- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1-208-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20950-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Kaltinamasis
- V. K., R. T.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RIMI LIETUVA“
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė, Raimonda Venckutė
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.4.6Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė (BK 26 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.6.2Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotų parodymų perskaitymas (BPK 276 str. 4 d.)
- 2.3.4.12Daiktinių įrodymų ir dokumentų tyrimas (BPK 289-290 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RIMI LIETUVA“ atstovei Genei Kaziūnienei
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 14 kartų teistas:
1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuosprendis pakeistas ir pritaikius BK 471 straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2001 m. gegužės 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, bausmė subendrinta su 2000 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2003 m. gegužės 15 d.);
3) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, bausmė subendrinta su 2001 m. gegužės 1 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2006 m. balandžio 19 d.);
4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmė subendrinta su 2004 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai 21 dienų laisvės atėmimo (bausmę atliko 2007 m. rugsėjo 7 d.);
5) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirta bausmė – 30 parų arešto (bausmę atliko 2007 m. gruodžio 14 d.);
6) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (lygtinai paleistas 2009 m. rugsėjo 22 d., bausmę atliko 2010 m. kovo 8 d.);
7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo (lygtinai paleistas 2009 m. rugsėjo 22 d., bausmę atliko 2010 m. kovo 8 d.);
8) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;
9) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalie 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2018 m. liepos 5 d.);
10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto;
11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2021 m. vasario 19 d.);
13) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
14) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, bausmė subendrinta su 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai 24 dienos laisvės atėmimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vykdant individualią veiklą, neteista, nes teistumas išnykęs BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. ir R. T., veikdami bendrai, 2022 m. birželio 6 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip 18.33 val., ir ne vėliau kaip 21.00 val., būdami svečiuose pas G. A., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš rankinės, padėtos spintelėje, esančioje svetainėje, slapta pagrobė svetimą „Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB) bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. (šiuo metu pakeitusio pavardę į B) vardu ir ją laikė su savimi iki 2022 m. birželio 6 d. 22.18 val.
2. Be to, V. K. ir R. T., veikdami bendrai, 2022 m. birželio 6 d. pagrobę svetimą „Swedbank“, AB bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. (šiuo metu pakeitusio pavardę į B.) vardu, 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. operacinei sistemai ir bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti operaciją, t. y. ,,Swedbank“ AB bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo R. K. priklausančią „Swedbank“, AB bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir nuo R. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus, t. y. 22.17 val. nuėmė 50 Eur, o 22.18 val. nuėmė 20 Eur, tokiu apgaulės būdu bendrais veiksmais įgijo svetimą R. K. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydami 70 Eur turtinę žalą.
3. Be to, V. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.26 val. parduotuvėje ,,RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant kitiems asmenims, tyčia iš alkoholio skyriaus lentynos pagrobė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,RIMI LIETUVA“ priklausantį turtą, t. y. du po 1 litro talpos degtinės butelius ,,Stumbras“, kurių bendra vertė 35,98 Eur, ir pasišalino iš parduotuvės pro kontaktinius įėjimo į parduotuvės patalpą vartelius, tokiais savo veiksmais padarė 35,98 Eur turtinę žalą UAB ,,RIMI LIETUVA“.
Dėl kaltinamųjų V. K. ir R. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad tuo metu jis gyveno kartu su R. T.. G. A. jį kartu su R. T. pasikvietė ateiti pas ją. Atėjo po pietų, atsinešė alkoholio. Visi trys vartojo alkoholį. G. A. draugas – nukentėjusysis buvo darbe. Pritrūko alkoholio, todėl G. A. paprašė, kad nuketėjusysis duotų savo banko kortelę, šis leido, atsiuntė jai PIN kodą. G. A. paėmė iš sekcijos banko kortelę ir padavė jam. Matė, kad banko kortelė išduota nukentėjusiajam. G. A. banko kortelės PIN kodo jam nepasakė. Jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nupirko ten 5 butelius alaus ir cigarečių. Tai įvyko jau pavakary, tikslaus laiko nepamena. Parduotuvėje dar sutiko nukentėjusiojo tėvą, kuris pažadėjo ateiti, o jam atėjus G. A. jo neįsileido į butą. Sugrįžęs grąžino banko kortelę G. A., ji kortelę pametė ant stalo. Trise toliau vartojo alkoholį, tiek namie, tiek ir lauke. Pritrūko alkoholio, buvo vėlu, jau alkoholio parduotuvėje nenusipirksi, todėl G. A. nuo stalo padavė jam kortelę, trise, t. y. jis, R. T. ir G. A., taksi automobiliu nuvažiavo iki bankomato, esančio prie „IKI“ parduotuvės, esančio (duomenys neskelbtini). Jis kartu su R. T. nuėjo iki bankomato, G. A. liko automobilyje, nes buvo pernelyg girta. R. T. buvo pernelyg girta ir nesugebėjo nuimti pinigų, todėl jis suvedė PIN kodą ir „nuėmė pinigus“, iš viso 70 Eur. Du kartus suvedė PIN kodą, kad išgrynintų 70 Eur, t. y. 50 Eur ir 20 Eur, nes visos šios sumos iškartu nuimti negalėjo. Visi trys taksi automobilyje skaičiavo, kiek pinigų reiktų nuimti, kad užtektų alkoholiui ir už taksi paslaugas, sutarė, kad nuims 70 Eur. Tiek ir nuėmė. Nuėmęs pinigus įsidėjo juos sau į kišenę, nes tarėsi vykti į „tašką“. Įsėdo atgal į taksi automobilį, kortelę grąžino G. A.. Visi trys sėdėjo taksi automobilyje ant galinės sėdynės. Nuvažiavo į „tašką“ nusipirko alkoholio, sumokėjo 50 Eur, sugrįžo pas G. A.. Sumokėjo taksistui 20 Eur. Toliau vartojo alkoholį pas G. A.. Iš pradžių gėrė lauką, po to palygėjo G. A. iki namų, o patys sugrįžo namo. Išsiskyrė apie 23 val. Visa tai įvyko 2022 m. vasarą, gali būti, kad 2022 m. birželio 6 d. nukentėjusiojo banko kortele naudojosi su G. A. leidimu, o jai nukentėjusysis leidžia naudotis kortele.
5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. T. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2022 m. vasarą G. A. paskambino ir pakvietė išgerti. Ji kartu su V. K. po pietų nuėjo pas ją, atsinešė savo alkoholio. Bute vartojo alkoholį tris. Po to G. A. paėmė iš sekcijos ir padavė nukentėjusiojo banko kortelę V. K., kad šis nueitų į parduotuvę ir nupirktų dar alkoholio. V. K. nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir cigarečių. Grįžęs atidavė kortelę G. A.. Vartojo alkoholį lauke prie malkinės. Norėjo dar išgerti, todėl sugrįžo pas G. A. į butą. Trise, t. y. ji, V. K. ir G. A., taksi automobiliu nuvažiavo iki bankomato. G. A. padavė jai nukentėjusiojo banko kortelę ir parodė nukentėjusiojo siųstą žinutę su PIN kodu. Ji su V. K. nuėjo prie bankomato, ji blogai suvedė PIN kodą, nes buvo girta, todėl V. K. suvedė teisingai ir nuėmė 70 Eur per du kartus, t. y. 50 Eur ir 20 Eur. Dar sėdėdami automobilyje visi trys skaičiavo, kokią sumą reiktų nuimti, kad užtektų alkoholiui ir atsiskaityti su taksistu. Skaičiavo garsiai, nes G. A. nemoka skaičiuoti. Tikriausiai G. A. nenorėjo rodytis neblaivi, todėl G. A. liko sėdėti taksi automobilyje ir nėjo prie bankomato. Nuėmę pinigus dar taksi automobilyje grąžino banko kortelę G. A.. Visus 70 Eur tą vakarą pragėrė, nes su taksi nuvažiavo į „tašką“, ten susipirko alkoholio. Į „tašką“ ėjo V. K.. Iš „taško“ sugrįžo pas G. A.. Nukentėjusiojo nebuvo namie, G. A. sakė, kad jis darbe. G. A. pasakė, kad tuoj grįš nukentėjusysis, todėl išėjo namo. Dalį pirkto alkoholio G. A. davė jiems, kažkiek pasiliko sau, kitai dienai turėtų.
Motyvuojamoji dalis
6. Nors kaltinamieji tik iš dalies prisipažino dėl inkriminuojamų veikų, jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
6.1. policijos registruojamų įvykių suvestinėje pažymėtina, kad 2022 m. birželio 7 d. R. K. (pakeitė pavardę į B.) pranešė, kad būdamas darbe gavo žinutę iš banko apie pinigų išgryninimą. Jam žinoma, kad asmenys lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). ir girtavo su jo mergina G. A.. Grįžęs namo 23.30 val. rado G. A. miegančią. Asmenys, kurie girtavo jau buvo išėję. Gavęs žinutę apie pinigų išgryninimą pranešė policijai (1 t., b. l. 13);
6.2. iš pranešimo registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2022 m. birželio 7 d. R. K. (pakeitė pavardę į B.) per ePolicija pranešė, kad įvykio data ir laikas yra 2022 m. birželio 6 d. 21.29 val., įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Būdamas darbe gavo žinutę iš banko apie pinigų išgryninimą. Jam žinoma, kad asmenys lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) ir girtavo su jo mergina G. A.. Grįžęs namo 23.30 val. rado G. A. miegančią. Asmenys, kurie girtavo jau buvo išėję. Gavęs žinutę apie pinigų išgryninimą pranešė policijai, t. y. 2022 m. birželio 6 d. skambino tel. Nr. 112, suteiktas Nr. Nr. 0122000330649. Dokumentai, kurie negali būti pateikti su pranešimu: 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val., 22.18 val. buvo pasinaudota mano banko kortele ir nuimta 70 Eur. Nusikalstama veika padaryta 70 Eur žala, todėl pageidauju pareikšti 72 Eur civilinį ieškinį. Įvykio kaltininkai V. K. ir R. T.. Jie lankėsi nurodytu laiku ir po jų vizito dingo banko kortelė. 22.17 val., 22.18 val. buvo įvykdytas pinigų išgryninimas ,,Swedbank“ AB bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo galintis suteikti reikšmingos informacijos – G. A. buvo įvykio vietoje, kai buvo įvykdyta vagystė. Galimai nematė kaip buvo įvykdyta vagystė, nes buvo neblaivi (1 t., b. l. 14–18);
6.3. išrašas iš R. K. (pakeitė pavardę į B.),,Swedbank“ AB banko sąskaitos patvirtina, kad 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. ,,Swedbank“ AB bankomate H013, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 50 Eur suma, o 2022 m. birželio 6 d. 22.18 val. ,,Swedbank“ AB bankomate H013, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 20 Eur suma (1 t., b. l. 19);
6.4. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (toliau – Ukmergės r. PK) padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20950-22 pagal R. K. 2022 m. birželio 7 d. pareiškimą, kad jam 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. ir 22.18 val. per du kartus iš jo banko sąskaitos buvo nuimta 70 Eur suma (1 t., b. l. 20–23),;ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Ukmergės r. PK (1 t., b. l. 24–25); R. K. (pakeitė pavardę į B.) informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 26–27);
6.5. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. birželio 10 d. nutarimu R. K. (pakeitė pavardę į B.) pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 38–40);
6.6. teisiamojo posėdžio nukentėjusysis R. B. nurodė, kad įvykio dieną jis buvo darbe. Po to, kai paklausė savo merginos G. A., ką ji veikia, ji atsiuntė nuotrauką, iš kurios matėsi, kad ji kartu su V. K. ir R. T. vartoja alkoholį lauke prie namų. Nuotraukoje aiškiai matėsi kaltinamųjų veidai. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). ,,Swedbank“ AB yra išdavusi jam banko kortelė, banko kortelė buvo namuose, svetainėje esančioje odinėje „tašytėje“, kurioje buvo ir kiti banko siųsti dokumentai. Jis leidžia jam priklausančia banko kortele naudotos G. A., bet ji to nedaro, nes turi protinį atsilikimą ir nemoka naudotis banko kortele. Tądien jam parašiusi G. A. paklausė ar gali duoti V. K. jo banko kortelę, kad šis nueitų į parduotuvę ir nupirktų kai ko. Jis leido, atsiuntė PIN kodo numerį. Dėl apsipirkimo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje jis neturi niekam pretenzijų, nes atsiskaitant už šias prekes buvo pasinaudota jo kortele su jo žinia. Vėliau tą pačią dieną, apie 22.30 val., gavo SMS žinutę iš banko, kad buvo pasinaudota jo banko kortele ir bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 70 Eur suma per du kartus, vienąkart nuimta 50 Eur, po to dar 20 Eur. Iškart paskambino G. A., bet ji neatsiliepė. Nuo 20 val. jam nepavyko susisiekti su G. A., t. y. ji neatsiliepė į jo skambučius, žinutes. Po darbo namo sugrįžo maždaug 23.30 val., namie nebuvo pašalinių asmenų, G. A. miegojo. Pažadino G. A. ir jo paklausė, kur jo banko kortelė. Ji atsakė, kad nežino. G. A. buvo akivaizdžiai neblaivi. Dar tą pačią dieną namie ieškojo kortelės, bet jos nerado. Daugiau niekas nedingo. Kitą dieną vėl paklausė G. A. apie kortelę, ji paaiškino, kad nežino, po to, kai dienos metu V. K. sugrįžo iš parduotuvės, jis grąžino kortelę ir ji padėjo ją į įprastinę vietą. Be V. K. ir R. T., kitų pašalinių asmenų tą vakarą jų namuose nebuvo, todėl iškart suprašo, kad kortelę paėmė V. K. ir R. T.. Negalėdamas surasti kortelės paprašė, kad G. A. paskambintų R. T. ir jos paklaustų. Ji atsiliepusi nusijuokė ir pasakė, kad „dabar geria už R. pinigus“. Apie tai, kad be jo žinios buvo pasinaudota banko kortele, informavo policiją kitą dieną, po to, kai ja buvo pasinaudota, užblokavo banko kortelę. Buvo susitikęs su kaltinamaisiais, jie bandė kalbėtis, aiškino, kad G. A. važiavo kartu su jais. Klausė G. A. ar tai tiesa, bet ji aiškino, kad niekur nevažiavo, išleidusi kaltinamuosius, pati apie 20 val. nuėjo miegoti. Jau kai paskutinį kartą kalbėjosi, suprato, kad G. A. yra neblaivi. Grįžęs namo rado 10 tuščių alaus butelių Civilinis ieškinio nori atsisakyti, nes tai maža suma. Kaltinamoji per G. A. siūlė atlyginti žalą, tačiau jis paaiškino, kad lai teismas viską sprendžia ir daugiau nesikalbėjo (4 t., b. l. 65–70, 177);
6.7. teisiamojo posėdžio liudytoja G. A. nurodė, kad ji gyvena kartu su nukentėjusiuoju neįregistravusi santuokos, augina mažamečius vaikus. 2022 m. vasarą, tikslios datos nepamena, ji vartojo alkoholį su Vytu, po to ji pakvietė ateiti V. K. ir R. T.. Jie atėjo pas ją į namus apie 16 val., kartu vartojo alkoholį. Pritrūkus alkoholio davė kaltinamajam 5 Eur, kad šis nupirktų alkoholio. Po to dar kartą prašė, kad kaltinamasis nueitų į parduotuvę. Tąkart paklausė nukentėjusiojo ar gali leisti pasinaudoti jo banko kortele, nes norėjo dar įsigyti alkoholio. R. B. leido, todėl ji iš svetainėje esančios spintelės paėmė „tašytę“ ir joje buvusią R. B. vardu išduotą banko kortelę padavė V. K.. Nukentėjusysis jai parašė žinutę sus PIN kodu. Niekam PIN kodo nesakė, nes galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. Kaltinamiesiems nerodė žinutės su PIN kodu. V. K. nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nupirko 5 ar 6 butelius alaus. Sugrįžęs jis grąžino jai banko kortelę. Ji padėjo banko kortelę į vietą, t. y. į „tašytę“, o ją į spintelę svetainėje. V. K. ir R. T. galėjo matyti, iš kur ji paėmė ir kur padėjo banko kortelę, nes buvo tame pačiame kambaryje. Alkoholį su V. K. ir R. T. vartojo ne tik namie, bet ir lauke prie malkinės, po to sugrįžo namo. Maždaug 20.30 val. išsiskirstė. Buvo labai girta, todėl išleidusi V. K. ir R. T. užsirakino ir nuėjo miegoti. Apie 22.30 val. iš darbo sugrįžo R. B., ją pažadinęs klausė, kur jo kortelė. Atsakė, kad nežino. Kitą dieną skambino R. T., klausė, kur R. B. banko kortelė. R. T. sakė, kad neėmė kortelės, bet vėliau nusijuokė ir pasakė, kad dabar „geria už R. pinigus“. R. B. girdėjo jų šį pokalbį, nes buvo įjungtas mikrofonas telefone. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), bet buto numerio neprisimena, žino, kad antrame aukšte buvo. Tik vieną kartą leido kaltinamajam V. K. pasinaudoti nukentėjusiojo banko kortele, t. y. tąkart, kai jis ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio, daugiau neleido. Niekur su kaltinamaisiais tą vakarą nevažiavo. Gėrė tik alų, degtinė nebuvo. Daugiau nebendravo su kaltinamaisiais, bet į atsakydama į kaltinamųjų klausimus liudytoja patvirtino, kad buvo susitikę, rašė jiems žinutes (4 t., b. l. 173–180).
6.8. 2023 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. A. parodymai. 2022 m. birželio 9 d. apklausos metu G. A. parodė, kad gyvena su draugu R. K.. Kiek pamena, 2022 m. birželio 6 d. apie 13.00 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo draugai V. K. ir jo draugė R. T.. G. A. draugas tuo metu buvo darbe. Ji namuose turėjo gal kokius 6 bambalius ,,Kraštiečių“ alaus. Trise jį gėrė ir bendravo. Kažkuriuo metu G. A. nuėjo iki buto virtuvės atsigerti vandens, o kambaryje liko R. ir V.. Virtuvėje prabuvo gal kokias dvi minutes, o grįžusi į kambarį pastebėjo, kad jos draugo R. K. „tašelė“, kurioje jis laikydavo dokumentus ir banko kortelę, guli ant žemės, netoli Vitalijaus. Ji į tai nekreipė dėmesio ir toliau sėdo prie stalo. Tada V. atsistojo ir sakė, kad eina kažkur pasivaikščioti ir išėjo iš buto. Ji liko su R.. V. grįžo maždaug po 10-15 min. su 5 bambaliais alaus ,,kraštiečių“ ir jie toliau jį gėrė. Valandos tikrai nepamena, tik žino, kad buvo vakaras, kai V. buvo išėjęs. Tada, maždaug po 21 val., V. ir R. išėjo namo, nes sakė nori miego, o ir ji buvo gerokai apgirtusi. Kai apie 23.30 val. draugas R. K. grįžo namo, klausė, kas naudojosi jo banko kortele. Ji atsakė, kad tikrai ne ji, nes net nežino jo kortelės PIN kodo, tik žino, kad kažkur jis yra užrašytas. Sakė, kad pas ją buvo atėję draugai R. ir V.. Ji nematė, ar kuris iš jų buvo paėmęs R. banko kortelę. Sekančią dieną, t. y. 2022 m. birželio 7 d. ryte, apie 8.30 val. G. A. paskambino R. T. ir paklausė, kam jie pavogė R. banko kortelę. Iš pradžių R. neigė vogusi kortelę, bet vėliau pasakė ,,mes dabar „pragerinėjam“ R. pinigus“. Po to karto ji nei R., nei V. nematė, tik R., berods 2022 m. birželio 8 d. vakare, skambino ir klausė, kada R. išeis į darbą, nes nori vėl ateiti. G. A. pasakė, kad neitų, nes bijo kad vėl ką pavogs (1 t., b. l. 46–47). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja negalėjo pakomentuoti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigė, kad neprisimena šios apklausos metu duotų parodymų, susijusių su „tašyte“, gulinčia ant žemės prie V. K. kojų. 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausos metu G. A. nurodė, kad atsimena ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina, tik netvirtina toje vietoje, kur nurodė, kad V. K. buvo nuėjęs į parduotuvę jau, kaip vėliau suprato, pavogęs R. kortelę. Iš tiesų buvo taip, kad G. A. tą dieną, kai gėrė su V. K. ir R. T., vakaro metu ji paprašė K. nueiti į parduotuvę nupirkti alaus. G. A. jam davė R. banko kortelę, kuri buvo tame pačiame kambaryje buvusioje spintelėje padėtoje R. „tašelėje“, kur ir jie gėrė. R. jai tą kortelę yra leidęs naudotis savo reikmėms, nors ja naudotis nemoka. Tik žino, kad R. yra sakęs, jog užtenka kortele perbraukti ir gali atsiskaityti su kortele parduotuvėje, kad vesti PIN kodo nereikia. Ji, tai žinodama, davė kortelę K., kuris su išėjo į parduotuvę. V. K. banko kortelės PIN kodo nesakė. Mano, kad K. pats suprato, kad tai kortelei nereikia PIN kodo. Jis ir išėjo su ta kortele, kur ja atsiskaitęs parduotuvėje, grįžo su alaus buteliais. V. K. atidavė jai R. kortelę, kurią ji prie V. K. akių padėjo į tą pačią vietą spintelėje, kur ir buvo. Toje spintelėje buvo ir kortelės dokumentai su R. užrašytu PIN kodu. Ji nei K., nei R. nesakė, kad toje spintelėje yra dokumentai su kortelės PIN kodu. Visi toliau gėrė. Vakaro eigoje, tik vėliau ji atsimena, kad nuėjo į virtuvę išgerti vandens ir jai grįžus pamatė, kad R. „tašelė“, į kurią atgal ji buvo padėjusi R. banko kortelę, buvo šalia kėdės ant žemės. Ji tuo metu buvo gerokai išgėrusi, t. y. pavartojusi alkoholio, todėl nekreipė į tai dėmesio, tuo metu nepagalvojo, kad jie galėjo pavogti tą banko kortelę. Tada maždaug apie 21.00 val. R. T. ir V. K. abu išėjo iš jos namų, sakydami, kad važiuos namo. G. A. tuo tarpu, būdama girta, nuėjo miegoti. Grįžęs draugas R. į namus ją pakėlė ir paklausė, kur jo banko kortelė, o ji jam pasakė, kad nežino. Sekančią dieną tik paskambinusi R. suprato, kad šie abu pavogę R. kortelę, kadangi R. T. pasakė, jog pragėrinėja R. pinigus. Nori pasakyti, kad tikrai su R. ir V. nevažiavo nuiminėti pinigų nuo R. kortelės, ėjo miegoti, kai šie išėjo abu iš jos namų. Nori pasakyti, kad pareigūnui apklausos metu nepasakė, kad kortelę vakaro metu buvo davusi V., kad jis nupirktų alaus, nes ją R. su V. buvo prigąsdinę, kad niekam apie tai nesakytų, kad į galvą gaus. Ji apie tai pareigūnui nieko nesakė, nes bijojo R. su V.. Tai pasakė R. tik po savo apklausos. Daugiau neturi, ko papildyti (1 t., b. l. 48–51);
6.9. teisiamojo posėdžio liudytojas R. M. nurodė, kad dirba taksi vairuotoju. Prieš metus ar dvejus kaltinamieji, dalyvaujantys teismo posėdyje, paprašė, kad jis juos nuvežtų iki bankomato. Tai įvyko po pietų, link vakaro, tikslios datos ir laiko neprisimena, bet tuo metu lauke dar nebuvo tamsiu. Keleivius paėmė nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir nuvežė prie bankomato, esančio prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Abu nuėjo prie bankomato. Sunkiai jiems ten sekėsi, užtruko gal 5 min. Kaltinamiesiems nurodžius juo nuvežti link centro, paleido juos (duomenys neskelbtini) aikštėje prie SEB banko pastato. Atgal į (duomenys neskelbtini) tikrai nevežė, į „tašką“ taip pat nevežė. Jam padavė 20 Eur, jis jiems atidavė grąžą, tiksliai nepamena kiek, bet tai galėjo būti 16 Eur ar 15 Eur. Abu kaltinamieji buvo neblaivus, kažką tarpusavyje kalbėjosi, tačiau jis nekreipė dėmesio į tai, apie ką jie kalbasi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paklaustas, nes iš darbdavio buvo gavę informacijos, kad būtent jis tiriamu metu dirbo. Ne kartą yra vežęs kaltinamuosius taksi automobiliu, tačiau nepamena, kad kada nors su jais būtų važiavęs koks nors trečiasis asmuo. Automobilyje kamerų nėra, tačiau dispečerė registruoja iškvietimus (4 t., b. l. 65–70);
6.10. 2023 m. gegužės 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. M. duoti parodymai. 2022 m. birželio 6 d. apklausos metu R. M. nurodė, kad dirba įmonėje ,,Virgio taksi“ vairuotoju. Vairuoja taksi automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbo 2022 m. birželio 6 d. nuo 6.30 iki 23.00 val. Kiek pamena, apie 22.00 val., gavo iškvietimą iš dispečerinės operatorės, kad reikia paimti keleivį adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Minėtu adresu buvo maždaug po 10 minučių. Nuvažiavęs pamatė, kad klientai laukia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu. Iškart atpažino, kad vienas iš klientų yra R. T., o kitas yra vyriškis, lieso kūno sudėjimo, apie 1,85 m. ūgio, vilkėjo striukę, spalvos nepamena, turėjo ant pečių kuprinę, ant galvos dėvėjo vasarinę kepuraitę su snapeliu. Juos abu paėmė ir paklausė, kur vežti. R. ir tas vyras pasakė, kad važiuoti iki artimiausio ,,Swedbank“ bankomato. Tada juos nuvežė tiesiai prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus g. šalia parduotuvės ,,IKI“ esančio bankomato. Jie prašė palaukti, kol nusiims pinigų. Tada jie abu išlipo iš automobilio, nuėjo prie bankomato ir kažką ten darė. Maždaug po 10 min. sugrįžo, R. M. padavė 20 Eur kupiūrą, o jis jiems davė grąžos 15 Eur (10 Eur kupiūra ir 5 Eur kupiūra). Tada tas vyras pasakė, kad juos vežti į centrą, o ten jie sakė spręs, kur važiuos toliau. Girdėjo, kaip jie kažką tarpusavyje kalbėjo apie pinigų nuėmimą, sakė, sąskaitoje neva buvo 200 Eur, o davė tik 20 Eur. Jie abu buvo neblaivūs. Kai privažiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštę, jie paprašė išleisti stotelėje, šalia ,,SEB“ banko. Tada, kai R. M. sustojo, jie išlipo ir daugiau jis jų nematė (1 t., b. l. 54–55). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes nei šiandien, nes praėjo itin ilgas laiko tarpas nuo pasakojamų įvykių iki parodymų davimo teisme (4 t., b. l. 65–70);
6.11. 2022 m. spalio 19 d. buvo atlikta liudytojos G. A. ir įtariamosios R. T. akistata, kurios metu paprašius, kad G. A. trumpai papasakotų, kas įvyko 2022 m. birželio 6 d., paaiškino, kad tą dieną, lyg tais po pietų, tikslaus laiko nepamena, susitiko su R. ir „V.“. Jie draugiškai atėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Visi trys girtavo. Apie 18.00 val. Pritrūko alkoholio, todėl ji paprašė V., kad nueitų nupirkti dar alkoholio. Ji prie R. ir V. akių iš tame kambaryje, kur me gėrė, buvusios spintelės išėmė R. piniginę, kurioje jis laikė jo vardu išduotą banko kortelę. Jis šia kortele leidžia jai naudotis. Prie tos kortelės nebuvo jos PIN kodo, tačiau šalia tos piniginės gulėjo kortelės dokumentai, ant kurių, kiek žino, buvo užrašytas PIN kodas. Ji pati nemoka naudotis šia banko kortele. Ji pati asmeniškai tos kortelės PIN kodo nežinojo, bet žinojau, kad perkant prekių už tam tikrą sumą galima atsiskaityti kortele be PIN kodo, kadangi ji yra su prisilietimo funkcija. Ji padavė V. tą kortelę, nepasakydama jam kortelės PIN kodo. V. pats žinojo, kad ši kortelė nereikalauja PIN kodo. Tada V. nuėjo į parduotuvę, grįžo atgal pas su alkoholiu ir jai atidavė banko kortelę. Ji banko kortelę padėjo atgal į spintelėje buvusią R. piniginę. Tai matė R. su V.. Toliau visi trys gėrė. Atsimenu, kad vakaro metu nuėjau į virtuvę atsigerti vandens. Grįžusi į kambarį, aš pamačiau ant grindų prie V. gulinčią R. piniginę, į kurią buvau padėjusi jo banko kortelę. Aš tuo metu buvau gerokai girta, todėl man tai nerūpėjo ir aš į tai nekreipiau dėmesio. Mes toliau gėrėme. Atsimenu, kad apie 20.30 val. maždaug jie abu išėjo namo, aš dar jiems įdėjau vieną butelį alaus, o pati nuėjau miegoti. Mane tą patį vakarą gal apie 23.30 val. pažadino į namus grįžęs draugas R. ir paklausė, kur yra jo kortelė. Pasakiau, kad nežinau, ją buvau padėjusi atgal į spintelę, iš kurios ją buvau paėmusi. R. sakė, kad nuo jo kortelės nuimti pinigai, tačiau aš su tuo nesusijusi, aš nuo jo kortelės pinigų nenuiminėjau, niekur nevažiavau ir tiesiog išleidusi R. su V., nuėjau miegoti. R. T. išgirdėjusi G. A. parodymus nurodė, kad jų netvirtina ir paaiškino, kad jai skambino G. ir pasikvietė kartu išgerti. Ji su „V.“ nuėjo pas P. G. į namus. Ten visi trys gėrėme. Vakaro metu, pritrūko alkoholio, todėl G. padavė V. banko kortelę. „V.“ paklausė, ar R. nesupyks, kadangi tai jo kortelė. G. pasakė, kad jai R. leidžia naudotis jo kortele. G. tą banko kortelę paėmė iš kambaryje buvusios sekcijos, kur buvo maža „tašytė“, panaši į kosmetinę. Ji nematė jokių dokumentų prie tos „tašytės“. Pamačiusi kortelę suprato, kad ji yra su prisilietimo funkcija. G. „V.“ PIN kodo nesakė. „V.“ nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio, ir grįžo atgal. V. atidavė G. jos duotą banko kortelę, kurią G. pasidėjo ant stalo, tai mėtė po kambarį. G. tos kortelės į vietą spintelėje, kur ji buvo, tikrai nepadėjo atgal. Tada G. telefonu pradėjo su R. tėvais „pravotis“, todėl mes išėjome visi trys prie miško esančios kažkokios malkinės, netoli jos namų ir ten toliau gėrė. Kadangi pritrūkome alkoholio, G. paprašė nupirkti dar alkoholio. Su G. nuėjome į namus, kad ji pasiimtų tą banko kortelę, mačiau tikrai, kad ji tą kortelę pasiėmė. Tada lauke prie laiptinės būdami išsikvietėme taksi. Į taksi automobilį įlipome visi trys. Tada visi su taksi automobiliu nuvažiavome prie parduotuvės „IKI“ esančio bankomato (duomenys neskelbtini). Mums atvažiavus prie minėto bankomato, G. paprašė, kad ji (t. y. R. T.) su V. nuimtume pinigų ir padavė jai (t. y. R. T.) kortelę. G. dar būdama automobilyje pasakė jiems kortelės PIN kodą. Ji su V. nuėjo prie bankomato, bet jai nepavyko nuimti pinigų, tada ji nuėjau dar iki G. paklausti, koks yra PIN kodas, ji pakartojo. Tada man padėjo „V.“ ir jis teisingai suvedė tą PIN kodą. Pradžioje nuėmėme 50 Eur, paskui 20 Eur. Įsėdę į automobilį padavėme G. tą banko kortelę. Tada nuvažiavome į tašką, kur nusipirkome dar alkoholio, grįžome atgal su tuo pačiu taksi automobiliu į G. namus. Aš nemačiau, kad G. kur nors dėtų banko kortelę grįžusi. Ten toliau mes dar gėrėme nusipirktą alkoholį. Jiems taip besėdint G. pasakė, kad R. tuoj grįš iš darbo, todėl ji su V. pasiėmiau du bambalius alaus, kuriuos davė G., ir abu išėjo namo, palikdami P. G. namuose. R. kortelės nevogė, jie ta kortele naudojo G. prašymu. Paprašius paaiškinti R. T. teiginį, kad ji kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą nuimti pinigų, G. A. atsakė, kad nevažiavo, nebuvo taip. Juk nuėjo miegoti (1 t., b. l. 58–62);
6.12. 2022 m. spalio 19 d. buvo atlikta liudytojos G. A. ir įtariamo V. K. akistata, kurios metu paprašius, kad G. A. trumpai papasakotų, kas įvyko 2022 m. birželio 6 d., paaiškino, kad tą dieną ji susitiko su R. ir V., jie draugiškai atėjo pas ją į namus. Buvo trise, tuo metu jos draugas R. buvo darbe. Visi trys gėrė alkoholį. Kai pritrūko, paprašė Vitalijaus, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų. V. ji padavė R. banko kortelę, kuri yra su prisilietimo funkcija. Ta kortelė buvo kambaryje esančioje spintelėje, pilkoje „tašytėje“. Toje spintelėje buvo padėti ir tos kortelės, kaip suprato, dokumentai, ant lapuko parašytas PIN kodas, tačiau ji V. kortelės PIN kodo nedavė. V. nuėjo į parduotuvę, grįžo su alumi, grąžino jai kortelę. Ji prie R. ir V. padėjo tą banko kortelę atgal į spintelėje buvusią „tašytę“, kur ji ir buvo prieš tai. Toliau visi gėrė. Vakaro metu ji nuėjo į virtuvę atsigerti vandens ir grįžusi pamatė tą „tašytę“, į kurią buvo įdėjusi R. kortelę, gulinčią ant žemės, šalimais V.. Deja, ji į tai nekreipė dėmesio, matyt dėl to, kad buvo per daug išgėrusi. Toliau gėrėme ir apie 20.30 val. jie abu išėjo namo, o ji nuėjau miegoti. Tą patį vakarą apie 23.30 val. grįžęs R. jos paklausė, kur yra jo kortelė, nes jos gavo žinutę, kad buvo nuimti pinigai nuo jo banko kortelės. Ji pasakė jam, kad pasinaudojusi jo banko kortele vėl ją padėjusi atgal į vietą, kur ji buvo, t. y. „tašytėje“, spintelėje. Deja R. ten kortelės neberado. R. jai leidžia naudotis jo banko kortele savo reikmėms, tačiau ji tą dieną nuo jo kortelės pinigų nenuėmė, tik leido ja pasinaudoti K. parduotuvėje sumokant už alų. V. K. nurodė, kad su kai kuo nesutinka ir paaiškino, kad viskas buvo taip. Jis tą dieną su R. gėrė pas P. G.. Pritrūkus alkoholio, G. man davė jos draugo R. banko kortelę, pasakė, kad ta kortelė yra su prisilietimo funkcija. Ji nepasakė jam kortelė PIN kodo. Ji tą kortelę ištraukė iš kambaryje buvusio bufetuko, kaip iš kažkokios kosmetinės. Nematė jokių dokumentų tame bufetuke. Tada išėjo į parduotuvę, kur nupirko alaus, cigarečių. Parduotuvėje sutiko R. tėvą, kuris, kaip suprato, žinojo, jog jie geriame pas P. G., ir pasakė, kad triukšmo nekeltų arba eitų kitur gerti. Grįžo į G. namus atgal, grąžino G. banko kortelę, kurią ji pasidėjo ant stalo tame kambaryje, kur gėrė. Toliau geriant, į duris „baladojosi“ R. tėvas, tačiau G. jo neįleido. Tada, kad niekas nekviestų policijos, jie visi trys išėjo į lauką gerti toliau prie kažkokios malkinės. Tada sumanė dar išgerti, bet jau buvo vėlu, o nuo 20.00 val. alkoholio nebeparduoda. Jis žino, kad tą banko kortelę su savimi turėjo turėti G., tik neatsimena, kuriuo momentu ji ją pasiėmė, nepamena, ar G. ėjo atgal į namus pasiimti tos kortelės ar ne, tiesiog šito neužfiksavo. Tada atsimena, kad jie būdami lauke išsikvietė „taksą“. Į atvažiavusį taksi įlipo visi trys ir nurodė taksi juos nuvežti prie pagrindinės parduotuvės „IKI“ bankomato, esančio netoli tilto, (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai atsimena, G. paprašė, kad jie nuimtų pinigų nuo R. kortelės, kadangi ji visa girta buvo. G. dar taksi automobilyje perdavė R. tą kortelę ir pasakė jos PIN kodą. Pirma nuėjo R. nuimti pinigų, tačiau pamatęs, kad jai „nesigauna“, jai padėjo. Atsimena, kad R. dar ėjo G., kuri sėdėjo automobilyje, klausti kad ši pakartotų PIN kodą. Jis tada tą PIN kodą suvedė ir nuėmė 70 Eur, regis, per vieną kartą. Jis su R. nuimtus pinigus ir tą banko kortelę pasiėmė, automobilyje G. atidavė banko kortelę. Atsimena, kad 20 Eur sumokėjo taksi vairuotojui, kuris juos po to nuvežė į tašką, kur už likusius 50 Eur nusipirkę alkoholio, važiavo atgal į G. namus. Gėrė lauke prie G. namų, lyg tais ir pas ją buvo nuėję, G. pasakė, kad tuoj turi grįžti „R.“ ir, jai davus alaus, gal du bambalius, jis su R. išėjo namo. G. liko namuose, ar jie išsiskyrė prie jos namų, neatsimena. Nei jis, nei R. R. kortelės nevogė, ja naudojo tik G. leidimu. Paprašius paaiškinti V. K. teiginį, kad ji kartu važiavo nuimti pinigų nuo R. banko kortelės ir, kad jie pinigus nuėmė su jos leidimu, G. A. atsakė, kad taip nebuvo, jie visa tai išsigalvojo (1 t., b. l. 65–69);
6.13. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo atlikta liudytojo R. M. ir įtariamo V. K. akistata, kurios metu paprašius, kad R. M. paprašius paaiškinti, iš kur ir kokius asmenis vežėte 2022 m. birželio 6 d. vakaro metu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), liudytojas R. M. atsakė, kad jis tą vakarą dirbdamas taksi vairuotoju gavo iškvietimą paimti žmones (duomenys neskelbtini) prie kooperatyvo parduotuvės. Atsimena, kad privažiavus jo laukė du žmonės, t. y. R. T. ir priešais jį šiuo metu sėdintis vyriškis. Su jais jokių asmenų daugiau nebuvo, jie buvo tik dviese. Tada atsimena, kad jie įlipę liepė juos vežti į centrą. Atsimena, kad važiuodamas link centro, jų nurodymu užvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). R. su šiuo vyriškiu abu išlipo iš jo automobilio ir nuėjo prie bankomato. Nusiėmę pinigų jie vėl grįžo į mano automobilį, jis juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini) aikštės ir centre juos paleido. Ką jie toliau darė, nežino. Kiek pamenu, jie už vežiojimą davė 20 Eur kupiūrą, grąžą jiems grąžino. Išklausęs liudytojo R. M. parodymus V. K. nurodė, kad jų netvirtina. V. K. paaiškino, kad nežino, ar šis ar kitas taksistas juos tą vakarą vežiojo, bet gali aiškiai pasakyti, kad jų iškviestas taksi mus paėmė nuo kapų, esančių (duomenys neskelbtini). Į taksi įsėdo: jis, R. ir G.. Taksistas juos nuvežė iki bankomato prie „IKI“ parduotuvės, kur jis su R., G. prašymu nuėmė pinigus nuo G. duotos jos draugo kortelės. G. tuo metu sėdėjo taksi automobilyje. Tada atsimena, kad taksistas juos nuvežė iki taško ir parvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Mes iki centro tikrai nevažiavo, juk taškas yra (duomenys neskelbtini). Paprašius, kad liudytojas paaiškintų V. K. teiginį, kad jis į centrą jų nevežė, o apsilankius ,,taške“, parvežė atgal į (duomenys neskelbtini), liudytojas R. M. nurodė, kad taip tikrai nebuvo, juos tikrai nuvežė tik iki centro ir juos ten paleido. Tokiu maršrutu, kaip kad įtariamasis pasakoja, jų tikrai nevežė (1 t., b. l. 72–75);
6.14. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo atlikta liudytojo R. M. ir įtariamosios R. T. akistata, kurios metu paprašius, kad R. M. paprašius paaiškinti, iš kur ir kokius asmenis vežėte 2022 m. birželio 6 d. vakaro metu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), liudytojas R. M. nurodė, kad tą dieną, link vakaro, tiksliai nepamena, bet kiek atsimena, jis vežė du žmones, t. y. R., kuri sėdi šalia jo, ir jos draugą vyriškį, jo nepažįsta, nežino nei jo vardo, nei pavardės. Juos abu paėmė nuo (duomenys neskelbtini) esančios kooperatyvo parduotuvės. Su jais tikrai nebuvo jokio trečio asmens, jie buvo tik dviese. Jiems įlipus į automobilį, jie paprašė vežti juos iki centro. Tada atsimena, kad važiuojant jie man pasakė sustoti prie „IKI“ parduotuvės, esančio „Swedbank“ bankomato, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jie abu išlipo iš automobilio ir kokias penkias minutes pamaigę kažką prie to bankomato, atėjo atgal į automobilį. Tada jis juos abu nuvežė į (duomenys neskelbtini) centrą, (duomenys neskelbtini) aikštę, ir sustojo prie centre esančio SEB banko. Atrodo, tada jie jam padavė 20 Eur kupiūrą, jiems atidavė grąžą, ir jie išlipę iš automobilio nuėjo savais keliais, jų daugiau niekur nebevežė. Išklausiusi liudytojo R. M. parodymus R. T. nurodė, kad jų netvirtina. R. T. tvirtino, kad tą dieną tikrai važiavo su V. ir G.. Būdami (duomenys neskelbtini) išsikvietė taksi, juos nuo kapų paėmė taksistas, tačiau neatsimena, koks taksistas. Negali patvirtinti, kad būtent šalia jos esantis asmuo tą vakarą juos vežė, kadangi to nepamena. Paprašė sustoti prie „IKI“ parduotuvės esančio bankomato Vilniaus gatvėje. Nusiėmę pinigų nuo G. jiems duotos kortelės ir pasinaudoję jos pasakytu PIN kodu, nuvažiavo į tašką, kurio vietos tikrai nenurodys. Jie į centrą tikrai nevažiavo. Po taško, juos visus tris taksistas nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini) prie G. namų. Paprašius, kad liudytojas paaiškintų R. T. teiginį, kad jis į centrą jų nevežė, o apsilankius ,,taške“, parvežė atgal į (duomenys neskelbtini), liudytojas R. M. nurodė, kad tokiu maršrutu nevažiavo (1 t., b. l. 78–81);
6.15. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėja pateikė parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašą (1 t., b. l. 82–84);
6.16. 2022 m. birželio 15 d. apžiūros protokole užfiksuoti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūros rezultatai. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „2022-06-13-16-27-14“, matoma, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) prekystalio vaizdą. Įraše nurodyta data ir laikas „2022-06-06 18:32:12“ į parduotuvę atėjo aukštas, liekno kūno sudėjimo, maždaug 37 m. vyras, kuris ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, snapelio kraštas buvo baltos spalvos, ant kepurės buvo dvi rausvos spalvos juostelės ir užrašas „NORWAY“, vyras dėvėjo salotinės spalvos sportinį megztinį su gobtuvu, gobtuvo vidus, rankogaliai ir megztinio apačia buvo juodos spalvos. Ant pečių vyras turėjo užsidėjęs kareiviškais raštais išmargintą kuprinę, vyras dėvėjo šviesiai mėlynos spalvos džinsus ir avėjo baltos spalvos sportinius batus su juodomis juostelėmis. „2022-06-06 18:32:26“ vyras priėjo prie prekystalio ir pardavėja ant prekystalio pastatė 5 plastikinius 1 litro talpos alaus butelius ir padėjo cigarečių pakelį. Minėtas vyras dešine ranka iš galinė dešinės kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę, iš kurios išsiėmė oranžinės spalvos banko kortelę. „2022-06-06 18:33:07“ su ja atsiskaitė bekontakčiu būdu. Minėtas vyras po atsiskaitymo susidėjo minėtas prekes į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės (1 t., b. l. 85–91);
6.17. 2023 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašą kaltinamieji, nukentėjusysis patvirtino, kad įraše matomas vyras yra kaltinamasis V. K., kuris atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ perka alų ir cigaretes, atsiskaito nukentėjusiojo banko kortele bekontakčiu būdu, t. y. nesuvedant PIN kodo. Nukentėjusysis patvirtino, kad leido pasinaudoti savo banko kortele (4 t., b. l. 173–180);
6.18. Ukmergės r. PK pareigūno 2022 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant tyrimą medžiagoje Nr. 0122000331778, buvo peržiūrėtos Ukmergės miesto vaizdo stebėjimo kameros. Pagal pareiškėjo apklausoje pateiktą informaciją apie pinigų išgryninimą (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „IKI“ esančiame bankomate, miesto vaizdo stebėjimo kamera, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje 2022 m. birželio 6 d. apie 22.10 val. Užfiksavo, kad prie minėto bankomato privažiavo tamsios spalvos „VW Sharan“ taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo du asmenys ir nuėjo prie bankomato. Nustatyta, kad taksi automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini) taksi“. Pabendravus su įmonės vadovu V. Barzda, pastarasis paaiškino, kad 2022 m. birželio 6 d. 22.05 val. taksi įmonės dispečerinėje buvo gautas užsakymas paimti keleivį adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Į tą užsakymą buvo nusiųstas taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairuotoju R. M.. Daugiau su užsakymu susijusios informacijos nėra išlikę. Tikslu tyrimui gauti detalesnės informacijos buvo apklaustas R. M.. Prie tarnybinio pranešimo pridėti miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir taksi automobilio fotonuotrauka. Nuotraukoje aiškiai matomi automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116, 117);
6.19. 2022 m. birželio 15 d. apžiūros protokole užfiksuoti Ukmergės miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Vaizdo įrašo „K33-1. Antakalnio_360_20220606_221407“ trukmė 5 min. 50 sek. Įraše užfiksuota Ukmergės miesto Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje matosi įvažiavimas į parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę. Žiūrint vaizdo įrašą matome, kad praėjus dviem sekundėm automobilis, kuris važiavo į (duomenys neskelbtini) miesto centro pusę pasuka į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilis yra taksi, tamsios, galimai mėlynos spalvos, vienatūris. Vaizdo įraše matome, kad jis automobilių stovėjimo aikštele važiuoja link parduotuvės įėjimo ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. Praėjus 5 min. 4 sek. minėtas automobilis vėl pasirodo vaizdo kameros stebėjimo lauke, išvažiuoja į Vilniaus gatvę ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) miesto centro. Vaizdo įrašo „K33-4. Antakalnio_360_20220606_221414“ matomas filmuoja parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimą, šalia esančią automobilių stebėjimo aikštelę. Įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše užfiksuota, kad į aikštelę įvažiavęs taksi automobilis, privažiuoja prie parduotuvės įėjimo. Iš automobilio galo išlipa du asmenys, kurių vienas vilki baltos spalvos marškinėliais. Asmenų, jų lyčių, apibūdinti nėra galimybės dėl per didelio atstumo. Minėti asmenys prieina prie šalia parduotuvės durų įrengto bankomato. Prie bankomato jie užtrunka keturias minutes, tada grįžta atgal į automobilį ir išvažiuoja (1 t., b. l. 92–97);
6.20. 2023 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus Ukmergės miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašą kaltinamieji, nukentėjusysis patvirtino įraše „K33-1. Antakalnio_360_20220606_221407“ matoma, kad filmuojama (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Važiuoja taksi. Visi „(duomenys neskelbtini) taksi“ atrodo taip pat. Automobilis įvažiuoja į parduotuvė „IKI“ stovėjimo aikštelę ir po to išvažiuoja link centro. Kaltinamieji nurodė, kad automobilis atvažiuoja ne nuo (duomenys neskelbtini). Jie į centrą nevažiavo. Nesimato, kad važiuoja automobiliu, kiek ten asmenų. Vaizdo įraše „K33-4. Antakalnio_360_20220606_221414“ matoma parduotuvė „IKI“, esanti (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui iš jo išlipo asmuo. Kaltinamasis pripažino, kad ten galėtų būti jis, bet sunku pasakyti, nes iš toli filmuojama. Kaltinamoji pritarė kaltinamajam. Pakartotinai peržiūrėjus vaizdo įrašą nuo 23 sek. iki 25 sek., nukentėjusysis pripažino, kad įraše matomas ir antras žmogus, išlipantis iš automobilio. Asmenys nueina prie bankomato, kuris įrengtas prie įėjimo į parduotuvę „IKI“, po sugrįžta ir 4 min. 30 sek. automobilis išvažiuoja (4 t., b. l. 173–180);
6.21. vadovaujantis BPK 155 straipsniu ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus prokurorui susipažinti su ,,Swedbank“ AB bankomate, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 6 d. nuo 22.10 val. iki 22.20 val. bankomate užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 100–103), buvo kreiptasi į ,,Swedbank“ AB prašant pateikti bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso įrašus (1 t., b. l. 104–105); Swedbank“ AB atsakė, kad dėl vykusių bankomato sistemos naujinimo darbų 2022 m. birželio 6 d. bankomato H013, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukų neturi (1 t., b. l. 106);
6.22. vadovaujantis BPK 155 straipsniu ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus prokurorui susipažinti su R. K. (pakeitė pavardę į B.),,Swedbank“ AB banko išduotos mokėjimo kortelės numeriu (1 t., b. l. 109–112), buvo kreiptasi į ,,Swedbank“ AB prašant pateikti duomenis (1 t., b. l. 113–114); Swedbank“ AB atsakė, kad R. B. su sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė „Bekontaktė Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115);
6.23. Ukmergės r. PK pareigūno 2022 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Ukmergės r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-20950-22 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 22.17 val. ir 22.18 val., R. K. į mobiliojo ryšio telefoną gavo pranešimus, kad bankomate per du kartus yra nuo jo banko sąskaitos nuimta 70 Eur, o vėliau grįžęs į namus adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra pavogta jam priklausanti „Swedbank“ kortelė, kuri buvo laikoma svetainėje esančioje spintelėje, įdėta į odinę pilkos spalvos rankinę. Tyrimo metu nustatyta, kad šią nusikalstamą galimai įvykdė V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118–120);
6.24. BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 7 d. 11.45 val. R. K (pakeitė pavardę į B.) paskambinęs telefonu pranešė, kad būdamas darbe gavo žinutę iš banko apie pinigų išgryninimą. Jam žinoma, kad asmenys lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) ir girtavo su mano mergina G. A.. Grįžęs namo 23.30 val. radau G. A. miegančią. Asmenys, kurie girtavo jau buvo išėję. Gavęs žinutę apie pinigų išgryninimą pranešiau policijai. Į gautą iškvietimą reagavo Ukmergės r. PK pareigūnai, nustatė, kad 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. ir 22.18 val. R. K. (pakeitė pavardę į B.) į mobiliojo ryšio telefoną gavo pranešimus, kad bankomate per du kartus nuo jo sąskaitos nuimta 70 Eur, vėliau sugrįžus namo adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra pavogta jam priklausanti „Swedbank“ kortelė, kuri buvo laikoma svetainėje esančioje spintelėje, įdėta į odinę pilkos spalvos rankinę. 2022 m. birželio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20950-22 (1 t., b. l. 137–141).
7. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų prašymų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-788/2023, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
9. BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Nors kaltinamieji nuosekliai viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) teigė, kad jie nukentėjusiojo banko kortele naudojosi turėdami jo draugės G. A. leidimą, šią kaltinamųjų pateiktą įvykių versiją paneigė nukentėjusysis, kuris nurodė neleidęs kaltinamiesiems išgryninti 70 Eur bankomate. Taip pat liudytoja G. A., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad leido V. K. atsiskaityti nukentėjusiajam išduota banko kortele tik parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, niekur kartu su kaltinamaisiais nevažiavo, nedavė kortelės ir neleido išgryninti pinigų bankomate. „(duomenys neskelbtini) taksi“ direktorius ikiteisminio tyrimo metu informavo, kad 2022 m. birželio 6 d. 22.05 val. taksi įmonės dispečerinėje buvo gautas užsakymas paimti keleivį adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Į tą užsakymą buvo nusiųstas taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairuotoju R. M. (1 t., b. l. 116), nuotrauka, padaryta iš miesto stebėjimo kamerų įrašų patvirtina, kad juose yra užfiksuotas automobilis valst. Nr. T18145 (1 t., b. l. 117). Kaip liudytojas apklaustas taksi vairuotojas R. M. patvirtino, kad 2022 m. birželio 6 d. dirbo nuo 6.30 val. iki 23.00 val., kad pagal 22 val. dispečerės registruotą iškvietimą važiavo į (duomenys neskelbtini), iš ten paėmė du asmenis, t. y. kaltinamuosius (kitų asmenų nebuvo). Juos nevežė prie bankomato, esančio prie parduotuvės „IKI“ (duomenys neskelbtini), asmenys nuėjo prie bankomato, užtruko apie 5 min., po to klientų pageidavimu juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) centrą ir paleido prie SEB banko, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuos liudytojo R. M. parodymus patvirtina Ukmergės miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Miesto stebėjimo kamerų įrašuose matoma, kad automobilis atvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į automobilių stebėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), sustoja prie įėjimo į parduotuvę. Du asmenys, išlipę iš taksi automobilio, nueina prie įėjimo į parduotuvę, ten užtrunka apie 4 min. (nuo įrašo 23 sek, iki 4 min. 29 sek.). Prie įėjimo yra įrengtas „Swedbank“ AB bankomatas, iš kurio banko duomenimis, 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. buvo inicijuota finansinė operacija ir išgryninta 50 Eur suma, o 2022 m. birželio 6 d. 22.18 val. dar 20 Eur, iš viso 70 Eur. Nors miesto stebėjimų kamerų įrašuose nėra nurodyta filmavimo data ir laikas, teismas pažymi, kad pateiktų vaizdo įrašų pavadinimuose yra nurodoma vieta ir skaitmenų kombinacija, pagal kurią galima identifikuoti filmavimo kameros buvimo vietą, įrašo padarymo datą bei laiką, kuri iš esmės sutampa su „Swedbank“ AB užfiksuotais finansinės operacijos – grynųjų pinigų nuėjimo – atlikimo data ir laiku. Kaltinamieji pripažįsta, kad abu nuėjo prie bankomato, ir nuėmė pinigus iš banko sąskaitos. Todėl daroma išvada, kad byloje esančiuose miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose yra užfiksuota kaip kaltinamieji atvyksta prie bankomato ir atlieka finansinę operaciją. Teismas pažymi, kad akistatos su liudytoja G. A. abu kaltinamieji teigė, kad R. T. nepavyko tinkamai suvesti PIN kodo, todėl ji sugrįžo prie automobilio ir G. A. paprašė pakartoti PIN kodą, tačiau vaizdo įrašuose aiškiai matoma, kad nė vienas iš asmenų, kurie išlipę iš automobilio nuėjo link įėjimo į parduotuvę, nesugrįžo prie automobilio, o po to vėl nuėjo atgal prie bankomato. Po to, kai du asmenys sugrįžo (vaizdo įrašo „K33-4. Antakalnio_360_20220606_221414“ 4 min. 29 sek.) ir atsisėdo į taksi automobilį, jis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės ir nuvažiavo link Ukmergės miesto centro.
11. Pastebėtina, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiais atvejais turi būti sprendžiama, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai daroma analizuojant tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų duomenų (įrodymų) visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo konkrečiu atveju nei nukentėjusiojo nei liudytojų parodymuose, duotuose skirtingu metu, nėra esminių prieštaravimų. Nukentėjusysis ir liudytoja G. A. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad kaltinamiesiems nebuvo leista disponuoti nukentėjusiojo banko kortele po to, kai V. K. sugrįžo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžino banko kortelė G. A., jiems nebuvo leista inicijuoti finansinės operacijos, t. y. pasiimti grynųjų pinigų iš „Swedbank“, AB bankomato. Nėra pagrindo manyti, kad liudytoja G. A. siekia melagingai apkalbėti kaltinamuosius, nes liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, duodama melagingus parodymus, liudytoja G. A. rizikuotų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojos G. A. parodymus dėl to, kad įvykio dieną ji su kaltinamaisiais nevažiavo prie bankomato, patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai bei objektyvūs duomenys – miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.
12. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų G. A. ir R. M. parodymai, miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, įrašų apžiūros protokolai, „Swedbank“ informacija apie atliktas finansines operacijas, tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo svetima elektroninio mokėjimo kortele, nes V. K. 2022 m. birželio 6 d., po to, kai 18.33 val. atsiskaitė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir sugrįžo banko kortelę G. A., tiksliai tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip 18.33 val., ir ne vėliau kaip 21.00 val., kaltinamieji būdami svečiuose pas G. A., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš rankinės, padėtos spintelėje, esančioje svetainėje, slapta pagrobė nukentėjusiajam R. B. išduotą „Swedbank“, AB bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdami šią mokėjimo kortelę ir žinodami PIN kodą, jie atliko finansines operacijas. Tai reiškia, kad kaltinamieji V. K. ir R. T. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone (jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis), kurie buvo pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Be to, V. K. ir R. T. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, nes jie pasinaudodami „Swedbank“, AB bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota nukentėjusiajam R. B., 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. ,,Swedbank“ AB bankomate H013, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuėmė 50 Eur, po to 2022 m. birželio 6 d. 22.17 val. tame pačiame bankomate nuėmė dar 20 Eur, iš viso 70 Eur sumą. Nors šiuo konkrečiu atveju kaltinamieji atliko dvi finansines operacija, tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamieji siekė paimti būtent 70 Eur sumą, be to, finansinės operacijos buvo atliekamos viena po kitos (jas skiria 1 min.), todėl daroma išvada, kad šias veikas sieja vieninga tyčia, tai yra keli tapatūs veiksmai, nukreipti į vieningą objektą ir kuriuos apima vieninga kaltininkų tyčia, todėl jos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų tęstinumas elektroninių mokėjimo priemonių laikymo ir panaudojimo bylose paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, pinigų paėmimą iš jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-1073/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymi, kad bendrininkavimo požymis, t. y. dviejų ar daugiau asmenų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką, gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai ir atsako pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį.
14. Konstatuojama, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jų veiksmuose nustatyti visi šių nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Abi nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia.
15. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu svetima elektroninio mokėjimo kortele (BK 214 straipsnio 1 dalis) bei neteisėtai atliktomis finansinėmis operacijomis svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 215 straipsnio 1 dalis) V. K. ir R. T. padarė nuo 13.00 val. iki 21.00 val. (3 t., b. l. 44–59), byloje nustatyta, kad banko kortelės savininko leidimu V. K. atsiskaitė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pirkimas atliktas 2023 m. birželio 6 d. 18.33 val., o grįžęs mokėjimo kortelę grąžino G. A., todėl daroma nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos ne anksčiau kaip 18.33 val., o ne nuo 13.00 val., todėl vadovaujantis BPK 255, 256 straipsniu tikslintinas nusikalstamų veikų padarymo laikas.
Dėl vagystės iš parduotuvės
16. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino visiškai savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad 2022 m. vasarą nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad apsaugos darbuotojas „grybauja“, paėmė du butelius 1 litro talpos degtinės nuo lentynos ir išėjo iš parduotuvės. Įeinantis į parduotuvę asmuo sušuko, kad vagiama, todėl ėmė bėgti. Numetė vieną butelį krūmu, o kitą perdavė draugui. Kažkoks asmuo jį vijosi. Galiausiai pats sustojo, privažiavo policija ir jį sulaikė. Sutinka su kaltinamajame akte nurodyta degtinės verte, kad pavogęs padarė 35,98 Eur žalos. Gailisi. Sutinka su civiliniu ieškiniu, jo dar neatlygino, bet atlygins.
17. Be kaltinamojo visiško kaltės prisipažino dėl vagystės parduotuvės, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
17.1. Ukmergės r. PK pareigūnės 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 d. pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes iš Ukmergės r. PK pareigūno gautas pranešimas dėl atviros vagystės ir prekybos centro „RIMI“. V. K. atvirai pavogė iš prekybos centro „RIMI“ degtinės „ABSOLUT VODKA“ butelį. Asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra V. K. (1 t., b. l. 142–144);
17.2. iš pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. Ukmergės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29313-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Ukmergės r. PK pareigūnės 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas Asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra V. K. (1 t., b. l. 145–147);
17.3. prokuroro 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-29313-22 ir Nr. 01-1-20950-22, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-20950-22 (1 t., b. l. 1–2), apie sujungimą informuoti proceso dalyviai (1 t., b. l. 3–45–6, 7–8, 9–10–11–12);
17.4. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra prekybos centras „RIMI“, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į prekybos centrą po dešinę įėjimas į prekybos salę parduotuvės „RIMI“. Prekybos salėje dešinėje alkoholio skyrius, kuriame penkios lentynos su alkoholiniais gėrimais. Dešinėje prie kampinės sienos ketvirtoje lentynoje sudėti dvejomis eilėmis vienoje eilėje 15 vnt. degtinė „ABSOLUT VODKA“ 0,7 litro talpos. Iš kairės pirmoje eilėje nėra trečio butelio. Ant lentynos uždėta kaina 13,99 Eur. už vnt. (1 t., b. l. 150–-155);
17.5. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad parduotuvė „RIMI“ pateikė parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašą (1 t., b. l. 156–158);
17.6. civilinės ieškovės atstovė patikslino, kad V. K. pagrobė 2 vnt. 1 litro tapos degtinės „Stumbras“, kurio 1 butelio pardavimo kaina yra 17,99 Eur (1 t., b. l. 162–165, 166), taip pat pateikė alkoholio ir tabako sąrašą (1 t., b. l. 167–16);
17.7. teisiamojo posėdžio metu apklausta civilinės ieškovės UAB „RIMI LIETUVA“ atstovė Genė Kaziūnienė nurodė, kad dirba parduotuvės „RIMI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Iš parduotuvės buvo pavogti du buteliai degtinis „Stumbras“, žala įmonei nėra atlyginta, todėl baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Kokia pavogtos degtinės vertė, dabar negali nurodyti, bet ši informacija buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Prie vykdama į apklausą ji šią informaciją buvo pasitikslinusi. Kažkur apie 17 Eur. Parduotuvės viduje yra įrengtos stebėjimo kameros, jos užfiksavo vagytę. Pati matė šiuos įrašus. Ten aiškiai matosi, iš kurios vietos apimama degtinė, kaip asmuo išeina iš parduotuvės. Šie įrašai buvo pateikti policijai (4 t., b. l. 130–132);
17.8. 2023 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. K. duoti parodymai. 2022 m. spalio 15 d. apklausos metu liudytoja G. K. nurodė, kad yra Ukmergės ir Jonavos „RIMI“ parduotuvių direktorė, yra įgaliota atstovauti UAB „RIMI LIETUVA“ šioje byloje. Ji žino, kad šiais metais, lyg rugpjūčio mėnesį, iš jų parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta alkoholio. Kas jį pagrobė, nežino. Buvo pagrobtas ne vienas butelis degtinės ,,Absolut“, o du buteliai po 1 litro talpos degtinės ,,Stumbras“. Vieno ,,Stumbras“ butelio vertė yra 17,99 Eur, ši kaina yra nurodyta lentynoje. Teikdama civilinį ieškinį byloje pateikė šio alkoholio sąskaitos išrašą, kuriame yra nurodyta jo vertė. Ten nurodyta, kad 1 vnt. šios rūšies degtinės kainuoja 12,72 Eur, t. y. savikaina. Prie šios sumos yra pridedamas 21 procento dydžio PVM mokestis, parduotuvės numatytas antkainis. Galutinę šios degtinės butelio kaina yra 17,99 Eur (1 t., b. l. 173–175).
17.9. teisiamojo posėdžio liudytojas P. D. nurodė, kad atpažįsta kaltinamąjį V. K., nes su juo susidūrė dėl vagystės iš parduotuvės „RIMI“. Paaiškino, kad pernai vasarą po darbo, maždaug 15 ar 17 val. nuėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad kaltinamasis praėjo nesusimokėjęs. Pats nematė, ką kaltinamasis nešėsi, bet apsaugos darbuotojas sušuko, kad vagiama. Norėjo padėti, todėl ėmė vytis vagį. Telefonu informavo pareigūnus, kur bėga. Prie stadiono pasivijo, privažiavo policija ir sulaikė kaltinamąjį. Sulaikius pareigūnams, kaltinamasis nieko su savimi neturėjo, policija dar ieškovo, ar jis ko nors neišmetė. Matė, kad vieną butelį perdavė kitam asmeniui, o kur kitą padėjo, nežino. Ne visada matė jį, bėgdamas kaltinamasis nuo jo slėpėsi laiptinė ir pan. buvo karšta diena, gal 30 laipsnių karščio. Galiausiai kaltinamasis atsisėdo ant žolės ir pasakė, kad viskas (4 t., b. l. 65–70);
17.10. 2023 m. gegužės 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. D. duoti parodymai. 2022 m. rugsėjo 29 d. apklausos metu liudytojas P. D. nurodė, kad šiuo metu tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti šių metų liepos mėnesio pabaigoje, rugpjūčio mėn. pradžioje. Maždaug apie 17.00 ar 18.00 val. ėjo apsipirkti į parduotuvę „RIMI“, esančią (duomenys neskelbtini). Stovėdamas prie kasos matė kaip jam iš matymo žinomas vyriškis, vardu A. V., stovėjo tarpduryje tarp parduotuvės išėjimo į taromato pusę ir kalbėjo telefonu. Išgirdo kaip šis telefonu kažkam sakė: ,,nupisim bonkę ir atvarom“. Tada jis galvojo, kad kažką tikrai padarys, todėl, susimokėjęs už prekes, kaip ir luktelėjo pamatyti, kas bus. Tuo tarpu kaip tik matė, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas kaip tik buvo įėjęs į savo kambarėlį. Tada pamatė, kaip kitas vyriškis, vilkintis žaliais marškinėliais, praėjo pro parduotuvės įėjimą iš parduotuvės pro kontaktinius vartelius. Nematė, ar jis ką nešėsi. Tačiau tuo metu iš kambarėlio iššoko apsaugos darbuotojas, kuris paprašė pagalbos sugaunant tą vyriškį. Tas apsaugos darbuotojas nepasakė, ką jis pavogė. Atsimena, kad tas vyriškis, pavarde K., nubėgo pro parduotuvės išėjimą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) g. pusės. Paskui tą K. nubėgo kažkuri parduotuvės darbuotoja, tačiau jos nei vardo, nei pavardės nežino. Tada jis pradėjo bėgti gaudyti K.. Bėgdamas pamatė, kad parduotuvės darbuotoja stovėjo prie „Casino“, esančio prie „RIMI“ parduotuvės kampo. Ji nurodė kryptį, t. y. link taromato pusės, kur nubėgo K.. Nubėgo prie taromato. Prie taromato esančios sumūrytos sienelės pamatė stovinčius K. ir Vaivadą. Matė, kaip K. iš savo kuprinės išima vieną stiklinį butelį, tačiau kas tame butelyje buvo negali pasakyti, ir perduoda jį V.. Jis sušuko, kad šie sustotų ir jam pribėgus prie jų kažkuris iš jų, tačiau kuris, negali nurodyti, kuris kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvos dešinę pusę virš ausies. Negali pasakyti, ar tuo metu skaudėjo ar ne, ne tas buvo galvoje. Kai kažkuris iš jų sudavė, tai jie abu išsilakstė į skirtingas puses. V. nubėgo link daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelės, o K. link vaikų žaidimų aikštelės, esančios prie daugiabučių. Jis vijosi K., kadangi pamanė, kad reikalingas bus tas, kuris pavogė, o ne tas, kuriam perdavė. K. bėgo tarp daugiabučių, esančių Kudirkos skersgatvyje, landžiojo ir po laiptines, bandė pasislėpti po vienu balkonu, tačiau ji bėgo paskui ir šiam nepavyko pasislėpti. Tada K. kirto (duomenys neskelbtini) g. ties vadinamu mėlynu Ko, kioskeliu ir bėgo žemyn gatvele upės link, link pėsčiųjų tilto. Jis bėgo iš paskos. Jau bėgdamas link Ko. kiosko skambino Nr. 112, pranešė apie įvykį, ir jį sujungė su jam padėsiančiu ekipažu. Jiems pasakojo, kur bėga, kad jie galėtų atvykti į tą vietą. Pareigūnai buvo pasakę nieko pačiam nedaryti, todėl pats prie K. nelindo, nesistengė jo sulaikyti. Atsimena, kad bėgdamas paskui K. pargriuvo porą kartų, pametė telefoną, kurį paskui rado. Tada atvykę pareigūnai patys K. susilaikė. K. pareigūnams nesipriešino. Dėl suduoto smūgio pretenzijų niekam neturi, pas medikus apžiūrai nebuvo. Taip vydamasis nusikaltėlį pasielgė iš pilietiškumo jausmo (1 t., b. l. 184–187). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes nei šiandien, nes praėjo itin ilgas laiko tarpas nuo pasakojamų įvykių iki parodymų davimo teisme (4 t., b. l. 65–70);
17.11. teisiamojo posėdžio liudytoja V. Š., kad dirba parduotuvė „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėn., ji dirbo, ėjo link savitarnos kasų, kai moteris suriko, kad vagiama. Matė kaip link išėjimo iš parduotuvės bėga vyras su žalios spalvos „bliuzonu“. Jam sukantis, pamatė, kad jis laiko butelį. Jaunuolis pribėgo ir paklausė, kur jis nubėgo. Ji parodė kryptį. Vėliau sugrįžęs jaunuolis sakė, kad policija pagavo vagį. Apie vagystę buvo pranešta policijai. Buvo nustatyta, kad tądien buvo pavogti du buteliai degtinės „Stumbras“. Parduotuvės viduje yra įrengtos stebėjimo kameros, jos užfiksavo vagytę (4 t., b. l. 130–132);
17.12. kitų objektų apžiūros metu protokole nurodoma, kad tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą peržiūrėti trys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „RIMI LIETUVA“. Vaizdo įrašo ,,2022-08-04 18_26_31 (UTC+03_00)“ talpa 80.3 MB, trukmės 28 sek. Vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje baltais skaičiais nurodoma data ir laikas, įrašas prasideda „2022-08-04 18:26:31“. Vaizdo įraše matomas parduotuvės alkoholio skyrius, matyti, kad nuo kasų prie kairiausios lentynos prieina vyriškis, vilkintis žalios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos džinsines kelnes, juodos pablukusios spalvos kepurę su snapeliu, kurios kanteliai yra smėlio spalvos. Vyriškio kepurės snapelis yra nusuktas į pakaušio pusę, jis avi rusvos spalvos batus, ant nugaros užsidėjęs per abu pečius kuprinę su dviem petnešomis, kuri yra kamufliažinė. Vyriškis ant abiejų rankų dilbių turi tatuiruotes. Iš matomo vaizdo įrašo yra matyti, kad tai yra V. K.. Vyriškis prieina prie lentynos su skaidriais alkoholiniais gėrimais, stabteli ir pasižiūri į butelius. Tada dešine ranka paima vieną butelį, kurio forma yra kampuota, ir jį perima su kaire ranka, po ko vėl dešine ranka paima tokios pačios rūšies kitą butelį. Taip jis, laikydamas abu butelius, į juos pasižiūri, pasižiūri į lentyną, abu butelius suglaudžia vieną prie kito ir juos abu perima į kairę ranką. Tada jis išeina iš alkoholio skyriaus, į abi rankas paima po paimtą butelį, eina kasų pusės link ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo ,,2022-08-04 18_27_10 (UTC+03_00)“ talpa 8.05 MB, trukmė 5 sek. Vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje baltais skaičiais nurodoma data ir laikas, įrašas prasideda „2022-08-04 18:27:10“. Vaizdo įraše matoma, kad dešinėje pusėje yra įėjimas į parduotuvės erdvę, o kairėje pusėje – parduotuvės kasa. Vaizdo įraše užfiksuota, kad kairėje pusėje prie kasos stovi du vyriškiai, pro įėjimą į parduotuvės erdvę įeina moteris. Tada 18:27:14 laiku pro įėjimą į parduotuvę išeina V. K. su rankose laikomais degtinės buteliais ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo ,,2022-08-04 18_27_11 (UTC+03_00)“ talpa 10.5 MB, trukmė 5 sek. Vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje baltais skaičiais nurodoma data ir laikas, įrašas prasideda „2022-08-04 18:27:11“. Vaizdo įraše matoma, kad kairėje pusėje yra įėjimas į parduotuvės erdvę, dešinėje puse – parduotuvės kasa. Prie kasos stovi du vyriškiai, pro įėjimą į parduotuvės erdvę įeina moteris, kuri prasilenkia su V. K., nešinu abiejose rankose dviem buteliais degtinės. V. K. praeina pro vartelius, įleidžiančius į parduotuvės erdvę ir pasuka parduotuvės išėjimo link, kuris yra Vytauto g. pusėje. Į taip nueinantį V. K. atsisuka vyriškis stovintis prie kasos ir į jį žiūri. Eidamas V. K. ties durimis iš parduotuvės pradeda bėgti ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos (2 t., b. l. 1–3);
17.13. Ukmergės r. PK pareigūno 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.30 val. dirbdamas kartu su Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus tyrėja Jurgita Survilaitė tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą, kad parduotuvėje „RIMI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjas sulaikė asmenį pavogusį butelį degtinės. Vykstant į įvykio vieta buvo patikslinta, kad asmuo pavogęs degtinės butelį iš asmens, jį sulaikiusio, ištrūko ir dabar bėga. Minėtas pirkėjas gaudo ir nurodo, kur jis bėga. Pamačius asmenis bėgančius netoli (duomenys neskelbtini) g. ties taku link pėsčiųjų tilto, tą asmenį sulaikė, nustatyta, kad tai V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), o ji bandantis sulaikyti asmuo yra P. D.. Jis paaiškino, kad kai bandė ši asmenį, kurį sulaikėme sulaikyti, jis degtinės butelį perdavė A. V. ir jis su tuo butelių pabėgo, o jis nusivijo šį asmenį. Kadangi jis buvo labai pavargęs paprašė jo dabar neapklausti, kad jis galėtų pailsėti. Nuvykus į parduotuvę „RIMI“ apsaugos darbuotojas pasakė, kad buvo pavogtas degtinės butelis „ABSOLUT“ 40 % stiprumo, 0,7 litro talpos, vertė 13,99 Eur. Vaizdo įrašo dabar pateikti negali, pareiškimą parašys vėliau vadovybė. Kadangi buvo įvykdyta atvira vagystė, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. V. K. įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą. Filmuota tarnybinio automobilio vaizdo kamera (2 t., b. l. 4);
17.14. BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.29 val. paskambinęs Bendruoju pagalbos Nr. 112 P. D. pranešė, kad prekybos centre „RIMI“ pirkėjas sulaikė vagį, prašo paskubėti. Į iškvietimą reagavo Ukmergės r. PK pareigūnai, kurie nustatė, kad P. D. matė, kad parduotuvėje „RIMI“ asmuo bando pavogti degtinės butelį, bandė jį sulaikyti, bet ji nesidavė sulaikomas, degtinės butelį perdavė A. V.. Negalėjo sulaikyti dviejų asmenų, todėl nusivijo tą, kuris pavogė degtinės butelį. Sulaikytas V. K.. Nuvykus į parduotuvę „RIMI“ apsaugos darbuotojas pasakė, kad buvo pavogtas degtinės butelis „ABSOLUT“ 40 % stiprumo, 0,7 litro talpos, vertė 13,99 Eur. Vaizdo įrašo dabar pateikti negali, pareiškimą parašys vėliau vadovybė (2 t., b. l. 7–10).
18. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.26 val. parduotuvėje ,,RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš alkoholio skyriaus lentynos pagrobė UAB ,,RIMI LIETUVA“ priklausantį turtą, t. y. du po 1 litro talpos degtinės butelius ,,Stumbras“ ir pasišalino iš parduotuvės pro kontaktinius įėjimo į parduotuvės patalpą vartelius. Vieno 1 litro talpos degtinės butelio ,,Stumbras“. kaina 17,99 Eur, taigi pavogus du butelius buvo pagrobtas 35,98 Eur vertės UAB ,,RIMI LIETUVA“ turtas. Šie veiksmai kvalifikuotini kaip atvira vagystė, nes šiuos kaltinamojo V. K. veiksmus pastebėjo kiti parduotuvėje buvę asmenys ir suriko: „Vagia“. V. K. suprato, kad daro nusikaltimą, kad šį nusikaltimą mato bei nusikalstamos veikos pobūdį supranta kiti asmenys (išgirdęs šūksnį pabėgo iš parduotuvės), tačiau tai ignoravo, todėl teismas konstatuoja, kad vagystė įvykdyta esant kvalifikuojančiam požymiui – atvirai. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 329–339). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011), net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Taigi daroma išvada, kad V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), galioji nusikalstamos veikos padarymo metu.
19. Teismas pažymi, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 178 straipsnio pakeitimai. Tiek iki BK pakeitimų, tiek ir po jų priėmimo, baudžiamoji atsakomybė už atvirą svetimo turto vagystę buvo ir išliko BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tačiau BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2033 m. gegužės 31 d.) sankcijoje buvo numatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojant nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje nurodoma, kad šioje dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Be to, bausmę sušvelninančiu įstatymu pripažintinas ir toks įstatymas, kuris bausmę sušvelnintų netiesiogiai, pavyzdžiui, pakeitus nusikaltimų klasifikavimą nulemiančias laisvės atėmimo bausmės ribas, numatytas BK 11 straipsnyje, pasikeistų tam tikrų nusikaltimų kategorija, kartu ir galimos skirti baudos bausmės ribos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalyje (G. Š.. Švelnesnis baudžiamasis įstatymas ir jo taikymo ribos Lietuvos teismų jurisprudencijoje. Teisė, 2015, Nr. 97). Atitinkamai tai reiškia, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimais švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nes numato trumpesnį laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą, be to, numato galimybę skirti ir švelnesnę bausmės rūšį, todėl šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai turi grįžtamąjį galią ir kaltinamojo veika perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti iki 2023 m. birželio 1 d.).
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam V. K.
20. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (norėdamas gauti turtinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), taip pat įvertina kaltininko asmenybę: nevedęs (2 t., b. l. 99), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 180), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 181), teistas (2 t., b. l. 100–111, 114–117, 118, 119–121, 122–125, 126–134, 139–138, 139–150, 151–154, 155–166; 3 t., b. l. 62–77, 78–83), yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir smulkaus svetimo turto vagystę (2 t., b. l. 167–178). Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet V. K. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus nuosavybei, tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdyto atviro svetimo turto pagrobimo pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
22. Nustačius, kad naujus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad visas tris nusikalstamas veikas jis padarė esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Be to, nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba neblaivumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. kaltinamasis vartojo alkoholį, tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymui, todėl neblaivumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to nėra duomenų, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis buvo neblaivus, todėl konstatuoja, kad nėra BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
24. Pastebėtina ir tai, kad praeityje V. K. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti skiriant griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant ne mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, kuri nėra mažesnė nei minimali šios bausmės rūšies dalis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis) ir skirtina subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
26. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme (laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams 24 dienoms), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos paskirtos bausmės. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi įskaitytina atlikta bausmė pagal 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
27. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra 14 kartų teistas, ir beveik visus kartus už nusikaltimus nuosavybei, kad šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, teismas nutaria neatidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnio 6 dalis).
28. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimui V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52–55) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajai R. T.
29. Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. T. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (norėdama gauti turtinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), taip pat įvertina kaltininkės asmenybę: išsiskyrusi, turi nepilnamečių vaikų, šiuo metu su ja nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta (civilinė byla nėra išnagrinėta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), ji laukiasi, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (3 t., b. l. 38–39, 40), nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 41), tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo įsidarbinusi (4 t., b. l. 20–22, 93), nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. vykdo individualią veiklą, lankėsi pas priklausomybės ligų konsultantą (3 t., b. l. 175), neteista (3 t., b. l. 3–7, 9–11, 12–15, 16–24, 25–33), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 34–37). Nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kaltinamoji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
30. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas pažymi, vien alkoholio vartojimo fakto neužtenka atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti (žr. šio nuosprendžio 23 punktą). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. birželio 6 d. kaltinamoji vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymui, todėl neblaivumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
31. Įvertinus tai, kad kaltinamoji nėra teista, nes teistumas išnykęs BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kad ji laukiasi, o pagal BK 49 straipsnio 6 dalį areštas neskiriamas nėščioms moterims, prokuroro prašymas dėl arešto bausmės paskyrimo netenkintinas. Teismo vertinimu, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti skiriant švelniausią BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį numatant lygų šios bausmės rūšies minimui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant po minimalią šios bausmės rūšies dalį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 63 straipsnio 4 dalis) ir skirtina subendrinta 200 MGL bauda.
33. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto (b) papunktyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra 3 (treji) metai, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad šiuo metu kaltinamoji neturi galimybės sumokėti visos paskirtos baudos, todėl nustatytinas 20 (dvidešimties) mėnesių terminas sumokėti paskirtą baudą.
34. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimui R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 78–81) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
35. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).
36. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti du civiliniai ieškiniai:
36.1. 2022 m. birželio 7 d. nukentėjusysis R. K. (pakeitė pavardę į B.) pateikė civilinį ieškinį dėl 72 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų (1 t., b. l. 17–18). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. birželio 10 d. nutarimu R. K. (pakeitė pavardę į B.) pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 41–43). Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako ir neprašo turtinės žalos atlyginimo, todėl procesas dėl R. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas.
36.2. 2022 m. rugsėjo 13 d. UAB ,,RIMI LIETUVA“ pateikė civilinį ieškinį dėl 35,98 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 169). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. spalio 10 d. nutarimu UAB ,,RIMI LIETUVA“ pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 179–181), Genė Kaziūnienė leista dalyvauti procese kaip įgaliotam civilinės ieškovės atstovei (1 t., b. l. 176–178). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė 35,98 Eur vertės UAB ,,RIMI LIETUVA“ turtą, žala iki šiol nėra atlyginta, nors kaltinamasis žalos dydžio neginčijo ir nurodė, sutinkąs atlyginti šią žalą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir civilinės ieškovės naudai priteistina iš kaltinamojo V. K. 35,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, visais kitais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskreciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš nuteistojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-1076/2023, 38 punktas).
38. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pripažinta, kad vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu kaltinamajam V. K. yra būtinas gynėjas (3 t., b. l. 167), gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą (3 t., b. l. 170), teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam paskyrė gynėją advokatę Raimondą Venckutę (3 t., b. l. 174), kuri pateikė orderį (3 t., b. l. 177) ir dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje V. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 801,56 Eur (4 t., b. l. 166–169).
39. 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pripažinta, kad vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaltinamajai R. T. yra būtinas gynėjas (3 t., b. l. 172), gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą (3 t., b. l. 196, 197), teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajai paskyrė gynėją advokatę Rimutę Giruckienę (3 t., b. l. 198), kuri pateikė orderį (4 t., b. l. 1) ir dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje R. T. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 338,33 Eur (4 t., b. l. 160–164).
40. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priimtas apkaltinamasis nuosprendis visų kaltinamųjų atžvilgiu, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą išieškoti iš kalto asmens valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Pagal įstatymų leidėjo valią, teismas spręsdamas šį klausimą gali jų visiškai nepriteisti arba sumažinti jų sumą, tik dėl kaltininko turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu kaltinamieji yra darbingi, darbingo amžiaus, R. T. vykdo individualią veiklą, V. K. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs formuojamą teismų praktiką bei kaltinamųjų turtinę padėtį, priežastis, dėl kurių jiems paskirti gynėjai, teismas nutaria iš kaltinamųjų išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Dėl kitų klausimų
41. Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y., vokai su vaizdo įrašais, paliktini byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 50 straipsniu, 54 straipsniu, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 106 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojant nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojant nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. K. skirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme (laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams 24 (dvidešimt keturioms) dienoms), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, skirti V. K. galutinę bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Pripažinti R. T. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. T. skirti subendrintą bausmę – 200 (10 000 Eur).
Nustatyti, kad 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą R. T. privalo sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Išieškoti iš V. K. 801,56 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą 56 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimu.
Išieškoti iš R. T. 338,33 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimu.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Tenkinti civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „RIMI LIETUVA“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti civilinei ieškovei iš kaltinamojo V. K. 35,98 Eur (trisdešimt penkis eurus 98 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nutraukti procesą pagal nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokus su vaizdo įrašais, palikti byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.