- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1755-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01043-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIPsupply“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VIPsupply“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIPsupply“ direktoriaus P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIPsupply“ restruktūrizavimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VIPsupply“ direktorius P. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „VIPsupply“. Nurodė, kad įmonė veikia nuo 2011 m. sausio 18 d., užsiima knygų, žurnalų, kalendorių bei kitų leidinių platinimu. 2018 m. įmonę ištiko finansiniai sunkumai, kai iš esmės sumažėjo pardavimo pajamos dėl mažesnio visuomenės susidomėjimo knygomis, atsiradus daugiau konkurentų, laiku neoptimizavus įmonės veiklos bei sąnaudų ir neprisitaikius prie rinkos pokyčių, per mažai dėmesio skyrus prekių platinimui bei verslo partnerių paieškai. Pavykus padidinti pardavimo pajamas, įmonės finansinė padėtis esmingai pagerėtų. Atsakovė valdo daugiau nei 100 000 knygų sandėlį, dėl to ypatingas dėmesys bus skiriama šiame sandėlyje esančių prekių pardavimui, kuris lems didelį įmonės pelną. Atsakovė imsis papildomų veiksmų, t. y. dės visas pastangas tam, kad būtų pasirašytos tiesioginės bendradarbiavimo sutartys su prekybos centrais, knygyne „Knygų ministerija” vykdys specialias akcijas ir naujienų pristatymus, kurie ne tik reklamuos prekes, bet ir skatins jas įsigyti, bus parduotos įmonės turimos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Apple of Eve“ akcijos, sumažintas darbuotojų skaičius. Jau dabar atsisakyta didelės dalies išlaidų, optimizuotas sandėlis – sandėliavimas perduotas kitai įmonei, o pagrindinė atsakovės veikla sukoncentruota į vadybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „VIPsupply“.
3. Teismas nustatė, jog 2018 m. įmonės turtas sudarė 1 202 243 Eur (ilgalaikis turtas – 28 051 Eur, trumpalaikis – 1 174 192 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 789 409 Eur. Pagal atsakovės 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė 2018 m. patyrė 103 592 Eur nuostolį. Pagal aktualų 2019 m. įmonės balansą įmonės turtas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 831 659 Eur (ilgalaikis turtas – 111 683 Eur, trumpalaikis – 719 976 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 562 955 Eur. Pagal 2019 m. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė 2019 m. patyrė 100 677 Eur nuostolį.
4. Teismas, įvertinęs pateiktus atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose nurodyti skolų mokėjimo terminai, nustatė, kad atsakovė turi 61 kreditorių, jiems pradelsti įsipareigojimai sudaro 311 271,12 Eur, įskaičius skolą pirmosios eilės kreditoriams – 320 279,52 Eur. Kreditorių sąraše nurodyta, jog pagrindinis kreditorius yra bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Media Incognito“, kuriai skola sudaro 380 994,46 Eur, iš jų 200 994,46 Eur pradelsta, o 180 000 Eur – nevėluojama.
Atsiliepimas
5. Atsakovės pagrindinė kreditorė BUAB „Media Incognito“ pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, jog didžioji dalis UAB „VIPsupply“ nurodomo turto nuosavybės teise priklauso BUAB „Media Incognito“, o pagal UAB „VIPsupply“ ir BUAB „Media Incognito“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. sutartį, UAB „VIPsupply“ didžiosios skolos dalies mokėjimo terminas yra suėjęs. Pareiškėjas pateikė UAB „VIPsupply“ ir BUAB Media Inocgnito“ 2016 m. rugpjūčio d. knygų pirkimo-pardavimo sutartį bei du sutarties pakeitimus. 2019 m. balandžio 30 d. susitarimu sutarta atsiskaitymo terminus pagal pirkimo-pardavimo sutartį išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms atidėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimą, kuriame nustatyta, jog pardavėjos BUAB „Media Incognito“ nuosavybės teisės į prekes pereina pirkėjai UAB „VIPsupply“ nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Abu pakeitimus pasirašė pareiškėjas P. V., o tą pačią dieną sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė BUAB „Media Incognito“ vadovas P. V. ir UAB „VIPsupply“ komercijos direktorius P. Ž.. Pagal pirminės pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą buvo nustatyta, jog pardavėjo nuosavybės teisės į prekes išlieka iki pilno pirkėjo atsiskaitymo už jas; pagal pirminės pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktą, pirkėjas turi sumokėti už patiektas prekes per 120 kalendorinių dienų po prekių pardavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kadangi pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai už abi šalis pasirašyti to paties asmens, teismas sprendė, jog pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai dėl mokėjimo atidėjimo ir nuosavybės teisės perėjimo momento pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.135 straipsnio 2 dalį, kuri draudžia asmeniui tuo pačiu metu būti abiejų sandorio šalių atstovu. Kadangi teisės norma nustato vienareikšmį draudimą, ji laikytina imperatyvia norma. Imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Teismui pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai kėlė abejones ir dėl to, kad, teikdamas restruktūrizavimo plano metmenis pareiškėjas reikšmingą įsiskolinimo BUAB „Media Incognito“ dalį laikė pradelsta skola, nors pagal 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktą pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą, visa skola turėtų būti mokama 2019 m. gruodžio 31 d.; pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai pateikti tik dieną prieš atidėtą teismo posėdį, t. y. po 4 mėn. nuo pareiškimo padavimo; abu pakeitimai sudaryti tą pačią dieną kaip ir pirminė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau pasirašyti ne tų pačių asmenų, t. y. pirminė sutartis pasirašyta P. V. ir P. Ž., o pakeitimai – tik P. V. už abi sutarties šalis; BUAB „Media Incognito“ administratoriui neperduoti bankrutuojančios įmonės buhalteriniai dokumentai.
7. Teismas, įvertinęs, kad paskutinės prekės perduotos 2019 m. gegužės 27 d., sprendė, kad 120 dienų terminas atsiskaitymui pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktą yra suėjęs. Pareiškėjas pateikė teismui sąskaitų, mokėjimo pavedimų ir kasos išlaidų orderių sąrašus, iš kurių matyti, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. iš viso atsakovė iš BUAB „Media Incognito“ pirko prekių už 1 751 189,15 Eur, iš šios sumos apmokėta per banką 1 354 271,13 Eur ir apmokėta grynais 16 840 Eur. Likusi atsakovės skola BUAB „Media Incognito“ sudaro 380 078,02 Eur. Teismas darė išvadą, jog atsakovės visos 380 078,02 Eur skolos BUAB „Media Incognito“ mokėjimo terminas yra pradelstas. Pradelsta skola pagal Restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktus duomenis, pripažinus visą skolą BUAB „Media Incognito“ pradelsta, yra 501 146,33 Eur. Pagal aktualų 2019 m. įmonės balansą įmonės turtas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 831 659 Eur. Kas teismo vertinimu, reiškė, jog net ir nevertinant to fakto, kad pareiškėjas nepagrįstai į turtą įtraukė BUAB „Media Incognito“ perduotas knygas, UAB „VIPsupply“ yra nemoki.
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo įpareigojęs P. V. pateikti teismui duomenis apie BUAB „Media Incognito“ pritarimą atsakovės restruktūrizavimui ir UAB „Apple of Eve“ akcijų (prekės ženklo) vertę. Pareiškėjas nurodė, jog minėtas ženklas yra gerai žinomas Lietuvoje ir vertinamas užsienyje, UAB „Apple of Eve“ turi veikiančią prekių pardavimo platformą internete, kuri turi klientų ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje, JAV, Vokietijoje. UAB „Apple of Eve“ yra sudariusi sutartį mados platforma internete, kuri vienija 700 geriausių prabangių (autorinių) drabužių ir aksesuarų parduotuvių, per mėnesį sulaukia iki 10 milijonų lankytojų, tokią sutartį Lietuvoje turi tik dar viena parduotuvė. Prašė UAB „Apple of Eve“ įstatinio kapitalo vertę 90 825 Eur laikyti akcijų rinkos verte. Teismo vertinimu, net ir pridėjus akcijų vertę prie balanse nurodyto turto (nors įmonės turto sudėtis restruktūrizavimo plano metmenyse nėra atskleista), vis tiek įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvoką.
9. Teismas iš 2019 m. liepos 31 d. kreditorių sąrašo nustatė, kad anksčiausias atsakovės pradelstas įsipareigojimas atsirado 2016 m. gruodžio 31 d., didžioji dalis kitų pradelstų įsipareigojimų atsirado 2018-2019 m. Pagal pateiktas įmonės pelno (nuostolių) ataskaitas atsakovė pradėjo nuostolingai veikti nuo 2018 m., iki tol įmonės veikla buvo pelninga, t. y. 2017 m. turėjo 26 726 Eur pelno.
10. Teismas konstatavo, kad UAB „VIPsupply“ yra nemoki.
11. Vertindamas atsakovės kreditorių pritarimą jos restruktūrizavimui, teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, jog šiuo atveju UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo procesui pritaria iš esmės pakankamas skaičius (proporcija) kreditorių. Atsakovės bendra pradelstų ir nepradelstų įsipareigojimų suma yra 556 158,48 Eur, o restruktūrizavimo procesui pritaria kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Beka“ su 39 382,54 Eur reikalavimo suma, pirmosios eilės kreditoriai su 2 780,95 Eur reikalavimo suma. BUAB „Media incognito“ nurodė, jog atsakovės restruktūrizavimui nepritaria, atsakovės nurodyta turto struktūra yra deklaratyvi, atsakovė siekia išparduoti likusį BUAB „Media incognito“ perduotą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog kreditorė, kurio reikalavimas sudaro esminę reikalavimų dalį 380 994,46 Eur restruktūrizavimui nepritaria, todėl nebūtų įmanoma patvirtinti restruktūrizavimo planą.
12. Kadangi UAB „VIPsupply“ yra nemoki, pagrindinis kreditorius nepritaria restruktūrizavimo plano metmenims, todėl nepaisant kitų teismo nustatytų su restruktūrizavimu susijusių aplinkybių, teismas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjas UAB „VIPsupply“ direktorius P. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – restruktūrizavimo bylą iškelti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas susitarimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo pripažino niekiniais nepagrįstai, nes kasacinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, spręsdamas, ar vadovui yra taikytinos CK XI skyriuje įtvirtintos atstovavimą reglamentuojančios normos, išaiškino, kad bendrovės valdymo organai, jų nariai nėra laikomi atstovais CK 2.132 straipsnio prasme, nes atstovai yra asmenys, kurie bendrovės valdymo organų yra įgaliojami veikti bendrovės vardu. Todėl CK 2.134 straipsnyje įtvirtinti atstovo įgaliojimų apribojimai nėra taikomi bendrovės valdymo organams. Nors šioje situacijoje teismas konstatavo, kad vadovas pažeidė CK 2.135 straipsnio 2 dalies, o ne 2.134 straipsnį, tačiau kasacinio teismo išaiškinimas yra taikomas ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. yra BUAB „Media Incognito“ ir UAB „VIPsupply“ valdymo organas, o ne valdymo organo įgaliotas atstovas, susitarimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 ir 2.1 punktų pakeitimų nepažeidžia CK 2.135 straipsnio 2 dalies.
13.2. Teismo dvejonės dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo niekaip negali pagrįsti sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais. Civilinėje teisėje galioja asmenų sąžiningumo prezumpcija. Be to, BUAB „Media Incognito“ administratoriui nurodžius poziciją dėl prekių atsargų nuosavybės bei prievolių vykdymo atidėjimo, iškilo būtinybė pateikti buhalterinius dokumentus ir sutartį bei jos pakeitimą. Pareiškėjas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos.
13.3. Tai, kad atsakovės restruktūrizavimui nepritarė BUAB „Media incognito“, šioje proceso stadijoje negali sudaryti pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
15. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
17. Pagal kasacinio teismo praktiką finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).
18. Teismas dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdžio sprendžia atlikdamas išsamų ĮRĮ nurodytų dokumentų (finansinių ataskaitų, reorganizavimo plano metmenų ir kitų) tyrimą ir nustato, kokio masto yra įmonės mokumo problemos (kokio dydžio yra įmonės pradelstos skolos, kiek jos įsisenėję ir pan.) bei jas palygina su įmonės turtine padėtimi (turimu turtu, jo struktūra ir pan.). Pagal nustatytą finansinių sunkumų pobūdį sprendžiama dėl to, ar įmonė nėra nemoki, ar pasiūlytos priemonės realios tam, kad padėtų išspręsti įmonės finansinius sunkumus, patikrinama, ar egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) ir ar nėra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
19. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė yra nemoki bei, kad restruktūrizavimo plano metmenims nepritaria pagrindinė kreditorė. Toliau apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis atskirojo skundo ribų, pasisakys dėl šių sąlygų.
Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo pirmosios instancijos teisme
20. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė.
21. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. pakeitimai dėl mokėjimo atidėjimo ir nuosavybės teisės parėjimo momento yra niekiniai, nes prieštarauja CK 2.135 straipsnio 2 daliai, todėl 380 078,02 Eur skola BUAB „Media Incognito“ yra pradelsta. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimus, nes P. V. yra BUAB „Media Incognito“ ir UAB „VIPsupply“ valdymo organas, o ne valdymo organo įgaliotas atstovas. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visi įmonės įsiskolinimai, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai bylos nagrinėjimo metu jau yra suėję. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. susitarimu sutarta atsiskaitymo terminus pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms atidėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimu nustatyta, jog pardavėjos BUAB „Media Incognito“ nuosavybės teisės į prekes pereina pirkėjai UAB „VIPsupply“ nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Abu pakeitimus, kaip BUAB „Media Incognito“ ir UAB „VIPsupply“ direktorius, pasirašė pareiškėjas P. V.. CK 2.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų. Tai reiškia, kad tokio sandorio galiojimas priklauso nuo šalių, kurias atstovauja tas pats asmuo, valios. Taigi vien ta aplinkybė, kad abu Susitarimus pasirašė tas pats asmuo savaime nelemia išvados, jog jie prieštarauja CK 2.135 straipsnio 2 daliai ir yra niekiniai, nes iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesiaiškino šalių, kurias atstovauja tas pats asmuo, valios dėl aptariamų susitarimų. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad aptariami susitarimai būtų nuginčyti ginčo teisena ir negaliotų, dėl ko nebūtų pagrindo jais remtis sprendžiant dėl prievolės vykdytinumo ir nuosavybės teisės parėjimo momento. Nurodyto vertinimo nekeičia ir tai, kad BUAB „Media Incognito“ bankroto administratoriui nėra žinoma apie sudarytus Susitarimus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytoms aplinkybėms bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio (pagal pareigas) Susitarimus laikė negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į UAB „VIPsupply“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį įtraukė 380 078,02 Eur įsiskolinimą BUAB „Media Incognito“.
23. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta nutarties 18 punkte, atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, patikrina ar egzistuoja materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) bei nėra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau nevertina sandorių galiojimo pagrįstumo. Kaip pagrįstai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1362-241/2019, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo UAB „VIPsupply“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015, kt.).
24. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 31 d. kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 311 271,12 Eur, tačiau įskaičius skolą pirmosios eilės kreditoriams – 9 008,40 Eur, taip pat skolas, kurių mokėjimo terminai nutarties priėmimo dieną jau yra suėję – 8 242,93 Eur bei įsiskolinimus VSDFV ir VMI biudžetams – atitinkamai 6 279,30 Eur ir 1 077,87 Eur, spręstina, kad pradelsti UAB „VIPsupply“ įsipareigojimai – 335 789,62 Eur neviršija pusės į 2019 m. gegužės 31 d. balansą įrašyto turto vertės – 831 659 Eur. Tokias pačias išvadas padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1362-241/2019, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo UAB „VIPsupply“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano metmenims
25. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą ir tuo pagrindu, kad kreditorė BUAB „Media Incognito“ nepritaria restruktūrizavimo plano metmenims. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta ir pažymi, kad ĮRĮ nustatyta galimybė iškelti restruktūrizavimo bylą negali būti paneigta tuo, kad vienas iš kreditorių nepritaria restruktūrizavimui. ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių pritarimas būtinas restruktūrizavimo plano projektui, o ne plano metmenims. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užima esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius dalykus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795-553/2018). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovės kreditorės nepritarimas restruktūrizavimui šioje proceso stadijoje negali lemti atsisakymo UAB „VIPsupply“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Juo labiau kad pareiškėjas pateikė informaciją, kurią BUAB „Media Incognito“ bankroto administratorius patvirtino, jog 2019 m. gruodžio 16 d. įvyko BUAB „Media Incognito“ kreditorių susirinkimas, kurio 11 punktu buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo procedūrai ir nutarta jai pritarti.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „VIPsupply“ vykdo veiklą, bendrovė turi sudariusi sutartis su uždarąja akcine bendrove „Maxima”, uždarąja akcine bendrove „Alma littera sprendimai”, uždarąja akcine bendrove „Dvi Tylos“, uždarąja akcine bendrove „Jungtis“, uždarąja akcine bendrove „Kauno švara“, uždarąja akcine bendrove „J. Masiulio knygynas“, uždarąja akcine bendrove „Knygų namai LT“ ir uždarąja akcine bendrove „Press Express“. Remiantis pateiktu atsakovės PVM sąskaitų faktūrų registro išrašu už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d., atsakovę taip pat sieja ūkiniai–komerciniai santykiai su uždarąja akcine bendrove „Balto Trader“, uždarąja akcine bendrove „Ekobazė“, uždarąja akcine bendrove „Lectio divina“, uždarąja akcine bendrove „Patogu pirkti“. Atsakovė turi keturis apdraustus darbuotojus, 2019 m. liepos 1 d. sudarė prekių sandėliavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Lectio divina“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1362-241/2019 nustatė, kad UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos ekonominės priemonės, komercinių tikslų pasiekimo būdai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog galima būtų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovės restruktūrizavimo proceso perspektyvas. Tai reiškia, jog aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovės finansinės padėties, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui. Pažymėtina, kad greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka nemokumo būseną bei, kad jos restruktūrizavimui nepritaria pagrindinė kreditorė, atsisakė UAB „VIPsupply“ kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau apeliacinės instancijos teisme padarius priešingą išvadą dėl įmonės mokumo (įmonės finansinė padėtis sudėtinga, tačiau ji neatitinka nemokumo kriterijų) bei įžvelgus reabilitacinio tikslo bei priemonių taikymo prielaidas, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti įmonės vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundžiama nutartis naikintina. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, negali priimti nutarties ją iškelti (CPK 7 straipsnio 13 dalis), todėl panaikinus apskųstą nutartį, kuria atmestas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.