Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2019 m. lapkričio 27 d. priimto nutarimo Nr. 357-180 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog A. S. itin nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su broliu, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo tris kartus paskatintas, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra sulaukęs garbaus amžiaus, tačiau jo mąstymas bei elgesys iš esmės nekinta ir išlieka probleminis. Nors nuteistasis nesutinka, jog teismas įvertintų ankstesnius jo teistumus, tačiau būtent ši informacija padeda nustatyti sritis, kurias A. S. turėtų koreguoti, siekdamas sėkmingos probacijos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šis teistumas nuteistajam jau dešimtas. Pirmąjį nusikaltimą jis įvykdė būdamas septyniolikos metų, tačiau ir sulaukęs pilnametystės savo elgesio nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. A. S. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat už chuliganizmą bei neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra to paties pobūdžio, kaip ir ankstesnieji, o vienas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė), netgi gerokai sunkesnis nei ankstesnės veikos. Be to, paskutiniai nusikaltimai yra įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas patvirtina, jog švelnesnė bausmės atlikimo forma A. S. nebuvo veiksminga. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir amnestijos aktas, tačiau tai jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko A. S. vėl nusikalsdavo. Šie duomenys patvirtina, kad visuotinai priimtų elgesio taisyklių išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Be to, savo nusikalstamo elgesio jis nesureikšmina, priešingai, yra linkęs tokį savo elgesį pateisinti, pavyzdžiui, dėl kito asmens nužudymo teigia, jog kalta yra pati auka, nes buvo ne kartą perspėta. Psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, kad A. S. padarytų nusikaltimų pernelyg neanalizuoja, jis stokoja probleminių sričių įžvalgos, o kai kurias pripažindamas, linksta jas minimizuoti ar vertinti paviršutiniškai. Be to, nuteistajam kartais būdingas impulsyvumas ir agresyvumo protrūkiai (ypač esant neblaiviam), kai kuriose situacijose jis gali pasielgti neapgalvotai. Šias problemas visiškai pagrįstai įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu A. S. savo skunde aukštesnės instancijos teismui neįvardijo, kaip planuoja keisti savo elgesį bei mąstyseną pozityvia linkme. Todėl skundo teiginiai apie gerą elgesį ir neva nepagrįstą jo baudimą vertinami kritiškai.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairių nustatyto režimo taisyklių nesilaikymą – rūkė neleistinoje vietoje, vėlavo į patikrinimą, pažeidė asmens ženklo nešiojimo tvarką, nešė maistą iš valgyklos ir kt. Nors šie pažeidimai visumoje nelaikytini itin šiurkščiais, tačiau jie patvirtina, jog A. S. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir elgiasi pagal jam vienam priimtinas elgesio normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pozityvus, prasmingas užimtumas yra svarbus veiksnys, siekiant reintegruotis į visuomenę, tačiau A. S. teigia, jog išėjęs į laisvę niekur nedirbs, nes antstoliai areštuos jo sąskaitą. Jis gyvens iš santaupų bei tikisi brolio finansinės pagalbos. Šios nuteistojo mintys rodo, kad jis gyvenimui laisvėje nėra pasiruošęs, nes neturi jokių konkrečių planų, ką ir kaip galėtų veikti. Be to, jis nesiruošia atlyginti jam priteistą pakankamai didelį civilinį ieškinį – 20968,67 Eur. Iš nuteistajam atsiųstų pinigų šiuo metu priverstinai yra išieškota tik 170,34 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. į A. S. asmeninę sąskaitą buvo gauta 678 Eur, tačiau visi šie pinigai buvo išleisti asmeninių poreikių tenkinimui, ieškinio dengimui neskiriant nei minimalios sumos. Tokie nuteistojo veiksmai patvirtina, kad jis kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nejaučia ir jokios atsakomybės dėl sukeltų pasekmių nesistengia prisiimti. A. S. požiūris į pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes yra atsainus bei paviršutiniškas.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, lygtinio paleidimo taikymui pagrindo neduoda ir nuteistojo pasyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose. Socialinio tyrimo išvados duomenimis ne vienas A. S. nusikaltimas buvo įvykdytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau svaigiųjų gėrimų vartojimo problemos nuteistasis neįžvelgia ir šiai sričiai pakankamai dėmesio neskiria. Nors nuteistasis dalyvavo savitarpio paramos grupės (AA) veikloje, tačiau šiuo metu minėtos grupės veikloje nedalyvauja ir teigia, jog nemato prasmės pakartotinai dalyvauti tose pačiose programose. Taigi, A. S. nesuvokia, jog priklausomybės alkoholiui problema sprendžiama tik sistemingai lankantis įvairiuose užsiėmimuose šia tema, bendraujant su psichologu ir pan., o ne epizodiškai sudalyvaujant vienoje ar kitoje programoje. Akivaizdu, jog turimų problemų sprendimui nuteistasis neturi pakankamai palaikymo iš šeimos narių bei kitų artimųjų, nes Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. S. ryšius palaiko tik su broliu. Nors nuteistasis turi dvi dukras, tačiau su jomis jokių socialinių ryšių nepalaiko, o su žmona yra išsiskyręs dar 1977 m. Būdamas laisvėje, A. S. turėjo sugyventinę, tačiau po paskutinių nusikaltimų padarymo su ja ryšių taip pat nepalaiko. Nors nuteistasis teigia, kad vienišas nesijaučia ir jį tenkina esama padėtis, tačiau akivaizdu, jog platesnis socialinių ryšių ratas padėtų lengviau reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenimis nuteistojo brolis A. S. gyvena kartu su savo šeima ir A. S. gyventi kartu nepriimtų, tačiau leistų jam gyventi kitame turimame bute. Taigi, nuteistasis gyventų vienas ir pats turėtų rūpintis savo buitimi bei pragyvenimu.

12. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog nuteistasis laikosi neformalių nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, kas patvirtina, jog kriminalinė hierarchija jam priimtina. Nors skunde apygardos teismui A. S. teigia, jog norėtų dirbti, bet pataisos įstaiga jam nesuteikia darbo vietos, tačiau teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis nei karto nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu dėl įsidarbinimo. Šie duomenys patvirtina, kad A. S. bando pateikti save iš geresnės pusės, nors iš tiesų visiškai nesistengia taisytis. Pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ir aukštas rizikos vertinimo rezultatas – 104 balai pagal OASys metodiką. Nuo praėjusio vertinimo ši rizika visiškai nepakito ir, nors, nuteistojo nuomone, aukštą nusikalstamo elgesio rizikos balą lėmė vien priteisto ieškinio nedengimas, tačiau iš tiesų A. S. nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai, kurių mažinimui nėra skiriamas reikiamas dėmesys, t. y. ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, alkoholio problemos, finansiniai sunkumai, socialinių ryšių stoka, nuostatos. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nėra išskirtas nei vienas nuo pakartotinio nusikalstamumo apsaugantis veiksnys. Toks kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis (7:0) liudija, kad nuteistasis nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką A. S. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įskaitant smurtinį elgesį keičiančias programas. Juo labiau, kad ir Psichologinės tarnybos specialistas yra nurodęs, jog nuteistajam būtų tikslinga dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, tokiu būdu palengvinant jo integraciją į visuomenę, mažinant socialinę atskirtį bei didinant savirealizacijos galimybes. Paremiamieji asmeniniai ryšiai, kurių šiuo metu iš esmės nėra, neabejotinai būtų veiksniu, mažinančiu nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. A. S. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, juo labiau, kad ir pataisos įstaigos administracija šiuo metu nemato galimybių nuteistajam tęsti bausmės atlikimą lengvojoje, o ne paprastojoje nuteistųjų grupėje. Todėl A. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.