Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, laisvės atėmimu 11 metų; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 3 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 30 d.

Alytaus pataisos namuose nuteistasis A. S. bausmę atlieka nuo 2012 m. sausio 24 d.

2019 m. gegužės 22 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant ir būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Taip pat dalyvavo teisinio socialinio švietimo programoje, anoniminių alkoholikų grupės veikloje, Pykčio ir agresijos valdymo programoje. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Palaiko socialinius ryšius su broliu, išėjęs į laisvę planuoja pas jį gyventi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta – 104 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis atlikęs didesnę bausmės dalį, o nustatomi net septyni kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, alkoholio problemos, finansiniai sunkumai, socialinių ryšių stoka, nuostatos), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir pirmiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių, ką patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnių vertinimų nepasikeitė (asmens byla, II dalis, b. l. 129, 131). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stengiasi pateisinti padarytą smurtinį nusikaltimą teigdamas, kad kalta pati auka. Nuteistajam būdingas impulsyvumas ir agresyvumo protrūkiai, ypač pavartojus alkoholio, kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai. Nuteistasis kai kurias problemas minimalizuoja ir paviršutiniškai jas vertina, nerodo iniciatyvos joms spręsti. Jis iki šiol laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių neformalių taisyklių, be to, stebimas polinkis laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo nepakankamą elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos išlieka kriminogeniniais veiksniais. Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, neigiamai vertino ir tai, kad jis šiuo metu nedalyvauja jokiose programose. Nuteistasis teigia, kad toks Komisijos vertinimas nepagrįstas, nes jis lankė anoniminių alkoholikų grupę, dalyvavo Pykčio ir agresijos valdymo programoje, todėl neturėtų dalyvauti tose pačiose programose. Jau minėta, kad nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka elgesio ir mąstymo, taip pat alkoholio vartojimo problemos, todėl akivaizdu, kad šių problemų nuteistasis nėra išsprendęs. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, toliau lankydamas anoniminių alkoholikų susirinkimus, sumažintų pakartotinio nusikaltimo riziką, jo elgesys ir nuostatos gali būti keičiami, teikiant jam psichologinę pagalbą, taip pat elgesio korekcijos programų metu. Taigi, nuteistasis, dalyvaudamas papildomose socialinės reabilitacijos programose, turi galimybę sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip minėta, šiuo metu yra aukšta. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Iš asmens bylos dokumentų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas šešis kartus už režimo reikalavimų nesilaikymą, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, juolab, kad tris kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, b. l. 74, 101, 103). Bausmę jis atlieka nuo 2011 m. kovo 31 d., tačiau už nepriekaištingą elgesį paskatintas tik tris kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius tik su broliu ir socialinių ryšių trūkumas yra jo kriminogeninis veiksnys, todėl spręsti apie nuteistojo gerus socialinius ryšius, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neturi konkrečių ateities planų, ketina gyventi pasyviai, niekur nedirbti ir pragyventi iš santaupų, nes, kaip teigia, antstoliai areštuos jo sąskaitą, tikisi, kad pragyventi padės brolis. Toks nuteistojo požiūris į gyvenimą laisvėje kelia pagrįstas abejones, kad šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės integruotis į visuomenę ir nenusikalsti, juolab, kad nuteistojo emocinė gerovė ir finansiniai sunkumai pripažinti kriminogeniniais veiksniais. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, be to, sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis anksčiau teistas devynis kartus, buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, ankstesni nusikalstami veiksmai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Šiuo metu bausmę atlieka už kelių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis); jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas ir anksčiau, tačiau nuteistasis jo sąlygas pažeidė. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo buvo koreguojamas teigiama linkme, tačiau, teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos keičiant elgesį ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė (bausmės pabaiga 2022 m. sausio 24 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Nuteistojo A. S. skundo argumentai, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti Komisijos nutarimą. Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra taikomas tik esant nuteistųjų sutikimui, kuris nurodomas jų teikiamuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokiu atveju probacijos tarnyba patikrina nuteistojo būsimas gyvenimo sąlygas laisvėje ir teikia išvadą apie jų tinkamumą intensyviai priežiūrai taikyti. Šiuo atveju Komisijai 2019 m. gegužės 22 d. pateiktame nuteistojo A. S. prašyme dėl lygtinio paleidimo sutikimas dėl intensyvios priežiūros taikymo nenurodytas ir probacijos tarnyba nėra patikrinusi nuteistojo galimų gyvenimo sąlygų laisvėje. Todėl Komisija, pakartotinai nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir priimdama skundžiamą nutarimą, nesvarstė galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir tuo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.