Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-348-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-14
Bylos Nr.: e2-348-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00273-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-348-618/2022Proceso Nr. 2-57-3-00273-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl viešojo konkurso panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scania Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ viešąjį pirkimą „Elektra varomų autobusų veiklos nuoma“ (toliau – Pirkimas), vykdomą skelbiamų derybų būdu (Nr. 568297), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad viešojo pirkimo „Elektra varomų autobusų veiklos nuoma“ sąlygų (toliau – Pirkimo sąlygos) priedo Nr. 1 „Techninės specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 46 punkte nurodyta, kad tiekėjas pasiūlymų pateikimo metu turės pateikti: siūlomo autobuso brėžinį, interjero schemą ir deklaraciją, o autobusų pristatymo metu turės pateikti autobusų atitikties ir EB tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamame priede nustatyto liudijimo kopijas arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatus (atitikties liudijimus), arba kitus Europos standartų sertifikatus bei Europos standartą perimančio Lietuvos standarto, arba Europos ar kitų lygiaverčių standartų sertifikatus. Pagal Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartis“ (toliau – Sutartis) 5.3 punktą perkantysis subjektas, priimdamas transporto priemonę, privalo kruopščiai patikrinti transporto priemonę ir jos atitikimą Techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams, taip pat patikrinti tiekėjo jam pateikiamus Techninėje specifikacijoje numatytus dokumentus. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog tiekėjas turės pristatyti autobusus ir įrengti pakrovimo infrastruktūrą ne ilgiau kaip per 12 mėn. Sutarties 5.4 ir 5.5 punktuose numatytas atitinkamai dvejų mėnesių (kai transporto priemonės trūkumai riboja galimybę ją eksploatuoti) arba 30 dienų (kai transporto priemonės trūkumai neriboja galimybės jos eksploatuoti) terminas trūkumams pašalinti. Taigi, vadovaujantis Techninės specifikacijos ir Sutarties nuostatomis, tiekėjui kartu su pasiūlymu pakanka pateikti tik deklaraciją apie tai, kad siūlomi autobusai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o reali jų atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams bus tikrinama tik Sutarties vykdymo metu per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 46 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjui pateikti kitus Europos standartų sertifikatus bei Europos standartą perimančio Lietuvos standarto arba Europos ar kitų lygiaverčių standartų sertifikatus, tačiau Pirkimo sąlygose nėra detalizuota, ką šie sertifikatai turi patvirtinti. Ieškovės manymu, tai, jog siūlomų autobusų atitiktis realiai bus vertinama tik Sutarties vykdymo metu, pažeidžia Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – Pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Techninėje specifikacijoje nustatyti itin detalūs reikalavimai, keliami atsakovės perkamiems autobusams, tačiau Pirkimo sąlygose reikalavimas tiekėjams pateikti dokumentus, kad jų siūlomos prekės atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, nenustatytas.

1.2. Atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė nurodė, kad tiekėjai pasiūlymus gali pateikti ir dėl šiuo metu dar nesukurtų (negaminamų) autobusų. Vis dėlto, vadovaujantis Techninės specifikacijos nuostatomis, tiekėjai faktiškai gali pateikti pasiūlymus tik dėl jau gaminamų autobusų modelių, nes gaminių atitiktis Techninei specifikacijai gali būti patvirtinta tik bandymų keliu. Pavyzdžiui, Techninės specifikacijos III skyriaus 1 dalies „Tipas (kodas)“ 3 punkte nustatyta, kad autobusas turi būti sertifikuotas pagal galiojančias ES direktyvas. Nors Pirkimo sąlygose nedetalizuota, kokius sertifikatus autobusas privalo turėti, tačiau akivaizdu, kad sertifikuotas gali būti tik toks autobusas (autobuso modelis), kurio gamyba pradėta. Techninės specifikacijos III skyriaus 1 dalies „Tipas (kodas)“ 4 punkte nurodyta, kad autobusas privalo atitikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Minėto teises akto 1.2.1 punkte įtvirtintas transporto priemonės darbinio stabdžio veikimo ir efektyvumo rodiklis, kuris gali būti patikrintas tik bandymų metu ant stabdžių bandymų stendo arbe kelyje, t. y. neatlikus stabdžių bandymų, negalima patikrinti, ar autobusas atitinka nustatytus reikalavimus. Techninės specifikacijos III skyriaus 15 dalyje „Triukšmo lygis“ nurodyta, kad judančios transporto priemonės triukšmo lygis turi būti ne didesnis nei 80 dB (pagal Europos Tarybos direktyvos 70/157/EEB reikalavimus). Europos Bendrijų Tarybos 1970 m. vasario 6 d. direktyvos Nr. 70/157/EEB I priedo 1.3 punkte nurodyta, kad transporto priemonės gamintojas už bandymų atlikimą atsakingai techninei tarnybai turi pateikti transporto priemonę, atitinkančią tipą, kuriam prašoma suteikti tipo patvirtinimą. Minėtos direktyvos I priedo II priedelyje pateiktas EP tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys, kuriame nurodyta, jog sertifikate turi būti įrašyti bandymo rezultatai. Tai reiškia, kad transporto priemonės triukšmo lygio atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams patvirtina tik po triukšmo lygio bandymų transporto priemonei išduotas sertifikatas. Pagal Techninės specifikacijos III skyriaus 11 dalį „Variklis“ tiekėjas turi nurodyti energijos sąnaudas kWh/100 km, tačiau nei Techninės specifikacijoje, nei Pirkimo sąlygose neįtvirtintas reikalavimas tiekėjui pateikti jo nurodytas energijos sąnaudas patvirtinančius dokumentus, todėl nėra aišku, kaip atsakovė patikrins autobusų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Techninės specifikacijos III skyriuje taip pat numatyta, jog dalis techninių sprendinių, t. y. autobuso kabelių instaliacija, USB jungčių schema, antenos laidų nukreipimo vieta, transporto priemonės apipavidalinimas, emblemos ir užrašų apipavidalinimas, pinigų stalčiuko vieta, sėdynių apmušalų medžiagos ir techninės charakteristikos ir kt., turės būti suderinta tarp tiekėjo ir atsakovės iki Pirkimo sutarties pasirašymo. Akivaizdu, kad USB jungčių schema ar antenos laidų nukreipimo vieta gali būti suderintos tik žinant paties autobuso (autobuso modelio) planą, o tam kad pastarasis būtų žinomas, autobusas (autobuso modelis) turi būti pradėtas gaminti. Taigi Techninėje specifikacijoje autobusams nustatyti reikalavimai gali būti patvirtinti tik bandymų metu kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, tačiau, dalyvaujant Pirkime, tiekėjams pakanka pateikti savanorišką deklaraciją apie tai, kad jų siūlomi autobusai atitiks nustatytus reikalavimus.

1.3. Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti pasiūlymą, apimantį autobusų nuomą, pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, KASKO draudimą, elektros energijos tiekimą. Pagal Pirkimo sąlygų 19 punktą pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Pirkimo objekto sudedamosios dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl taikomas „sutarties iki rakto principas“, kuriuo siekiama konkrečių nepertraukiamos autobusų veiklos nuomos, padėsiančios tinkamai vykdyti Perkančiojo subjekto pasirašytas keleivių pervežimo sutartis, tikslų. Pasirinkus atskirus tiekėjus, kiltų neapibrėžtumas ir rizika dėl rezultato pasiekimo, nes nebūtų aišku, kas turi prisiimti riziką ir atsakomybę. Vis dėlto šiuo atveju atsakovė perka itin skirtingas paslaugas, įprastai jų visų tas pats tiekėjas neteikia. Pažymėtina, kad „sutarties iki rakto“ principas praktikoje reiškia, kad tiekėjas užtikrina galimybę naudoti prekę, tačiau nereiškia tiekėjo pareigos užtikrinti elektros tiekimo prekei. Be to, elektros energijos tiekimas nėra susijęs su autobusų nuoma, o atsakovė visuomet galės nustatyti, ar rezultatas nėra pasiekiamas dėl autobusų nuomos paslaugos, pavyzdžiui autobuso gedimo, ar dėl elektros tiekimo pažeidimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sujungdama kelių itin skirtingų paslaugų pirkimą į vieną pirkimą, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, taip pažeisdama Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį.

1.4. Pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkantieji subjektai privalo įsigyti prekes per VšĮ CPO LT administruojamą CPO katalogą, jeigu atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu. Šiuo atveju elektros energiją galima įsigyti per CPO katalogą iš tiekėjų UAB „Ignitis“, UAB „Imlitex“, UAB Elektrum Lietuva, AB „INTER RAO Lietuva“, EGTO Energija, UAB Enefit, AB „Panevėžio energija“, UAB „Abotis“, UAB „Perlas Energija“ pagal mažiausios kainos kriterijų. Nors sutiktina su atsakove, kad CPO kataloge nėra siūlymų autobusų veiklos nuomai, tačiau tai nereiškia, kad elektros energijos atsakovė negali įsigyti iš CPO katalogo.

1.5. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Pagal Techninės specifikacijos 3.5 punktą pakrovimo infrastruktūra turi būti prijungta prie perkančiojo subjekto valdomoje teritorijoje esančios transformatorinės pastotės tinklo, sumontuotas atskiras įvadas su įranga ir įdiegiamas atskiras elektros energijos apskaitos prietaisas, kuriuo bus apskaitoma įkrovimo stotelės sunaudota elektros energija elektrinių autobusų baterijoms įkrauti. Nors, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, pakrovimo infrastruktūra turi būti įrengiama atsakovės teritorijoje ir naudojama tik tiekėjo autobusams įkrauti, tačiau Pirkimo sąlygose nenurodyta, kaip šie reikalavimai bus užtikrinti, t. y. kaip bus užtikrinta, jog atsakovė nesinaudos pakrovimo infrastruktūra kitiems jos autobusams įkrauti, todėl laikytina, jog Pirkimo sąlygos nėra tikslios ir aiškios. Techninės specifikacijos 12 punkte numatyta, kad 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida, tačiau neapibrėžta, kokiomis sąlygomis ši rida turi būti užtikrinama, todėl skirtingi tiekėjai gali deklaruoti, jog jų siūlomi autobusai atitinka šį reikalavimą, nors faktiškai jų siūlomi autobusai nėra lygiaverčiai, pavyzdžiui, vieni tiekėjai deklaruos, kad jų siūlomų autobusų akumuliatoriai užtikrina nurodytą ridą idealiomis klimatinėmis sąlygomis (giedrą vasaros dieną), o kiti tiekėjai deklaruos, kad jų siūlomų autobusų akumuliatoriai atitinka reikalavimus nepriklausomai nuo klimatinių sąlygų. Pažymėtina, kad praktikoje elektrinio autobuso elektros suvartojimui nustatyti atliekami e-SORT testai, tačiau atsakovė šių testų atlikti tiekėjų nereikalauja.

1.6. Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi įrengti pakrovimo infrastruktūrą, tačiau šiai užduočiai įgyvendinti, t. y. tam, kad tiekėjas žinotų, kur reikia įrengti pakrovimo infrastruktūrą, kokio ilgio kabelio reikės, kiek kainuos elektros galios padidinimas, reikalingi papildomi duomenys: teritorijos planas ar topografinė nuotrauka, elektros kabelių išdėstymo planas, planuojamos autobusų parkavimo vietos, techninės sąlygos dėl galios didinimo ir galios didinimo kaina, kabelių ilgis tarp maitinimo taško (skydinės, kabelių spintos (KS/KAS)) ir numatomos autobusų krovimo vietos.

1.7. Pagal Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninės specifikacijos 12 punkte nurodyta, kad 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida. Pagal Techninės specifikacijos 1.4 punktą apytikrė vieno autobuso rida per kalendorinį mėnesį sudaro nuo 4 500 km iki 6 000 km. Tai reiškia, kad vienas autobusas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja nuo 150 km iki 200 km, todėl minėtas reikalavimas yra neproporcingas, pažeidžia VPĮ 50 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodo, jog nei Pirkimų įstatymo, nei Direktyvos 2014/25 nuostatos nenumato ribojimo įsigyti tik sukurtas ir rinkoje jau egzistuojančias prekes. Taigi atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai sudarė galimybę tiekėjams siūlyti ir nepagamintus autobusus. Pažymėtina, jog dėl šios priežasties tiekėjai šių prekių atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams gali tik deklaruoti, t. y. ieškovė gali reikalauti tik tiekėjų deklaracijos prekių atitikčiai nustatyti. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju egzistuoja minimali rizika, jog pasiūlymą gali pateikti tiekėjas, kuris jo deklaruojamus duomenis atitinkančių autobusų negamina ar negali pagaminti. Vis dėlto tokia rizika egzistuoja perkant bet kurias prekes, paslaugas ar darbus. Pavyzdžiui, pirkdamas darbus ar paslaugas, perkantysis subjektas nežino ar rangovas (paslaugų teikėjas) tinkamai juos atliks, tačiau viešojo pirkimo sąlygos įpareigoja bet kurį tiekėją deklaruoti, kad jų pastatytas pastatas atitiktis teisės aktų reikalavimus ar paslaugos bus teikiamos pagal aukščiausius standartus. Siekdama sumažinti nurodytą riziką, atsakovė numatė tam tikras sąlygas, kurias tiekėjai privalo atitikti, taip pat priemones, taikytinas tiekėjui už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 73 punkte nustatytas reikalavimas pirminio ir galutinio pasiūlymo galiojimą užtikrinti vienu iš trijų būdų: ne mažesnės nei 50 000 Eur sumos užstatu, banko garantija arba pirmojo pareikalavimo laidavimo draudimu. Pagal Sutarties 2.1 punktą Sutartis visa apimtimi įsigalioja nuo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos, kuris, vadovaujantis Sutarties 2.7 punktu, yra 100 000 Eur. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą nuomos pradžios termino (daikto nepateikimo) dieną nuomininkui mokėti 1 000 Eur fiksuoto dydžio baudą. Vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, esminiu sutarties sąlygų pažeidimu yra laikomi atvejai, kai tiekėjas kartu su autobusais nepateikia transporto priemonių atitikties ir EB tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamame priede nustatyto liudijimo kopijų arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatų (atitikties liudijimų), arba kitų Europos standartų sertifikatų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 99 straipsnį, nutraukus sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, toks tiekėjas turi būti įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to negalės 3 metus dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nereikalauja pateikti perkamos prekės (autobuso) pavyzdžio, kadangi pagal Sutarties 5.2 punktą, atsakovė, priimdama daiktą, privalo kruopščiai jį patikrinti, įvertinti jo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, taip pat patikrinti tiekėjo pateiktus atitikties dokumentus. Taigi šiuo atveju nustatytos pakankamos prevencinio poveikio priemonės, užtikrinančios, kad Pirkime dalyvautų tik pajėgūs ir Sutartį galintys įvykdyti tiekėjai.

2.2. Pirkimų įstatyme nenustatyta atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, pareiga skaidyti Pirkimo objektą į dalis, kaip to reikalauja VPĮ nuostatos. Pažymėtina, kad ginčo viešieji pirkimai Lietuvos Respublikoje nebuvo įgyvendinti, todėl atsakovė, rengdama Pirkimo sąlygas, atsižvelgė į naujausią užsienio subjektų praktiką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko 2021 m. gaires „Going electric. A pathway to zero-emission buses“ (toliau – Gairės). Šiuo atveju atsakovė pasirinko „sutarties iki rakto“ (angl. turnkey integrated contract) modelį. Organizuojant tokio pobūdžio Pirkimą ir vykdant sutartį yra siekiama atrinkti ne patį geriausią autobusą, bet sukurti paslaugų (keleivių vežimo) poreikius ir technologines ypatybes atitinkančią sistemą. Elektrinių autobusų parko sistemą sudaro keturi pagrindiniai elementai: 1) elektriniai autobusai (techninis aptarnavimas, rezerviniai autobusai); 2) nepertraukiamas autobusų įkrovimas ir eksploatacija; 3) infrastruktūra; 4) žalios elektros tiekimas. Ieškovės teiginiai, kad „sutarties iki rakto“ principas neapima elektros energijos tiekimo, yra nepagrįsti. Gairės aiškiai numato dvi „sutarties iki rakto“ viešųjų pirkimų strategijas, kurios, be kita ko, apima elektros energijos tiekimą.

2.3. Pagal Techninę specifikaciją tiekėjas privalo įrengti nepertraukiamam elektra varomų autobusų darbui Klaipėdos mieste užtikrinti reikalingą autobusų akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūrą (akumuliatorių (baterijų) pakrovimo stotelę (-es)). Dėl šios priežasties Pirkimo laimėtojas turės atskirti pakrovimo infrastruktūros elektros tinklą nuo bendro atsakovės elektros energijos tiekimo tinklo ir jam aptarnauti sudaryti atskirą elektros energijos tiekimo sutartį su elektros energijos tiekėju ir prisiimti visą su tuo susijusią technologinę bei komercinę riziką. Atsakovės valdomoje teritorijoje įrengto elektros įvado leistina naudoti galia yra 320 kW, o galima maksimali leistina galia – iki 640 kW. Pagal Techninės specifikacijos III skyrių, jei tiekėjo numatomai įrengti pakrovimo infrastruktūrai nepakanka leistinos naudoti galios, tiekėjas turi inicijuoti leistinos naudoti įvado galios padidinimą bei apmokėti šio padidinimo sąnaudas. Tuo atveju, jeigu atsakovė elektros energiją įsigytų atskiru viešuoju pirkimu, ji privalėtų užtikrinti reikiamos elektros energijos tiekimo pajėgumus, derinti Pirkimo laimėtojo pakrovimo infrastruktūros ir atsakovės išrinkto elektros energijos tiekimo techninius aspektus, todėl galutinis Sutarties vykdymas taptų brangesnis ir sudėtingesnis. Pakrovimo infrastruktūros sukūrimas ir elektros energijos tiekimo užtikrinimas, atsižvelgiant į autobusų skaičių ir jų technines savybes, yra glaudžiai susiję, todėl atsakovei tektų koordinuoti autobusų, infrastruktūros nuomos ir elektros energijos tiekimo paslaugų tiekėjus. Atsakovės nuomone, neskaidant Pirkimo objekto, bus užtikrintas užtikrins sklandus visos sistemos techninis funkcionavimas ir nepertraukiamas paslaugų teikimas.

2.4. Pažymėtina, kad nė vienas autobusų ir (ar) jų krovimo įrangos tiekėjas ir (ar) gamintojas elektros energijos neteikia, todėl visi potencialūs Pirkimo dalyviai turės pasitelkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tai reiškia, kad tiekėjai Pirkime konkuruos lygiaverčiais pagrindais. Elektros energijos įsigijimas tiekėjų tarpusavio konkurencijos neriboja, kadangi ši veikla yra licencijuojama, patvirtintas viešas nepriklausomų elektros tiekėjų sąrašas. Pirkimo dalyvis gali laisvai pasirinkti bet kurį nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir, esant poreikiui, galės nesunkiai jį pakeisti. Be to, Pirkimo dalyvis elektros energijos pirkimo sutartį gali sudaryti naudingiausiomis sąlygomis, kadangi būtent jis kontroliuoja ir geriausiai žino savo siūlomų autobusų vidutines energijos sąnaudas, sukurtos infrastruktūros technines galimybes, todėl gali geriausiai derėtis dėl taikomo elektros tarifo.

2.5. Pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimas iš CPO, jeigu paslaugos atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. CPO pranešė, kad šį rudenį neįvyko net 72 proc. visų elektros energijos pirkimų, kadangi perkančiosios organizacijos nespėja reaguoti į elektros energijos kainų pokyčius rinkoje. Atsakovė, turinti pareigą užtikrinti keleivių vežimą, negali prisiimti tokios neapibrėžtos rizikos dėl elektros energijos tiekimo. Be to, kaip jau minėta, tiekėjai gali lanksčiau sudaryti ar pakeisti sutartis su elektros energijos operatoriais, kadangi jiems nereikia vykdyti formalių viešojo pirkimo procedūrų, o Sutartyje numatytas kainos indeksavimą dėl staigių elektros energijos kainos pokyčių.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovė taip pat nurodo, jog Pirkimo sąlygose nenumatyta, kokiomis sąlygomis turi būti užtikrinama 300 km rida. Sutarties 3.3.2 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei jeigu dėl parengtumo trūkumo nuomininkas neįvykdo / netinkamai įvykdo reisus (neįvykdymas / netinkamas reisų įvykdymas nustatomas pagal viešojo transporto organizatoriaus nuomininkui pateikiamus dokumentus), tiekėjui pritaikoma išskaita – 2 Eur už 1 neįvykdyto / netinkamai įvykdyto reiso km. Išskaitos suma nustatoma ir užfiksuojama pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, per 10 darbo dienų, pasirašant ridos suderinimo aktą.

2.7. Techninės specifikacijos 3.4, 3.5 punktuose nurodyta, kad pakrovimo infrastruktūros įrenginiai turi būti įrengti perkančiojo subjekto valdomoje teritorijoje. Konkreti Pakrovimo infrastruktūros įrenginių vieta turi būti suderinta ir patvirtinta pasirašytu atskiru laisvos formos dokumentu su perkančiuoju subjektu iki veiklos nuomos sutarties pasirašymo. Taigi autobusų pakrovimo vietas planuoja ir nurodo pats tiekėjas, jis gali apžiūrėti teritoriją ir apskaičiuoti infrastruktūros įrengimo išlaidas. Pirkime vertinamas tik siūlomas įkainio dydis 1 km, infrastruktūros įrengimo kaina atskirai nevertinama ir jos įrengimo sąnaudos nedaro įtakos 10 metų nuomos laikotarpio kainai.

2.8. Ieškovė nesutinka su Techninės specifikacijos 12 punkto nuostata, jog pilnai įkrautu akumuliatoriumi autobusas turi nuvažiuoti 300 km, tačiau atsakovė aptarnauja 12 maršrutų, vykdo apie 50 maršrutų grafikų, iš kurių ne mažiau nei 20 grafikų rida yra didesnė nei 250 km per dieną, ne mažiau nei 6 grafikų rida yra nuo 280 km iki 305 km. Dėl šios priežasties minėtas reikalavimas atitinka atsakovės poreikius ir yra proporcingas.

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad atsakovė Pirkimu siekia išsinuomoti ne tik elektrinius autobusus, bet ir jų pakrovimo įrangą, taip pat įsigyti ir elektros energiją, reikalingą šiems autobusams įkrauti, tačiau neprašo tiekėjų pateikti dokumentų, patvirtinančių įkrovimo įrangos technines savybes, ir įrodymų apie tai, kad tiekėjas galės užtikrinti elektros energijos tiekimą. Nors nustatant itin nedidelius reikalavimus pasiūlymams yra didinama konkurencija, tačiau tai neleidžia šių pasiūlymų tinkamai palyginti ir įvertinti jų realumo. Nurodo, kad, nors, atsakovės teigimu, tiekėjo įsipareigojimų įvykdymą užtikrina reikalavimas tiekėjams dėl 100 000 Eur dydžio banko garantijos, taip pat Sutartyje numatyti 1 000 Eur dydžio delspinigiai už vieną įsipareigojimų nevykdymo dieną, taip pat grėsmė būti įrašytam į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau netesybos ir banko garantija yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, skirti galimiems atsakovės nuostoliams kompensuoti. Nė viena iš atsakovės nurodytų priemonių nesudaro prielaidų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu gaminti elektrinius autobusus, įrengti pakrovimo infrastruktūrą ar tiekti elektros energiją. Pažymi, jog priešingai nei nurodo atsakovė, Gairėse išskirti 4 pirkimų modeliai, iš kurių pats populiariausias – viena sutartimi įsigyti autobusus ir baterijas, kita – elektros energiją. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos nurodytas technines priežastis, dėl kurių elektros tiekimo paslaugą yra racionaliau įsigyti kartu su kartu su autobusų ir įkrovimo įrangos nuomos paslaugomis, nepaaiškino, kodėl elektros energija atsakovei šiuo atveju negali būti teikiama pagal jos šiuo metu sudarytą sutartį. Nors atsakovė teigia, kad negali įsigyti elektros energijos per CPO katalogą, nes šį rudenį neįvyko 72 proc. visų elektros energijos pirkimų, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog minėti pirkimai neįvyko dėl perkančiųjų subjektų veiksmų netinkamai planuojant pirkimams skirtas lėšas. Ieškovė nurodė, kad autobusų parko teritorijoje yra administracinės paskirties pastatai, autobusų stovėjimo vietos, suskystintų gamtinių dujų kolonėlė, todėl tiekėjas neturi galimybės pakrovimo įrangos įrengti bet kurioje vietoje. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti teritorijos planą ar topografinę nuotrauką, elektros kabelių išdėstymo planą, planuojamas autobusų parkavimo vietas, tačiau atsakovė į šį prašymą neatsakė, informacijos nepateikė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad Pirkimo objektas yra tarpusavyje veikiančios autobusų eksploatavimo sistemos nuoma, t. y. autobusų, jų įkrovimo stotelių nuoma ir elektros energijos tiekimas, todėl atsakovė negali nustatyti konkrečių reikalavimų įkrovimo stotelėms, kadangi tik tiekėjas žino, kokia įkrovimo įranga (stotelės) tinka jo siūlomiems autobusams. Elektrinių autobusų įkrovimo sistemos nėra standartizuotos, skirtingi tiekėjai siūlo skirtingus sprendinius. Pažymi, kad Pirkimų įstatymas nenumato atsakovės pareigos skaidyti Pirkimo objekto į atskiras dalis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kodėl nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto sujungimas yra negalimas. Vis dėlto ieškovė nepagrindė, kodėl elektros energija, būtina įkrovimo stotelės veikti ir autobusų įkrovimui užtikrinti, t. y. susijusi su pagrindine Pirkimo objekto dalimi – autobusais, turėtų būti įsigyjama atskiru pirkimu. Pažymėtina, kad pirkimo objekto skaidymas nėra savitikslis, t. y., pavyzdžiui, vien tam, kad galbūt būtų padidinta konkurencija, neatsižvelgiant į tai, kad perkančiajam subjektui pirkimas neproporcingai pabrangtų ir neproporcingai padidėtų rizika nepasiekti pirkimo tikslo.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą, nurodydama, jog pirkimo objekto skaidymo klausimas sprendžiamas individualiai pagal perkančiojo subjekto argumentus, pirkimo objekto specifiką, pirkimo tikslą, įvertinus, ar egzistuoja objektyvios priežastys neskaidyti pirkimo. Pirkimo objekto skaidymas nėra savitikslis, pavyzdžiui, vien tam, kad galbūt būtų padidinta konkurencija pirkime, neatsižvelgiant į tai, kad perkančiajam subjektui pirkimas neproporcingai pabrangtų ir neproporcingai padidėtų rizika nepasiekti pirkimo tikslo. Šiuo atveju, sprendžiant dėl Pirkimo skaidymo, reikia įvertinti, ar, atsižvelgus į Pirkimo objekto specifiškumą, racionalu, ekonomiškai naudinga, techniškai įmanoma suskaidyti pirkimo objektą taip, kad perkantysis subjektas pasiektų savo pirkimo tikslą įsigyti visą keleivių transportavimo sistemą, ar techniškai būtų įmanoma suderinti skirtingų tiekėjų teikiamas objekto dalis, pavyzdžiui, vieno tiekėjo autobusus su kito tiekėjo pakrovimo infrastruktūra, ar, vieną iš Pirkimo objekto dalių įsigyjant atskiru pirkimu, padidėtų rizika nepasiekti siekiamo rezultato. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai gali siūlyti dar nepagamintus autobusus. Atsižvelgus į tai, kad visiems tiekėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie siūlo pagamintus, ar dar nepagamintus autobusus, su pasiūlymu reikės pateikti vienodus dokumentus, į tai, kad, autobusų atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams bus tikrinama prekės priėmimo (sutarties vykdymo) metu, ir į tai, kad Sutartyje numatytos jos įvykdymą užtikrinančios sankcijos, ginčo situacija nepažeidžia skaidrumo principo. VPT nurodė, kad įrodžius, jog perkančiajam subjektui objektyviai reikalinga, kad visi autobusai nuvažiuotų Techninės specifikacijos 12 punkte nurodytą ridą vienu įkrovimu, o rinkoje yra gaminamos tokios ridos transporto priemonės, minėtas Techninės specifikacijos reikalavimas laikytinas proporcingu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” vykdo konkursą „Elektra varomų autobusų veiklos nuoma“. Ieškovė 2021 m. spalio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti Pirkimą ir paskelbti naujas Pirkimo sąlygas. Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. raštu su ieškovės pretenzija nesutiko.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

8. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

9. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia: 1) kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015); 3) jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); 4) viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių; 5) kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017); 6) kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieškovas), ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018); 7) kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015); 8) kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją). Galimas pirkimo sąlygų pakeitimo, kurį inicijavo ieškovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

11. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

12. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Scania Lietuva“ atstovauja Švedijos bendrovei Scania, AB, kurios pagrindinė veikla yra sunkvežimių ir autobusų gamyba, prekyba, finansavimo, remonto, techninės priežiūros, draudimo paslaugų teikimas. Ieškovės atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus, kuriuos ieškovė galėtų parduoti atsakovei, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimu.

13. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės suinteresuotumas ginčo Pirkimu yra nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-582-538/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-854-302/2021.

Dėl Pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo santykio

14. VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (Pirkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

15. VPĮ 2 straipsnio 37 punkte apibrėžta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui. Pirkimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti Pirkimų įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.

16. Tiek viešieji pirkimai, tiek pirkimai, atliekami vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, yra reguliuojami specialiųjų teisės aktų – VPĮ ir Pirkimų įstatymo. Nors abiem įstatymais iš esmės siekiama įsigyti tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, tačiau VPĮ ir Pirkimų įstatymas taikomi skirtinguose pirkimų sektoriuose. VPĮ reguliuoja viešuosius pirkimus taip vadinamo klasikinio sektoriaus srityse, o Pirkimų įstatymas reguliuoja komunalinio sektoriaus viešuosius pirkimus. Taip pat skiriasi nurodytuose įstatymuose nustatyta pirkimo procedūrų ir pirkimo priemonių taikymo tvarka, pirkimus vykdantys subjektai bei jų nustatymo kriterijai.

17. VPĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimams ir projekto konkursams: 1) kurie reikalingi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai ar kelioms veikloms vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kuriems Pirkimų įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir perkančiosios organizacijos, teikiančios Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pašto paslaugas, pirkimams ir projekto konkursams, reikalingiems šiai veiklai vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

18. VPĮ 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo taikymo sritis ir tikslas, taip pat Pirkimų įstatymo 8 straipsnio nuostatos patvirtina, kad, pirma, būtent VPĮ, kaip pagrindinis visus viešuosius pirkimus valstybėje reglamentuojantis teisės aktas, atriboja viešųjų pirkimų sritis, reguliuojamas VPĮ ir Pirkimų įstatymo, apibrėžia VPĮ ir Pirkimų įstatymo santykį, pagal kurį Pirkimų įstatymas gali nustatyti tik tokį reglamentavimą, kuris neprieštarauja VPĮ ir kurį VPĮ leidžia; tai taip pat reiškia, jog Pirkimų įstatymo atžvilgiu VPĮ taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikrų viešųjų pirkimų teisinių santykių Pirkimų įstatymas nereguliuoja, taikomos bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės; subsidiarus kitų teisės aktų nuostatų taikymo pobūdis neeliminuoja kitų teisės aktų privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ ir Pirkimų įstatyme taikymo; antra, būtent VPĮ nustato taisykles, kada perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje iš Pirkimų įstatymo 8–11 straipsniuose reglamentuojamų sričių, turi vykdyti viešuosius pirkimus, vadovaudamasi VPĮ ir kada – Pirkimų įstatymu: PĮ 5–11 straipsniuose nurodytai komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti būtiniems viešiesiems pirkimams taikomas Pirkimų įstatymas, o viešiesiems pirkimams, neskirtiems nurodyto komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti (pvz., numatytai Pirkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje), taikomas VPĮ; taigi, vien ta aplinkybė, jog pirkimą vykdo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančioji organizacija, savaime nereiškia, kad pirkimas patenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo sritį; trečia, VPĮ tiesiogiai nurodo atvejus, kada vykdomiems pirkimams netaikomas nei Pirkimų įstatymai, nei subsidiariai VPĮ (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-381/2020).

19. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovės veikla atitinka Pirkimų įstatymo 8 straipsnio reikalavimus yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-854-302/2021. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog atsakovė naudojasi autobusų transporto tinklu ir iš to gauna pajamas, ji atlieka veiksmus, kurie Pirkimų įstatymo 8 straipsnio prasme gali būti traktuojami kaip tinklų, skirtų teikti visuomenei autobusų transporto paslaugas, eksploatavimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog svarbu ir tai, kad, kai tam tikru maršrutu važiuoja atsakovės autobusai, kitų bendrovių autobusai šiuo maršrutu negali važiuoti. Ši aplinkybė, papildomai patvirtina, kad atsakovė turi išskirtines teises eksploatuoti keleivių vežimo reguliarių vietinio susisiekimo tinklą. Atsakovė vykdo veiklą, kuri reikalinga Klaipėdos miesto savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl jos veiklą, susijusią su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, yra pagrindas vertinti kaip veiklą, skirtą nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos Pirkimo įstatymo nuostatos, taip pat bendrosios VPĮ įtvirtintos taisyklės.

Dėl galimybės siūlyti nepagamintas prekes

21. Ieškovė nurodo, jog Pirkimo sąlygų irTechninės specifikacijos nuostatos, pagal kurias tiekėjui kartu su pasiūlymu pakanka pateikti tik deklaraciją apie tai, kad siūlomi autobusai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o reali jų atitiktis nustatytiems reikalavimams bus vertinama tik Sutarties vykdymo metu, pažeidžia Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Techninėje specifikacijoje nustatyti itin detalūs reikalavimai, keliami atsakovės perkamiems autobusams, jie gali būti patvirtinti tik bandymų metu kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, tačiau Pirkimo sąlygose reikalavimas tiekėjams pateikti dokumentus, kad jų siūlomos prekės atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, nenustatytas, tiekėjams pakanka pateikti savanorišką deklaraciją apie tai, kad jų siūlomi autobusai atitiks nustatytus reikalavimus.

22. Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas yra Elektra varomų autobusų 10 metų veiklos nuomos, apimančios jų nepertraukiamai eksploatacijai užtikrinti reikalingas paslaugas, įrangą, reikiamos pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, KASKO draudimą ir elektros energijos tiekimą. Prekės turi būti pristatytos ir įrengta pakrovimo infrastruktūra per 12 mėnesių nuo viešojo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui (Pirkimo sąlygų 14 punktas). Techninės specifikacijos III dalies 46 punkte nurodyta, kad pasiūlymų pateikimo metu turi būti pateikti siūlomos transporto priemonės išmatavimų brėžiniai su pagrindiniais matmenimis (ilgis, plotis, aukštis, salono aukštis, grindų aukštis) ir siūloma interjero schema. Tiekėjas autobusų pristatymo metu privalės pateikti Transporto priemonių atitikties ir EB tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamame priede nustatyto liudijimo kopijas arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatus (atitikties liudijimus), arba kitus Europos standartų sertifikatus bei Europos standartą perimančio Lietuvos standarto, arba Europos ar kitų lygiaverčių standartų sertifikatus. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjas privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad šiame punkte minimus dokumentus tiekėjas galės pateikti. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad atsakovė, priimdama autobusus ir pakrovimo infrastruktūrą (toliau – Daiktą), privalo kruopščiai patikrinti Daiktą, jo atitikima? techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams, taip pat tiekėjo jai pateikiamus Techninėje specifikacijoje numatytus dokumentus. Pastebėjusi Daikto trūkumus, dėl kuriu? įprasta Daikto eksploatacija negalima, atsakovė turi teise? nepriimti Daikto, tačiau privalo nedelsiant informuoti tiekėją, pateikdama atsisakymo priimti Daiktą aktą. Trūkumai, nurodyti atsisakymo priimti Daiktą akte, turi būti tiekėjo pašalinti ne ilgiau kaip per 2 mėnesius ir Daiktas turi būti perduodamas atsakovei pagal Daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktą.

23. Taigi, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškove, jog nagrinėjamu atveju tiekėjams, siekiantiems dalyvauti Pirkime, kartu su siūlomos transporto priemonės išmatavimų brėžiniais su pagrindiniais matmenimis ir siūloma interjero schema pakanka pateikti tik jų patvirtintą deklaraciją apie tai, kad jie galės pateikti teisės aktų nustatytus dokumentus, patvirtinančius Pirkimo objekto atitiktį Techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Pažymėtina, kad ieškovė šių aplinkybių neginčija, nurodydama, jog minėtos sąlygos įtvirtintos siekiant sudaryti galimybę tiekėjams siūlyti ir dar nepagamintus autobusus.

24. Pirkimų įstatymas nustato, kad vykdant pirkimą turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

25. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia (Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalis).

26. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises (Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

27. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25), kurią įgyvendina Pirkimų įstatymas, konstatuojamosios dalies 83 punkte pažymėta, kad perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu. Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami.

28. Direktyvos 2014/25 konstatuojamosios dalies 95 punkte nurodyta, kad konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, jog būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkantieji subjektai gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

29. Šiuo aspektu mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl iš esmės analogiškų nuostatų 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24 dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (toliau – Direktyva 2014/24). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. spalio 25 d. prejudiciniame sprendime Roche Lietuva byloje Nr. C-413/17 išaiškino, kad sprendžiant, ar techninės specifikacijos sąlygos nepažeidė tiekėjo teisių, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Tokia tiekėjų galimybė priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų. Vis dėlto tai savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės. Dėl to kai viešojo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018).

31. Dėl nesukurtų (dar neegzistuojančių) prekių gamintojo techninis dokumentas yra ne patvirtinimas apie pagamintos prekės sudėtį, kokybę, gaminimo technologiją, naudojimą ir pan., bet jo įsipareigojimas pagaminti tam tikrus techninius parametrus atitinkančią prekę. Tokie tiekėjo techniniai dokumentai priimtini, nes tiekėjai gali siūlyti perkančiajai organizacijai nesukurtų prekių, o perkančiajai organizacijai nedraudžiama jų įsigyti. Tačiau atveju, kai yra pateiktų dalyvių pretenzijų ar perkančiosios organizacijos abejonių dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms (ne dėl paties fakto, kad siūlomos prekės prieš tai nebuvo gaminamos) ir (ar) dėl to kilus ginčui, tokie dokumentai turi būti nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

32. Kasacinio teismo jau spręsta, kad tiekėjai gali ginčyti kitų tiekėjų – gamintojų parengtų techninių dokumentų patikimumą; nepriklausomai nuo to, kad tokie tiekėjai – gamintojai turi teisę išduoti techninius dokumentus, be kita ko, dėl dar nepagamintų prekių, esant kitų tiekėjų ar pačios perkančiosios organizacijos abejonių, jiems tenka įrodinėjimo našta patikimai įrodyti siūlomos prekės atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms; perkančiosioms organizacijoms taip pat tenka aktyvaus elgesio pareiga aiškinantis, ar iš tiesų dar nesukurtos prekės techniniai dokumentai pagrįsti ir atitinka viešojo pirkimo sąlygas; taip ieškovui garantuojama veiksminga teisių gynyba, nes jei tiekėjui – gamintojui pateiktų techninių dokumentų patikimumas būtų vertinamas tik tų pačių dokumentų pagrindu, susidarytų ydinga uždaro rato situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

33. Reikia derinti vieno tiekėjo teisę siūlyti perkančiajai organizacijai įsigyti dar nesukurtas prekes su kito tiekėjo (ar perkančiosios organizacijos) teise kvestionuoti pirmojo tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms. Tais atvejais, kai esama reiškiamos pretenzijos dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, o perkančiajai organizacijai siūlomos įsigyti prekės pavyzdžio pagaminimo laiko sąnaudos ir finansiniai kaštai bei pagaminimo galimybės (pvz., pagal vieną modelį bus pagaminta daug prekės vienetų) šio tiekėjo pernelyg nesuvaržytų, jo dalyvavimo konkurse nepadarytų ekonomiškai neperspektyvaus ir neviršytų protingumo standartų, perkančioji organizacija, užtikrindama veiksmingą peržiūros procedūrų įgyvendinimą ir objektyvų viešojo konkurso vykdymą, galėtų jo paprašyti pateikti siūlomos prekės pavyzdį, nebent šis tiekėjas norėtų ir galėtų pasiremti kitomis jo pasiūlymo atitiktį įrodančiomis aplinkybėmis (VPĮ 25 straipsnio 5 dalis). Perkančioji organizacija, vykdydama iš VPĮ V skyriaus nuostatų išplaukiančius reikalavimus, neribojama imtis kitų jai prieinamų priemonių, siekdama užtikrinti peržiūros procedūros veiksmingumą. Pateikus siūlomos prekės pavyzdį prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą, būtų galima atlikti šio pavyzdžio analizę,. Jeigu tiekėjui, siūlančiam įsigyti perkančiajai organizacijai dar nepagamintų prekių, būtų pernelyg sudėtinga pateikti siūlomos prekės pavyzdį (pvz., specifinis gaminys, dideli kaštai, sąnaudos, ilgas gaminimo laikas ir pan.), tokiais atvejais, kai iš anksto numanoma, kad prekė gali būti dar nesukurta, ar atsižvelgiant į jos specifiką, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti pirkimo procedūrų objektyvumą, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tiekėjų kvalifikacijai atitinkamus reikalavimus, susijusius ne tik su tiekėjų teise verstis tam tikra veikla, bet ir su tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės ir kitų reikalavimų užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos nuostatos, pagal kurias tiekėjams sudaryta galimybė siūlyti dar nepagamintus autobusus, pateikiant deklaraciją, kurioje nurodyta, jog tiekėjas autobusų pristatymo metu galės pateikti Techninės specifikacijos III dalies 46 punkte nurodytus dokumentus, t. y. Transporto priemonių atitikties ir EB tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamame priede nustatyto liudijimo kopijas arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatus (atitikties liudijimus), arba kitus Europos standartų sertifikatus bei Europos standartą perimančio Lietuvos standarto, arba Europos ar kitų lygiaverčių standartų sertifikatus, nepažeidžia Pirkimų įstatymo ir VPĮ nuostatų.

35. Visų pirma, tiek tiekėjui, Pirkime siūlančiam jau pagamintus autobusus, tiek tiekėjui, siūlančiam dar nepagamintus autobusus, keliami vienodi reikalavimai, t. y. abu tiekėjai turės pateikti tuos pačius Techninėje specifikacijoje nurodytus dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jiems Pirkimo sąlygose nustatyti skirtingi reikalavimai. Vien ta aplinkybė, jog tiekėjui, siūlančiam dar nepagamintus autobusus, teikiant pasiūlymą pakanka pateikti anksčiau minėtą deklaraciją, neatleidžia jo nuo pareigos iki Sutarties vykdymo pradžios, t. y. Sutartyje nustatytu prekių perdavimo metu, pateikti visus Techninėje specifikacijoje nurodytus dokumentus. Antra, Pirkimo sąlygų 85.2 punkte ir Techninės specifikacijos III dalies 46 punkte nurodyta, kad kartu su pasiūlymais tiekėjai, be kita ko, turi pateikti užpildytą Techninės specifikacijos reikalavimų atitikties lentelę, transporto priemonės išmatavimų brėžinius su pagrindiniais matmenimis (ilgis, plotis, aukštis, salono aukštis, grindų aukštis) ir siūloma interjero schema. Atitinkamai, atsakovei kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, įskaitant Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, ji turi teisę reikalauti tiekėjo pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius siūlomos prekės atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, pavyzdžiui, specialistų ar ekspertų išvadas, atskirų autobuso gamyboje naudojamų dalių gamintojų techninius dokumentus ir pan.

36. Teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog nepriklausomai nuo viešojo pirkimo objekto, t. y. (ne)pagamintų prekių pirkimas–pardavimas, nuoma, paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir pan., sutarties su pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarymas visuomet yra susijęs su tam tikra rizika, jog pirkimo rezultatas nebus pasiektas, pavyzdžiui, tiekėjui negalint vykdyti sutarties dėl objektyvių priežasčių (darbuotojų trūkumas, prekių ir (ar) medžiagų tiekimo sutrikimas ir pan.) ar atsisakius ją toliau vykdyti. Dėl šios priežasties pirkimo sąlygose ir viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinamos nuostatos, skirtos perkančiosios organizacijos galimiems nuostoliams atlyginti. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 73 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjams pirminio ir galutinio pasiūlymo galiojimą užtikrinti vienu iš trijų būdų, t. y. ne mažesnės kaip 50 000 Eur sumos užstatu, banko garantija arba pirmojo pareikalavimo laidavimo draudimu. Pagal Sutarties 2.7 punktą tiekėjas privalo ne vėliau kaip per darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo pateikti 100 000 Eur vertės besąlygišką Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tiekėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą nuomos pradžios termino (Daikto nepateikimo) diena? atsakovei mokėti 1 000 Eur fiksuoto dydžio baudą (Sutarties 3.2 punktas). Vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, esminiu sutarties sąlygų pažeidimu yra laikomi atvejai, kai tiekėjas kartu su autobusais nepateikia transporto priemonių atitikties ir EB tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamame priede nustatyto liudijimo kopijų arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatų (atitikties liudijimų), arba kitų Europos standartų sertifikatų.

Dėl Pirkimo objekto skaidymo

37. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, sujungdama kelių itin skirtingų paslaugų, t. y. autobusų nuomą, pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, elektros energijos tiekimą, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, taip pažeisdama Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

38. Pagal Pirkimo sąlygų 11 punktą pirkimo objektas – elektra varomų autobusų 10 metų veiklos nuomos, apimančios jų nepertraukiamai eksploatacijai užtikrinti reikalingas paslaugas, įrangą, reikiamos pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, KASKO draudimą ir elektros energijos tiekimą, pirkimas. Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo siūlyti visą pirkimo objekto apimtį. Pirkimo objekto sudedamosios dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl taikomas „sutarties iki rakto principas“, kuriuo siekiama konkrečių nepertraukiamos autobusų veiklos nuomos, padėsiančios tinkamai vykdyti perkančiojo subjekto pasirašytas keleivių pervežimo sutartis, tikslų. Pasirinkus atskirus tiekėjus, kiltų neapibrėžtumas ir rizika dėl rezultato pasiekimo, nes nebūtų aišku, kas turi prisiimti riziką ir atsakomybę (Pirkimo sąlygų 11 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo tarptautinį pirkimą. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Taigi, Pirkimų įstatymas, priešingai nei VPĮ, neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, skaidyti objektą į dalis, taip pat nurodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastis. Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę spręsti ar pirkimo objektą skaidyti į dalis, ar pasitelkti vieną tiekėją.

40. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtinta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, laikėsi aiškinimo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl pripažintinos neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

42. Ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus); ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis; priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

43. Iš Direktyvos 2014/25, kurią įgyvendina Pirkimų įstatymas, konstatuojamosios dalies 87 punkto matyti, kad pirkimo skaidymu į dalis siekiama viešuosius pirkimus pritaikyti mažųjų ir vidutinių įmonių poreikiams, suteikti joms daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Skaidyti pirkimus galima kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų mažųjų ir vidutinių įmonių sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, nustatant pareigą svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, nustatant perkantiesiems subjektams reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas.

44. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė sprendimą Pirkimo objekto neskaidyti į dalis priėmė remdamasi Gairėmis. Minėtose Gairėse išskirti keturi elektrinių autobusų nuomos pirkimo modeliai, pagal kuriuos autobusai, baterijos ir įkrovimo infrastruktūra, įskaitant elektros energiją, gali būti perkami viena sutartimi arba autobusai ir baterijos gali būti perkami viena, o įkrovimo infrastruktūra – atskira sutartimis. Taigi atsakovės pasirinktas Pirkimo modelis, pagal kurį Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, praktikoje yra taikomas. Teismas pažymi, jog nors sutiktina su ieškove, kad, vadovaujantis Gairėmis, populiariausias Pirkimo modelis yra, kai viena sutartimi perkami autobusai ir baterijos, o kita – įkrovimo infrastruktūra ir elektros energija, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nagrinėjamu atveju privalo vadovautis nurodytu modeliu. Teismas taip pat sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog tik tiekėjas žino, kokia įkrovimo įranga (stotelės) tinka jo siūlomiems autobusams, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog elektrinių autobusų įkrovimo sistemos nėra visiškai standartizuotos, skirtingiems autobusų modeliams gali būti reikalingi skirtingi sprendiniai.

45. Vertindamas aplinkybes dėl galimo konkurencijos ribojimo, teismas pažymi, jog elektros energijos tiekėju gali būti tik specialus subjektas, atitinkantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus ir turinti licenciją versti šia veikla. Taigi nė vienas autobusų ir (ar) jų krovimo įrangos tiekėjas elektros energijos neteikia, todėl visi Pirkimo dalyviai turės pasitelkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir Pirkime dalyvaus lygiaverčiais pagrindais. Teismas taip pat sutinka su atsakove, jog būtent tiekėjai geriausiai žino savo siūlomų autobusų energijos sąnaudas, sukurtos infrastruktūros technines galimybes, todėl gali veiksmingiausiai derėtis dėl taikomo elektros energijos tarifo ir tiekimo sąlygų.

46. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai sujungė kelis savarankiškus (atskirus) pirkimo objektus į vieną, tokiais savo veiksmais nepažeidė Pirkimų įstatyme ir VPĮ įtvirtintų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.

Dėl Techninės specifikacijos III dalies 12 punkto

47. Ieškovė nurodo, kad pagal Techninės specifikacijos III dalies 12 punktą 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida, tačiau vienas autobusas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja nuo 150 km iki 200 km, todėl minėtas reikalavimas yra neproporcingas, pažeidžia Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, Techninėje specifikacijoje nenurodyta, kokiomis sąlygomis turi būti užtikrinama 300 km rida, todėl atsakovė negalės tinkamai palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymų.

48. Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.

49. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešojo susisiekimo transporto paslaugų Klaipėdos mieste teikimu. Pirkimo objektas skirtas šiam tikslui užtikrinti, t. y. pirkimo metu įgyti autobusai bus naudojami viešojo transporto paslaugoms Klaipėdos miesto gyventojams suteikti. Atsakovė pateikė duomenis apie viešojo transporto autobusų Klaipėdos mieste maršrutus ir grafikus, iš kurių matyti, jog autobusų maršrutai sudaro nuo 89,94 km iki 286,06 km, didelė dalis maršrutų viršija 200 km ir atitinkamai 250 km. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad Techninės specifikacijos III dalies 12 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog 100 proc. įkrautu akumuliatoriumi būtų užtikrinta ne mažesnė nei 300 km rida, yra neproporcingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis reikalavimas yra susiję su Pirkimo objektu. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog minėtos ridos transporto priemonės yra gaminamos rinkoje, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Techninės specifikacijos III dalies 12 punkte įtvirtintu reikalavimu dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija.

50. Teismas taip pat pažymi, jog, atsakovei kilus abejonių dėl sąlygų, kuriomis užtikrinama 300 km rida, ji teisę reikalauti tiekėjo pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius šias aplinkybes, tiekėjai taip gali ginčyti kitų tiekėjų – gamintojų parengtų techninių dokumentų, šiuo atveju – sąlygomis, kuriomis tiekėjo siūlomi autobusai gali užtikrinti 300 km ridą, pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Techninės specifikacijos III dalies 12 punkto nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Dėl Techninės specifikacijos II dalies 3.5 punkto

51. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pakrovimo infrastruktūra turi būti įrengiama atsakovės teritorijoje ir naudojama tik tiekėjo autobusams įkrauti, tačiau jose neapibrėžta, kaip bus užtikrinta, kad atsakovė nesinaudotų šia infrastruktūra kitiems autobusams įkrauti.

52. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Techninės specifikacijos II dalies 3.5 punkte nustatyta, kad pakrovimo infrastruktūra turi būti prijungta prie perkančiojo subjekto valdomoje teritorijoje esančios transformatorinės pastotės tinklo, sumontuotas atskiras įvadas su įranga ir įdiegiamas atskiras elektros energijos apskaitos prietaisas, kuriuo bus apskaitoma įkrovimo stotelės (-ių) sunaudota elektros energija elektrinių autobusų baterijoms įkrauti. Elektrinių Autobusų pakrovimo infrastruktūros tinklas turi būti atskirtas nuo bendro perkančiojo subjekto elektros energijos tiekimo tinklo ir sudaroma elektros energijos pirkimo sutartis su energijos tiekėju.

53. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teiginiai, jog anksčiau nurodyti reikalavimai neatitinka Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatų, yra vertintini kaip deklaratyvūs, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, kaip pasireiškia ginčo Pirkimo sąlygų neaiškumas ir netikslumas. Šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su teisės aktų pažeidimais, sudarančiais kliūtis tiekėjams parengti tinkamus pasiūlymus ir atsakovei juos tinkamai įvertinti, o su atsakovei taikytina atsakomybe už Sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimą. Nuostatos dėl sutartinės atsakomybės įtvirtintos Sutartyje.

54. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Techninės specifikacijos II dalies 3.5 punkto nuostatos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Dėl Techninės specifikacijos II dalies 1.1 punkto

55. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose neapibrėžtos pakrovimo infrastruktūros įrengimo sąlygos, t. y. nepateikta teritorijos planas ar topografinė nuotrauka, elektros kabelių išdėstymo planas, numatomos autobusų krovimo vietos ir kt., taip pažeidžiant Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas.

56. Techninės specifikacijos II dalies 3.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas iki nuomos termino pradžios privalo įrengti nepertraukiamam elektra varomų autobusų darbui Klaipėdos mieste užtikrinti reikalingą autobusų akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūrą (akumuliatorių (baterijų) pakrovimo stotelę (-es)).

57. Teismas pažymi, kad tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos pateikimo reglamentuota Pirkimų įstatymo 53 straipsnyje ir VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad laiku prašomą informaciją perkančioji organizacija pateikia visiems tiekėjams. Vien aplinkybė, jog tiekėjai kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymais pateikti papildomus dokumentus savaime nelemia Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija tiekėjų teisės prašyti papildomų dokumentų, reikalingų pasiūlymui dėl autobusų akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūros įrengimo parengti, taip pat tiekėjų teisės atvykti apžiūrėti teritorijos. Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi jai tenkančią pareigą pateikti papildomą informaciją dėl Pirkimo sąlygų.

58. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau nurodytos Techninės specifikacijos nuostatos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

59. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

62. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 10 306,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 10 263,83 Eur už advokato teisines paslaugas ir 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

63. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

64. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

65. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį koeficientas yra 2,5, dėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 3 916 Eur (1 566,40 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą maksimalios išlaidos už tripliką koeficientas yra 1,5, todėl maksimalios išlaidos už tripliko parengimą galėtų būti 2 349,60 Eur (1 566,40 Eur x 1,5). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atskirojo skundo ir atsikirtimo į ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus parengimą galėtų būti 1 265,80 Eur (1 566,40 Eur x 0,4 + 1 598,10 Eur x 0,4). Taigi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą galėtų būti apie 7 531,40 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinus pateiktų procesinių dokumentų turinį ir tai, kad juose dėstomos panašios aplinkybės ir motyvai, teismas vertina, jog yra pagrindas mažinti atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį.

66. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovės priteistina 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso 7 038 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“, juridinio asmens kodas 123873025, 7 038 Eur (septynis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“, juridinio asmens kodas 140033557.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (senas bylos Nr. e2-905-618/2021).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė