- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2-55-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00273-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-905-618/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ dėl viešojo konkurso panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Scania Lietuva“ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ organizuojamą viešąjį pirkimą „Elektra varomų autobusų veiklos nuoma“, pirkimo Nr. 568297 (toliau – Pirkimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintos nuostatos dėl tiekėjo privalomos pateikti techninės dokumentacijos neužtikrina atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, galimybės tinkamai įvertinti, ar siūlomos prekės atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai sujungė kelių itin skirtingų paslaugų, t. y. autobusų nuomos ir elektros energijos tiekimo, pirkimus, o Techninės specifikacijos 3.5 ir 12 punktai neatitinka Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Be to, Techninės specifikacijos 12 punkte įtvirtinti neproporcingi reikalavimai prekių ypatybėms.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė toliau vykdys Pirkimo procedūras, sudarys ir vykdys neteisėtą Pirkimo sutartį, taip užkirsdama kelią ieškovei tinkamai apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – sustabdė Pirkimo procedūras, įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei sutartis jau sudaryta, sustabdė jos vykdymą.
5. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, be to, su ieškiniu yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, todėl sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Taip pat teismas darė išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius Pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti, kadangi reikėtų spręsti dėl Pirkimo sutarties galiojimo, galimo jos išsaugojimo ar pan., be to, ieškovė galėtų prarasti galimybę tiekti visas ar dalį Pirkimo objektu esančių prekių bei atlikti visus ar dalį Pirkimo objektu esančių darbų.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, ieškovė ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti Pirkimo sutartį, kadangi, net ir pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, teismas turėtų teisę nepripažinti Pirkimo sutarties negaliojančia, o galėtų spręsti dėl alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, ieškinio tenkinimo atveju lemtų ir dvigubo mokėjimo grėsmę.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms nei jų netaikymas. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Ieškinyje nurodyti argumentai yra formalūs ir nesusiję su ieškovės galimybe konkuruoti dėl Pirkimo objektu esančių paslaugų teikimo. Ieškovė nėra techniškai pajėgi pasiūlyti atsakovei kompleksinį elektra varomų autobusų bei infrastruktūros sprendimą, kadangi ieškovė tokių paslaugų neteikia. Teismams taikant laikinąsias apsaugos priemones vien dėl ieškinio, kuris formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, pateikimo fakto, būtų sudaromas pagrindas kilti situacijoms, kai bet kuris vykdomas viešasis pirkimas galėtų būti sustabdomas bet kurio rinkoje veikiančio ūkio subjekto, nepaisant to, kad tas subjektas nėra suinteresuotas pirkimu, prašymu.
9.2. Ieškovės suinteresuotumas ginčo Pirkimu yra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, jeigu būtų ieškinys tenkintas, ieškovė turėtų teisę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti žalą. Be to, ieškinio tenkinimo atveju nebūtų jokių kliūčių nutraukti Pirkimo sutartį, jeigu tokia būtų sudaryta.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė abstraktaus pobūdžio ieškovės interesams stabdyti Pirkimo procedūras, o ne pagrįstų visuomenės interesų į sveiką aplinką apsaugai. Atsižvelgdama į Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane bei Klaipėdos miesto darnaus judrumo plane keliamas užduotis ir tikslus, atsakovė investuoja į ekologišką transportą bei ginčo Pirkimu siekia sumažinti Klaipėdos regiono oro ir garso taršą. Pirkimo objektą sudaro dešimt elektra varomų autobusų, kurie pakeis šiuo metu naudojamus seniausius ir taršiausius dyzelinu varomus autobusus.
9.4. Nagrinėjamu atveju atsakovė patirtų ženkliai didesnę žalą tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, nei ieškovė patirtų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo sutarties sudarymas būtų nepagrįstai atidėtas, todėl atsakovė patirtų tiesioginius nuostolius. Atsakovė būtų priversta toliau naudoti dyzelinu varomas transporto priemones, kurių tiesioginės mėnesinės kuro išlaidos yra 8 421,56 Eur didesnės nei elektra varomų autobusų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Scania Lietuva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė nėra suinteresuota ginčo Pirkimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atstovaujama Švedijos bendrovė Scania, AB yra viena iš didžiausių pasaulyje transporto priemonių gamintojų, atmestinas kaip nepagrįstas.
10.2. Nors tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, o ieškinys būtų tenkintas, ieškovė turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, tačiau ieškovės pagrindinė veikla yra transporto priemonių pardavimas, o ne bylinėjimasis dėl žalos atlyginimo. Be to, tokia situacija, jei atsakovė būtų įpareigota atlyginti nuostolius ieškovei, sukeltų nuostolių pačiai atsakovei ir pažeistų viešąjį interesą.
10.3. Atsakovės argumentai dėl oro taršos, dėl nepagrįsto Pirkimo procedūrų užsitęsimo ir didelių išlaidų už dyzelinį kurą, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
10.4. Pačios atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė skuba užbaigti Pirkimo procedūras. Pirmasis dešimties elektrinių autobusų pirkimas buvo paskelbtas dar 2021 m. vasario mėnesį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu nutrauktas (sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d.), tačiau ginčo Pirkimas dėl to paties objekto paskelbtas tik 2021 m. spalio 11 d. Jei atsakovė iš tiesų būtų suinteresuota kuo greičiau įsigyti elektra varomus autobusus, ginčo Pirkimas galėjo būtų paskelbtas dar 2021 m. vasarą. Be to, Pirkimo sutarties projekte numatyta, kad tiekėjas turės pristatyti autobusus ir įrengti pakrovimo infrastruktūrą ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Toks ilgas elektrinių autobusų pristatymo terminas taip pat paneigia atsakovės teiginius dėl didelės Pirkimo skubos poreikio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Atsakovė UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Scania Lietuva“ pasiūlymų dėl Pirkimo objekto kopiją, ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) skaičiavimų kopiją, vidutinių dyzelinu varomo autobuso kuro sąnaudų skaičiavimą, AB „ORLEN Lietuva“ kainų protokolo kopiją.
14. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.
15. Įvertinus tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ir tai, jog jie pagal į bylą pateiktus duomenis neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, juos atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
17. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
18. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
19. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
20. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ginčo Pirkimą. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškų reikalavimą, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.
21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
22. Nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis kuo greičiau vykdyti ginčo Pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui, pasireiškiančiam Pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu.
23. Viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
25. Nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas yra svarbus siekiant sumažinti Klaipėdos regiono oro ir garso taršą bei paskatinti Klaipėdos regiono gyventojus dažniau naudotis viešuoju transportu, tačiau vien tai savaime negali suponuoti poreikio panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės skundo argumentai dėl būtinybės kuo skubiau įsigyti elektra varomus autobusus grindžiami daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne objektyviai pagrįstais argumentais, kad laikinas ginčo Pirkimo procedūrų stabdymas sąlygos realią žalą atsakovei ar Klaipėdos regiono gyventojams.
26. Įvertinęs minėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.
27. Skundo argumentas, kad elektra varomų autobusų įsigijimo atidėjimas atsakovei sąlygos tam tikras papildomas finansines sąnaudas, kurių būtų galima išvengti, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir būtų sudaryta Pirkimo sutartis, taip pat vertintinas kaip nepakankamas susiklosčiusios situacijos specifiškumui pagrįsti.
28. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, organizuodama ginčo Pirkimą, pati atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog procedūros būtų įvykdytos ir užbaigtos maksimaliai greitai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmas elektrinių autobusų viešasis pirkimas buvo paskelbtas dar 2021 m. vasario mėnesį, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu jis buvo nutrauktas, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-582-538/2021), tačiau antrasis pirkimas dėl to paties objekto paskelbtas tik 2021 m. spalio 11 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių.
29. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, kuri sąlygotų neracionalų viešųjų lėšų naudojimą, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti sutartį su atsakove.
30. Atsakovės skunde akcentuojama galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Be to, tokia situacija, jei atsakovė būtų įpareigota atlyginti nuostolius ieškovei, lemtų dvigubo mokėjimo situaciją (atsakovė turėtų atlyginti nuostolius ieškovei ir sumokėti tiekėjui, įvykdžiusiam Pirkimo sutartį).
31. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą – pirkimo procedūrų teisėtumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
32. Situacijos teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nekeičia ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vien tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs, savaime nepaneigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos ir, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
33. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.