- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2-1722-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00103-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Elmyra Mickienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-154-860/2014 priteistą nepilnamečio vaiko D. V., (duomenys neskelbtini) išlaikymą, priteisiant iš atsakovo V. V. išlaikymą vaikui D. V. po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokomis už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki D. V. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo visas ieškovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo reiškiamas dėl to, kad nuo priimto teismo sprendimo praėjo daugiau nei 10 metų bei iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir jie kardinaliai skiriasi nuo to momento, kai išlaikymas buvo priteistas: vaikas lanko mokyklą, lavinasi, jo psichosocialiniam vystymuisi reikalingi ne tik minimalūs poreikiai, bet ir sudaryta galimybė lavinti gebėjimus, lankyti būrelius, turiningai leisti laisvalaikį. Pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento buvo įvestas euras, ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl priteisto išlaikymo suma 115,85 Eur net ir taikant kasmet Vyriausybės nustatytą indeksą (išlaikymo dydis pritaikius indeksą šiai dienai – 172,44 Eur) nesiekia minimalius vaiko poreikius patenkinančio dydžio ½ MMA, kas sudaro 354,50 Eur (2024 m. MMA atskaičius mokesčius 709 Eur). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo vaikui dydis buvo orientuotas į tuo metu buvusį vaiko Hamžių (vaikui tuo metu buvo 2 m. 7 mėn.) bei tuo metu dar nebuvo įvestas euras, todėl priteistas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusį vaiko amžių, jo poreikius bei buvusį kainų lygį. Vaikui augant, kinta jo poreikiai, todėl šiuo metu priteista išlaikymo dydžio suma nebepatenkina net ketvirtadalio minimalių vaiko poreikių. Atsakovas yra jaunas, darbingas, be to turi dėti pastangas ir imtis priemonių uždirbti jo amžių atitinkančias pajamas bei siekti uždirbti tiek, kad gaunamų lėšų pakaktų vaiko išlaikymui ne tik minimalių poreikių patenkinimui, bet ir teikiamu išlaikymu būtų užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai. Suprantama ir nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo praėjo dešimt metų, šalių sūnus tuomet nebuvo nė trijų metų amžiaus, šiuo metu vaikui trylika metų. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, be to ekonominė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo momento ir 2015 m. įvedus eurą kardinaliai pasikeitė ir šiuo metu siekia tokį lygį, kad priteistas išlaikymo dydis nepatenkina nė ketvirtadalio vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam vaiko tėvui/motinai, su kuriuo lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tam tėvui/motinai, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka ir vaiko slaugymas jo ligos metu, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, priešingai, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaikai ypač dažnai serga, dėl ko nukenčia vaiką auginančio tėvo/motinos galimybės uždirbti dirbant įprastu režimu. Atsakovas dirba, tačiau šiuo metu neteikia išlaikymo vaikui, nes yra vaiko priežiūros atostogose iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. (atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką). Atsakovas yra priėmęs palikimą, atsiradusį mirus jo močiutei E. T., tačiau jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/6 dalį mirusiosios palikimą, nes atsakovas dėl jo išdavimo nesikreipė į notarą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi turto (turtines teises, šiuo atveju paveldėjimo teises) ir jo turtinė padėtis leidžia jam prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prašoma 355 Eur suma. Be to, aplinkybė, kad atsakovas turi kitą mažametį vaiką ir šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, neeliminuoja jo pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko D. V. interesus bei prisidėti prie jo išlaikymo. Vertinant atsakovo turtinę padėtį ir elgesį, būtina nustatyti ar jo elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Ieškovė deda maksimalias pastangas visapusiškai užtikrinti ne tik nepilnamečio vaiko įprastus poreikius, susijusius su mityba, sveikata, higiena, apranga, bet ir skiria dėmesį vaiko laisvalaikio turiningumui, kokybiškam poilsiui, sveikatinimui, kelionėms. Kadangi šios kategorijos bylose prioritetas teikiamas nepilnamečių vaikų interesų ginimui ir saugojimui, siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo/motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas taip pat teikiamas vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis 115,85 Eur neatitinka vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties bei prieštarauja vaiko interesams, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 355 Eur per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus bei turi būti tenkinamas.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog nagrinėjant pirminę bylą dėl išlaikymo priteisimo, bylos eigoje, mirė atsakovo močiutė, tačiau ši aplinkybė nebuvo žinoma ieškovei, todėl atsakovas klaidina teismą, kad dar prieš priimant 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-860/2014, ši aplinkybe buvo žinoma.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad šiuo metu teismo nustatytas ir indeksuotas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė, nors ieškiniu prašo padidinti vaikui skiriamą išlaikymą, neįrodė CK 3.201 straipsniui taikyti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą padidinti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padarytu. Ieškovė savo reikalavimą padidinti vaikui išlaikymą grindžia iš esmės deklaratyviomis frazėmis apie vaiko poreikiu ir šalies ekonominės situacijos pasikeitimą, tačiau šių savo teiginių neįrodinėja jokiomis konkrečiomis ir reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors ieškovė vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo savaiminiu pagrindu nurodo, jog praėjo daugiau nei 10 metų nuo išlaikymo dydžio nustatymo, per tą laiką šalyje padidėjo infliacija bei minimali alga, tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta iš esmės dėl to, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis teisės aktų nustatyta tvarka yra indeksuojamas. Ieškovė išlaikymo dydžio keitimo pagrindu deklaratyviai nurodo padidintas išlaidas vaikui, tačiau jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindžia dėl to realiai padidėjusių vaiko poreikių ar specialiųjų poreikių atsiradimo. Vaiko amžius, kaip aplinkybė, savaime nėra pagrindas spręsti apie padidėjusius vaiko poreikius (šių poreikių padidėjimą būtina įrodyti konkrečiomis pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, lyginant jas su buvusiomis pirminio išlaikymo nustatymo metu, pagrįsti konkrečiai išaugusių vaiko poreikių faktais), juolab, kad esamas teismo nustatytas išlaikymas indeksuojamas. Ieškovė nepateikė jokių kvitų, čekių, patvirtinančių išlaidas vaiko kasdienėms išlaidoms, dėl ko neįmanoma spręsti, kuri išlaidų dalis tenka būtent vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindžia vaiko poreikių pasikeitimo ir padidėjimo lyginant su teismo jau išnagrinėtais poreikiais išlaikymo skyrimo 2014 m. momentu. Ieškovė nenurodo ir neįrodo, kuri jos pateiktų išlaidų dalis skirta būtent pasikeitusių (padidėjusių) sūnaus poreikių tenkinimui. Ieškovė neįrodo, kad esamas teismo nustatytas vaiko išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Priešingai, iš pateiktų ieškovės įrodymų galima spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, todėl būtent ieškovei turėtų atitekti proporcingai didesnė vaiko išlaikymo pareiga.
6. Atsakovas gyvena nuomojamame bute kartu su sutuoktine, jos nepilnamečiu sūnumi ir bendru vaiku - mažamete dukra A. V.. Už buto nuomą moka 700 Eur nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, kurie vidutiniškai sudaro 80 - 100 Eur. Šiuo metu atsakovas nedirba, yra tėvystės atostogose. Jam mokama 253,48 Eur vaiko priežiūros išmoka. Kaip matyti iš 2023 m. pajamų deklaracijos, 2023 m. atsakovo pajamos buvo 16 525 Eur. Dėl sunkios materialinės padėties ir tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių atsakovas ilgą laiką negalėjo tinkamai vykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo, todėl yra susidariusi skola siekia 12 110,85 Eur. Taip pat ieškovė dėjo visas pastangas, kad atsakovas nebendrautų su sūnumi, ribojo jų bendravimą, todėl per 10 metų tėvas sūnų yra matęs vos 2 kartus, berniukas faktiškai tėvo nepripažįsta.
7. Prie atsakovo šeimos išlaikymo prisideda ir jo sutuoktinė, tačiau jos pajamos yra minimalios, jokių santaupų ji neturi. Atsakovo sutuoktinės sūnus N. G. turi vidutinį neįgalumą, jam yra reikalinga kasdienė priežiūra. Todėl atsakovo sutuoktinė negali dirbti ir užsidirbti, taip pat viena pati negali likti su abiem vaikais be atsakovo pagalbos, kadangi tiesiog fiziškai nepajėgtų su abiem susitvarkyti. Todėl tol, kad mažametė A. V. nepradės lankyti darželio, atsakovas yra priverstas būti tėvystės atostogose, atitinkamai taip pat negali dirbti ir užsidirbti. Atsakovo močiutė mirė 2013 m. sausio 19 d. Dėl palikimo priėmimo atsakovas į notarą kreipėsi 2013 m. balandžio 3 d. Tuo tarpu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, kurį siekiama pakeisti, priimtas tik 2014 m. vasario 11 d. Tai reiškia, kad teisė į palikimą atsakovui atsirado dar iki 2014 m. vasario 11 d. teismo sprendimo priėmimo, jokio turto po sprendimo priėmimo atsakovas neįgijo. Todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo nepagerėjo. Tuo tarpu pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus matyti, kad jos turtinė padėtis ir galimybės dirbti, lyginant su 2014 m. situacija, yra pagerėjusi. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymu leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvu turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovės turtinė padėtis lyginant su 2014 m. yra pagerėjusi, ir, esant poreikiui, ji, o ne atsakovas, kurio padėties pagerėjimas nėra įrodytas, galėtų užtikrinti didesnį vaiko poreikių tenkinimą. Todėl ieškinį atsakovas prašė atmesti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas 2024 m. kovo 6 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad 467 Eur už buto nuomą kompensuoja savivaldybė. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. planuoja dukrą A. V. leisti į darželį.
9. Atsakovas 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai 2024 m. kovo 6 d. parengiamajame teismo posėdyje. Po teismo posėdžio gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovo ligos, tačiau jokių duomenų apie atsakovo ligą nebuvo nepateikta. Atsakovas skambino į teismą 2024 m. balandžio 11 d., jis buvo informuotas apie teismo sprendimo paskelbimą 2024 m. balandžio 16 d. bei pakartotinai pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius nedalyvavimo 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje pagrįstumą. Atsakovas 2024 m. balandžio 11 d. pateikti duomenis iš eSveikata.lt, tačiau iš pridėtų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokio asmens duomenys pateikti. Be to, pateikti bendri duomenys apie diagnozuotus susirgimus, 2024 m. kovo 19 d. vizitą, kurio metu diagnozuotas J04.2 Ūminis laringotracheitas, tačiau nurodyti simptomai, kaip matyti iš įrašų truko 3 savaites iki vizito, be to, nėra pateikta įrodymų dėl taikyto gydymo bei rekomendacijų. 2024 m. balandžio 24 d. paskirtas vizitas pas pulmonologą, tačiau neaišku, kam ir dėl kokių priežasčių. Įvertinus paminėtą konstatuotina, jog atsakovas nepagrindė, kad nedalyvavo 2023 m. kovo 27 d. dėl pateisinamų priežasčių, juolab, kad teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
10. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo esamą jauną bei darbingą amžių, nepilnamečio vaiko amžių, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus. Ieškovės ieškinio patenkinimas atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
11. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, skyriaus specialistai, 2024 m. sausio 16 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)Ieškovė su vaiku gyvena jos motinai priklausančiame namo dalyje, apie 100 kv. m., vieno aukšto. Name yra 3 kambariai, virtuvė, sanitarinis mazgas, dušas. Namas su patogumais, šildomas katilu, yra vandentiekis, kanalizacija. Namai tvarkingi, švarus, visi reikalingi apyvokos daiktai yra. D. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra dvigulė lova, stalas, kompiuteris, televizorius, žaidimų konsolė.
12. 2024 m. sausio 18 d. apsilankė atsakovo V. V. gyvenamojoje vietoje adresu I. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su žmona J. V. ir dviem vaikais gyvena apie 64 kv. m. nuomojamame 2 kambarių bute. Bute virtuvė sujungta su svetaine, yra san. mazgas, bei visi reikalingi apyvokos daiktai. Šeima šiame bute gyvena apie 2 metus, nuomos sutartis yra pasirašyta iki rugsėjo 30 d. Butas yra tvarkingas ir švarus.
13. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
14. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 154-860/2014 iš atsakovo V. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. V., po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki vaiko pilnametystės. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 14 d.
15. Bylos duomenimis, ieškovė vykdo individualią veiklą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis sudaro apie 840-924 Eur prieš mokesčius). Ieškovės pajamos per 2022 m. sudarė 23 820 Eur.
16. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna apie 368,48 Eur vaiko priežiūros išmoką.
17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) informacinės sistemos duomenimis šalims neįgalumas nėra nustatytas.
18. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro duomenimis, atsakovas yra priėmęs palikimą, mirus E. T. (juridinis pagrindas – pareiškimas dėl palikimo priėmimo), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/6 dalį mirusiosios palikimą atsakovui nebuvo išduotas. Atsakovas turi atvykti į notaro biurą iki galo įforminti savo paveldėjimo teises.
19. Atsakovas už 700 Eur dydžio nuomos mokestį nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas perengiamojo posėdžio metu nurodė, kad gauna 467 Eur kompensaciją iš savivaldybė už buto nuomą. Ieškovė su vaiku gyvena jos motinai priklausančiame name.
20. Atsakovas 2021 m. kovo 26 d. sudarė santuoką su J. V., 2022 m. rugpjūčio 18 d. gimė dukra A. V..
Dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo)
21. Minėta, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 154-860/2014 iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui D. V. priteistą išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jį padidinant atitinkamai iki 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad nuo priimto teismo sprendimo praėjo daugiau nei 10 metų bei iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir jie kardinaliai skiriasi nuo to momento, kai išlaikymas buvo priteistas: vaikas lanko mokyklą, lavinasi, jo psichosocialiniam vystymuisi reikalingi ne tik minimalūs poreikiai, bet ir sudaryta galimybė lavinti gebėjimus, lankyti būrelius, turiningai leisti laisvalaikį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento buvo įvestas euras, ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl priteisto išlaikymo suma 115,85 Eur nesiekia minimalius vaiko poreikius patenkinančio dydžio ½ MMA, kas sudaro 354,50 Eur.
22. Teismo vertinimu, minėti ieškovės ieškinio reikalavimai – pagrįsti bei tenkintini iš dalies, tokia teismo išvada pagrįstina toliau šioje sprendimo dalyje nurodomų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
24. Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis); žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
26. Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
27. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (jo keitimo), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minėta, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
28. Atsakovui dėstant nesutikimo su ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais argumentus, buvo ta, kad, atsakovo vertinimu, esminės aplinkybės, lyginant su buvusiomis 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė; be to atsakovas neturi galimybės mokėti prašomo išlaikymo dydžio.
29. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutinka tik iš dalies. Nors iš tiesų atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas dėtų pastangas, kad ši pagerėtų. Kaip ieškovė teisingai nurodė, atsakovas yra priėmęs palikimą, mirus jo močiutei E. T., tačiau jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiosios palikimą, nes pastarasis nesikreipė į notarą, kad iki galo įforminti savo paveldėjimo teises. Taip pat atsakovas nedėjo pastangų, kad gauti papildomų pajamų, nes kaip jis pats nurodė parengiamajame posėdyje – atsakovo sutuoktinė nedirba, kadangi turi prižiūrėti neįgalų sūnų N. G. (nustatytas vidutinis neįgalumas). Tačiau kaip pats atsakovas nurodė – N. G. lanko ugdymo įstaigą ir dalį dienos jo nėra namuose, todėl tuo metu atsakovas galėtų dirbti ir gauti pajamų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ribojančias jo galimybes dirbti. Tuo tarpu ieškovė ne tik dirba (duomenys neskelbtini), bet ir vykdo individualią veiklą.
30. Atsakovas objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas, pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį papildomą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaikų poreikius atitinkantis) išlaikymas vaikams, gauti, teismui nepateikė.
31. Dar kartą akcentuotina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo. Minimaliosios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
33. Minimaliosios mėnesinės algos dydis 2023 m. – 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius), 2024 m. - 924,00 Eur (708,40 Eur atskaičius mokesčius).
34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
35. Pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą šalių sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga 955 Eur. Išlaikymo sumą sudaro pagrinde išlaidos maistui, drabužiams, batams, higienos priemonėms, lavinimosi priemonėms, atostogoms (ieškovė nurodė, kad vežasi vaiką atostogų į šiltuosius kraštus ir/ar Lietuvos pajūrį), socialinių ryšių kūrimui: gimtadienių su draugais, bendramoksliais, giminėmis šventimams, aktyvaus laisvalaikio leidimui. Tačiau iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti tik 355 Eur per mėnesį. Suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus sūnaus poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui – D. V. yra trylika metų, greitu laiku vaikui sukaks keturiolika metų. Įvertinus vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašoma 355 Eur suma yra reali ir protinga.
36. Teismas, apibendrindamas šiame sprendime aptartus įrodymus, sprendžia, kad atsakovas šioje byloje neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga.
37. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
38. Išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė gaunama 96,25 Eur išmoka vaikui ir prašė padidinti atsakovo mokamą vaikui išlaikymą iki pusės MMA dydžio, neatskaičius iš jos vaikui mokamos išmokos, t.y. iki 355 Eur. Tačiau atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo prašomos priteisti 355 Eur sumos minusuojama 48 Eur ieškovės gaunamos išmokos.
40. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-154-860/2014 vaikui nustatyta 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo suma neabejotinai didintina. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas daugiau nei prieš dešimt metų; praėjus tokiam laikui nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos; šalių nepilnametis sūnus yra paauglys, jam greitai sueis keturiolika metų; būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų; paauglio vaiko poreikiai padidėjo; vaikui reikalingos priemonės ne tik ugdymui, bet ir laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai. Įvertinus šalių materialinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, darbines galimybes, iš atsakovo priteistina 307 Eur per mėnesį periodinės išmokos sūnaus išlaikymui.
41. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).
42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Ieškovė pateikė įrodymus apie jo šioje byloje turėtas 702,11 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.
45. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
46. Ieškovės reikalavimus patenkinus 79,93 proc., iš atsakovo proporcingai ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 561,20 Eur.
47. Byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastarąjį ieškinio reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
48. Žyminis mokestis už tenkintą ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sudaro 52 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėta suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
49. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 10,50 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 8,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-154-860/2014, priteistą nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą ir priteisti iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokomis už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti vaikui tenkantį išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 561,20 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Priteisti iš atsakovo 8,39 Eur (aštuoni Eur, 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo (jo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.