, tuo metu sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilio VW Touareg vairuotoja, taip nieko ir nepasakiusi, tiesiog nuvažiavo. Tuo metu jis jau buvo paskambinęs ir apie įvykį pranešęs policijai. Pravažiavęs sankryžą, jis sustojo stotelėje, kur laukė atvykstant greitosios medicinos pagalbos ir policijos (1 t., b. l. 50–52).
Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 17 d. apie 13.50 val. Vilniuje ji, kaip keleivė, važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant Ąžuolyno g., ji stovėjo autobuso kairėje pusėje, pasisukusi į priekį. Prieš ją sėdėjo pagyvenusi moteris. Priartėjus prie sankryžos su Viršuliškių g., autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, nes jam „prieš pat nosį“ iš antros eismo juostos į dešinę užsuko pilkos spalvos „džipas“ (valstybinio registracijos numerio nematė). Autobuso vairuotojas stabdė ir po to dar „pypsėjo“ garsiniu signalu. Po to, „džipas“ nesustodamas nuvažiavo Viršuliškių g. link Laisvės pr. Ji matė, kad „džipą“ vairavo tamsių, ilgesnių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus moteris. Vairuotojos veido bruožų neįsidėmėjo, jos neatpažintų. Jos vairuojamo automobilio gale, kėdutėje, sėdėjo maždaug (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas. Autobuso stabdymo metu nuo sėdynės nukrito minėta pagyvenusi moteris. Keleivė sėdėjo ant sėdynės, prieš kurią nebuvo jokios kitos sėdynės ar turėklo, galėjusio stabdymo metu ją sulaikyti. Moteris „krito stipriai“, nesikėlė. Prie keleivės pribėgo autobusu važiavę vaikinai, kurie bandė ją pakelti. Ji surinko ant grindų iš keleivės rankinės išbyrėjusius vaisius. Iki autobusas po įvykio buvo sustabdytas, jie pakėlė ir ant sėdynės pasodino stipriu kojos skausmu besiskundusią keleivę. Vairuotojas pasakė, kad jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, po to, nuvažiavo „Mados“ parduotuvės link. Ties parduotuve buvo transporto „kamštis“, todėl vairuotojas pasivijo ir sustojo gretimoje juostoje prie minėto „džipo“. Autobuso vairuotojas „papypsino“ vairuotojai, tačiau ši tik pažiūrėjo į jį, po to, nusišypsojusi nuvažiavo. Tuo metu jų eismo kryptimi kaip tik buvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas. Autobuso vairuotojas taip pat pravažiavo sankryžą, užsuko į stotelę ir, išlaipinęs keleivius, liko laukti atvykstant policijai. Ji prie nukentėjusiosios pabuvo dar apie 10 minučių, po to, manydama, kad greitai atvyks pagalba, išėjo (1 t., b. l. 54–56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 721/2020(01) (toliau – specialisto išvada Nr. M 721/2020(01)) konstatuota, kad:
1) L. G. patyrė poodinę kraujosruvą kairiame krūtinės šone ir dešinio šlaunikaulio kaklo lūžį, kurie padaryti kietu buku daiktu galimai nurodyto eismo įvykio metu. Poodinė kraujosruva kairiame krūtinės šone atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą. Dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą;
2) L. G. mirė nuo (duomenys neskelbtini), sukėlusio (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi progresuojančiu (duomenys neskelbtini);
3) tarp L. G. eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. L. G. mirė dėl (duomenys neskelbtini) paūmėjimo;
4) L. G. medicinos dokumentų duomenimis, ji nugriuvo nuo autobuso kėdės, kai autobusas staigiai stabdė. Nurodytos įvykio aplinkybės neprieštarauja nustatytų sužalojimų pobūdžiui ir mechanizmui, t. y. dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis galėjo būti padarytas L. G. griūvant;
5) šlaunikaulio kaklo lūžiai nepriskiriami sunkiems ar su gyvybe nesuderinamiems sužalojimams. Šlaunikaulio kaklo lūžiai neretai pasitaiko senyvo amžiaus žmonėms, o ypač moterims, net esant nedidelės jėgos trauminiam poveikiui, dėl progresuojančios kaulų osteoporozės, kuomet kaulai pasidaro trapesni. Šiuo atveju L. G. lūžgalių atstatymo operacija praėjo sėkmingai, be jokių komplikacijų. Lūžis gijo gerai, nebuvo jokių su lūžiu susijusių pasekmių (pvz., su lūžiu susijusios infekcijos ar hospitalinės infekcijos), todėl išgyvenamumo ir pasveikimo prognozė buvo gera. Tačiau L. G. turėjo sunkią gretutinę patologiją – (duomenys neskelbtini) sukeltą (duomenys neskelbtini), dėl kurios progresavo (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, dėl sukelto trauminio streso, veikiant streso hormonams didino (duomenys neskelbtini), kas savo ruožtu sukėlė (duomenys neskelbtini), o vėliau ir iš (duomenys neskelbtini). Dėl to kartojosi kraujavimo epizodai, o (duomenys neskelbtini) sukeltas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (dėl (duomenys neskelbtini) nepajėgumo gaminti (duomenys neskelbtini) faktorius) dar labiau didino kraujavimo riziką ir jo trukmę. Dėl kraujo netekimo ir kitų (duomenys neskelbtini) sukeltų komplikacijų (duomenys neskelbtini), nežiūrint taikyto gydymo ir išsekus gyvybinėms jėgoms, išsivystė (duomenys neskelbtini), dėl to ištiko mirtis. Dėl minėtų aplinkybių eismo įvykio metu patirtas dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžis turėjo netiesioginę įtaką mirčiai, paūmindamas lėtinės ligos eigą. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktu, ankstesnių ligų paūmėjimas neįtakojo sveikatos sutrikdymo masto vertinimo, todėl L. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (1 t., b. l. 21–30).
Specialistė J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra teismo medicinos gydytoja, atlieka gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimus. Nėra įrašyta į ekspertų sąrašą. Trauminis stresas yra kraujavimas ir skausmas. Šiuo metu nėra pakankamai išnagrinėtas mechanizmas, kokiu būdu traumos paūmina (duomenys neskelbtini). Žinoma, kad, esant šlaunikaulio lūžiams ir pacientams sergantiems (duomenys neskelbtini), mirties rizika yra didesnė. Tai buvo jos pasvarstymas, galbūt tai galėjo būti trauminio streso sukeltas (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, bet moksliškai nėra visiškai paaiškinta, kodėl padidėja mirtingumo dažnis. Jis nėra neįprastas, mokslinio tyrimo duomenimis statistiškai apskaičiuojama, kad žmonių, sergančių (duomenys neskelbtini) ir patyrusių šlaunikaulio lūžius, mirtingumo rizika padidėja. Mirtingumo riziką didina daug dalykų, jei ligos stadija yra pažengusi: didina mirtingumo riziką, jei asmuo yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų, ir be abejonės šiuo atveju (duomenys neskelbtini) stadija turėjo reikšmės didesnei mirties rizikai. Jei nebūtų patirtas sužalojimas, reikia manyti, kad galbūt galėjo atsirasti savaime kraujavimas, bet žinoma tik tiek, kad šlaunikaulio lūžiai yra susiję su didesniu mirčių skaičiumi. Šiuo atveju ji surašė specialisto išvadoje, kad tiesioginio ryšio, tiesioginės mirties priežasties nebuvo. Jeigu po traumos atlikus operaciją, įvyksta komplikacijos, atsiranda uždegimas, infekcija arba iš lūžio vietos kraujuoja, tai yra tiesioginiai faktoriai mirties priežasčiai. Kita vertus, šiuo atveju po operacijos lūžis gijo gerai, infekcijos nebuvo, paskui atvėrus lūžio vietą nieko nerado, kad galėtų būti infekcijos priežastis. Buvo rastas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sukeltas (duomenys neskelbtini) paūmėjimo. Netiesiogiai šis lūžis galėjo paūminti (duomenys neskelbtini). Kraujavimas įvyko atokiau, ne iš karto po operacijos, tam tikrą įtaką trauminis stresas galėjo turėti, bet galėjo būti ir kitų faktorių. Kiti faktoriai: senyvas amžius, (duomenys neskelbtini) stadijos ligos forma, gretutinės ligos, patologijos. Kitų priežasčių, kurios siejamos su mirtimi, nebuvo. Visi faktoriai veikia kartu sumiškai, negali išskirti vieno faktoriaus, jo nerado, kuris atsakingas už tiesioginę mirties priežastį. Jos manymu, pagrindinė mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini) sukelti padariniai, o ją paūminti galėjo minėta trauma.
(Duomenys neskelbtini) – yra (duomenys neskelbtini) liga, kai (duomenys neskelbtini) infekuoja (duomenys neskelbtini) ląsteles, jas pažeidžia, joms besidauginant ląstelės žūsta, taip nyksta (duomenys neskelbtini), kas ir vadinama (duomenys neskelbtini). Kadangi vyksta (duomenys neskelbtini), tai atsiliepia daugeliui kitų organų. Būna pažeistos (duomenys neskelbtini), jos negali atlikti savo funkcijų, taip pat sutrinka kraujotaka, dėl (duomenys neskelbtini) pažeidžiami daugelis kitų organų. Progresuojant ligai, visa tai sukelia komplikacijas, venos išsiplečia įvairiuose organuose, daugiausiai (duomenys neskelbtini), iš tų venų (duomenys neskelbtini) sergantis pacientas kraujuoja, kas ir būna mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Nuo kada nukentėjusioji sirgo, reikia ieškoti medicinos dokumentuose, autopsijos metu to nustatyti negalima. Šiuo atveju ji buvo pasiekusi savo (duomenys neskelbtini) stadiją, buvo susiformavęs (duomenys neskelbtini), tai jau pažengusi (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Visos rizikos, kas susiję su kitų vidaus organų pažeidimu, (duomenys neskelbtini), šios komplikacijos gali lemti mirtį. Pagal ligos istoriją pirmas įrašas dėl kraujavimo požymių buvo (duomenys neskelbtini).
Specialistė nuo 2016 m. dirba įstaigoje. (Duomenys neskelbtini) atvejų turi nemažai, tai nėra labai reta patologija, o tokių atvejų, kad būtų (duomenys neskelbtini) ir kažkokia trauma, neprisimena. Gal tai buvo pirmas atvejis. Reikia kalbėti apie metus, kelis metus, keliolika metų. Tai lėtinis procesas, (duomenys neskelbtini) neišsivysto greitai. (Duomenys neskelbtini) viena iš išeičių yra (duomenys neskelbtini), nesant traumai, tai būna mirties priežastis. Laikas neapibrėžtas, jis tęsiasi tiek, kiek tęsiasi sužalojimo sukeltas uždegimas, gijimas, skausmas. Psichoemociniai susijaudinimai yra trumpalaikiai, moksliškai nėra tokios pagrįstos sąsajos, kad kažkokie išgyvenimai turi įtakos. Jie turi įtakos, bet to jie nesieja, nevertina. Ji turi VU išleistą knygutę dėl (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) būna (duomenys neskelbtini) stadijos, tada pasireiškia kraujavimas ir sudaro 57 proc. mirtingumo. Amžius visada turi įtakos, kadangi su amžiumi daugėja įvairių gretutinių ligų ir patologijų. Sveikam žmogui sužalojimai nėra mirtini. Operacija praėjo gerai, komplikacijų nebuvo, infekcijos nebuvo, tą patį ir ji rado autopsijos metu, kad nebuvo operacinio pjūvio vietoje jokio pūlingo. Ji neteigia nieko apie susijaudinimą, nes nevertinami psichoemociniai padariniai, jie yra trumpalaikiai. Jie nėra išmatuojami, tai teorinė prielaida. Negali atsakyti į tokį klausimą, ar nukentėjusioji būtų numirusi ir kada ji būtų numirusi, gali remtis tais duomenimis, kurie ištirti mokslininkų, o yra sakoma, kad šlaunikaulio lūžiai esant (duomenys neskelbtini) didina mirtingumo riziką. Kokiu būdu jie didina, nėra žinoma. Ji parašė savo teorinį pasvarstymą, kad tai galėjo būtų trauminis stresas, bet to negali įrodyti. Ar sužalojimas galėjo paskatinti, ar paūminti ligą, taip, tai galėjo būti. Autopsijos metu vieninteliai kas buvo nustatyta, tai šlaunikaulio lūžis ir pažengusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ar galėjo nesant lūžiui numirti nuo tų pačių (duomenys neskelbtini) sukeltų komplikacijų, galėjo. Lūžis galėjo turėti įtakos mirčiai, nes tai statistiškai patvirtinta. Žmonės, neturintys (duomenys neskelbtini), rečiau miršta nuo šios traumos, tai reiškia, kad kažkokia sąsaja lūžio yra, tik nežino kokia. Tai turėjo tęstis metų metus. Operacija visada susijusi su tam tikromis rizikomis. Šiuo metu tų komplikacijų nebuvo, kraujavimo iš lūžio vietos nebuvo, todėl pačios operacijos nesietų su mirtimi, bet tai sukelia papildomą uždegimą audinių ir jis turi streso faktoriaus organizmui. Po operacijos kaip paprastai yra skiriamas medikamentinis gydymas, tai vaistai kraujui skystinti, nes operacijos susijusios su rizika ir padidėjusiu kraujo krešėjimu. Tai galbūt šiam faktoriui galėjo turėti reikšmės skiriami vaistai, gal galėjo šis faktorius lempti kraujavimo atsiradimą. Lūžis galėjo ir neturėti įtakos mirčiai, nėra šlaunikaulio lūžiai sergantiems (duomenys neskelbtini) sudaryti 100 proc. mirtingumo, jis yra mažesnis. Gretutinės ligos galbūt galėjo turėti įtakos mirčiai. Neturėjo duomenų apie kitas pacientės ligas. Teoriškai gali didinti kraujospūdį pergyvenimai. Pradinės (duomenys neskelbtini) stadijos tęsiasi ilgiau, o (duomenys neskelbtini) ligos stadijos, kuomet jau prasideda rimtos komplikacijos, jos yra trumpesnės, todėl galima galvoti, kad (duomenys neskelbtini) ligos stadiją populiacijoje mažiau žmonių turi ir daugiau turi ankstesnės stadijos susirgimus. Vien tik traumos, jei paimami pacientai, kurie neserga (duomenys neskelbtini), tai jiems nėra būdingi kraujavimai. Pradinėje stadijoje nebūdingas kraujavimas, nes pradinėje stadijoje nebūna tokio venų išsiplėtimo.
2020 m. birželio 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, prie jo pridėtame tos pačios dienos eismo įvykio vietos plane, taip nuotraukose nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Ąžuolyno g., ties šios gatvės nereguliuojama sankryža su Viršuliškių g. Žiūrint Ąžuolyno g. eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės link sankryžos (t. y. nustatyta eismo įvykio dalyvių važiavimo kryptis prieš įvykį), Ąžuolyno g. su Viršuliškių g. „kryžiaus“ formos sankryžoje kertasi dešiniuoju kraštu. Minėtą Ąžuolyno g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusę prieš sankirtą sudaro dvi apie 2,9–3,1 m pločio eismo juostos. Pagal kelio ženklą ir horizontalų kelio ženklinimą, pirma eismo juosta skirta sankryžoje sukti į dešinę, į Viršuliškių g., o antra – sankryžoje sukti į kairę ar važiuoti per ją tiesiai. Aptariamą eismo pusę nuo priešingos krypties eismo pusės (vienos eismo juostos), prieš pat sankirtą, skiria saugumo salelė. Įvykio vietos apžiūros metu sankirtoje ir jos artimoje aplinkoje, t. y. vietose, kuriose įvykio metu galėjo įvykti transporto priemonių suartėjimas, nebuvo rasta jokių su įvykiu galinčių būti susijusių pėdsakų (žymių) ar objektų (1 t., b. l. 7–11).
2020 m. birželio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog turimais duomenimis, V. G. vairuojamas autobusas Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas/valdytojas – UAB „T.“) ir B. M. vairuojamas automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas/valdytojas – UAB M.“) įvykio metu tik pavojingai suartėjo, tačiau nekontaktavo, vėlesnių jų apžiūrų metu jokių apgadinimų ar žymių, kurie galėtų būti siejamai su įvykiu, nerasta (1 t., b. l. 13–17).
2020 m. rugpjūčio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas eismo įvykio metu V. G. vairuojamame autobuse Scania įrengtomis filmavimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, kuriame (viename) buvo dviejų skirtingų filmavimo kamerų užfiksuoti vaizdai (kamerų, fiksuojančių tiek išorę prieš autobuso priekinę dalį, tiek ir vidų autobuso salone, ties jo viduriu), buvo nustatytos tokios aplinkybės: po to, kai buvo sustota Ąžuolyno g. esančiame sustojime, autobusas Ąžuolyno g. pirma eismo juosta nuo Ozo g. pusės važiavo link sankryžos su Viršuliškių g. Apie 70 metrų atstumu prieš sankryžą autobusą pasivijo tos pačios krypties gretima antra eismo juosta greičiau važiuojantis lengvasis automobilis (iš dalies tai matyti per autobuso vidurinės dalies kairės pusės langą; autobuso salono vaizdo įrašas). Apie 20 metrų atstumu prieš sankryžą tas pats lengvasis automobilis priekine dalimi pralenkė autobusą, po to, ties prieš pat sankirtą esančia priešingos krypties eismo puses skiriančia saugumo salele, pradėjo judėti dešiniau, šonu artėdamas prie autobuso. Tuo metu buvo girdimas įjungtas transporto priemonės (tikėtina – autobuso) garsinis signalas, be to, autobusas buvo pradėtas intensyviai stabdyti ir sustojo priekine dalimi ties Ąžuolyno – Viršuliškių g. sankirtos pradžia. Tuo metu toliau dešiniau judėjęs automobilis (kaip galima matyti – VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) antra eismo juosta įvažiavo į sankryžą ir, pro autobuso priekinę dalį (judėdamas iš kairės pusės į dešinę) pasukęs į dešinę, nuvažiavo Viršuliškių g. Užfiksuota, kad autobuso intensyvaus stabdymo metu ant grindų nugriuvo keleivio vietoje sėdėjusi moteris (kaip nustatyta – L. G.) (1 t., b. l. 58). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos pačiuose vaizdo įrašuose.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „M.“ (1 t., b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad B. M., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodama automobilį VW Touareg, iš Ąžuolyno g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Viršuliškių g. kryptimi, antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios krypties pirmą eismo juostą, taip sudarydama kliūtį, prieš šia eismo juosta važiavusį autobusą Scania. Dėl šios priežasties autobuso vairuotojas, siekdamas išvengti transporto priemonių susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti autobusą, o autobuso salone nugriuvo keleivė L. G. Tokias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamosios parodymai, duoti bylą nagrinėjant teisme, tiek kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų V. G. ir G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė priežasčių abejoti liudytojų patikimumu); vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, ir jų apžiūrą užfiksavęs 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokolas; 2020 m. birželio 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, prie jo pridėtas tos pačios dienos eismo įvykio vietos planas, taip nuotraukos.
Pagrindinis klausimas, kilęs byloje, yra susijęs su B. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nes po eismo įvykio praėjus tam tikram laikui mirė nukentėjusioji L. G.
Šioje byloje valstybinis kaltintojas pareiškė B. M. kaltinimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį vertindamas, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji patyrė nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus.
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą kvalifikuoti B. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kaip kaltinamosios KET pažeidimus, sukėlusius nukentėjusiosios L. G. mirtį (2 t., b. l. 71–73).
BK 281 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas yra siejamas su padarinių atsiradimu. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.
Remiantis specialisto išvada Nr. M 721/2020(01), L. G. patyrė poodinę kraujosruvą kairiame krūtinės šone ir dešinio šlaunikaulio kaklo lūžį, kurie padaryti kietu buku daiktu galimai nurodyto eismo įvykio metu. Dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą (specialisto išvados 1–2 punktai). Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad dėl B. M. 2020 m. birželio 17 d. veiksmų L. G. patyrė dešinio šlaunikaulio kaklo lūžį, o tai, kaip minėta, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių tokių padarinių sveikatai yra priežastinis ryšys. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, kad L. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Todėl būtina įvertinti, ar B. M. 2020 m. birželio 17 d. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su L. G. mirtimi.
Eismo įvykių bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).
Teismas, spręsdamas, ar B. M. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su L. G. mirtimi, vertina byloje nustatytų aplinkybių visumą. Specialisto išvadoje Nr. M 721/2020(01) nurodyta, kad 1) nukentėjusioji mirė nuo (duomenys neskelbtini), sukėlusio (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi progresuojančiu (duomenys neskelbtini); 2) tarp L. G. eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. L. G. mirė dėl (duomenys neskelbtini) paūmėjimo (specialisto išvados 3–4 punktai). Taigi šioje specialisto išvadoje nurodyta kategoriška išvada, kad nukentėjusiosios mirties tiesioginė priežastis yra (duomenys neskelbtini), sukėlęs (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė atitinkamas komplikacijas; L. G. mirtis tiesiogiai nesietina su eismo įvykiu. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta specialisto išvadą Nr. M 721/2020(01) surašiusi specialistė J. B., kuri patvirtino minėtas išvadas. Nėra abejonių, kad L. G. tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) buvo dar iki nagrinėjamo įvykio, B. M. veiksmai, nagrinėjami šioje byloje, neturėjo jokios įtakos tokiai nukentėjusiosios sveikatos būklei. Aptariamoje specialisto išvadoje iš tiesų nurodyta, kad „eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, dėl sukelto trauminio streso, veikiant streso hormonams didino (duomenys neskelbtini), kas savo ruožtu sukėlė (duomenys neskelbtini), o vėliau ir iš (duomenys neskelbtini). Dėl to kartojosi kraujavimo epizodai, o (duomenys neskelbtini) sukeltas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (dėl (duomenys neskelbtini) nepajėgumo gaminti (duomenys neskelbtini) faktorius) dar labiau didino kraujavimo riziką ir jo trukmę. Dėl kraujo netekimo ir kitų (duomenys neskelbtini) sukeltų komplikacijų (duomenys neskelbtini), nežiūrint taikyto gydymo ir išsekus gyvybinėms jėgoms, išsivystė (duomenys neskelbtini), dėl to ištiko mirtis. Dėl minėtų aplinkybių eismo įvykio metu patirtas dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžis turėjo netiesioginę įtaką mirčiai, paūmindamas lėtinės ligos eigą“. Kita vertus, ta pati specialistė, duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad ji padarė teorinio pobūdžio tokią išvadą, nes tiksliai nustatyti, kas sukėlė (ar trauminis stresas ar kitos aplinkybės) (duomenys neskelbtini) paūmėjimą ir vėlesnį kraujavimą, nėra galimybės. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra vertinamas teisinis, o ne medicininis priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir atsiradusių pasekmių. Kartu pabrėžtina, kad medicininio priežastinio ryšio negalima tapatinti su teisiniu priežastiniu ryšiu. Todėl vien specialisto išvadoje Nr. M 721/2020(01) konstatavimas, kad eismo įvykio metu patirtas dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžis turėjo netiesioginę įtaką mirčiai, paūmindamas lėtinės ligos eigą, nepripažintinas pakankamu teisiniu priežastiniu ryšiu tarp B. M. nusikalstamos veikos ir L. G. mirties. Pagal specialistės J. B. paaiškinimus, esant šlaunikaulio lūžiams ir pacientams sergantiems (duomenys neskelbtini), mirties rizika yra didesnė, tačiau vien tai, teismo vertinimu, taip pat savaime negali būti pagrindu pripažinti, kad tarp B. M. veiksmų ir L. G. mirties yra dėsningas (būtinasis) priežastinis ryšys teisine prasme.
Sprendžiant aptariamą klausimą, taip pat yra svarbu tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes L. G. sirgo (duomenys neskelbtini) stadijos ((duomenys neskelbtini) stadijos) (duomenys neskelbtini) (dėl (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumo laipsnio, (duomenys neskelbtini) negali atlikti savo funkcijų, taip pat sutrinka kraujotaka, išsiplečia venos įvairiuose organuose ir venos pradeda kraujuoti). Specialistė J. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad mirtingumo riziką nuo (duomenys neskelbtini) didina įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, jei asmuo yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų, patologijų, taip pat (duomenys neskelbtini) šios ligos stadija. Taigi šiuo atveju L. G. turėjo itin stipriai suprogresavusią ligą, o tai, teismo vertinimu, atsižvelgus į specialistės J. B. paaiškinimus, turėjo didelės reikšmės dėl nukentėjusiosios išgyvenamumo po 2020 m. birželio 17 d. įvykio. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad visiems žinoma, jog statistiškai nedidelė žmonių populiacijos dalis serga (duomenys neskelbtini), tuo labiau – (duomenys neskelbtini) jos stadija, kuri itin didina mirties tikimybę. Be to, remiantis tiek specialisto išvada Nr. M 721/2020(01), tiek minėtos specialistės paaiškinimais, pagal ligos istoriją pirmas įrašas dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) požymių buvo (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) požymiai, kurie vėliau nulėmė jos mirtį, buvo nustatyti ne nagrinėjamo įvykio dieną ar iš karto po jo.
Teismas vertina ir paties nagrinėjamo įvykio aplinkybes. B. M. vairuojamas automobilis nesusidūrė su autobusu Scania, taip pat tiesiogiai nekontaktavo su pačia L. G., kas priežastiniu ryšiu galimai galėtų būti susiję su nukentėjusiosios mirtimi (savaime didintų nukentėjusiosios mirties galimybę). Kaip minėta, kaltinamoji savo veiksmais sudarė kliūtį viešojo transporto priemonei. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš autobuso staigų stabdymą L. G. sėdėjo keleivio vietoje, kuri iš dešinės pusės niekuo neapsaugota. Po staigaus stabdymo dėl pusiausvyros neišlaikymo L. G. krito būtent ant dešinio šono (dėl to jai lūžo šlaunikaulio kaklas), o ne kitu būdu. Kaip minėta, asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini), būtent šlaunikaulio lūžis dėl mokslo nenustatytų priežasčių, kaip nurodė specialistė J. B., didina mirties tikimybę. Kita vertus, iš karto po eismo įvykio nukentėjusiajai nebuvo padaryti kiti, sunkesnio pobūdžio išoriniai sužalojimai (pavyzdžiui, lūžiai ar kitokios traumos), kurie savaime didintų L. G. mirties tikimybę, juolab šlaunikaulio kaklo lūžiai nepriskiriami sunkiems ar su gyvybe nesuderinamiems sužalojimams (specialisto išvados Nr. M 721/2020(01) 7 punktas).
Toje pačioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad L. G. lūžis gijo gerai, nebuvo jokių su lūžiu susijusių pasekmių (pvz., su lūžiu susijusios infekcijos ar hospitalinės infekcijos), todėl išgyvenamumo ir pasveikimo prognozė buvo gera (specialisto išvados Nr. M 721/2020(01) 7 punktas). Be to, nukentėjusiosios gijimas po operacijos buvo sėkmingas. Tokias aplinkybes patvirtino ir specialistė J. B., apklausiama bylą nagrinėjant teisme. Taigi didelė tikimybė, kad asmuo, neturėdamas lėtinių ar pavojingų ligų, įprastomis aplinkybėmis dėl šlaunikaulio kaklo lūžio išgyventų. Kita vertus, šioje byloje yra specifinė (neįprasta) situacija, nes, kaip minėta, L. G. sirgo (duomenys neskelbtini) stadijos ((duomenys neskelbtini) stadijos) (duomenys neskelbtini), kurią sukėlė (duomenys neskelbtini), kuriais ji sirgo dar iki nagrinėjamo įvykio. Be to, nukentėjusiosios
Taigi B. M. padarytų veiksmų pobūdis, eismo įvykio aplinkybės, L. G. padarytas iš karto po eismo įvykio nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto pobūdis (šlaunikaulio kaklo lūžis, kuris savaime nėra pavojingas sveikatai), nukentėjusiosios sirgimas sunkia (duomenys neskelbtini) stadijos liga (maža tikimybė, kad eismo įvykio metu bus sužalotas asmuo, kuris serga (duomenys neskelbtini) stadijos ((duomenys neskelbtini) stadijos) (duomenys neskelbtini)) ir kitos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir L. G. mirties yra ne būtinas (dėsningas), o tik atsitiktinis priežastinis ryšys. Šiuo atveju viso nagrinėjamo įvykio metu ir po jo buvo per daug atsitiktinių veiksnių, kurie nulėmė nukentėjusiosios mirtį, t. y. B. M. veiksmai yra pernelyg nutolę priežastinio ryšio prasme nuo nukentėjusiosios mirties. Pagal anksčiau aptartas aplinkybes, vien tai, kad dėl kaltinamosios veiksmų po tam tikro laiko mirė L. G., savaime taip pat nelaikytina pagrindu, patvirtinančiu, kad B. M. veiksmai buvo būtina nukentėjusiosios mirties sąlyga (būtina padarinių kilimo sąlyga). Pažymėtina, kad negalima priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių padarinių ribas plėsti iki begalybės. Priežastinis ryšys galimas tik toks, kuris yra dėsninga kaltininko veiksmų (neveikimo) pasekmė atsiradusiems padariniams. Šiuo atveju pripažįstant, kad B. M. savo veiksmais sukėlė L. G. mirtį, būtų pernelyg išplėstos priežastinio ryšio ribos.
Nukentėjusiųjų atstovas bylą nagrinėjant teisme akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017. Teismas pažymi, kad ši nutartis negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje. Pirma, aptariamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje asmuo buvo nuteistas ne pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį, o pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pagal kasacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji mirė iš karto, jai dėl sunkio nepagydomos ligos neatsirado kokių nors komplikacijų, vėliau nulėmusių mirtį. Be to, nukentėjusiųjų atstovas nepagrįstai iš konteksto cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl priežastinio ryšio vertinimo siekdamas prilyginti minėtoje nutartyje nurodytą situaciją šioje byloje nustatytai situacijai. Dėl šių priežasčių teismas, spręsdamas dėl B. M. padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti B. M. nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Pagal bylos aplinkybes, kaltinamosios nusikalstama veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jos nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.
Nukentėjusiųjų atstovas bylą nagrinėjant teisme taip pat prašė paskirti teismo medicinos ekspertizę dėl L. G. mirties aplinkybių. Pirma, viena tai, kad specialisto išvadą Nr. M 721/2020(01) surašė specialistė J. B., kuri nėra įrašyta į ekspertų sąrašą, savaime nesudaro teisinio pagrindo skirti ekspertizę. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kad specialisto išvada, surašyta specialių žinių turinčio subjekto, neįrašyto į ekspertų sąrašą, negali būti laikoma patikimu įrodymu. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių abejoti specialistės J. B. kompetencija. Antra, ši specialistė, atsakinėdama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, priešingai, nei teigė nukentėjusiųjų atstovas, nedavė visiškai priešingų paaiškinimų. Trečia, teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, o iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, su kokiais konkrečiais faktais susiję ir juos gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę priimant teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad, paskyrus ekspertizę, būtų nustatytos visiškai priešingos ar kokios nors naujos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos specialisto išvadoje Nr. M 721/2020(01). Todėl teismas netenkino nukentėjusiųjų atstovo prašymo paskirti ekspertizę byloje.
IV. Dėl B. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją sutuoktinio A. M. atsakomybėn.
B. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio ir sukeltų pasekmių, pasižada kitą kartą būti atidesnė. Šiuo metu ji vairuodama taip pat yra atsargesnė. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) metų, anksčiau nebuvo traukta atsakomybėn už tokio pobūdžio KET padarymą. Jos santykiai su vyru yra labai geri, jie santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų, turi du vaikus, vienas kitą gerbia, stengiasi vienas kitam padėti. Ji su vyru daug laiko praleidžia kartu, abu ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir dirba toje pačioje bendrovėje. Tarp sutuoktinių nebūna pykčių. Jos vyras atsakingas, rūpinasi vaikais, visada padeda jai. Pasakojo vyrui apie nagrinėjamą įvykį, šis sakė, kad ji daugiau nedarytų tokių manevrų, taip pat kad vairuotų atidžiau. Vyras gali daryti teigiamą įtaką jai, kad ji būtų atidesnė vairuodama transporto priemones.
Galimas laiduotojas A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra susituokęs su žmona (duomenys neskelbtini) metų, jis yra B. M. autoritetas, ji klauso jo patarimų. A. M. dirba, po darbo padeda žmonai, jie pasitiki vienas kitu, šeimoje sprendžia visus iškilusius klausimus kartu. Tarp jų nebūną pykčių, gerbia vienas kitą. Jie kalbėjo apie nagrinėjamą įvykį, žmona labai pergyveno, iš pradžių bijojo važiuoti, dabar atsargiai vairuoja. A. M. vertinimu, žmona netinkamai pasielgė nagrinėjamo įvykio metu. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų, neturi administracinių nuobaudų. Pasižada kontroliuoti žmoną, kalbėsis su ja. Tiki, kad B. M. daugiau nepakartos tokių veiksmų, bus atsargesnė ir atsakingesnė, kad pasimokė iš savo klaidos.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji B. M. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nėra pareikšta jai tiesiogiai civilinių ieškinių. Būtina įvertinti B. M. apibūdinančių duomenų visumą. Ji dirba, teigiamai charakterizuojama darbovietėje (1 t., b. l. 140– 141), yra ištekėjusi ir turi (duomenys neskelbtini) vaikų (1 t., b. l. 137–139). Nors ji anksčiau du kartus bausta administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos. Be to, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos B. M. nėra padariusi administracinių nusižengimų (1 t., b. l. 83). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jos asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Nukentėjusiųjų atstovas, baigiamojoje kalboje akcentuodamas B. M. padarytus pavojingus veiksmus vairuojant transporto priemonę, prašė neatleisti kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nesutinka su tokia nukentėjusiųjų atstovo pozicija. Pirma, kaltinamosios veiksmai jau yra įvertinti baudžiamąja prasme, jos nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Vien B. M. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu, įvertinus anksčiau aptartą jos asmenybę ir kitas aplinkybes, neleidžia teigti, kad kaltinamoji yra linkusi pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Antra, teismas savarankiškai sprendžia, ar asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Šiame kontekste pasakytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra asmens reabilitavimas.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios vyrą A. M., su kuriuo kaltinamoji kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, pasitiki vienas kitu, šeimoje sprendžia visus iškilusius klausimus kartu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad B. M. su vyru sieja artimi ryšiai. A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra žmonai autoritetas, jis padeda žmonai, kuri klauso jo patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. M. dirba UAB „M.“ (1 t., b. l. 143–144), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 145), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs (1 t., b. l. 147). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas B. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką B. M., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Vėlgi teismas nepritaria nukentėjusiųjų atstovo pozicijai, kad A. M. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Nors galimas laiduotojas anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau negalima pripažinti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra itin šiurkštus (greičio viršijimas 21 km/h, nei leistina). Be to, A. M. sumokėjo paskirtą baudą, o tai rodo, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą. BK 40 straipsnis nedraudžia teismui atleisti kaltininką perduodant jį laiduotojo, kuris anksčiau yra baustas administracine tvarka, atsakomybei. Dėl galimo laiduotojo patikimumo būtina, be kita ko, atsižvelgti, kiek ir už kokius administracinius nusižengimus asmuo trauktas administracinėn atsakomybėn. Vienkartinis patraukimas administracinėn atsakomybėn nelaikytinas itin neigiamai galimo laiduotojo asmenybę apibūdinančia aplinkybe, kuri rodo, kad toks asmuo nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, B. M., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Priešingai, nei prašė prokuroras baigiamojoje byloje, teismas, įvertinęs B. M. padarytos nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios anksčiau aptartą asmenybę, nenustatė teisinio pagrindo skirti ilgesnį – 2 metų – laidavimo terminą.
Teismas, taip pat atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios anksčiau aptartą asmenybę (anksčiau nebausta administracine tvarka už panašius ar šiurkščius KET pažeidimus, nors turi didelį vairavimo stažą), nemano, kad laidavimo paskirtis nebus pasiekta nepaskyrus užstato. BK 40 straipsnis nereglamentuoja, kokiais atvejais asmenį, atleidžiant pagal laidavimą, būtina skirti užstatą, o kokiais atvejais – ne. Tai palikta teismo prerogatyvai. Nukentėjusiųjų atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai dėl užstato skyrimo yra susiję išskirtinai su B. M. veiksmais nagrinėjamo įvykio metu, tačiau to dėl anksčiau išvardytų aplinkybių nepakanka pripažinti, kad šiuo atveju būtina skirti užstatą. Vien nukentėjusiųjų atstovo pozicija dėl užstato skyrimo kaltinamajai teismo neįpareigoja.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė B. M. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 1 metams; 2) 20 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).
Teismas neturi pagrindo teigti, kad B. M. sistemingai pažeidinėja KET, nes, kaip minėta, ji buvo anksčiau bausta administracine tvarka du kartus už nešiurkščius administracinius nusižengimus (automobilio pastatymas neleistinoje vietoje (1 t., b. l. 83). Kita vertus, teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad B. M. šiurkščiai pažeidė KET. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamoji, bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodama automobilį VW Touareg, iš Ąžuolyno g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Viršuliškių g. kryptimi, antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios krypties pirmą eismo juostą, taip sudarydama kliūtį, prieš šia eismo juosta važiavusį autobusą Scania. Dėl šios priežasties autobuso vairuotojas, siekdamas išvengti transporto priemonių susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti autobusą, o autobuso salone nugriuvo keleivė L. G. Teismas pastebi, kad B. M. savo automobiliu sudarė kliūtį ne kitam lengvajam automobiliui, o visuomeninio transporto priemonei, kuria važiuoja ir labiau pažeidžiami asmenys (nepilnamečiai (iš vaizdo įrašo matyti, kad šiuo atveju autobuse buvo ir nepilnamečių), senyvo amžiaus žmonės ir kt.). Be to, visuomeninio transporto priemonėse važiuoja paprastai daugiau žmonių, nei lengvajame automobilyje, juolab nagrinėjamas įvykis įvyko dienos metu, kai viešuoju transportu paprastai naudojasi daugiau žmonių. Autobuse (troleibuse) paprastai taip pat nėra jokių apsaugos priemonių (pavyzdžiui, saugos diržų), kurios apsaugotų keleivius nuo galimų traumų eismo įvykio metu. Todėl B. M. veiksmai, kai ji, pažeisdama KET, sudarė kliūtį važiavusiam autobusui, didina kaltinamosios padarytų veiksmų pavojingumą, nes tik dėl atsitiktinumo dėl jos veiksmų neatsirado neigiamų pasekmių sveikatai kitiems asmenims. Be to, kaip minėta, kaltinamoji darė manevrą į sankryžą iš eismo juostos, neskirtos sukti į dešinę. Važiuodami per sankryžas vairuotojai turi būti itin atidūs, nes būtina daryti atitinkamus manevrus, būti itin atidiems dėl kitų eismo dalyvių daromų veiksmų. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių B. M. turėjo staiga daryti manevrą sankryžoje į dešinę iš antros eismo juostos, iš kurios to daryti negalima. Kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad ji tik paskutinę sekundę pastebėjo, jog važiuojant antra eismo juosta draudžiama sukti į dešinę. Taigi kaltinamoji nebuvo pakankamai atidi stebėdama eismo įvykio sąlygas. B. M. turėjo galimybę sustabdyti savo transporto priemonę ir palaukti, kol pravažiuos pirma eismo juosta važiavęs autobusas, tačiau ji nedarė to. Priešingai, ji savo manevru užkirto kelią viešojo transporto priemonei (pastebėtina, kad B. M. vairuojamu automobiliu sudarė kliūtį itin nedideliu atstumu prieš autobuso priekį). Tai rodo kaltinamosios didelį neatsakingumą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad B. M. itin staiga darė aptariamą manevrą, o autobuso vairuotojas, tik turėdamas greitą reakciją, sustabdė vairuojamą transporto priemonę, taip išvengė susidūrimo; kaltinamoji, darydama manevrą ir po to, nestabdė automobilio. Akivaizdu, kad nors transporto priemonės nesusidūrė, tačiau kaltinamoji savo veiksmais sukėlė avarinės situacijos pavojų. B. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji manė, jog autobusas važiuoja lėčiau ir spės jį aplenkti, todėl pasuko į dešinę iš antros eismo juostos. Prieš darydama manevrą, nebuvo aplenkusi autobuso. Taigi, remiantis tokiais kaltinamosios parodymais, ji turėjo bent šiek tiek padidinti greitį, kad aplenktų pirma eismo juosta važiavusį autobusą, be to, visiškai nevertino, kad ji gali daryti kokį nors pavojų visuomeniniam transportui. Tai rodo padidintą kaltinamosios veiksmų pavojingumą ir neatsakingumą vairuojant transporto priemonę. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju B. M. veiksmai laikytini pavojingu vairavimu.
Anksčiau aptartas B. M. veiksmų pobūdis, nagrinėjamo įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. M. šiurkščiai pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus (pastebėtina, kad šiuo atveju kaltinamoji pažeidė du KET punktus). Todėl yra teisinis pagrindas jai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinamajai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbo funkcijas, taip pat nuvežti vaikus į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės savaime nesudaro teisinio pagrindo netaikyti B. M. aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pastebėtina, kad kaltinamoji dirba toje pačioje bendrovėje (UAB „M.“), kurios direktorius yra sutuoktinio tėvas. Todėl abejotina, ar kaltinamajai netekus teisės vairuoti transporto priemones, sutuoktinio tėvas iš karto priims sprendimą atleisti B. M. iš darbo. Be to, iš kaltinamosios charakteristikos matyti, kad jos darbo funkcijos yra: 1) rengti įmonės dokumentus ir atsakyti už jų tvarkymą; 2) perduoti vadovo nurodymus kitiems darbuotojams ir prižiūrėti jų vykdymo eigą; 3) komunikuoti su klientais, atstovauti įstaigos interesams; 4) registruoti gautus laiškus ir dokumentus, paskirstyti juos atsakingiems asmenims; 5) rūpintis kanceliarinėmis ir kitomis darbo priemonėmis (1 t., b. l. 140). Akivaizdu, kad didžiajai daliai B. M. funkcijų atlikti teisė vairuoti transporto priemones apskritai nėra reikalinga, dalį jų galima atlikti net nuotoliniu būdu. Jei B. M. būtų atleista iš darbo, jai nėra uždrausta susirasti kito darbo, nesusijusio su poreikiu vairuoti transporto priemones, juolab ši specialioji teisė nėra atimama neterminuotai. Kaip minėta, kaltinamoji turi sutuoktinį, kuris gali pasirūpinti vaikų vežimu į (duomenys neskelbtini). Jis, kaip šeimos narys, dirbdamas tėvo vadovaujamoje bendrovėje, gali susiderinti darbo laiką taip, kad būtų pasirūpinta vaikų poreikiais. Įvertinus visas aplinkybes, B. M. privatus interesas turėti teisę vairuoti transporto priemones negali būti iškeltas aukščiau už visuomenės interesą tinkamai įvertinti kaltinamosios elgesį ir pritaikyti jai atitinkamo poveikio priemonę.
BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Teismas, atsižvelgęs į B. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, anksčiau aptartą asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, nustato kaltinamajai uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam – 1 metų – terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė paskirti B. M. 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau nepateikė jokių konkrečių motyvų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į B. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, jos kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, šiuo atveju skirti papildomai dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) nėra tikslinga.
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusiosios A. G.-P. ir G. V. pareiškė civilinius ieškinius dėl 8500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kiekvienai iš nukentėjusiųjų) iš civilinio atsakovo AAS „B.“ filialo Lietuvoje bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kaltinamosios B. M. (1 t., b. l. 161–164, 167–170).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusioji G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civiliniame ieškinyje nurodyta suma yra pakankamai nedidelė, palyginus su tuo, ką ji patyrė: žiaurų psichologinį šoką, nukentėjo jos emocinė ir psichinė sveikata. Išgyvenimai buvo intensyvūs, neįmanoma išmatuoti, kokia tai buvo kančia. Su motina visą gyvenimą gyveno viename bute, dalinosi džiaugsmais, vedė bendrą ūkį. Motina niekada nesiskundė sveikata, vedė sveiką gyvenimo būdą, daug skaitė, buvo panaši į sveiką žmogų. Žinodavo, kur ji išeina ir kada turi grįžti. Birželio 17 d. motina negrįžo, iš pradžių nieko blogo nemanė, nes prieš savaitę motina planavo aplankyti seserį, todėl buvo kilusi tokia mintis, kad ji išvyko pas seserį. Būdavo, kad motina ryte grįždavo, tačiau birželio 18 d. jos nebuvo. Tuomet jai kilo panika, kodėl motina negrįžo, ar ji tikrai pas tetą. Telefono L. G. nepasiėmė, todėl negalėjo jai prisiskambinti. Skambino motinos seseriai. Stresas ir panika didėjo. Kai neprisiskambino tetai, bandė ieškoti per motinos draugę, klausė, ar motina buvo pas ją svečiuose, bet ji paneigė tai. Tada nusprendė skambinti policijai ir pranešti apie dingusį žmogų. Birželio 19 d. sužinojo, kad motina po autoįvykio paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai lūžo koja. Iš karto po to su seserimi nuvažiavo į ligoninę, atsimena, kad seseriai sunkiai sekėsi vairuoti dėl patirto šoko. Prie ligoninės durų buvo nurodyta, kad dėl griežto karantino lankyti pacientų negalima. Galvojo, kaip susisiekti, pradėjo ieškoti ligoninės personalo, kad galėtų sužinoti, kur ji guli. Sužinojo, kad jai sulaužytas dešinys šlaunikaulis. Po tam tikro laiko perdavė daiktus, įdėjo mobilųjį telefoną. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdo motinos balsą. Įvykio aiškintis nenorėjo, matė, kad motina buvo silpna, nenorėjo jos kankinti, kad visą tai prisimintų. Pokalbio metu motina papasakojo, kad ji nurodė policijai, kad jie surastų jos vaikus ir papasakotų apie įvykį, kadangi ji turėjo užsirašiusi jų telefonų kontaktus ant lapelio. Ji išgyveno baisiausias mintis, galvoje buvo baisi sumaištis. Iš pradžių galvojo, kad gal ji nuskendo, nes mėgdavo eiti maudytis į (duomenys neskelbtini) ežerą. Galvojo, ar ji gyva, ar kankinasi, kilo baisiausios mintys. Kasdieniai skambučiai į ligoninę tęsėsi, nes negalėjo susisiekti su motina, jau buvo prasidėjęs (duomenys neskelbtini), ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini). Visas dienas praleido šalia ligoninės, kad nors taip ją palaikytų, kadangi dėl karantino negalėjo jos aplankyti. Paskambinusi ligoninės personalui paklausė, kokiu būdu galima aplankyti senyvą pacientę, galiausiai prisiskambino (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai, prašė, kad ji leistų pamatyti motiną, ji nesutiko, bet ji vis prašė, kol sutiko. Gavusi leidimą, (duomenys neskelbtini) atvyko į ligoninę, pateko į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kai pamatė motiną, patyrė tokį šoką, kad manė, kad praras sąmonę, aptemo akyse, kojos nelaikė, todėl gydytojai pasiūlė atsisėsti. Matė motinos iškankintą veidą ir kūną, skausmas buvo neįmanomas. Išėjus iš (duomenys neskelbtini), kančia prasiveržė riksmu, ji su seserimi ilgai verkė ligoninės koridoriuje. Kai teko išvažiuoti iš ligoninės teritorijos, sesuo negalėjo vairuoti, todėl prašė jos vyro, kad jis pasiimtų jas. Prieš tai dar buvo išgėrus (duomenys neskelbtini) vaistų, nes buvo nežmoniškai sunku pamatyti motiną. Ji buvo išsekusi, prijungta prie vamzdelių, tas vaizdas ją persekioja ir dieną, ir naktį. G. V. meldė stebuklo, kad gal gydytojai padarys viską, kad ji išgyventų. Prašė išankstinio leidimo aplankyti motiną, nes per savaitę buvo galima aplankyti tik kartą. (Duomenys neskelbtini) savaitę (duomenys neskelbtini), praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms, motina mirė. Šiuo metu dar atsimena tą klaikią mintį, kad nori išeiti paskui motiną, nes to neištvers. Ji įsitikinusi, kad jei ne tas įvykis, motina būtų gyva, nes jos birželio 16 d. dar kepė pyragus. Ji nebuvo gulintis ligonis, niekada nekvietė greitosios pagalbos, jos gyveno gražų gyvenimą, motina visada vartojo žoleles, buvo nusistačiusi prieš vaistus, todėl liga neprogresavo taip sparčiai. Ji yra įsitikinusi, kad dėl šio įvykio taip atsitiko. Kai žmonės slaugo tėvus, jie supranta, laukia, prisipratina prie minties, kad gali netekti, o čia buvo šokas iš giedro dangaus, išgyvenimai dar didesni. Jai ši suma yra absoliučiai adekvati.
Motina daugiau jokių operacijų nėra turėjusi, gyveno pilnavertį sveiką gyvenimą. Užsikrėtė būtent (duomenys neskelbtini) metu, nes daugiau jokių įvykių nebuvo, taip mano ir gydytoja. Po daug metų sužinojo apie ligą, nežinojo apie ją, nes jautėsi sveika. Tuo metu nebuvo žinoma, kad yra toks virusas, nedarydavo tyrimų dėl jo. Apie šią ligą ji išgirdo (duomenys neskelbtini) m. ir pasiūlė kreiptis į gydytojus, kad pradėtų gydymą, nes jis labai sudėtingas. Motina atsisakė jo, sakė, kad tai – ilgas procesas, ji gydėsi žolelėmis, tuo tikėjo, buvo sveikuolė. Tai buvo jos sprendimas nevartoti cheminių vaistų, sakė, kad liga nepagydoma, ji lėtinė ir ilgalaikė. Nebuvo pas ją (duomenys neskelbtini), ji būtų apie tai pasakiusi. Iki to laiko net nežinojo, kad turi tą ligą, joms buvo šokas, kad jos tiek metų nežinojo, pagal jos elgesį, aktyvumą, sveiką gyvenimo būdą, maudynes ir t. t. Ji nuo Šv. Velykų grūdindavosi, maudėsi ežere. Ji pakankamai gerai jautėsi, anksti išėjo į pensiją, džiaugėsi, kad gali rūpintis savo sveikata.
Neturtinę žalą sieja su košmariškais išgyvenimais, kurie liks visam gyvenimui, tai yra motina, vienintelis žmogus. Suma svarbi. Principinė suma ta, kokią pateikė. Gyveno su motina, buvo labiau susieta, tai buvo jų kasdienis gyvenimas, viskuo dalijimasis. Sesuo pas motiną atvažiuodavo pakankamai dažnai, tiek, kiek galėdavo iki karantino, ne tik per šventes. Per mėnesį kartą ar du kartus atvykdavo, viskas priklausė nuo jos darbo grafiko.
Pirmiausia manė, kad motina važiuos aplankyti sesers, galvojo, kad ji (duomenys neskelbtini), bet po paros ji visada grįždavo. Kai birželio 18 d. ji negrįžo, puolė skambinti tetai, nes prasidėjo panika. Daugiau akcentuoja birželio 18 d., kai kilo įtampa. Teta neatsiliepė, nes ji senyvo amžiaus, ne visada pakelia ragelį. Galvojo, kad pirma pradės ieškoti artimoje aplinkoje. Kai nepasitvirtino, ieškojo ir skambino į policiją, nes tai ne pirmas kartas, kai ji išvažiuodavo, žinodavo kur ji yra, ji visada sugrįždavo. Atsikėlė ir jos namuose jau nebuvo, telefonas liko namuose, negalėjo jai prisiskambinti ir paklausti.
Ji kreipėsi į medikus, buvo paskirti vaistai. Išgyvenimai buvo didesni, ji tiek įvertino, jei nebūtų karantino sklandžiau viskas būtų, bet taip viskas susidėjo. Kaltinamosios elgesys buvo neatsakingas, reikėjo atsargiau vairuoti, žmonės ligoninėse gali apsikrėsti virusu, gali ištikti mirtis, reikia atsargesnei būti. Ji įsitikinusi, kad įvykis sukėlė mirtį ir motina dar ilgai būtų gyvenusi, ji nepatirtų tokio šoko, nes viskas buvo netikėtai, ji buvo šoko būsenoje, patyrė psichologinę traumą, tam nebuvo pasiruošta, sutrikdytas gyvenimas visomis prasmėmis. Ji vartojo (duomenys neskelbtini) vaistus, (duomenys neskelbtini) neturi, anksčiau jokių vaistų nevartodavo. Iki šiol vartoja vaistus „(duomenys neskelbtini)“. Dėl karantino gyvai negali susitikti su (duomenys neskelbtini), mano, kad vertė nėra didelė. Kai baigsis vaistai, reikės recepto, tada ji kreipsis į gydytoją. Šimtu procentu jaučia pasekmes, sumažėjo darbingumas, ji dirba su (duomenys neskelbtini), dėl to jai be galo sudėtinga neparodyti jiems to, ką ji išgyvena, tai asmeniniai žmogaus išgyvenimai. Nėra dienos kada ji neverktų. Ji su motina gyveno viename bute.
Nukentėjusioji A. G.-P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sulaukusi sesers skambučio nuvažiavo pas ją, ją apėmė įtampa, panika, nervinis drebulys, stresas, galvoje buvo sumaištis. Apie (duomenys neskelbtini) metų gydėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo tokia, kad (duomenys neskelbtini) tik porą kartų. Metus gyveno be vaistų, tačiau po šio košmaro viskas grįžo su trenksmu, vaistų dozės didinamos. Paskambinusi ją gydžiusiam gydytojui papasakojo aplinkybes ir jis išrašė vaistų. Taip pat jai reikėjo eiti į darbą tomis dienoms, todėl paskambino vadovei, papasakojo kokia situacija ir ji ją paleido tą dieną, nuėmė nuo (duomenys neskelbtini). Tai tęsiasi iki dabar, be vaistų ji išgyventi negali, sesuo irgi kreipėsi į (duomenys neskelbtini), bet į įprastinį gyvenimą grįžti be vaistų neįmanoma, jei ji negali vairuoti, rūpintis vaiku. Negalėjo nueiti į parduotuvę apsipirkti, visus buities darbus darė vyras, jos kaip žmogaus nebuvo likę. Dukra labai norėjo aplankyti močiutę, bet pasakius, kad nepavyks, jai buvo labai blogai, vaikui prasidėjo isterija, tai apsunkino jos išgyvenimą, net nusprendė vaikui duoti savo (duomenys neskelbtini) vaistų. Mano, kad jų skausmas būtų palengvintas, jei vairuotoja būtų nuoširdžiai pasirūpinusi, tai atrodė nežmoniška, juk čia žmogus, kodėl ji jų neieškojo, kodėl nepasakė, neklausė kaip susiklostė situacija. Būtų sušvelninę jų skausmą, jei ji būtų parodžiusi iniciatyvą.
Ji atvažiavo į motinos butą, pradėjo skambinti. Planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), gal ten jos ieškoti, ketino pačios eiti į tas vietas, kur ji lankėsi (ji (duomenys neskelbtini) ežere maudydavosi, eidavo į biblioteką), paskui nusprendė, kad reikalinga policijos pagalba. Atvažiavo policija, pradėjo motinos ieškoti, jų būsena buvo prasta, dėl to jautėsi kaltos, bet ne jos buvo kaltos, kad motina atsidūrė ligoninėje. Kai sužinojo, kad motina ligoninėje, sėdėjo ant laiptų apsikabinusios kelius, lingavo ir žiūrėjo į langus, kad ji pajustų, kad nors po langais jos slankioja. Kai pateko į (duomenys neskelbtini), pamatė klaikų vaizdą, nematė motinos gulėjusios patale, ji buvo senyvo amžiaus, bet niekada negulėdavo patale, pirmą kartą ją pamatė bejėgę. Jai buvo uždėtas deguonies aparatas, buvo sunku kalbėti, sakė jai, kad džiaugėsi, kad ją rado. Iki tol buvo nežinia, chaosas galvoje, kaip viskas bus, kaip baigsis, jai buvo be galo sunku tomis dienomis, o kai sužinojo, kad motinai pablogėjo, prasidėjo vaistai, klajojimai kažkokie, neadekvatūs veiksmai, šalinimasis bet kokių žmonių, klausimų, buvo dideli išgyvenimai. Nesutinka mažinti civilinio ieškinio sumos. Nėra masto, kuris galėtų išmatuoti jų išgyvenimus. Tai adekvati suma. Skausmas buvo nepakeliamas, nežino, kodėl tokia suma.
Su motina matydavosi dažnai, ji turėjo anūkę, buvo vienintelė jų šeimoje, leisdavo laiką, nes močiutė labai mylėjo anūkę, labai rūpinosi ja. Per mėnesį kartą tikrai matėsi, savaitgaliais dirbo, kai susiplanuodavo, nuvažiuodavo. Su motina matėsi iki karantino, 2020 m. Abiejų vienodas ryšis buvo su motina. Sutiktų priimti kaltinamosios atsiprašymą. Telefonu palaikė ryšį su motina. Važiuodavo prie durų pasišnekėti. Per porą savaičių kartą važiuodavo pasikalbėti su motina. Labai stiprią įtaką padarė šis įvykis, ji negali išsikapstyti, jai (duomenys neskelbtini), liūdesys, visas kūno aktyvumas sumažėjęs. Paskirti stiprūs vaistai, kuriuos geria kiekvieną dieną, (duomenys neskelbtini) ir kitus vaistus, tai peraugo į (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną geria (duomenys neskelbtini), ryte (duomenys neskelbtini), vakare (duomenys neskelbtini), ji nebendrauja su vyru, su vaiku, yra nukentėjęs šeimos bendravimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikoma, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, o teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tokie ribojimai nėra absoliutūs ir tam tikrais išimtiniais atvejais neturtinė žala gali būti priteisiama asmeniui, kuris tiesiogiai nenukentėjo nuo nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2011, Nr. 2K-55/2013, Nr. 2K-270/2014).
Be to, teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra tokios: 1) kaltinamojo padaryta nusikalstama veika; 2) nukentėjusiajam atsiradusi žala (turtinė ar neturtinė); ir 3) priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamoje byloje B. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad savo neteisėtais veiksmais sukėlė L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Anksčiau aptartais motyvais teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios mirties. Taigi nukentėjusiųjų G. V. ir A. G.-P. civilinių ieškinių pagrįstumas vertinamas būtent dėl B. M. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl kaltinamosios veiksmų L. G. lūžo dešinio šlaunikaulio kaklas. Akivaizdu, kad sveikata buvo sutrikdyta L. G., jai buvo padaryta asmeninė žala. B. M. nusikalstama veika tiesiogiai nebuvo kėsintasi į nukentėjusiųjų G. V. ir A. G.-P. sveikatą ar kitas saugomas vertybes. Kaip minėta, pagal teismų praktiką teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Nukentėjusiosios G. V. ir A. G.-P. bylą nagrinėjant teisme detaliai papasakojo patirtus išgyvenimus. Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste pastebėtina, kad nukentėjusiosios G. V. ir A. G.-P. itin akcentavo išgyvenimus, kai nežinojo, kur yra jų motina, kai jos nebuvo įleistos aplankyti motinos, taip pat dėl motinos mirties, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės tiesiogiai nėra susijusios su B. M. padaryta nusikalstama veika. Pirma, pati G. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad policija, nors ir jų motinos prašymu, neinformavo dukrų apie motinos buvimo vietą. Antra, nukentėjusiosios nebuvo įleistos lankyti motiną (leista retai lankyti ją) į ligoninę ligoninės darbuotojų sprendimu. Akivaizdu, kad B. M. nėra susijusi su trečiųjų asmenų veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiosioms dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Trečia, kaip minėta, nukentėjusiųjų motinos mirtis apskritai nepatenka į B. M. padarytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl tai neįeina į civilinių ieškinių nagrinėjimo ribas, o G. V. ir A. G.-P. didžioji dalis teiginių dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra susiję būtent su jų motinos mirtimi. Nukentėjusiųjų atstovas baigiamojo kalboje taip pat akcentavo nukentėjusiųjų motinos lankymo apribojimus ligoninėje dėl viruso COVID-19. Pažymėtina, kad vien neįprasta šalyje padėtis, atitinkamų institucijų darbo apribojimai, visiškai nepriklausantys nuo atskiro asmens (šiuo atveju B. M.) valios, savaime negali būti pagrindu, didinančiu asmens civilinės atsakomybės laipsnį, ir, priešingai, pagrindu, sudarančiu priteisti didesnę patirtą žalą.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, civilinis atsakovas AAS „B.“ filialas Lietuvoje iš tiesų išmokėjo nukentėjusiosioms po 1500 Eur neturinės žalos, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tenkinti visiškai ar iš dalies nukentėjusiųjų civilinių ieškinių. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) turi teisę, o ne pareigą atlyginti tretiesiems asmenims neturtinę žalą ir nustatyti jos dydį. Teismas nenustatė ypatingų aplinkybių priteisti papildomai nukentėjusiosioms G. V. ir A. G.-P. už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl jų motinos L. G. patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, atmeta nukentėjusiųjų G. V. ir A. G.-P. civilinius ieškinius.
VI. Kiti klausimai
A. G.-P. ir G. V. civiliniuose ieškiniuose taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamosios B. M.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G.-P. sumokėjo 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 117–122, 125–126). Bylą nagrinėjant teisme, ta pati nukentėjusioji sumokėjo 25 Eur, o kita nukentėjusioji G. V. sumokėjo 450 Eur (225 Eur – už A. G.-P., tačiau, teismo manymu, išlaidas patiria būtent tas asmuo, kuris sumoka pinigus už teisines paslaugas) advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 58, 61, 64–65).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Tokios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, byla yra nedidelės apimties (du tomai, viena kaltinamoji, viena nusikalstama veika), nebuvo atliekamas ilgai trunkantis įrodymų tyrimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiųjų advokatas parengė civilinius ieškinius byloje, kurie buvo atmesti, taip pat pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, tačiau toks prašymas taip pat atmestas.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mažina priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisia iš B. M. nukentėjusiosioms A. G.-P. ir G. V. po 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vaizdo įrašą, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Kaltinamajai kardomosios priemonės netaikytos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
B. M., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti B. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Nukentėjusiųjų A. G.-P. ir G. V. civilinius ieškinius, pareikštus byloje, atmesti.
Iš B. M. priteisti nukentėjusiajai A. G.-P. 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti ir nukentėjusiajai G. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vaizdo įrašą, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti B. M. ir A. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti B. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.