Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gimimo įrašo pakeitimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo (institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Iškovė J. J. (buvusi Telnienė)* kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

- pripažinti, kad atsakovas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir įrašyti vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą – „tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)

- nustatyti nepilnamečių vaikų M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)

- nustatyti atsakovo V. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. T. ir K. D. tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį, iš anksto suderinus susitikimų laiką ir vietą;

- priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir K. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną – ieškovę J. J.;

- priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. T. ir K. D. įsiskolinimą – 6100,00 Eur, – už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-01;

- priteisti iš atsakovo V. D. visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. ir jos atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškovės J. J. reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais:

- atsakovas V. D. yra jos – ieškovės – vaikų M.o ir K.ės tėvas. Tiek M.as, tiek K.ė gimė jai būnant santuokoje su V. T., dėl ko vaikų tėvu pagal įstatymą buvo pripažintas jos sutuoktinis – V. T., – tačiau ji – ieškovė – teisme nuginčijo vaikų tėvystę ir vaikų gimimo įrašuose buvo panaikinti įrašai apie tėvą. Mergaitės tėvystę atsakovas V. D. yra pripažinęs ir mergaitės gimimo liudijime atsakovas yra nurodytas jos tėvu, tačiau atsakovas nepripažįsta sūnaus M.o tėvystės, nes abejoja, nėra tikras. Tačiau televizijos pagalba 2016 m. spalį buvo atliktas DNR tyrimas, iš kurio paaiškėjo, kad vis tik atsakovas yra M.o biologinis tėvas;

- atsakovas V. D. paliko juos – ieškovę su vaikais – maždaug po metų nuo M.o gimimo. Nuo to laiko atsakovas visiškai nesidomi jų vaikais, nelanko jų, nesirūpina jais ir neteikia jiems išlaikymo. Net tuo metu, kai atsakovas gyveno kartu su jais, išlaikymo vaikams jis neteikė, vaikais nesirūpino ir prie šeimos ūkio finansiškai neprisidėjo, niekur nedirbo, iš atsitiktinių darbų gautas pajamas išleisdavo alkoholiui, vertė ją skolintis pinigų kredito įstaigose. Dėl šių priežasčių vaikų M.o ir K.ės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja – vaikų motina, – o atsakovui – vaikų tėvui – nustatytina jos siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Iš esmės ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, ji atsakovui netrukdanti ir leidžianti su vaikais bendrauti kada tik atsakovas nori, tačiau atsakovas su vaikais bendrauti nenori, nėra jų lankęs;

- ji – ieškovė – šiuo metu niekur nedirba, viena augina penkis vaikus, gyvena jos tėvams priklausančiame keturių kambarių bute kartu su tėvais ir broliu bei yra tėvų remiama. Jos gaunamos pajamos yra labai mažos šešių asmenų šeimai – maždaug 500,00 Eur per mėnesį – tai socialinė pašalpa (maždaug 240,00 Eur dydžio), išmoka vaikams (maždaug 60,00 Eur dydžio) ir vaikų išlaikymo fondo pinigai (maždaug 200,00 Eur), nes kitų vaikų tėvai taip pat vaikams neteikia išlaikymo – išlaikymą vaikams moka valstybė. M.as ir K.ė yra jauniausi. Sūnui M.ui per mėnesį ji išleidžia pagal išgales maždaug apie 50,00 Eur (maistas, sauskelnės, rūbai), bet vaikui reikia daugiau rūbų, nes jis sparčiai auga, reikia maisto papildų ir vaistų, higienos priemonių, žaislų. Dukrą K.ę jai išlaikyti reikia daugiau pinigų, nes dukra vyresnė, taip pat sparčiai auga, nori gražesnio rūbo, geresnio maisto: dešrelių, sumuštinių, tirštesnės sriubos, žaislų, nes dėl lėlių tenka peštis su seserimis. Mergaitei reikia ir maisto papildų, ir vaistų, ir higienos priemonių. Dukra lanko darželį, už darželį reikia mokėti (maždaug 14,00 Eur per mėnesį), taip pat reikia mokėti ir už renginius darželyje, bet nedaug. Paklausta, ieškovė atsakė, kad abu vaikai yra sveiki, neturi specialių poreikių. Be to, ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji dar turi įsiskolinimų, nes dar gyvendama su atsakovu V. D. ėmė paskolų, išsimokėtinai pirko patalynę. Šiuo metu naujų paskolų ji nėra paėmusi, tvarkosi su senomis;

- atsakovo V. D. turtinė padėtis žymiai geresnė nei jos – vaikų motinos, – todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti daugiau nei ji – po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pats atsakovas paskutinio parengiamojo teismo posėdžio metu prisipažino, jog dirba miške, nelegaliai, gauna gerą darbo užmokestį. Jai telefonu yra gyręsis, kad turi kompiuterį, gali sau leisti nuomotis butą, gražiai rengtis ir skaniai valgyti. Ar atsakovas šiuo metu yra sukūręs šeimą, turi kitų išlaikomų asmenų, nežino. Iš atsakovo vaikams priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį nuo jauniausio vaiko – M.o – gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) , iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016-03-01. Ji – ieškovė – šiek tiek nusileidžia ir neprašo iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dukrai pagal įstatymą, t.y. už visus trejus metus.

A. V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam yra žinoma, nes dalyvavo paskutiniame parengiamajame teismo posėdyje, kur nurodė, jog su jam pareikštu patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka, nes abejoja dėl M.o tėvystės ir yra įsitikinęs, kad K.ė nėra jo dukra. Atsakovas tikino, jog ketina kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, t.y. ketina rūpintis atstovavimu teisme, ginčyti K.ės tėvystę ir teikti teismui rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį. Be to, atsakovas V. D. nurodė, kad jo iniciatyva TV 3 televizija atlikto DNR tyrimą, kuris atsakys, ar vis tik jis yra M.o tėvas. Atsakovas žadėjo šio DNR tyrimo rezultatus pateikti teismui. Deja, nuo pat ieškovės J. J. ieškinio pateikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui dienos (2016-03-01) iki pat šios bylos išnagrinėjimo teisme atsakovas teismui taip ir nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nei televizijos pagalba atlikto DNR tyrimo rezultatų, nei jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (duomenų apie gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį bei vertingą ir/ ar registruotiną kilnojamąjį turtą, darbingumo lygį, jei jis jam nustatytas, šeimyninę padėtį, turimus vaikus, išlaikomus asmenis, skolas ir pan.). Be to, atsakovas V. D. taip ir nepasirūpino atstovavimu, o ir nepateikė teismui įrodymų, jog dėl tokio atstovavimo kreipėsi į kompetentingą instituciją, kuri iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės taip ir nepriėmė sprendimo dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo jam, kas galėjo būti pagrindas atidėti šios bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad apie šią bylą atsakovas V. D. žinojo nuo 2016-03-09, tačiau nebendradarbiavo, vengė atvykti į teismą, už ką jam buvo skirta bauda ir dėl ko jis net kelis kartus į teismą buvo vesdintinas policijos, tačiau į teismą atvyko tik kartą – 2016-10-11, – į paskutinį parengiamąjį teismo posėdį.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė jų tarnybos pateiktą išvadą bei ieškovės J. J. reikalavimus. Paklausta, išvadą teikiančios institucijos atstovė atsakė, kad nuo 2006 m. ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais yra įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, šeima lankoma ir stebima socialinių darbuotojų. Šiuo metu stebima pažanga. Ieškovė stengiasi pagal išgales rūpintis vaikais ir tvarkytis pagal turimas pajamas. Pinigų švaistymas ar nepagrįstas išlaidavimas nepastebėtas. Šeimos turtinė padėtis yra sunki.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės, vaiko gimimo įrašo pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (gimimo liudijimų, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, M. T. gimimo įrašo duomenų, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad:

- ieškovė J. J. augina penkis vaikus: M. N., gim. (duomenys neskelbtini); A. T., gim. (duomenys neskelbtini); M. T., gim. (duomenys neskelbtini); K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini) . Šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame keturių kambarių bute;

- K. D. ir M. T. gimė ieškovei J. J. būnant santuokoje su V. T., dėl ko vaikų tėvu pagal įstatymą buvo pripažintas jos sutuoktinis – V. T., – tačiau ieškovė teisme nuginčijo vaikų tėvystę ir vaikų gimimo įrašuose buvo panaikinti įrašai apie tėvą (Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7459-451/2013 ir 2015-05-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1115-924/2015);

- atsakovas V. D. yra pripažinęs K. D. tėvystę ir mergaitės gimimo įraše bei jos gimimo liudijime atsakovas yra nurodytas jos tėvu;

- M. T. gimimo įraše ir jo gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra.

Nagrinėjamu atveju, spręstinas tik M. T. tėvystės klausimas. A. V. D. taip ir nepateikė teismui priešieškinio dėl K. D. tėvystės nuginčijimo.

Jei vaiko tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.146 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos CPK numatytos įrodymų priemonės (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti).

Šioje byloje, atsakovui V. D. nebendradarbiaujant, teismo medicininė DNR ekspertizė taip ir nebuvo paskirta, tačiau ieškovės J. J. atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė pateikė teismui šalių nurodyto TV 3 televizijos inicijuoto DNR tyrimo rezultatus – EasyDNA Lietuva UAB „Purepro LT“ 2016-10-21 išvadą, – kur nurodyta, jog atlikus genetinius tyrimus, ištyrus pateiktus V. D. ir M. T. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, t.y. tėvystės tikimybė – 99,99999 proc.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant, pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR tyrimo išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas V. D. kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimą. A. V. D. yra pripažinęs 2012 m. gimusios K. D. tėvystę, o 2016-10-11 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas pareiškė, jog pasitiki televizijos inicijuotu DNR tyrimu ir pripažins jo rezultatus dėl 2014 m. gimusio M. T..

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, todėl vaiko gimimo įraše įrašytini duomenys apie tėvą – „tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., 2.18-2.19 str.).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas V. D. jau beveik metus nebegyvena kartu su ieškove J. J. ir jų vaikais, nesirūpina vaikais, nesidomi jais ir jų nelanko, kad vaikai yra mažamečiai ir šiuo metu gyvena su motina – ieškove, – mažamečių K. D. ir M. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina – ieškove J. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.), taip pat nustatytina ieškovės J. J. siūloma atsakovo V. D. bendravimo su vaikais tvarka: kas antrą mėnesio šeštadienį, iš anksto suderinus susitikimų laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194, 3.196 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. M.erialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI – 38,00 Eur**. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą – 300,00 Eur*** (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 str.1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovui V. D. pripažinus mergaitės ir teismui nustačius berniuko tėvystę, atsakovui V. D. atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus – K. D. ir M. T.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. M.erialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė J. J. prašo priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji patenkina tik būtiniausius vaikų poreikius. Sūnui išleidžia maždaug 50,00 Eur, o dukrai – daugiau, tačiau vaikams trūksta maisto, rūbų, maisto papildų ir būtinų vaistų, kai jie suserga. Be to, ieškovė neturi galimybių atnaujinti vaikų žaislų. Vaikai auga ir didėja jų fiziologiniai ir socialiniai poreikiai, o ieškovės turtinė padėtis yra sunki: ji augina dar tris vaikus, šiuo metu nedirba, neturi nekilnojamojo turto, su vaikais glaudžiasi pas savo tėvus (Nekilnojamojo turto registro duomenys, gimimo liudijimai, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas), gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikams, vaikų išlaikymo fondo išmokas ir vienos dukters tėvo teikiamą išlaikymą (pažyma apie pajamas, VTAS pateikti duomenys, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus sprendimai), iš viso: maždaug 500,00 Eur per mėnesį. Ieškovė turi mokėti įsiskolinimus kredito įstaigoms, prisidėti prie būsto išlaikymo ir pasirūpinti savimi. Ieškovės šeimą remią jos tėvai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas V. D. neturi nekilnojamojo turto (Nekilnojamojo turto registro duomenys), taip pat neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (VĮ „Registra“ duomenys), ir negauna legalių pajamų (Sodros duomenys), t.y. niekur oficialiai nedirba ir nėra kada dirbęs, tačiau 2016-10-11 parengiamajame teismo posėdyje ir teismui policijos pateiktame atsakovo 2016-09-15 paaiškinime atsakovas V. D. nurodė, jog dirba miške darbininku, t.y. gauna darbo užmokestį, tačiau teismui atsakovas jo dydžio nenurodė. Be to, atsakovas nepateikė teismui ne tik duomenų apie gaunamas pajamas, bet ir apie savo šeimyninę padėtį, turimus vaikus, išlaikomus asmenis, skolas ir pan. Toks atsakovo V. D. elgesys vertintinas ne jo vaikų, o jo paties nenaudai. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į vaikų amžių, kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę ir poreikius, teismas sprendžia, jog ieškovės J. J. nurodyti dukters ir sūnaus poreikiai iš esmės yra pagrįsti. Nagrinėjau atveju kiekvienam vaikui: K. D. ir M. T., teiktinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovo V. D. turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės J. J.. Atsižvelgus į ieškovės J. J. ir atsakovo V. D. turtinę padėtį, ieškovės J. J. galimybes įsidarbinti ir dirbti, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba ir prižiūri vaikus, taip pat į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, bei į tai, kad ieškovės J. J. ir atsakovo V. D. vaikai gyvena su motina – ieškove, t.y. jų vaikų gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikams teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, nagrinėjamu atveju atsakovui V. D. privalu vaikams: K. D. ir M. T., teikti didesnį išlaikymą. Ieškovės J. J. vaikams teiktinas dydis – 50,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, o atsakovo V. D. – 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, t.y. iš atsakovo V. D. nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. T. priteistinas išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną – ieškovę J. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., Lietuvos Respublikos CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas V. D., būdamas K. D. ir M. T. tėvu, nuo pat jų gimimo ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) neprisideda prie jų išlaikymo, visiškai jais nesirūpina ir nesidomi, iš atsakovo V. D. priteistinas ieškovės J. J. nurodytas išlaikymo įsiskolinimas vaikams M. T. ir K. D. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo) iki 2016-03-01 (kreipimosi į teismą dienos), t.y. už vienerius metus aštuonis mėnesius ir dešimt dienų, iš viso: 6100,00 Eur, t.y. po 3050,00 Eur kiekvienam vaikui (150,00 Eur × 1 m. 8 mėn. 10 d.).

Nepilnamečiams M. T. ir K. D. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise taip pat skirtina vaikų motina – ieškovė J. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė J. J. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d. teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Įvertinęs atsakovo V. D. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovo amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. D. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 75 proc. žyminio mokesčio, nes ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, t.y. 311,00 Eur (už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo vienam vaikui mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl dviejų vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo mokėtinas 62,00 Eur žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dvejiems vaikams priteisimo mokėtinas 81,00 Eur žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dvejiems vaikams įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 137,00 Eur žyminis mokestis), 4,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 195,66 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79-80 str., 82-83 str., 85 str., 88 str., 92-93 str., 96 str., 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. ieškinį tenkinti.

Pripažinti V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu ir įrašyti M. T. gimimo įraše duomenis apie tėvą – „tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina – J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: M. T. ir K. D., tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį, iš anksto suderinus susitikimų laiką ir vietą.

Priteisti iš V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą: po 3050,00 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-01.

Nepilnamečiams vaikams M. T., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) 311,00 Eur žyminio mokesčio, 4,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 195,66 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.