Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str., šią bausmę subendrinus su bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų ir trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. laikas.

Iš A. S. priteista nukentėjusiajai J. Š. 2400,61 Lt turtinei ir nukentėjusiajam S. Š. 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 22 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. Š. metu, savadarbiu šaunamuoju ginklu tyčia šovė vieną kartą S. Š. į gyvybei svarbų centrą – galvos sritį, ir taip pastarajam padarė: šautinį galvos sužalojimą su įėjimo žaizda dešinėje kaktinėje srityje, kaktikaulio skeveldriniu lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir kaulinių skeveldrų įstrigimu dešinėje kaktinėje skiltyje su kaktinės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimu į skilvelius ir kairėje pakaušinėje skiltyje įstrigusia kulka. Tokiu būdu A. S. tyčia, sunkiai sutrikdydamas S. Š. sveikatą, pasikėsino nukentėjusįjį nužudyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t.y. jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apie 2009 m., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno savadarbį įtaisą, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, pagamintais naudojant 1973 m. pavyzdžio kraštinio įskėlimo statybinius šovinius ir iki 7,3 mm skersmens sviedinius, bei du savadarbius šovinius, pagamintus įstatant į sutrumpintą fabrikinės gamybos 1973 m. pavyzdžio kraštinio įskėlimo statybinį šovinį 6,3 mm skersmens guolio rutuliuką, kuriuos iki 2011 m. kovo 30 d. 22 val. neteisėtai laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini). Savadarbį įtaisą, užtaisytą savadarbiu šoviniu, A. S., atsinešęs į minėtą butą, panaudojo kėsindamasis nužudyti S. Š.. Po to iki 2011 m. kovo 31 d. 00 val. 20 min. savadarbį šaunamąjį ginklą jis neteisėtai laikė su savimi, kol buvo sulaikytas, o vieną savadarbį šovinį – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol pareigūnai savadarbį ginklą ir šaudmenį surado ir paėmė.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po pasikėsino nužudyti S. Š., A. S., išeidamas iš šio buto, atvirai pagrobė tame pačiame kambaryje buvusį S. Š. mobilųjį telefoną „Nokia“, 20 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, ir S. Š. kišenėje buvusią nukentėjusiajam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB SEB banko išduotą S. Š. banko mokėjimo kortelę “Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tokiu būdu neteisėtai įgijęs, neturėdamas tam leidimo, laikė su savimi iki 2011 m. kovo 31 d. 00 val. 20 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo veiksmų juridinio vertinimo pagal BK 178 str. 2 d ir 214 str. 1 d. bei paskirtos bausmės dydžio.

Apeliantas teismo išvadų dėl jo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. neginčija, todėl kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nerevizuoja.

Baudžiamoji atsakomybė pagal vieną iš BK 178 str. 2 d. numatytų alternatyvių vagystę kvalifikuojančių požymių kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems tokios vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą ir cinizmą Be to, jis suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, kad šį turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 23).

Pagal keletą iš BK 214 str. numatytų alternatyvių šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Teismų praktikoje svetimų, netikrų ar suklastotų mokėjimo instrumentų neteisėtas įgijimas yra bent vienos atitinkamos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas (įskaitant ir nusikalstamą) gavimas už atlygį ar be atlygio bet kokia forma. Komentuojamų objektų laikymas yra bent vienos svetimos, netikros ar suklastotos elektroninės mokėjimo priemonės turėjimas (buvimas) kaltininko žinioje (drabužiuose, nešulyje, transporto priemonėje, patalpose ir pan.), nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko ar buvimo vietos (su savimi, patalpose ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 24).

Taigi, abi šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas neneigė, kad išeidamas iš S. M. buto pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir nukentėjusiojo S. Š. banko kortelę „Visa Electron“. Tačiau tvirtino, kad šių daiktų jis nevogė, o paėmė dėl to, kad jie buvo padėti prie jo striukės. Be to, jis manė, kad minėtas telefonas priklausė S. M., ir tik vėliau jį įjungęs suprato kam šis telefonas priklauso (2 t. 36-38 b. l.).

Nuoširdžiame prisipažinime jis nurodė, kad paėmė S. Š. priklausančius daiktus dėl to, kad jie buvo padėti prie jo striukės (2 t. 31 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme A. S. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes bei patvirtino, kad, imdamas mobilaus ryšio telefoną ir banko kortelę, suprato, jog šie daiktai priklauso ne jam, kad „<...ėmiau viską kas pakliuvo po ranka...>“ (3 t. 43-44 b. l.).

Komentuojami daiktai 2011 m. kovo 31 d. buvo rasti pas A. S. ir iš jo paimti (2 t. 4 b. l.)

Liudytoja S. M. parodė, kad jos bute po to, kai A. S. nukentėjusiajam padarė šautinį galvos sužalojimą, nuteistasis nuo stalo paėmė S. Š. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Jai liepiant neliesti jo, A. S. pasakė, kad „<...jam (nukentėjusiajam) to telefono jau nebeprireiks...>“. Įvykio dieną nukentėjusysis į savo striukės vidinę kišenę buvo įsidėjo SEB banko mokėjimo kortelę „Visa“, kurią vienu metu buvo išsitraukęs iš kišenės kartu su cigarečių pakeliu ir, liudytojos nuomone, „<...A. tai galėjo pamatyti...>“ (1 t. 84-85, 89-94 b. l.; 3 t. 45-46 b. l.).

Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šioje byloje yra nustatyti visi tiek atvirosios vagystės, tiek svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo ir laikymo požymiai. Pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad A. S. skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo S. Š. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, bei tyčia neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę –nukentėjusiojo vardu AB SEB bankas išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“. Kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti tiek pagal BK 178 str. 2 d., tiek ir pagal BK 214 str. 1 d. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų leistinumas ir patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu ir jie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paties nuteistojo bei liudytojų parodymus vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Apeliantas skunde ginčija ikiteisminio tyrimo metu atliktą procesinį veiksmą – parodymų patikrinimą vietoje, tuo aspektu, kad į šį butą nebuvo patekta ir tai neva suvaržė nuteistojo teisę į gynybą. Tačiau apie tai, kad į minėtą butą nebuvo galimybės patekti, yra užfiksuota ir komentuojamame protokole, kurio turinio teisingumą savo parašu patvirtino tiek pats A. S., tiek šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavęs jo gynėjas. Nei pastarieji, nei kiti dalyvavę asmenys pareiškimų ar pastabų nepareiškė (2 t. 46-47 b. l.). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nuteistasis ir (ar) jo gynėjas dėl aptariamos aplinkybės jokių prašymų, pastabų ir (ar) pareiškimų nenurodė (2 t. 47, 150, 152 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (3 t. 51 b. l.) jokių prašymų, papildymų ir (ar) prieštaravimų taip pat nebuvo pateikta (3 t. 49, 52 b. l.). Todėl teigti apie BPK 196 str. pažeidimus ar, juo labiau, apie procesinio veiksmo (parodymų patikrinimo vietoje) atlikimo metu neva suvaržytą nuteistojo teisę į gynybą, nėra jokio pagrindo. Be to, paminėta aplinkybė (dėl nepatekimo į butą) neturi jokios juridinės reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas labai sunkus ir trys apysunkiai nusikaltimai), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei kitas turinčias reikšmės bausmės dydžiui aplinkybes. Nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atitinka šio nusikaltimo sankcijos vidurkį. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Todėl dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau apygardos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiajam S. Š. 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teisingai nustatęs šios žalos dydį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašybos klaidą, nes šalia skaičiais parašytos minėtos sumos skliausteliuose parašė žodžius „<...(dvidešimt penkis tūkstančius litų)...>“. Šis rašybos netikslumas taisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės, t. y. patikslinant apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajam S. Š. priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos netikslumą, nustatant, kad iš A. S. priteista nukentėjusiajam S. Š. 70000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.