Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
1A-405-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23716-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
Civilinis ieškovas
A. G.-P., G. V.
Nukentėjusysis
A. G.-P., G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23716-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.9.2.; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo B. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendžiu B. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. G.-P. ir G. V. civiliniai ieškiniai atmesti. Iš B. M. nukentėjusiajai A. G.-P. priteista 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajai G. V. priteista 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. B. M. 2020 m. birželio 17 d. apie 14 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiuodama Ąžuolyno g. sankryžos su Viršuliškių g. link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimą, nustatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, nustatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, prieš persirikiuodama, ji neįsitikino, kad jos veiksmai bus saugūs ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, sudarydama kliūtį iš Ąžuolyno g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti sankryžos su Viršuliškių g. kryptimi, antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios krypties pirmą eismo juostą nesaugiu atstumu prieš šia eismo juosta važiavusį autobusą „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais privertė autobuso vairuotoją V. G., siekiantį išvengti transporto priemonių susidūrimo, intensyviai stabdyti vairuojamą autobusą, dėl to autobuso salone nugriuvo ir nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus patyrė keleivė L. G.. Šiais veiksmais B. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu B. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde B. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį, panaikinant jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes paskyrė aiškiai per griežtą ir tinkamai neindividualizuotą baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausdamas 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, nes ji šiurkščiai pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus. Nurodo, kad yra drausminga vairuotoja ir šioje byloje nustatyti KET pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais, nes ji tokiu būdu KET pažeidė pirmą kartą, o teisė vairuoti transporto priemones jai nebuvo apribota. Veikos padarymo metu ji nebuvo apsvaigusi, be kita ko, nenustatyta, kad ji būtų viršijusi leistiną greitį ar kitaip šiurkščiai pažeidusi KET. Nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio, jo metu buvo nesunkiai sužalota asmens sveikata, todėl nėra pagrindo jai uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones. Skunde nurodoma, kad, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tuo, jog KET pažeistos šiurkščiai, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitas B. M. charakterizuojančias teismo nustatytas aplinkybes, kas sudaro pagrindą pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

3.2. Pasak apeliantės, klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo svarstomas individualiai, atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), o pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonė turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Akcentuoja, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigoja teismus atkreipti dėmesį į kaltininko asmenybės požymius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu bei po nusikaltimo padarymo.

3.3. Be kita ko, nurodo, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra formuluojamas kaip imperatyvus. Svarstant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šiuo gi atveju nurodytos B. M. apibūdinančios aplinkybės ir tai, kad ji po nusikalstamos veikos padarymo nėra padariusi nei vieno administracinio pažeidimo, o praeityje nebausta už šiurkščius pažeidimus, patvirtina, kad ji nėra linkusi pažeidinėti KET, o baudžiamojo poveikio priemonė jai paskirta nepagrįstai.

3.4. Pasak apeliantės, teismas nepakankamai atsižvelgė į vairavimo teisės reikalingumą užtikrinant jos darbines bei šeimines pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore dirba nuo 2009 m., o, uždraudus jai naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, ji negalės atlikti darbo sutartyje numatytų pareigų. Tiesioginių pareigų vykdymui ji naudojasi įmonės automobiliu, todėl transporto priemonės vairavimas neatsiejamas nuo jos darbinių pareigų. Priešingai nei nurodė teismas, nepaisant giminystės ryšių su įmonės direktoriumi, netekusi teisės vairuoti transporto priemones, ji bus atleista, dėl ko neišvengiamai pablogės jos šeimos turtinė padėtis. Be kita ko, teisė vairuoti transporto priemones jai taip pat būtina šeimos poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti vaikų saugumą bei ugdymą, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones B. M. negalės tinkamai pasirūpinti vaikų pristatymu į mokyklą, dėl ko nukentės su šia byla visiškai nesusijusių vaikų interesai.

3.5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei į tai, kad tokiu būdu nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, dėl padaryto gailisi, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, augina du mažamečius vaikus, praeityje neteista bei nebausta už panašaus pobūdžio KET pažeidimus, taip pat į tai, kad labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, apeliantė mano, kad netikslinga ir neproporcinga šioje baudžiamojoje byloje jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, o bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

B. M. apeliacinis skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliantė B. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

7. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas B. M. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones vieneriems metus (BK 68 straipsnis), tačiau neskyrė kitos prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, vertindamas, kad nėra tikslinga skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiant į B. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, jos kaltės formą, ir asmenybę.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-2K-372-693/2018).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog B. M. sistemingai pažeidinėja KET, tačiau vertino, kad ji šiurkščiai pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus, atsižvelgiant į jos veiksmų pobūdį, nagrinėjamo įvykio aplinkybes (tą detaliai nuosprendyje aptarė) ir nusprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą minimaliam 1 metų laikotarpiui, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. M. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Neatsargūs B. M. veiksmai, jai vairuojant transporto priemonę ir pažeidžiant KET 101 ir 104 punktų reikalavimus, kai prieš persirikiuodama, ji neįsitikino, kad jos veiksmai bus saugūs ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, sudarydama kliūtį iš antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios krypties pirmą eismo juostą nesaugiu atstumu prieš šia eismo juosta važiavusį autobusą „Scania“, tokiais veiksmais priversdama autobuso vairuotoją intensyviai stabdyti vairuojamą autobusą, pripažintini šiurkščiais KET pažeidimais. Dėl tokių B. M. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta autobuso keleivės, kuri salone nugriuvo, sveikata.

13. Be kita ko, B. M. nebuvo pakankamai atidi stebėdama eismo sąlygas, kadangi ji darė manevrą į sankryžą iš eismo juostos, neskirtos sukti į dešinę ir vairuojamu automobiliu sudarė kliūtį itin nedideliu atstumu prieš autobuso priekį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie jos veiksmai rodo ir didelį jos neatsakingumą, tuo labiau, kad apeliantė įvykio metu automobilyje buvo ne viena, o vežė mažametį vaiką ir, kaip pati pripažino apklausiama pirmosios instancijos teisme, suvokė vairuojanti pavojingai. Todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jai netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nepagrįstas. Pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padės pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrins visuomenės saugumą.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamoji byla B. M. atžvilgiu yra nutraukta, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir yra perduota laiduotojo A. M. atsakomybei 1 metų laidavimo terminui, taigi ji nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių.

15. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad B. M. teisiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, augina du mažamečius vaikus, praeityje neteista, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo padariusi šiurkščių nusižengimų, o nuo nagrinėjamo įvykio nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo, nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Be kita ko, B. M. turi vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus.

16. B. M. netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės taikymą argumentuoja ir tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga darbe, ir prie apeliacinio skundo pateikė darbdavio pranešimą, kuriame nurodoma, kad ji dirba administratore ir atlikdama darbo funkcijas rengia ir tvarko įmonės dokumentus, perduoda nurodymus kitiems darbuotojams ir prižiūri jų vykdymo eigą, komunikuoja su klientais, atstovauja įmonės interesams, registruoja dokumentus ir laiškus, atsako už direktoriaus nurodymų ir laiškų paskirstymą atsakingiems asmenims, rūpinasi darbo priemonėmis. Šios B. M. darbo funkcijos yra nurodytos ir jos darbuotojo charakteristikoje (t. 1, b. l. 140), kurią įvertinęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad didžiajai daliai funkcijų atlikti teisė vairuoti transporto priemones apskritai nėra reikalinga, dalį jų galima atlikti nuotoliniu būdu. Nors B. M. darbdavys pranešime nurodo, kad automobilis jai yra reikalingas nuvykimui pas klientus dėl sutarčių sąlygų suderinimo bei užtikrinti kitų darbuotojų pareigų atlikimą darbo objektuose, tačiau teismui nepateikta duomenų, kodėl B. M. negali dirbti nuotoliniu būdu, bendraujant su klientais ir įmonės darbuotojais, todėl, teisėjų kolegijos manymu, apeliaciniame skunde pateikiami duomenys neleidžia daryti išvados, jog netekus specialiosios teisės ji praras savo darbą ir pragyvenimo šaltinį. Pastebėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016 ir kt.).

17. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nepateikta aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti B. M. yra būtina vežant mažamečius vaikus į darželį, nesudaro pagrindo panaikinti jai paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams vykdyti, darbo funkcijoms atlikti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę ar ją naikinti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. B. M. šiurkščiai pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus, jos veiksmų vertinti kitaip nėra pagrindo.

18. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Kiti apeliantės argumentai: gyvenamoji vieta, esanti 1,3 km atstumu nuo visuomeninio transporto stotelės, šeimos poreikių tenkinimas, vyro darbo pobūdis, nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą.???

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad B. M. be baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – iš esmės nėra paskirta jokių kitokių suvaržymų, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra minimalus, taip pat tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, apeliantės asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad skunde nurodytais motyvais keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – yra per griežta ar kaip kitaip neproporcinga ir neadekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam byla nutraukta, B. M. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė