- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2-582-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00038-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Ieškovas
- UAB „Scania Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ (toliau – ir atsakovė) dėl viešojo konkurso panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės vykdomą Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursą, kuris paskelbtas atsakovės interneto tinklalapyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursą (toliau – ir Konkursas), skelbtą internetiniame tinklalapyje www.klap.lt skiltyje „Naujienos“. Konkursas vykdomas vadovaujantis Konkurso sąlygomis, patvirtintomis atsakovės Pirkimo komisijos 2021 m. sausio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 2. Konkurso sąlygų 2 punkte nustatyta, kad „Šis Pirkimas atliekamas vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), pirkimų vykdymo tvarkos aprašais bei šiomis Pirkimo sąlygomis“. Ieškovės manymu, atsakovė yra laikytina perkančiąja organizacija bei perkančiuoju subjektu ir privalo vykdyti pirkimus vadovaudamasis VPĮ bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau - Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) nuostatomis, o ne pačios atsakovės patvirtintomis taisyklėmis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė teikia keleivių vežimo reguliarių reisų vietinio susisiekimo maršrutais Nr. 40, 41, 42, 23, 24, 25, 26, 7, 11A, 11B, 15A, 15B, 20, 29 Klaipėdos mieste ir rajone paslaugas. Kadangi šios paslaugos yra teikiamos pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, grafikai ir t.t., mano, kad atsakovė veikia transporto paslaugų srityje. Pažymi, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (akcininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) ir visus atsakovės valdybos narius skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl atsakovė atitinka Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo kriterijus. Atsakovės steigimo bei strateginiuose dokumentuose yra numatytas tikslas tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės interesus, atsakovės vykdomi projektai yra finansuojami savivaldybės lėšomis, Klaipėdos miesto savivaldybė teikia privalomus įpareigojimus atsakovei dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose vadovaudamasi ne komerciniais, bet socialiniais interesais, didžioji dalis atsakovės pajamų gaunama ir paslaugų teikiama pagal sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės viešąja įstaiga. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veikla tiek formaliai, tiek realiai yra skirta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės viešuosius interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį.
4. Nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nutraukti Pirkimo procedūras, nes pati jose nedalyvauja ir negalėtų dalyvauti, be to, neteikia Pirkimo objektu esančių paslaugų. Atsakovė nebuvo įsteigta specialiai viešosioms funkcijoms tenkinti, o jos vykdoma veikla yra ūkinio-komercinio pobūdžio. Atsakovės akcininkė, kuri yra Perkančioji organizacija, atsakovės sprendimams dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo lemiamos įtakos neturi. Mano, kad atsakovė negali būti laikoma transporto sektoriuje veikiančiu subjektu, kadangi nėra atsakinga už šio tinklo statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą. Teigia, kad atsakovė nėra įsteigta viešosioms funkcijoms tenkinti, o jos vykdoma veikla yra komercinio ir pramoninio pobūdžio. Pažymi, kad atsakovė rinkoje dėl susisiekimo paslaugų konkuruoja su kitais ūkio subjektais, kurie gali pasiūlyti geresnę kainą, todėl atsakovė savo veikloje pati turi nustatyti kainodarą įvertindama rinkoje esančią pasiūlą ir paklausą, siekia pelno bei prisiima riziką dėl pralaimėtų viešųjų pirkimų ir negautų pajamų. Be to, atsakovė nėra sudariusi nė vieno tiesioginio susitarimo (vidaus sandorio ar kt.) su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl paslaugų teikimo. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė finansuoja atsakovės veiklą. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi lemiamos įtakos atsakovės valdymui ir kontrolei, atsakovė susisiekimo paslaugas teikia savarankiškai bei negali būti vertinama kaip eksploatuojanti transporto paslaugų tinklą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad atstovauja Švedijos bendrovę Scania AB, kurios pagrindinė veikla yra sunkvežimių, autobusų gamyba, prekyba, finansavimo, remonto, techninės priežiūros, draudimo paslaugų teikimas, jos atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus ir ieškovė galėtų parduoti juos atsakovei, todėl ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota Konkursu, o tai, jog Konkursas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžia ir apriboja ieškovės subjektines teises dalyvauti Konkurse. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė gauna pelną, nepaneigia to, jog ji teikia viešąsias paslaugas ir jos veikla tenkina Klaipėdos miesto savivaldybės viešąjį interesą. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė sudaro atsakovei išskirtines galimybes gauti ES struktūrinių fondų bei savivaldybės paramą, o tada, kai atsakovei prireikia papildomų lėšų funkcijoms vykdyti, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tiesiogiai skiria pinigų, net ir nepriklausomus narius skiria bei atleidžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat pažymi, kad kai tam tikru maršrutu važiuoja atsakovės autobusas, kitų bendrovių autobusas šiuo maršrutu važiuoti negali, kas reiškia, kad atsakovė turi išskirtines teises eksploatuoti maršrutą, todėl jai atsiranda pareiga taikyti Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad atsakovė veikia kardinaliai skirtingomis sąlygomis nei kitų savivaldybių kontroliuojamos analogiškas paslaugas kitose savivaldybėse teikiančios įmonės, todėl atsakovę privertus su jos vykdoma keleivių pervežimo veikla susijusios įrangos pirkimus vykdyti VPĮ ir (ar) PĮ nustatyta tvarka, atsakovė tęsti savo veiklos nebegalės. Atsakovės konkurentai, kuriems nėra taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, įgytų akivaizdų konkurencinį pranašumą atsakovės atžvilgiu, dėl kurio galiausiai jie gali susidurti ir su mažesne konkurencija teikiant pasiūlymus ir konkuruojant dėl pirkimo sutarčių sudarymo. Mano, kad jeigu ieškovė būtų suinteresuota teikti Konkurso objektu esančias paslaugas, būtų ginčijusi Konkurso objektą ir (ar) jam keliamus reikalavimus, tačiau ieškovė ieškiniu kvestionuoja atsakovės statusą VPĮ ir PĮ prasme. Teigia, kad net ir sėkmės šioje byloje atveju, ieškovė negalėtų dalyvauti ir pagal PĮ ar VPĮ nuostatas vykdomame viešajame pirkime Konkurso objektu esančioms paslaugoms įsigyti, nes tokių paslaugų neteikia. Pažymi, kad tik tuo atveju, jei atsakovės su viešojo intereso netiesioginiu tenkinimu susijusią veiklą galima būtų pripažinti „nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio“, būtų galima tvirtinti, jog atsakovė perkančioji organizacija. Pažymi, kad savivaldybė, būdama atsakovės akcininke, turi tik turtines ir neturtines teises numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 ir 16 straipsniuose, tarp kurių nėra numatyta akcininko teisė spręsti kasdienės veiklos klausimų, susijusių su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ar kainodara. Taip pat pažymi, kad atsakovė Klaipėdos mieste aptarnauja tik dalį maršrutų (atsakovė užima apie 38 proc. rinkos), tai reiškia, kad atsakovė nesiūlo dirbtinai sumažintų kainų ir dėl to nelaimi visų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbiamų viešųjų pirkimų, kituose Klaipėdos miesto maršrutuose šias paslaugas teikia kiti ūkio subjektai. Teigia, kad atsakovė rinkoje dėl susisiekimo paslaugų konkuruoja su kitais ūkio subjektais, kurie gali pasiūlyti geresnį kainos pasiūlymą, todėl atsakovė pati turi nustatyti kainodarą įvertindama rinkoje esančią pasiūlą ir paklausą, prisiima riziką dėl pralaimėtų viešųjų pirkimų ir negautų pajamų. Teigia, kad atsakovei veikiant nepelningai, savivaldybė, kaip ir kiekvienas rinkos investuotojo principais sprendimus priimantis subjektas, priimtų sprendimą dėl atsakovės veiklos tęstinumo atsižvelgdama į atsakovės finansines perspektyvas. Akcentuoja, kad atsakovės visa veikla yra komercinė, paremta tik verslo logika ir šią išvadą patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir paaiškinimai, tuo tarpu ieškovė ir Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio pamastymus, kurie leidžia daryti tik prielaidas, bet ne išvadas. Pažymi, kad ES ir (ar) savivaldybės finansuojami projektai įgyvendinami vykdant viešuosius pirkimus pagal PĮ reikalavimus, tuo tarpu Konkursas dėl kurio ieškovė pateikė ieškinį vykdomas iš nuosavų atsakovės lėšų.
7. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad atsakovė Konkurso sąlygas parengė faktiškai iš dalies remdamasi VPĮ. Taip pat nurodo, kad įvertinus teismų praktiką ir byloje esančius dokumentus, atsakovė teikia paslaugas, kurios reikalingos Klaipėdos miesto savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl jos veikla (jos dalis, susijusi su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams) galėtų būti kvalifikuota kaip veikla (jos dalis), skirta viešiesiems interesams tenkinti. Pažymi, kad į bylą pateikto akcininkų lūkesčių dokumento lentelėje nurodyta, kad atsakovė bent 2 kartus per metus turi dalyvauti savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose, tai gali reikšti tam tikrų savivaldybės funkcijų, susijusių su viešojo intereso patenkinimu, delegavimu atsakovei. Tarnybos nuomone, nors atsakovė ir deklaruoja savo veikimą įprastinėmis rinkos sąlygomis, tačiau jos vienintelis savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė – suponuoja atsakovės išskirtinumą kitų rinkos dalyvių, kurių nekontroliuoja viešosios teisės subjektai, atžvilgiu. Nurodo, kad ne tik teisiškai Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios 100 procentų atsakovės akcijos, bet ir faktiškai atliekami veiklos ir finansiniai auditai rodo, kad atsakovė yra valdoma Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto b papunktį. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 100 procentų akcijų turi Klaipėdos miesto savivaldybė, tokia dalis bet kuriuo atveju leidžia lemti balsavimų rezultatus visais bendrovės valdymo, jos kontrolės ir kitais klausimais, atsižvelgiant į disponuojamų akcijų kiekį, tiek patys susirinkimai gali įvykti tik dėl savivaldybės dalyvavimo, tiek valdybos narių išrinkimas ar atšaukimas įmanomas tik dėl to, kad didžiausias akcininkas išreiškė atitinkamą valią, todėl atsakovė atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto c papunkčio reikalavimą. Pažymi, kad dauguma Lietuvoje veikiančių autobusų parkų priklauso savivaldybėms ir yra perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai). Jei teismas nuspręs, kad atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos požymius pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir teikia transporto paslaugas, kaip nustatyta Perkančiųjų subjektų įstatymo 4 ir 8 straipsniuose, elektrinių autobusų, skirtų tokių paslaugų teikimui, įsigijimui turėtų būti taikomas Perkančiųjų subjektų įstatymas. Jei atsakovė nelaikytina perkančiąja organizacija, spręstina, ar ji atitinka kitos įmonės, kaip nustatyta Perkančiųjų subjektų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, požymius. Jei bus patvirtinti faktiniai duomenys, jog atsakovė atitinka Perkančiųjų subjektų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos įmonės požymius, o jos vykdoma veikla transporto paslaugų srityje atitinka Perkančiųjų subjektų įstatymo 4 ir 8 straipsnio kriterijus, atsakovė elektrinius autobusus, skirtus nurodytoms transporto paslaugoms teikti, turėtų įsigyti vadovaudamasis Perkančiųjų subjektų įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Ieškinys tenkinamas.
8. Nustatyta, kad atsakovė vykdo Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursą, skelbtą internetiniame tinklalapyje www.klap.lt skiltyje „Naujienos“. Konkursas vykdomas vadovaujantis Konkurso sąlygomis, patvirtintomis atsakovės Pirkimo komisijos 2021 m. sausio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 2. Konkurso sąlygų 2 punkte nustatyta, kad „Šis Pirkimas atliekamas vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašais bei šiomis Pirkimo sąlygomis“. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė yra laikytina perkančiąja organizacija bei perkančiuoju subjektu ir privalo vykdyti pirkimus, vadovaudamasis VPĮ bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis, todėl prašo teismo panaikinti Konkursą.
9. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų subjektų įstatymo) 4 straipsnyje pateikta perkančiojo subjekto sąvoka ir kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ūkio subjektas laikytinas perkančiuoju subjektu, kuriam įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus taikytinas Pirkimų subjektų įstatymas. Pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5-11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis: 1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį; 2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų; 3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
10. VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nebūtina, jog visa subjekto veikla (gali būti tam tikra jos dalis) būtų skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog šiame kontekste Teisingumo Teismo pažymėta, kad sąlyga, jog organizacija turi būti įsteigta konkrečiu tikslu tenkinti visuotinės svarbos interesus, neturinčius pramoninio arba komercinio pobūdžio, nereiškia, kad ji gali tenkinti tik šiuos poreikius ir negali verstis kita veikla, net jei tokios užduotys sudaro didžiąją jos veiklos dalį, nes teisiniu apibrėžimu neatsižvelgiama į santykinę tokių užduočių svarbą jos visam verslui (Teisingumo Teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimas Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt., C–44/96, ECLI:EU:C:1998:4). Šiame sprendime ir vėlesnėje praktikoje Teisingumo Teismas išplėtojo vadinamąją infekcijos (užkrato) teoriją, iš esmės reiškiančią, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).
12. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
13. Nors valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau pažymėtina, kad teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos, šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos, pozicija vertintina, o išvados apie įrodinėjimo dalyko pagrįstumą darytinos iš byloje esančių įrodymų visumos.
14. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad vienintelis atsakovės akcininkas (savininkas) yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri akcininko teises ir pareigas įgyvendina per Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Atsakovės 2020-2022 metų strateginiame veiklos plane vienas iš strateginių veiklos uždavinių – inicijuoti ir padėti Klaipėdos miesto savivaldybei sukurti modelį, kuris nustatytų miesto viešojo transporto sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo politiką ir priemones (1.1.4 uždavinys). Be to, strateginiame plane 1.3.1 punkte nustatytas uždavinys didinti teikiamų viešųjų paslaugų įvairovę ir aprėptį, keliant administravimo kokybę bei efektyvumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsakovės veikla – teikti reguliarias keleivių pervežimo paslaugas Klaipėdos mieste ne tik tenkinant viešąjį interesą, bet ir siekiant pelno. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė teikia paslaugas, kurios reikalingos Klaipėdos miesto savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl jos veiklą, susijusią su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams yra pagrindas vertinti kaip veiklą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti.
15. Nors atsakovė atsiliepime teigia, kad atsakovės veikla nėra finansuojama savivaldybės, kadangi atsakovės pagrindinės veiklos pardavimo pajamos buvo gautos teikiant paslaugas, pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 Dėl pritarimo paraiškos teikimui elektra varomų autobusų įsigijimui ir finansavimo užtikrinimo nusprendė pritarti atsakovės konkursinės paraiškos finansinei paramai gauti teikimui dėl elektra varomų miesto tipo autobusų įsigijimo pagal Klimato kaitos programos priemonę; užtikrinti, laimėjus konkursą, ne mažesnį kaip 45 procentų projekto bendrąjį finansavimą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Taip pat akcininkų lūkesčių pateiktoje lentelėje nurodyta, kad atsakovė bent 2 kartus per metus turi dalyvauti savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose.
16. Pažymėtina ir tai, kad esant vieninteliam akcininkui, valdybos narių skyrimo tvarka užtikrina tiesioginį poveikį atsakovės veiklai per valdymo organus ir bendrovės veiklos kontrolę. Atsakovės valdyba – kolegialus atsakovės valdymo organas, atliekantis priežiūros funkcijas – yra skiriama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Akcininkų lūkesčių dokumente nurodomas atsakovės dalyvavimas Klaipėdos miesto savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolę atsakovei patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybėje veikianti Kontrolės ir audito tarnyba, kurios nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-338 (toliau – Nuostatai), 12 punkte nustatyta, kad minėtos tarnybos veiklos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, siekdama nurodyto tikslo, tarnyba atlieka vieną iš funkcijų – išorės finansinį ir veiklos auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse (Nuostatų 14.1 punktas). Taip pat Nuostatų 15.3 punkte nustatyta, kad Savivaldybės kontrolierius priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo Savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje, ne tik teisiškai Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios 100 procentų atsakovės akcijos, bet ir faktiškai atliekami veiklos ir finansiniai auditai rodo, kad atsakovė yra valdoma Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl jos veikla atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto b papunktį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 100 procentų akcijų turi Klaipėdos miesto savivaldybė, akivaizdu, kad tokia dalis lemia balsavimų rezultatus visais bendrovės valdymo, jos kontrolės ir kitais klausimais, todėl darytina išvada, kad atsakovė atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto c papunkčio reikalavimą.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė atitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos įmonės požymius, o jos vykdoma veikla transporto paslaugų srityje atitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 ir 8 straipsnio kriterijus, todėl teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė elektrinius autobusus, skirtus nurodytoms transporto paslaugoms teikti, turėtų įsigyti vadovaudamasi Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimais. Kadangi konstatuota, kad atsakovė turėjo pareigą Konkursą skelbti pagal VPĮ ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymus, atsakovei Konkursą paskelbus vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal VPĮ, toks konkursas laikytinas neteisėtu.
18. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes ieškovė neteikia elektra varomų autobusų bei infrastruktūros nuomos paslaugų, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 konstatavo, kad teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Taigi ieškovė nurodė, kad ieškovės atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus ir ieškovė galėtų parduoti juos atsakovei, todėl ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursu, o tai, jog Konkursas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžia ir apriboja ieškovės subjektines teises dalyvauti Konkurse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl Konkurso panaikinimo.
19. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m.. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam reglamentavimui, ieškovės ieškinys tenkintinas, panaikintinas atsakovės vykdomas Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursas, kuris paskelbtas atsakovės interneto tinklalapyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Nustatyta, kad ieškovė už teisines konsultacijas susijusias su byla bei su byla susijusių procesinių dokumentų parengimą patyrė 6 399,89 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų buvimą patvirtina pridedamos PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV-2021/112, Nr. ADV-2021/210, Nr. ADV-2021/226, suteiktų teisinių paslaugų aktai ir mokėjimo pavedimo kopijos, išlaidos ne per didelės, atitinka Teisingumo ministro nustatytų Rekomendacijų dydžius. Taip pat ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 2 287,50 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl tenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vykdomą Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursą, skelbtą internetiniame tinklalapyje www.klap.lt.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Scania Lietuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ 8 687,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.