Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-854-302/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-30
Bylos Nr.: e2A-854-302/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00038-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Vytaustas Zelianka
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva”

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2A-854-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00038-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-582-538/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl viešojo konkurso panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Scania Lietuva“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vykdomą konkursą „Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursas“ (toliau – ir Konkursas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Konkursas vykdomas vadovaujantis Konkurso sąlygomis, patvirtintomis atsakovės Pirkimų komisijos 2021 m. sausio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 2. Konkurso sąlygų 2 punkte nustatyta, kad šis Konkursas atliekamas, vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), pirkimų vykdymo tvarkos aprašais bei šiomis Konkurso sąlygomis.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė laikytina perkančiąja organizacija / perkančiuoju subjektu, todėl privalo organizuojamus pirkimus vykdyti vadovaudamasi VPĮ bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) nuostatomis, o ne pačios atsakovės patvirtintomis taisyklėmis. Atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) (akcininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) ir visus atsakovės valdybos narius skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl atsakovė atitinka Pirkimų įstatymo kriterijus. Atsakovės steigimo bei strateginiuose dokumentuose yra numatytas tikslas tenkinti Savivaldybės interesus, atsakovės vykdomi projektai yra finansuojami Savivaldybės lėšomis, be to, Savivaldybė teikia privalomus įpareigojimus atsakovei dalyvauti Savivaldybės viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose vadovaudamasi ne komerciniais, bet socialiniais interesais, didžioji dalis atsakovės pajamų gaunama ir paslaugų teikiama pagal sutartis su Savivaldybės viešąja įstaiga. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės teigimu, atsakovės veikla tiek formaliai, tiek realiai yra skirta tenkinti viešuosius interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vykdomą konkursą „Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursas“, paskelbtą internetiniame tinklalapyje www.klap.lt., ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Įvertinęs tai, kad vienintelė atsakovės akcininkė (savininkė) yra Savivaldybė, kuri akcininko teises ir pareigas įgyvendina per Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, tai, kad atsakovės 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane vienas iš strateginių veiklos uždavinių yra inicijuoti ir padėti Savivaldybei sukurti modelį, kuris nustatytų miesto viešojo transporto sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo politiką ir priemones (1.1.4 uždavinys), be to, strateginio plano 1.3.1 papunktyje nustatytas uždavinys didinti teikiamų viešųjų paslaugų įvairovę ir aprėptį, keliant administravimo kokybę bei efektyvumą, tai, kad atsakovės veikla yra skirta ne tik siekti pelno, bet ir tenkinti viešąjį interesą, teismas darė išvadą, jog atsakovė teikia paslaugas, kurios reikalingos Savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl atsakovės veiklą, susijusią su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, vertino kaip veiklą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti.

6. Nors atsakovė teigė, kad jos veikla nėra finansuojama Savivaldybės, tačiau teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 „Dėl pritarimo paraiškos teikimui elektra varomų autobusų įsigijimui ir finansavimo užtikrinimo“ nusprendė pritarti atsakovės konkursinės paraiškos finansinei paramai gauti teikimui dėl elektra varomų miesto tipo autobusų įsigijimo pagal Klimato kaitos programos priemonę ir užtikrinti, laimėjus konkursą, ne mažesnį kaip 45 proc. projekto bendrąjį finansavimą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

7. Teismas nurodė, kad atsakovės valdyba yra skiriama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Akcininkų lūkesčių dokumente numatyta, kad atsakovė bent du kartus per metus turi dalyvauti Savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose, be to, Savivaldybės kontrolę atsakovei patvirtina Savivaldybėje veikiančios Kontrolės ir audito tarnybos atliekami patikrinimai. Nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovė yra valdoma Savivaldybės, todėl jos veikla atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto b papunkčio sąlygą.

8. Kadangi atsakovės 100 proc. akcijų turi Savivaldybė, akivaizdu, kad balsavimų rezultatus visais bendrovės valdymo, jos kontrolės ir kitais klausimais lemia Savivaldybė, todėl, teismo vertinimu, atsakovė atitinka ir VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto c papunkčio reikalavimą.

9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos įmonės požymius, o jos vykdoma veikla transporto paslaugų srityje atitinka Pirkimų įstatymo 4 ir 8 straipsnio kriterijus, todėl konstatavo, jog elektrinius autobusus, skirtus nurodytoms transporto paslaugoms teikti, atsakovė turėtų įsigyti vadovaudamasi Pirkimų įstatymo nuostatomis.

10. Kadangi atsakovė turėjo pareigą ginčo Konkursą skelbti pagal VPĮ ir Pirkimų įstatymą, atsakovei Konkursą paskelbus, vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal VPĮ, teismas konstatavo, kad Konkursas yra neteisėtas.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teigia, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes ji neteikia elektra varomų autobusų bei infrastruktūros nuomos paslaugų, teismas pažymėjo, kad teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Įvertinęs tai, kad ieškovės atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus ir ieškovė galėtų parduoti juos atsakovei, teismas darė išvadą, jog ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Konkursu, o tai, jog Konkursas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžia ir apriboja ieškovės subjektines teises dalyvauti Konkurse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismo išvada, kad atsakovė teikia paslaugas, kurios reikalingos savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl atsakovės veikla, susijusi su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, yra skirta viešiesiems interesams tenkinti, grindžiama išskirtinai formalia rekomendacinio pobūdžio dokumentų (Akcininkų lūkesčių dokumentu ir Strateginiu planu) analize, ignoruojant faktą, jog atsakovės veiklos pobūdis iš esmės skiriasi nuo kituose Lietuvos miestuose veikiančių ir savivaldybių kontroliuojamų autobusų parkų vykdomos veiklos. Sureikšmindamas Akcininkų lūkesčių dokumentą ir Strateginį planą, teismas pažeidė teisinio tikrumo ir skaidrumo imperatyvus, kadangi minėti neįpareigojantys vidaus dokumentai, kuriuose nustatyti ateities lūkesčiai ir tikslai, negali būti vertinami šiuo metu, kai yra vykdomas ginčo Konkursas.

12.2. Tik tuo atveju, jeigu atsakovės tam tikra veiklos dalis būtų pripažinta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, būtų galima atsakovę pripažinti perkančiąja organizacija. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nevertino faktinės atsakovės vykdomos veiklos ir jos pobūdžio.

12.3. Faktinis veiklos vertinimas, kurio teismas neatliko, patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla yra komercinio-pramoninio pobūdžio. Atsakovė Klaipėdos mieste dėl viešojo pirkimo paslaugų sutarčių sudarymo tiesiogiai konkuruoja su dar penkiais paslaugų teikėjais. Atsakovė neteikia jokių kitų paslaugų ne viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių ir / ar pavedimų pagrindu. Atsakovė iš Savivaldybės negavo ir negauna jokio turto ar lengvatinių sąlygų, kurios nebūtų suteiktos kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Atsakovės padėtis rinkoje ir veiklos komercinis pobūdis iš esmės skiriasi nuo kitų Lietuvos didžiųjų miestų, kadangi Savivaldybė siekia išlaikyti egzistuojančią konkurenciją rinkoje bei jos nemonopolizuoti. Pati Savivaldybė 2021 m. kovo 30 d. atsakyme (tripliko priedas Nr. 5) patvirtino, kad ji nevykdo atsakovės sprendimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kontrolės. Klaipėdos mieste veikia daugiau vežėjų, kurie užtikrina komunalinio ūkio viešųjų paslaugų teikimą. Savivaldybė, būdama atsakovės savininkė, kelia tik atsakovės pelningos veiklos ir kokybiškų paslaugų teikimo reikalavimus. Atsakovė savarankiškai priima sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Visa atsakovės vykdoma veikla yra orientuota į pelno siekimą. Atsakovės Akcininko lūkesčių dokumente yra keliami konkretūs reikalavimai dėl finansinių veiklos efektyvumo rodiklių. Atsakovė turi siekti finansinių veiklos rodiklių, taikomų visiems įprastiems ūkio subjektams, įgyvendinimo, akcininko interesų užtikrinimo, teikiamų paslaugų kokybės, verslo vertės augimo, dividentų (pelno įmokos) pajamingumo ir tinkamos akcininko investuoto kapitalo grąžos užtikrinimo. Atsakovė prisiima savo veiklos vykdymo ir pelningumo riziką. Atsakovė ir kitos bendrovės, užsiimančios keleivių pervežimu, konkuruoja tarpusavyje dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo, kiekviena įmonė investuoja lėšas į rinkodarą, siekia padidinti savo teikiamų paslaugų kokybę, plėtrą ir savarankiškai nustatinėja kainodarą. Savivaldybė, kurios teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), neturi jokių tiesioginių priemonių kontroliuoti atsakovės vidaus veiklą.

12.4. Nepaisant to, kad Konkursas finansuojamas iš atsakovės veiklos pajamų, teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi aplinkybe, jog Savivaldybės taryba 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 „Dėl pritarimo paraiškos teikimui elektra varomų autobusų įsigijimui ir finansavimo užtikrinimo“ nusprendė pritarti atsakovės konkursinės paraiškos finansinei paramai gauti teikimui dėl elektra varomų miesto tipo autobusų įsigijimo pagal Klimato kaitos programos priemonę ir, laimėjus konkursą, užtikrinti ne mažesnį kaip 45 proc. projekto bendrąjį finansavimą Savivaldybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas nėra susijęs nei su Konkursu, nei atsakovės veiklos (komercinio ar ne) pobūdžio vertinimu. Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į Savivaldybę, prašydama jos bendradarbiauti įgyvendinant Klimato kaitos programos projektą, tačiau tai negali būti vertinama kaip atsakovės veiklos protegavimas ar aplinkybė, pagrindžianti atsakovės nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio veiklą, kadangi Europos Sąjungos lėšos skiriamos ne veiklos finansavimui, bet ekologiškų transporto priemonių įsigijimui, šia priemone gali pasinaudoti visi viešojo susisiekimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai.

12.5. Atsakovė savo veikloje su Savivaldybe neveikia jungtinės veiklos sutarčių ar vidaus sandorių pagrindu, o atsakovės veikla nėra būtina tam, kad Savivaldybė galėtų vykdyti savo veiklą. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė savo veikloje vadovaujasi išimtinai ekonominiais kriterijais, atsakovės paslaugos rinkoje teikiamos bendros komercinės praktikos – pasiūlymo (ofertos) būdu, o jas teikiant yra siekiama pelno. Nustačius, kad atsakovės veikla yra komercinio ir pramoninio pobūdžio, atsakovė negali būti laikomas perkančiąja organizacija, o tolimesnis perkančiosios organizacijos statuso vertinimas pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčius neatliekamas.

12.6. Tenkindamas ieškinį, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai neargumentavo atsakovės tariamos atitikties Pirkimų įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, taip pat nepagrindė Pirkimų įstatymo 8 straipsnio kriterijų atitikties, tai turi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Savivaldybė neturi lemiamos įtakos atsakovės veiklos atžvilgiu, kadangi atsakovė savo veikloje pati turi nustatyti kainodarą, įvertindama rinkoje esančią pasiūlą ir paklausą, siekti pelno bei prisiimti riziką dėl pralaimėtų viešųjų pirkimų ir negautų pajamų, jos veikla nėra finansuojama Savivaldybės. Klaipėdos mieste teikiamos keleivių vežimo paslaugos yra nesunkiai pakeičiamos kitų, privačių subjektų kontroliuojamų įmonių teikiamomis paslaugomis vien dėl tos priežasties, kad Savivaldybė yra nusprendusi šias viešąsias paslaugas įsigyti viešųjų pirkimų būdu. Teismas nevertino to, kad atsakovės valdybą sudaro trys nepriklausomi valdybos nariai iš penkių. Būtent dėl atsakovės valdybos sudėties, nepaisant Savivaldybės turimų akcijų skaičiaus, atsakovė savo veikloje yra pajėgi priimti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus. Nepaisant to, kad vienintelė atsakovės akcininkė yra Savivaldybė, atsakovės valdyba turi tokius pačius įgaliojimus ir atsakomybę, kokią turi valdyba privataus kapitalo bendrovėse. Be to, iš sprendimo nėra aišku, kokius Pirkimų įstatymo 8 straipsnio kriterijus, t. y. statyba, įrengimas ir / ar eksploatavimas, atsakovės veikla tariamai atitinka.

12.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi suinteresuotumą Konkursu, todėl galėjo reikšti ieškinį dėl Konkurso nutraukimo. Konkurso objektu esančias paslaugas sudaro ne tik elektrinių autobusų nuoma, bet ir reikalinga autobusų įkrovimo infrastruktūra ir elektros energijos tiekimas dešimties elektra varomų autobusų akumuliatorių (baterijų) įkrovimui. Tuo tarpu ieškovė išskirtinai parduoda tik elektra varomus autobusus, tačiau neteikia kompleksinių autobusų veiklos nuomos paslaugų, kurias siekiama įsigyti ginčo Konkursu .

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Scania Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. Atsakovės steigimo bei strateginiuose dokumentuose (įstatuose, Akcininko lūkesčių rašte, Strateginiame veiklos plane), kuriuose reglamentuojama atsakovės veikla, yra numatyta, kad atsakovė vykdo nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešuosius interesus tenkinančią veiklą.

13.2. Atsakovė realiai tenkina Savivaldybės viešuosius interesus, vykdydamas su Savivaldybe sudarytas sutartis ir įgyvendindamas Savivaldybės projektus. Savivaldybė teikia nurodymus atsakovei dalyvauti Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, o atsakovė neturi galimybės pati nuspręsti, kokiuose viešuosiuose pirkimuose ji nori dalyvauti. Nors atsakovė remiasi Savivaldybės 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.78E)-R2-888 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame Savivaldybė nurodo, jog nevykdo bendrovės sprendimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kontrolės, tačiau tokia Savivaldybės pateikta pozicija prieštarauja protingumo principui (nėra prasmės nustatyti užduočių, kurių vykdymas yra nekontroliuojamas ir / ar yra nesvarbus) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) nuostatoms. Be to, pati atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. metiniame pranešime prie 2019 metų finansinių ataskaitų aiškiai deklaruoja, kokius viešuosius pirkimus laimėjo ir tai netgi įvardina „svarbiais įvykiais, įvykusiais nuo finansinių metų pabaigos“, o 2019 metų veiklos ataskaitoje atsakovė pripažįsta, kad, dalyvaudama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijose skelbiamose konkursuose, vadovaujasi ne komerciniais, bet socialiniais interesais, t. y. teikia socialinę paslaugą miestui. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė nuo 2019 m. sausio 18 d. tiesiogiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė keturias sutartis, kurių bendra vertė net 650 222 Eur, todėl akivaizdu, kad Savivaldybės interesų tenkinimas yra svarbi atsakovės veiklos dalis. Atsakovės teiginys, kad ji visada konkuruoja su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose lygiomis teisėmis, neatitinka tiesos, kadangi tam tikrais atvejais atsakovė sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ar jai pavaldžiomis įstaigomis sudaro ir nedalyvaudama atvirai skelbiamuose konkursuose, pvz., 2020 m. balandžio 10 d. sutartis dėl mechanizuoto gatvių ir šaligatvių dezinfekavimo; 2020 m. spalio 28 d. sutartis dėl keleivių vežimo maršrutais Nr. 11A ir 29. Be to, atsakovės 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame 2020 m. sausio 24 d., nurodyta, kad savo uždaviniams įgyvendinti ji gaus finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

13.3. Atsakovės skundo argumentas, kad ji veikia savo rizika ir negauna Savivaldybės finansavimo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Dubliko priedai Nr. 5 ir Nr. 6 patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-162 skyrė atsakovei 665 000 Eur pirkti du elektra varomus „Dancer“ autobusus iš UAB „Vėjo Projektai“. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad finansavimas buvo skirtas motyvuojant tuo, jog siekiama didinti viešojo transporto patrauklumą ir skatinti inovacijų diegimą šiame ūkio sektoriuje. Tai reiškia, kad lėšos buvo skirtos viešajam interesui tenkinti, o ne pelnui uždirbti ar komercinei veiklai vykdyti. Iš viešai spaudoje skelbiamos informacijos matyti, kad atsakovė įsigijo du „Dancer“ elektrinius autobusus 2020 metų pavasarį, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nėra jokios informacijos apie vykdytus viešuosius pirkimus, todėl darytina išvada, kad atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-162 gavusi iš Klaipėdos miesto savivaldybės tiesioginį 665 000 Eur finansavimą, už 700 000 Eur iš UAB „Vėjo projektai“ nusipirko du elektra varomus autobusus „Dancer“ nevykdydama jokių viešųjų pirkimų procedūrų ir taip paremdama vietos gamintoją UAB „Vėjo projektai“.

13.4. Ieškinio priedas Nr. 16 patvirtina, kad Savivaldybės taryba 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 nusprendė skirti 2 250 000 Eur sumą, jog atsakovė galėtų teikti paraišką elektrinių autobusų įsigijimo finansavimui gauti. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T2-174 aiškinamajame rašte nurodyta, kad Savivaldybės finansavimas bus skirtas iš pajamų, gautų pakeitus automobilių parkavimo rinkliavos įkainius. Prisidėjimas galėtų būti įformintas tiksliniu akcininko įnašu didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir išleidžiant papildomą bendrovės akcijų emisiją. Taigi Savivaldybė planuoja specialiai padidinti automobilių parkavimo Klaipėdos mieste įkainius tam, jog galėtų skirti lėšų atsakovei. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto, atsakovei gavus ES struktūrinių fondų finansavimą ir įvykdžius ginčo Konkursą, ji nusipirktų 10 elektrinių autobusų nemokėdama už tai nei vieno cento – 55 proc. finansavimo bus skirta iš Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o 45 proc. iš Savivaldybės biudžeto. Nors skunde nurodoma, kad ir privatūs vežėjai galėjo kreiptis į Savivaldybę dėl bendradarbiavimo teikiant paraišką elektrinių autobusų įsigijimo finansavimui gauti, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus.

13.5. Priešingai nei teigiame skunde, atsakovė neveikia įprastomis rinkos sąlygomis. Vien tai, kad atsakovė konkuruoja su privačiomis bendrovėmis nereiškia, jog ji nėra perkančioji organizacija / perkantysis subjektas. Be to, atsakovė taip ir nepaaiškino, kodėl ji nebuvo privatizuota, jeigu nevykdo jokių viešųjų funkcijų, o jos teikiamos paslaugos gali būti pakeistos privačių bendrovių teikiamomis paslaugomis.

13.6. Atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Savivaldybei, o visus atsakovės valdybos narius skiria Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius. Tai reiškia, kad atsakovė atitinka Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijus (Klaipėdos miesto savivaldybė valdo daugiau nei pusę įstatinio kapitalo, kontroliuoja daugiau nei pusę balsų, skiria vadovą ir valdybos narius).

13.7. Nėra pagrindo sutikti su atsakove ir dėl to, kad ji neva nevykdo transporto tinklo eksploatavimo veiklos (Pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Atsakovės autobusai važiuoja nustatytais maršrutais, o tai reiškia tų maršrutų (arba „tinklo“, kaip tai įvardinta Pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje) naudojimą pagal paskirtį / eksploatavimą. Svarbu ir tai, kad kai tam tikru maršrutu važiuoja atsakovės autobusas, tai kitų bendrovių autobusas šiuo maršrutu važiuoti negali.

13.8. Ieškovas atstovauja Švedijos bendrovei Scania AB, kurios pagrindinė veikla yra sunkvežimių, autobusų gamyba, prekyba, finansavimo, remonto, techninės priežiūros, draudimo paslaugų teikimas. Ieškovės atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus, kuriuos ieškovė galėtų parduoti juos atsakovei, todėl ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Konkursu, o tai, jog Konkursas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžia ir apriboja ieškovės subjektines teises dalyvauti Konkurse.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

15. Atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Atsakovės teigimu, tinkamas civilinės bylos išnagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos teisės aiškinimu, o iki šiol ESTT praktikoje nebuvo pasisakyta dėl to, ar: 1) išskirtinai atviro tipo viešųjų pirkimų pagrindu veiklą vykdanti viešojo sektoriaus įsteigta ir kontroliuojama įmonė, kurios atitinkamose rinkose užimama rinkos dalis sudaro apie 3 proc., gali būti laikoma perkančiąją organizacija; 2) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 4 straipsnyje yra įtvirtinta nuginčijama prezumpcija dėl valdžios institucijos, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kontrolės; 3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES nuostatos yra taikomos keleivių pervežimo autobusais veiklą viešųjų konkursų pagrindu teikiantiems subjektams, todėl yra pagrindas kreiptis į ESTT su prašymu priimti šiais klausimais prejudicinį sprendimą.

16. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

17. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kuria naudodamasis ESTT pateikia nacionaliniams teismams Europos Sąjungos teisės aiškinimą, kurio jiems reikia jų nagrinėjamai bylai išspręsti. ESTT užduotis nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą yra padėti vykdyti teisingumą valstybėse narėse, o ne patarti teismams bendrais ar hipotetinio pobūdžio klausimais (ESTT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Unió de Pagesos de Catalunya prieš Administración del Estado, C-197/10, ECLI:EU:C:2011:590).

18. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugu?s, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).

19. Taigi teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ turi būti laikoma perkančiąja organizacija / perkančiuoju subjektu. Tiek ESTT, tiek, remiantis ESTT praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuluoti tam tikri išaiškinimai įvairiais aspektais ginčo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kreiptis į ESTT su prašymu pateikti šioje byloje preliminarų sprendimą, siekiant išnagrinėti bylą, nėra poreikio.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

22. Atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais atsikerta į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus tam tikrus teiginius ir nurodytus argumentus.

23. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. birželio 14 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, atsakovė šiais paaiškinimais, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovė savo poziciją pakankamai detaliai ir aiškiai yra išdėsčiusi apeliaciniame skunde, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

25. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” vykdo konkursą „Elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugų pirkimo konkursas“. Apie Konkursą buvo paskelbta internetiniame tinklalapyje www.klap.lt skiltyje „Naujienos“.

26. Konkursas vykdomas vadovaujantis Konkurso sąlygomis, patvirtintomis atsakovės Pirkimo komisijos 2021 m. sausio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 2. Konkurso sąlygų 2 punkte nustatyta, kad: „Šis Pirkimas atliekamas vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų, kurie nėra perkančioji organizacija pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašais bei šiomis Pirkimo sąlygomis“.

27. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ laikytina perkančiąja organizacija / perkančiuoju subjektu ir ar ji atitinkamai privalo vykdyti pirkimus, vadovaudamasi VPĮ bei Pirkimų įstatymo nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė atitinka Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos įmonės požymius, o jos vykdoma veikla transporto paslaugų srityje atitinka Pirkimų įstatymo 4 ir 8 straipsnio kriterijus, todėl ji elektrinius autobusus, skirtus nurodytoms transporto paslaugoms teikti, turėtų įsigyti vadovaudamasi Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimais.

29. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis argumentų grupėsmis: pirma, atsakovės veikla, susijusi su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, yra skirta viešiesiems interesams tenkinti; faktinis atsakovės veiklos vertinimas, kurio teismas neatliko, patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla yra komercinio-pramoninio pobūdžio, todėl atsakovė negali būti laikoma perkančiąja organizacija; antra, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neargumentavo atsakovės tariamos atitikties Pirkimų įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, taip pat nepagrindė Pirkimų įstatymo 8 straipsnio kriterijų atitikties; trečia, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi suinteresuotumą ginčyti Konkursą.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos

30. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys perkančiųjų organizacijų / perkančiųjų subjektų sutarčių sudarymą, yra šie: 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, VPĮ ir Pirkimų įstatymas.

31. Pirkimų įstatymo 4 straipsnyje pateikta perkančiojo subjekto sąvoka ir kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ūkio subjektas laikytinas perkančiuoju subjektu, kuriam, įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, taikytinas Pirkimų subjektų įstatymas. Pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5-11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis: 1) yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį; 2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų; 3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

32. VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

33. ESTT yra nurodęs, kad sąvoka „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ priklauso Europos Sąjungos teisei ir turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir jos siekiamą tikslą (ESTT 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Adolf Truley, C–373/00, ECLI:EU:C:2003:110). Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, kad visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai, svarbu, kad valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia šiuos poreikius patenkinti pačios arba per ūkio subjektus, kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (ESTT 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas Ing. Aigner, C–393/06, ECLI:EU:C:2008:213). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos įstatymų leidėjas turėjo tikslą išskirti tokius interesus, kurie yra ne komercinio ar pramoninio pobūdžio, t. y. nurodytas pobūdis yra tikslinantis, o ne apibūdinantis viešųjų interesų kriterijus; dėl to esama ir tokių viešųjų interesų, kurie yra komercinio ar pramoninio pobūdžio ir todėl dėl jų subjektas neįgyja perkančiosios organizacijos statuso (ESTT 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Agor? ir Excelsior, C–223/99 ir C–260/99, ECLI:EU:C:2001:259).

34. ESTT formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad, siekiant išvengti rizikos, jog valstybės, savivaldybės ar viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos finansuojamas ar kontroliuojamas subjektas vadovausis kitais nei ekonominiai kriterijais, sąvoka „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ turi būti aiškinama naudojant funkcinį aiškinimo metodą (ESTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas Bayerischer Rundfunk ir kt., C–337/06, ECLI:EU:C:2007:786). Sprendžiant dėl veiklos pripažinimo pramoninio ar komercinio pobūdžio, būtina atsižvelgti į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes, pavyzdžiui, aptariamo subjekto įsteigimo aplinkybes ir sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą (pvz., pirmiau nurodytas ESTT sprendimas Adolf Truley, C–373/00, ECLI:EU:C:2003:110), ypač į tai, kad jo pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas, tai, kad jai netenka rizika, ir nagrinėjamos veiklos valstybinį finansavimą. Šiuo požiūriu svarbu patikrinti, ar aptariama organizacija savo veiklą vykdo konkurencijos sąlygomis (pvz., ESTT 2003 m. gegužės 22 d. sprendimas Korhonen ir kt., C–18/01, ECLI:EU:C:2003:300).

35. Pagal ESTT praktiką išplėtota konkurencija gali būti požymis, patvirtinantis, kad tai nėra visuotinės svarbos poreikis, neturintis pramoninio ar komercinio pobūdžio (pirmiau nurodytas ESTT sprendimas sujungtose bylose Agor? ir Excelsior, C–223/99 ir C–260/99). ESTT praktikoje nurodyti ir kiti svarbūs vertinamieji kriterijai: ar subjektas savo veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais, ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos, ar galimi nuostoliai padengiami valstybės, ir kt.

36. ESTT yra išaiškinęs, kad viešaisiais interesais, neturinčiais komercinio ar pramoninio pobūdžio, inter alia (be kita ko), pripažįstami tokie poreikiai, kurie, pirma, tenkinami kitu nei vertybių ir paslaugų pasiūlymo (oferta) rinkai būdu, ir, antra, kurių atžvilgiu visuomeninio intereso sumetimais valstybė pati ar per kitą kontroliuojamą subjektą, nesvarbu, ar jo veikla reguliuojama privatinės ar viešosios teisės, nusprendžia patenkinti šiuos poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, ir joje nurodytą ESTT praktiką).

37. Naujausioje ESTT praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija, nepakanka nustatyti, jog jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos. Išvadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, kontroliuojamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija reikia nustatyti, kad: pirma, šio subjekto veikla yra būtina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą; antra, šis subjektas, vykdydamas tokią veiklą, vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais. Be kita ko, atsižvelgtina ir į sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti, įskaitant, be kita ko, konkurencijos rinkoje nebuvimą, tai, kad tikslas nėra pelno siekimas, kad neprisiimama su šia veikla susijusi rizika, ir galimą nagrinėjamos veiklos valstybinį finansavimą; jeigu, kiek tai susiję su veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, subjektas vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą prisiima nuostolius, mažai tikėtina, jog poreikiai, kuriuos jis tenkina, būtų nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio; vis dėlto vien išplėtotos konkurencijos buvimas neleidžia teigti, kad nėra viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (ESTT 2017 m. spalio 5 d. sprendimas UAB „LitSpecMet“ prieš UAB Vilniaus lokomotyvų depą, C-567/15).

38. Pažymėtina ir tai, kad nebūtina, jog visa subjekto veikla (gali būti tam tikra jos dalis) būtų skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti. Šiame kontekste ESTT yra pažymėjęs, kad sąlyga, jog organizacija turi būti įsteigta konkrečiu tikslu tenkinti visuotinės svarbos interesus, neturinčius pramoninio arba komercinio pobūdžio, nereiškia, kad ji gali tenkinti tik šiuos poreikius ir negali verstis kita veikla, net jei tokios užduotys sudaro didžiąją jos veiklos dalį, nes teisiniu apibrėžimu neatsižvelgiama į santykinę tokių užduočių svarbą jos visam verslui (ESTT 1998 m. sausio 15 d. sprendimas Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt., C–44/96, ECLI:EU:C:1998:4). Šiame sprendime ir vėlesnėje praktikoje ESTT išplėtojo vadinamąją infekcijos (užkrato) teoriją, iš esmės reiškiančią, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).

39. Vadovaujantis minėtais ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotais išaiškinimais, toliau, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, bus pasisakoma dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl atsakovės vykdomos veiklos atitikties Pirkimų įstatymo 8 straipsnio reikalavimams

40. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, tikslinga atsakyti į klausimą, ar atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vykdo bent vienos rūšies iš Pirkimų įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą.

41. Pirkimų įstatymo 8 straipsnio normoje nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 11 straipsnio nuostatos. Pirkimų įstatymo 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir / arba eksploatavimu. Laikoma, kad transporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai paslaugos teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai (Pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

42. Kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, ji neneigia to, kad teikia visuomenei reikalingas transporto paslaugas. Tai, kad atsakovė teikia keleivių vežimo reguliarių reisų vietinio susisiekimo paslaugas, patvirtina ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. AD2-1441 patvirtintų UAB „Klaipėdos autobusų parkas” įstatų 6 punkto nuostatos. Ginčo nėra ir dėl to, kad šioje transporto paslaugų srityje egzistuoja tinklas, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar atsakovės veikla transporto srityje yra susijusi su tinklo eksploatavimu. Atsakovės teigimu, ji neatlieka jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi keleivių vežimo reguliariais vietinio susisiekimo tinklo statyba, įrengimu ir / arba eksploatavimu Pirkimų įstatymo 8 straipsnio prasme – šiuos veiksmus atlieka VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“.

43. ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad terminas „eksploatavimas“ turėtų būti suprantamas pagal savo įprastą prasmę kaip nuoroda į objekto naudojimą arba naudojimąsi teise gauti iš jo pajamas, t. y. eksploatavimas – teisė naudotis tinklais ir iš to gauti pajamas, o ne pats tinklų valdymas (ESTT 2019 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Konkurrensverket prieš SJ AB, C-388/17, ECLI:EU:C:2019:161).

44. Remiantis minėtu ESTT išaiškinimu, darytina išvada, kad dėl to, jog atsakovė naudojasi autobusų transporto tinklu ir iš to gauna pajamas, ji atlieka veiksmus, kurie Pirkimų įstatymo 8 straipsnio prasme gali būti traktuojami kaip tinklų, skirtų teikti visuomenei autobusų transporto paslaugas, eksploatavimas. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad, kai tam tikru maršrutu važiuoja atsakovės autobusai, kitų bendrovių autobusai šiuo maršrutu negali važiuoti. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad atsakovė turi išskirtines teises eksploatuoti keleivių vežimo reguliarių vietinio susisiekimo tinklą.

45. Nors, kaip ir nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje nėra detaliai argumentuotos, tačiau vien neišsami teismo sprendimo motyvacija savaime šiuo atveju nesąlygoja teismo išvados, kad atsakovės vykdoma veikla atitinka Pirkimų įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, neteisėtumo.

Dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio

46. Toliau būtina įvertinti tai, ar atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kurio visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti (VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punktas).

47. Remdamasis tuo, kad atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ teikia paslaugas, kurios reikalingos Klaipėdos miesto savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, pirmosios instancijos teismas atsakovės veiklą, susijusią su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, vertino kaip veiklą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti. Įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

48. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savaivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 33 punkte numatyta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savivaldybės savarankiškosios funkcijos.

49. Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir / ar VPĮ arba Pirkimų įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai: 1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos, arba 2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba 3) pagal šio įstatymo 91 straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas.

50. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. AD2-1441 patvirtintų UAB „Klaipėdos autobusų parkas” įstatų matyti, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovės visos akcijos priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (akcininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) (ieškinio priedas Nr. 10).

51. Atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas” įstatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD2-1441, 6 punkte numatyta, kad atsakovės veiklos tikslai yra socialiai atsakingo, inovatyvaus ir ekologiško verslo vystymas visuomenės gerovei, regiono plėtrai ir akcininkų lūkesčiams tenkinti, pelnui uždirbti, teikiant aukštų kokybinių standartų keleivių ir krovinių pervežimo, kelionių organizavimo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos, komunalinių ir pavojingų atliekų tvarkymo, projektavimo, tarpininkavimo, sandėliavimo ir kitas paslaugas Lietuvoje ir užsienyje bei vykdant įvairių prekių prekybą.

52. Atsakovė akcininkės lūkesčių rašte, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. AD2-1684, nurodyta, kad atsakovė, vadovaudamasi viešojo intereso viršenybės principu, turi siekti bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimo, Savivaldybės interesų užtikrinimo, bendrovės teikiamų paslaugų kokybės, bendrovės verslo vertės augimo, dividendų (pelno įmokos) pajamingumo ir tinkamos Savivaldybės investuoto kapitalo grąžos užtikrinimo. Bendrovė turi siekti bendrųjų veiklos rodiklių, atitinkančių bendrovės veiklos strategiją ir prisidedančių prie Savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų pasiekimo. Be to, aiškiai nurodyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” turi dalyvauti bent dviejuose Klaipėdos miesto savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose (ieškinio priedas Nr. 14).

53. UAB „Klaipėdos autobusų parkas” 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane (ieškinio priedas Nr. 15), 2020 m. sausio 24 d. patvirtintame generalinio direktoriaus V. R., nurodyta, kad bendrovė prisideda apie Klaipėdos, kaip orientuoto į ekologiško, patogaus gyventojams, prieinamo ir inovatyvaus viešojo transporto regiono identiteto, miesto gyventojų ir svečių darnaus judrumo, sveikos aplinkos, socialinės ir verslo darnos užtikrinimo, vykdant keleivių pervežimus vietiniais miesto, privežamaisiais priemiesčio ir tarpmiestiniais maršrutais. Bendrovė yra Klaipėdos regiono integruotos transporto sistemos reikšmingiausia dalis, transporto integralumo regione garantas bei aukštos paslaugų kultūros sektoriuje puoselėtojas. Vienas iš strateginių bendrovės veiklos uždavinių – „Inicijuoti ir padėti Klaipėdos miesto savivaldybei sukurti modelį, kuris nustatytų miesto viešojo transporto sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo politiką ir priemones, siekiant nustatytų tikslų.“ (uždavinys 1.1.4). Be to, Strateginio plano 1.3.1 papunktyje numatytas dar vienas svarbus uždavinys – „Didinti teikiamų viešųjų paslaugų įvairovę ir aprėptį, keliant administravimo kokybę bei efektyvumą.“.

54. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su atsakove, kuri apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime remėsi Strateginiu planu ir Akcininko lūkesčių dokumentu, kadangi jie yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai. Minėti dokumentai yra bendrovės vidaus dokumentai, kuriuose aiškiai suformuluoti ir įvardinti bendrovės ateities tikslai, todėl šie dokumentai pagrįstai buvo laikomi turinčiais reikšmės nagrinėjamam ginčui ir vertinti kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

55. Vieši Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovė per 2019 metus su Klaipėdos savivaldybės administracija sudarė šias sutartis: 2019 m. sausio 18 d. sutartis Nr. J9-169 dėl mokinių vežimo, sutarties vertė 145 572 Eur; 2019 m. spalio 17 d. sutartis Nr. J9-2754 dėl gatvių valymo vakuuminėmis mašinomis paslaugų, sutarties vertė 228 390 Eur; 2019 m. spalio 17 d. sutartis Nr. J9-2755 dėl gatvių valymo vakuuminėmis mašinomis paslaugų, sutarties vertė 216 900 Eur. Taigi per 2019 metus atsakovės su Klaipėdos savivaldybės administracija sudarytų sutarčių vertė sudaro beveik 600 000 Eur.

56. Be to, pasisakant dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” 2020 m. balandžio 16 d. metiniame pranešime pažymi, kokius viešuosius pirkimus laimėjo ir juos vertina kaip svarbius, įvykius, įvykusius nuo finansinių metų pabaigos (ieškinio priedas Nr. 17; 8 punktas). Jeigu atsakovės dalyvavimas Savivaldybės (jos įmonių) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose nebūtų svarbus, tai nebūtų akcentuojama ir metiniame pranešime.

57. Remiantis minėtais įrodymais, darytina išvada, kad Savivaldybė teikia nurodymus atsakovei dalyvauti Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, o atsakovė neturi visiškos laisvės nuspręsti, kuriuose pirkimuose ji dalyvaus. Nors atsakovė skunde remiasi Savivaldybės 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.78E)-R2-888 „Dėl informacijos pateikimo”, kuriame Savivaldybė nurodo, kad ji nevykdo atsakovės sprendimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kontrolės, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas, remiantis Akcininkų lūkesčio raštu ir Strateginio planiu, ir tai, kad Savivaldybei priklauso visos bendrovės akcijos, vien šis Savivaldybės deklaratyvus pareiškimas negali būti vertinamas kaip pakankamas kitokiam situacijos teisiniam vertinimui.

58. Atsakovė skunde akcentuoja tai, kad, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, ji visada konkuruoja su kitais tiekėjais lygiais pagrindais, tačiau, toks jos teiginys prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, jog tam tikrais atvejais atsakovė sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ar jai pavaldžiomis įstaigomis sudaro nedalyvaudama atvirai skelbiamuose konkursuose, pvz., 2020 m. balandžio 10 d. sutartis, sudaryta su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl mechanizuoto gatvių ir šaligatvių dezinfekavimo; 2020 m. spalio 28 d. sutartis, sudaryta su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl keleivių vežimo maršrutais Nr. 11A ir Nr. 29. (dubliko priedas Nr. 4).

59. Kaip jau buvo minėta, ESTT praktikoje išaiškinta, kad, viena vertus, išplėtota konkurencija gali būti požymis, patvirtinantis, jog tai nėra visuotinės svarbos poreikis, neturintis pramoninio ar komercinio pobūdžio (ESTT 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Agora ir Excelsior, C–223/99 ir C–260/99, ECLI:EU:C:2001:259), tačiau, kita vertus, pažymėta ir tai, kad vien išplėtotos konkurencijos buvimas neleidžia teigti, kad nėra viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (ESTT 2017 m. spalio 5 d. sprendimas UAB „LitSpecMet“ prieš UAB Vilniaus lokomotyvų depą, C-567/15, ECLI:EU:C:2017:736).

60. Sutiktina su apeliante, kad jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (tripliko priedai Nr. 1–4), jog jos situacija rinkoje iš dalies skiriasi nuo kitų Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio), kur viešojo susisiekimo paslaugų sutartys tiesiogiai sudaromos su ūkio subjektais, neskelbiant viešųjų pirkimų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aplinkybių visumą ir pirmiau minėtus ESTT išaiškinimus, teisėjų kolegijos nuomone, vien šis skirtumas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl to, jog jos vienintelė savininkė yra Savivaldybė, neveikia įprastinėmis rinkos sąlygomis, nepaneigia išvados, kad atsakovė rinkoje neveikia lygiais pagrindais ir vienodomis teisėmis su kitais rinkos dalyviais.

61. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 metų veiklos ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-129, prie bendrovės veiklai įtaką turinčių politinių veiksnių nurodoma, kad: UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, būdama Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama pelno siekianti bendrovė, dalyvauja konkurencinėje kovoje viešųjų pirkimų konkursuose teikti keleivių vežimo paslaugas Klaipėdos miesto maršrutais, kur perkančioji organizacija yra Klaipėdos miesto savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuojančias tvarkas tvirtina ir miesto viešojo transporto sistemos bei miesto ekologijos politiką formuoja savivaldybės taryba. Tai daro tiesioginę įtaką miesto viešojo transporto sistemai ir Bendrovės vaidmeniui joje. Įmonė nuo 2019 m. 3-o ketvirčio vykdo patikėjimo sutartimi perduotų gatvių valymo mašinų operavimo paslaugas – pagal sutartyje numatytus normatyvus atlieka miesto gatvių valymą. Įvertinant tai, kad ši paslauga, nors ir labai svarbi, yra socialinė paslauga, jos užtikrinimas yra finansuojamas miesto biudžeto lėšomis, todėl bendrovė, dalyvaudama konkurse numatė pajamų ir kaštų subalansavimo konkursinę kainą su minimalia pelno marža. Ekonominiams veiksniams įtakojant, veiklos rezultatas iš šio veiklos segmento, gali neigiamai įtakoti bendrą bendrovės rezultatą.” (ataskaitos 17 lapas). Taigi pati atsakovė iš esmės pripažįsta, kad, dalyvaudama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijose skelbiamose konkursuose, vadovaujasi ne vien komerciniais, bet socialiniais interesais.

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė skunde tvirtina, jog jos veikla orientuota į pelno siekimą, pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, veiklos pelningumas savaime nepaneigia galimybės, jog bendrovės veikla bent jau tam tikra dalimi susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 45 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika). Akcininkų lūkesčių dokumente aiškiai yra nurodyta, kad atsakovė bent du kartus per metus turi dalyvauti Savivaldybės skelbiamuose komunalinio ūkio viešųjų paslaugų konkursuose, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė nėra visiškai laisva teikti paslaugas vadovaujantis vien tik verslo logika.

63. ESTT yra išaiškinęs, kad nors subjektas siekia savo sąnaudas dengti iš gaunamų lėšų, tačiau jeigu egzistuoja mechanizmas, kurio pagalba gali būti dengiami nuostoliai iš viešųjų lėšų, laikoma, jog yra neprisiimama su veikla susijusi rizika (ESTT 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Agora ir Excelsior, C–223/99 ir C–260/99, ECLI:EU:C:2001:259). ABĮ 59 straipsnyje numatyta galimybė akcininkų įnašais padengti bendrovės nuostolius. Šiuo atveju atsakovės vienintelė akcininkė yra Savivaldybė, o tai reiškia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, esant reikalui, gali priimti sprendimą padengti atsakovės nuostolius. Akivaizdu, kad tai, jog atsakovės vienintelė akcininkė yra Savivaldybė, suponuoja jos išskirtinumą kitų rinkos, kurioje veikia atsakovė, dalyvių atžvilgiu.

64. Kaip jau buvo minėta, net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė bei nešanti pelną.

65. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” vykdo veiklą, kuri reikalinga Savivaldybei siekiant vykdyti viešuosius interesus, todėl, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, jos veiklą, susijusią su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, yra pagrindas vertinti kaip veiklą, skirtą nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti.

66. Galiausiai, pastebėtina, kad to iš esmės neneigia ir pati atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodydama, jog: „<...> pagrindinė Atsakovo veikla – teikti reguliarias keleivių pervežimo paslaugas Klaipėdos mieste, priemiestyje, tarpmiestiniuose, tarptautiniuose maršrutuose ne tik tenkinant viešąjį interesą, bet ir siekiant pelno, verslo vertės augimo, dividendų (pelno įmokos) pajamingumo ir tinkamos akcininko investuoto kapitalo grąžos užtikrinimo.“ (atsiliepimo 27 punktas).

Dėl VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų (ne)egzistavimo

67. Be jau aptartų sąlygų, svarbu įvertinti ir tai, ar atsakovė atitinka bent vieną iš VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų: a) įmonės veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) įmonė yra kontroliuojama (valdoma) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

68. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos veikla nėra finansuojama Savivaldybės, kadangi jos pagrindinės veiklos pardavimo pajamos gaunamos teikiant paslaugas.

69. Atsakovės 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame 2020 m. sausio 24 d. generalinio direktoriaus įsakymu, nurodyta, kad atsakovės uždaviniams įgyvendinti atsakovė gaus finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos: projektui „Naujų keleivių vežimo paslaugų plėtojimas (ekologiškas sausumos ir vidaus vandenų taksi)“ uždaviniui „Ekologiško taksi su dispečerinės moduliu ir būtina projekto infrastruktūra įgyvendinimas (vnt)“ įgyvendinti planuojama gauti 240 000 Eur; uždaviniui „Partnerystėje su Klaipėdos miesto savivaldybe ikiprekybinių pirkimų projekto keliu sukurta ekologiško vidaus vandenų taksi koncepcija (vnt.)“ planuojama gauti 90 000 Eur; uždaviniui „Partnerystėje su Klaipėdos miesto savivaldybe ikiprekybinių pirkimų projekto keliu sukurtas ekologiško vidaus vandenų taksi prototipas (vnt.)“ planuojama gauti 360 000 Eur.

70. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-162 buvo nuspręsta perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį finansinį turtą – 665 000 Eur kaip savivaldybės turtinį įnašą UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Šiuo piniginiu įnašu buvo numatoma įsigyti ir apmokėti bendrovės išleidžiamų 28,96 Eur nominalios vertės 22 962 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, nustatant, kad akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliai vertei (dubliko priedas Nr. 5).

71. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-162 aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrovė, vadovaudamasi bendrovės valdybos sprendimais, 2018 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/013 su UAB „Vėjo Projektai“, kurios pagrindu UAB „Vėjo Projektai“ įsipareigojo perduoti nuosavybės teise bendrovei 2 vnt. elektra varomus „Dancer“ autobusus, pritaikytus vežti keleivius miesto sąlygomis, o bendrovė už kiekvieną autobusą turi sumokėti 350 000 Eur (be PVM) sumą, bendra prekių kaina 700 000 Eur. Bendrovė vykdydama jai sutartyje nustatytą įpareigojimą dėl 5 proc. nuo bendros prekių kainos avansinio mokėjimo atlikimo per 30 dienų po sutarties pasirašymo, 2018 m. vasario 28 d. pervedė į UAB „Vėjo Projektai“ sąskaitą 35 000 Eur. Dėl likusios 665 000 Eur sumos bendrovės valdybos sprendimu bendrovė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 331 „Dėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, sprendimo priėmimui įstatinio kapitalo didinimo klausimu” ir 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 126 „Dėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdybos nutarimo“ siekiant tinkamai įvykdyti sutarties reikalavimus, kreipėsi į Savivaldybę dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo Savivaldybės piniginiu įnašu (dubliko priedas Nr. 6).

72. Atsakovės 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 313 „Dėl papildomos medžiagos prijungimo prie tarybos sprendimo rengimo medžiagos“ aiškiai nurodoma, kad poreikis finansavimui kyla iš miesto siekio įgyvendinti pilotinį projektą, savyje apjungiant Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plano strateginius tikslus – didinti miesto konkurencingumą, kryptingai vystant infrastruktūrą ir sudarant palankas sąlygas verslui bei kurti mieste patraukią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką (ieškovės 2021 m. balandžio 13 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1). Taigi minėtame dokumente pati atsakovė pripažino, kad lėšos jai reikalingos Klaipėdos miesto savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui.

73. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 nutarė: 1) pritarti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ konkursinės paraiškos finansinei paramai gauti teikimui dėl elektra varomų miesto tipo autobusų įsigijimo pagal Klimato kaitos programos priemonę „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones“; 2) užtikrinti, laimėjus konkursą, ne mažesnį kaip 45 proc. projekto bendrąjį finansavimą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis (ieškinio priedas Nr. 16).

74. 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-174 aiškinamajame rašte nurodyta, kad: „Pritarus projekto finansavimui būtų įgyvendinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2–185 ,,Dėl Klaipėdos miesto darnaus judumo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos darnaus judumo plano sprendiniai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-86 ,,Dėl pritarimo Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijai ir įgyvendinimo veiksmų planui iki 2030 metų“ patvirtintos Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos priemonės. Taip pat būtų pasiekti 2017 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-195 „Dėl pritarimo projekto „Elektra varomo viešojo transporto naujų galimybių plėtra (depo)“ įgyvendinimui“ iškelti tikslai ir užtikrintas projekto, įgyvendinamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansuojamos programos „Horizontas 2020“ priemonę ELENA tęstinumas (ieškovės 2021 m. balandžio 13 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3).

75. Be to, minėtame rašte paaiškinama, kad: „Konkurso būdu patvirtinus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ paraišką elektrinių autobusų įsigijimo finansavimui gauti, Klaipėdos miesto savivaldybei reikėtų prisidėti ne mažiau kaip 2,25 mln. Eur (45 proc.). Prisidėjimo lėšos galėtų būti skirtos iš pajamų, gautų pakeitus automobilių parkavimo rinkliavos įkainius. Prisidėjimas galėtų būti įformintas tiksliniu akcininko įnašu didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir išleidžiant papildomą bendrovės akcijų emisiją. Reikalingos lėšos būtų planuojamos 2021–2023 m. strateginiame veiklos plane ir einamųjų metų biudžetuose.“.

76. Apeliaciniame skunde deklaratyviai tvirtinama, kad visi privatūs vežėjai galėjo kreiptis į Savivaldybę dėl bendradarbiavimo teikiant paraišką elektrinių autobusų finansavimui gauti, tačiau nepaaiškinama, kokiu būdu teisiškai privatūs vežėjai galėjo tai padaryti ir gauti finansavimą tokios sąlygomis, kokiomis gavo atsakovė.

77. Nors į bylą pateikti įrodymai, susiję su atsakovės finansavimu, nėra pakankami išvadai, kad jos veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš Savivaldybės biudžeto arba kitų Savivaldybės fondų lėšų, tačiau, įvertinus pirmiau išvardintas aplinkybes, spręstina, jog jos papildomai patvirtina išvadą, kad atsakovė veikia išskirtinėmis sąlygomis ir kad jos dalis veiklos, susijusi su transporto paslaugų teikimu Klaipėdos miesto gyventojams, nėra visiškai komercinio ir pramoninio pobūdžio.

78. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Savivaldybė nedaro lemiamos įtakos atsakovės veiklai ir grindžia tuo, jog bendrovė yra sudariusi nepriklausomą valdybą, kuri sprendžia visus bendrovės veiklos klausimus.

79. Kaip minėta, atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Savivaldybei (akcininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija). Bendrovės Įstatų 17 punkte numatyta, kad valdybą sudaro 5 nariai, ją 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (Įstatų 15 punktas). Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad visus valdybos narius skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (ieškinio priedas Nr. 12).

80. Įvertinus tai, kad visus atsakovės valdybos narius skiria bei atleidžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, ir tai, kad Savivaldybė tiek pagal Savivaldos įstatymą, tiek pagal ABĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą tiesiogiai kontroliuoja jai pavaldžių bendrovių veiklą, kaip stokojantis pagrįstumo atmestinas apeliantės argumentas dėl jos valdybos narių nepriklausomumo.

81. Savivaldybės kontrolę atsakovei patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybėje veikianti Kontrolės ir audito tarnyba, kurios nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-338, 12 punkte nustatyta, kad minėtos tarnybos veiklos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, siekdama nurodyto tikslo, tarnyba atlieka vieną iš funkcijų – išorės finansinį ir veiklos auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse (Nuostatų 14.1 papunktis). Savivaldybės kontrolierius priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo Savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai (Nuostatų 15.3 papunktis) (https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file28218.pdf).

82. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. kovo 27 d. UAB „Klaipėdos autobusų parkas” veiklos audito ataskaitoje Nr. KAT16-(4.2)-2, be kita ko, nurodyta, jog UAB „Klaipėdos autobusų parkas” yra perkančioji organizacija ir, vykdydama pirkimus, turi vadovautis VPĮ. Audito ataskaitos 2.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad: „Tai, kad Bendrovės vadovas priima skirtingus sprendimus dėl prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo vienais atvejais, vykdant viešuosius pirkimus, kitais – jų nevykdant rodo, kad vidaus kontrolė turi trukumų ir yra nepakankama. Bendrove ūkinės finansinės veiklos vykdymui įsigydama prekes, paslaugas ir darbus, nesivadovaujant VPĮ nuostatomis, neužtikrino skaidraus ir racionalaus tam skirtų lėšų naudojimo bei kad tinkamos rūšies ir kokybes ištekliai būtų įsigyti už mažiausią kainą (3.1).“. Tai suponuoja išvadą, kad ir vienintelė UAB „Klaipėdos autobusų parkas” akcininkė yra pripažinusi, jog atsakovė yra perkančioji organizacija (ieškinio priedas Nr. 18).

83. Taigi ne tik ta aplinkybė, kad Savivaldybei priklausančios 100 proc. atsakovės akcijos, bet ir faktiškai atliekami bendrovės veiklos ir finansiniai auditai rodo, kad atsakovė yra valdoma Klaipėdos miesto savivaldybės.

84. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovė atitinka bent dvi iš VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų (yra kontroliuojama (valdoma) savivaldybių institucijų; turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami savivaldybės institucijų).

Dėl Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų (ne)egzistavimo

85. Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis: yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Preziumuojama, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų.

86. Kaip jau nustatyta pirmiau, pasisakant dėl VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų egzistavimo, atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Savivaldybei (akcininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), o visus atsakovės valdybos narius skiria Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, tai reiškia, kad atsakovė atitinka Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijus, atsakovė apeliaciniame skunde to nepaneigė.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

87. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8, 35.10 punktus; 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021 110 punktą).

88. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ organizuojamą Konkursą, kuriuo siekiama įsigyti elektra varomų autobusų veiklos nuomos paslaugas.

89. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą).

90. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą).

91. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

92. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Scania Lietuva“ atstovauja Švedijos bendrovei Scania, AB, kurios pagrindinė veikla yra sunkvežimių ir autobusų gamyba, prekyba, finansavimo, remonto, techninės priežiūros, draudimo paslaugų teikimas. Ieškovės atstovaujama bendrovė gamina elektrinius autobusus, kuriuos ieškovė galėtų parduoti atsakovei, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Konkursu.

Dėl bylos procesinės baigties

93. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

94. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

95. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

96. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 161,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

97. Kadangi ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje įtvirtinto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio ir atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos ieškovei visa apimtimi priteisiamos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Scania Lietuva“ (juridinio asmens kodas 123873025) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 140033557) 1 161,60 Eur (tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėAgnė TikniūtėVytaustas Zelianka