Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrinta 11 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. kovo 31 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

7. Nuteistasis A. S. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (svarstant lygtinio paleidimo klausimą Komisijos posėdyje, neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai 27 dienos iš paskirtos 11 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis faktiškai buvo atlikęs didesnę bausmę, nei BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta 2/3 bausmė). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų A. S. neatitinka. Tokia išvada padaryta tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje ir su ja nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Nuteistajam A. S. 2021 m. spalio 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus teigiamus pokyčius socialinių ryšių su artimaisiais, gyvenimo stiliaus bei draugų srityse, neigiamą dinamiką gyvenimo sąlygų srityje bei pažangos emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityje nebuvimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. balandžio 15 d. Socialinio tyrimo išvadose. Taigi pagal aptartus duomenis nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per metus laiko, taip pat ir nuo paskutinio Komisijos 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iki svarstymo 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos posėdyje išliko nepakitusi. Pažymėtina, kad nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

9. Išvadą, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nedaro, visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvimo. Taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką, susijusios aplinkybės. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 13 d. Socialinio tyrimo išvados, atlikus nuteistojo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, buvo išskirti ne tik statiniai – ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, ankstesnis režimo pažeidimai – bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių bei probleminių sričių savo elgesyje įžvalgos, vidinės motyvacijos spręsti turimas problemas; neturi ateičiai tikslų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; savivokos stoka; stebima pažemėjusi savivertė; stokoja kritiško požiūrio į turimas bei keistinas savo asmenybės savybes; išreikštos suicidinės intencijos, pažemėjęs savęs vertinimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenys šiuo atveju neteikia pagrindo manymui, kad nuteistojo dedamos pastangos yra pakankamos.

10. Nuteistajam 2018 m. sausio 24 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, dėl nuteistojo nepakankamų pastangų ne visos šiame plane numatytas priemonės yra vykdomos. A. S. nesikreipė dėl individualių psichologinių konsultacijų, nedalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje, nesikreipė dėl dalyvavimo į problemų sprendimą orientuotoje trumpalaikėje terapijos programoje, taip pat programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nesikreipė dėl dalyvavimo kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietoje programoje, o pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja retai. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie patys, kokie buvo nustatyti ir ankstesnėje Socialinio tyrimo išvadoje. Individualių pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas, į kriminogeninių veiksnių mažinimą orientuotų programų nelankymas, savo nusikalstamo elgesio pateisinimas atsakomybę perkeliant aukai, nepakitusi (vidutinė) smurtinio elgesio rizika bei smurtinį elgesį palaikančių nuostatų palaikymas, kartu įvertinus vieno iš nusikaltimų, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, smurtinį pobūdį, nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistojo pozityviems mąstymo, požiūrio, nuostatų pokyčiams jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būti tęsiamas laisvėje.

11. Šią išvadą patvirtina ir su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję duomenys, kurie skundžiamoje nutartyje aptarti ir dėl kurių vertinimo pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, per visą bausmės atlikimo laiką A. S. buvo ir skatintas (tris kartus: 2013 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. rugsėjo 24 d.), ir baustas drausmine tvarka (šešis kartus: 2012 m. lapkričio 16 d., 2014 m. birželio 28 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. spalio 25 d.). Be to, 2021 m. kovo 11 d., 2016 m. vasario 12 d., 2017 m. vasario 2 d. dėl padarytų pažeidimų su nuteistuoju buvo pravestas pokalbis neskiriant nuobaudos. Taigi spręstina, kad nuosekliu ir išimtinai tik teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo. Nors šiuo metu paskirtos nuobaudos yra negaliojančios, o nuo 2017 metų nuteistasis naujų pažeidimų nedarė, buvo paskatintas ir tai yra palanki nuteistajam aplinkybė, tačiau vien tik jos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, o kitos akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodančios aplinkybės, kaip minėta, nėra nustatytos. Be to, per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepasižymėjo motyvacija dalyvauti pozityviame užimtume, nors yra senyvo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.) ir, kaip pats nurodo skunde, turi sveikatos problemų, galimybe įsidarbinti ar užsiimti kita veikla pagal savo amžių ir sveikatos būklę, per visą bausmės atlikimo laiką nuo 2011 metų nesidomėjo.

12. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinio paleidimo atveju probuojamajam taip pat yra taikoma tam tikra priežiūra ir ribojimai. Šiuo atveju su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo pastangų valdyti riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius nebuvimas, kartu įvertinus informaciją apie ankstesnius teistumus (praeityje teistas devynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, nusikaltimai sunkėja), bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimą, suponuoja manymą, kad pataisos procesas, taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nuteistajam dar nėra baigtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.

13. Dėl skundo argumentų, susijusių su kriminogeniniais veiksniais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti įvertinus nuteistojo praeityje buvusį elgesį, taip pat jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Vertinimas atliktas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu aprobuotas metodikas, vertinimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Taigi abejoti nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, kuriuos skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė ir motyvuotai įvertino, nėra pagrindo.

14. Dėl su civiliniu ieškiniu susijusių skundo argumentų pažymima, kad teismo nutartyje nėra konstatuota, kad civilinis ieškinys iš viso nėra atlyginamas. Priešingai, nutartyje aptarti duomenys apie vykdomus išskaitymus iš nuteistojo turimų lėšų, atlygintą ieškinio dalį. Todėl šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų pažymėtina, kad nors nuteistais, kaip galima suprasti iš skundo, alkoholio vartojimo problemų nepripažįsta, nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane viena iš nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių yra susijusi su dalyvavimu savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai alkoholikai“ veikloje ir tai suponuoja, kad ši probleminė sritis, įvertinus, kad didžioji dalis nusikaltimų buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, nuteistajam buvo nustatyta. Taigi alkoholio vartojimo problemų nurodymas Komisijos nutarime, priešingai nuteistojo nuomonei, šios aplinkybės, kaip melagingos, vertinimo nesuponuoja.

15. Nepagrįstas skundo argumentas ir dėl gyvenamosios vietos. Nuteistojo teigimu, teismas melagingai nurodė, kad jis nepateikė patvirtinimo apie gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. 2021 m. balandžio 16 d., t. y. iki ankstesnio 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo priėmimo, notaro patvirtintas sutikimas duotas dėl priėmimo gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nurodė pats nuteistais, jo brolis nebegyvena. Po 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo priėmimo iki nuteistojo svarstymo 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos posėdyje, sutikimas priimti A. S. gyventi (duomenys neskelbtini) ar kitos gyvenamosios vietos adresu nėra gautas. Todėl yra pagrįsta ir nuteistojo asmens byloje esantiems duomenims neprieštaraujanti apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo gyvenamoji vieta lygtinio paleidimo atveju nėra aiški, dėl to spręsti apie geras jo gyvenimo sąlygas, turinčias įtakos sėkmingai probacijai, negalima.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą A. S. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su broliu) nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.