Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vardu,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjos J. G. mirties dieną (2022 m. birželio 30 d.) buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į palikėjos J. G. privalomąją palikimo dalį bei priteisti iš suinteresuoto asmens J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po motinos mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 145/2022. Kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau testamentinė įpėdinė J. J., kuriai palikėja J. G. testamentu pakliko 0,1448 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), nesutinka, jog jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį. Suinteresuotas asmuo J. J. yra jo duktė iš pirmosios santuokos, jis buvo vienintelis palikėjos sūnus ir turi teisę į privalomąją motinos palikimo dalį, t. y. pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą, kadangi dėl sveikatos būklės – neįgalumo ir nepakankamų pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms motinos mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas. 16 m. dirbo ugniagesiu gelbėtoju, pašlijo sveikata, dėl nugaros skausmų nebegalėjo dirbti, nuo 2005 m. neterminuotam laikui jam yra nustatytas 35 procentų bazinis darbingumo lygis, t. y. jau 17 m. yra nedarbingas dėl neįgalumo, todėl objektyvių galimybių įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų, neturi. Palikėjos mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl jam buvo reikalingas palikėjos išlaikymas. Nuo 2011 m. gauna netekto darbingumo pensiją, kuri šiuo metu sudaro 320,14 Eur per mėnesį, taip pat gauna 32,00 Eur vienišo asmens išmoką. Gaunama pensija yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, jam yra 74 m., todėl dėl savo amžiaus ir blogos sveikatos neturi objektyvių galimybių užsidirbti jokių papildomų pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms (pagerinti savo turtinę padėtį), jokių santaupų nėra sukaupęs, piniginių lėšų banko sąskaitoje, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturi. Kartu su sugyventine D. G. gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), sugyventinė gauna tik 161,70 Eur socialinę pašalpą. Pagal preliminarius paskaičiavimus jiems dviem per mėnesį reikia ne mažiau kaip 675,00 Eur – 700,000 Eur pragyvenimui (maistui, buitinėms prekėms, vaistams, nuomai ir mokesčiams, rūbams, transporto ir kt. išlaidoms), iš jų jam – ne mažiau kaip 340,00 Eur – 400,00 Eur. Gaunamos pensijos neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prie jo išlaikymo prisideda sūnus V. G. iš antrosios santuokos. Kiek leido sveikata lankė ir rūpinosi savo mama (palikėja) iki pat jos mirties, jie palaikė pakankamai gerus santykius visą gyvenimą, todėl labai nustebo dėl mamos sudaryto testamento. Palikėjos mirties dieną buvo nedarbingas dėl neįgalumo, neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl jam buvo reikalingas palikėjos išlaikymo ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį (e. b. 1 t., b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjas V. J. G. ir jo atstovė palaikė pareiškimą ir jame bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad virš 20 m. gyvena (duomenys neskelbtini) su buvusia žmona D. G., gyvena iš invalidumo pensijos bei sugyventinės gaunamos išmokos. Gyvenimo sąlygos nėra labai geros, bute yra tik vanduo, krosnis, prieš 5-6 m. pasistatė plytą. Prie buto yra valdiškas žemės sklypas, kuriame pasistatė šiltnamį, augina daržoves. Pinigų trūksta, apie 5 m. padeda sūnus, kuris nuperka maisto, vaistų, duoda pinigų. Per mėnesį bendrai sūnaus parama jiems abiem su sugyventine siekia apie 130-150 Eur. Mama taip pat duodavo pinigų metinių, gimtadienio proga, nupjovus žolę. Po neįgalumo nustatymo nieko negalėjo dirbti, ypač sunkių darbų, todėl nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, atsitiktinių darbų už užmokestį, taip pat nedirbo. 2011 m. suėjus senatvės pensijai, aiškinosi jos dydį, senatvės pensija yra šiek tiek didesnė, tačiau netekto darbingumo pensija suteikia lengvatų, pigesni vaistai, todėl pasirinko gauti būtent netekto darbingumo pensiją. Turėjo butą, kurį po skyrybų pardavė, savo dalį pinigų – 4 000 Lt, atidavė sūnui buičiai pasigerinti. Turėjo seną automobilį, kurį pridavė į metalo laužą, pinigus panaudojo savo reikmėms. Pas mamą prieš 2-3 m. padėjo įrengti vandentiekį, sanitarinį mazgą. Mamos pajamų ir išlaidų nežino, kad jai trūktų pinigų, mama nesiskundė, paskutiniu laiku mama rūpinosi J. J., bet jis jai padėdavo ir kuomet ji dirbdavo, jis likdavo prižiūrėti mamą.

Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. 2 t., b. l. 60).

Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos pusbrolis, kuris anksčiau gyveno Jonavoje, turėjo butą su žmona, po to turėjo dar dvi žmonas. Butą pareiškėjas atidavė sūnui, kuris butą pardavė ir už gautus pinigus nusipirko namą (duomenys neskelbtini). J. G. 5-6 m. sirgo, pareiškėjas motinai pasakė, kad jos nežiūrės, pasiūlė ieškotis žmogaus priežiūrai. Patarė pakalbėti su anūke, kuri ir prižiūrėjo močiutę, o J. G. anūkei užrašė namą. Pareiškėjas neserga, nėra gulintis, dirba, išlaiko savo sugyventinę, kuri niekur nedirba, o mamai dirbdavo tik už pinigus. Apie 20 m. pareiškėjas gyvena kaime su savo sugyventine ir yra patenkintas savo būstu. Pas mamą pareiškėjas atvažiuodavo tik ką nors padaryti, už darbą gaudavo pinigų ir išvažiuodavo, pareiškėjo iniciatyva tarp jų buvo susitarimas mokėti už darbą, kokią sumą mokėdavo nežino. Matė pareiškėją pavasarį sodinant bulves, sunešant malkas, už visą tai mama jam sumokėdavo. Pareiškėjas yra dirbęs ir pas ją, gal 2001-2002 m. statė jai kaminą, pas sūnų pjauną žolę. J. G. gyveno iš pensijos, jog būtų teikusi sūnui paramą, nėra sakiusi, tik žino, jog pinigų be priežasties sūnui neduodavo. Pareiškėjas geria, su motina nesutarė, jai buvo žiaurus. Pareiškėjas oficialaus darbo neieškojo, nes jam taip buvo patogiau, jis savo padėtimi nesiskundė.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad buvo velionės kaimynė, pažįsta tiek pareiškėją, tiek velionės anūkę. Pareiškėjas anksčiau pas mamą atvažiuodavo dažniau, tačiau paskutinius 10-15 m. labai retai, 1-2 kartus per mėnesį. Velionė buvo tyli ir rami, yra sakiusi, kad sūnus ne koks. Pareiškėjas jau senai gyvena seniūnijos duotame bute, pas motiną atvažiuodavo dviračiu, kartais autobusu, tačiau nėra mačiusi, kad pareiškėjas ką nors būtų daręs pas motiną. Velionei virš 10 m. padėjo anūkė J. J., kuri slaugė močiutę, vežiojo, maitino, tvarkė namus, šienavo žolę. Ar velionė padėjo pareiškėjui, nežino. Iš žmonių kalbų girdėjo, kad pareiškėjas išgeria, skundėsi ir velionė, kad sūnus išgeria, jos nelanko, tačiau niekada nesakė, kad pareiškėjui reikalinga pagalba, kad jam būtų blogai. Pareiškėjas sveikata nesiskundė, gerai vaikšto.

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos uošvis, kuris dėl savo sveikatos ir finansinės padėties pretenduoja į dalį palikimo. Pareiškėjas yra pensininkas, gyvena su jos vyro motina (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, esančiame 15 km nuo Žeimių. Su vyru padeda vyro tėvams, yra padovanoję sena miegamojo lovą, virtuvės komplektą. Pareiškėjas dažnai lankėsi pas mamą, ten pusiau gyveno, jis skundžiasi nugaros skausmais, turi prostatos problemų. Į Žeimius pareiškėjas atvažiuodavo mokykliniu autobusiuku, prieš metus jam nupirko elektrinį sėdimą paspirtuką. Su vyru gyvena 7 m., per tą laiką pareiškėjas neužsiėmė niekuo, nes yra pensininkas, namie pindavo krepšelius. Vyro mama niekur nedirba, registravosi Užimtumo tarnyboje. Pareiškėjas pragyvena iš 300 Eur, jų neužtenka pragyvenimui, todėl abiem vyro tėvam padeda, nuveža maisto, duoda pinigų, apie 100-150 Eur per mėnesį. Pareiškėjui daugiau niekas nepadėjo, mama padėdavo finansiškai, pamaitindavo, sumokėdavo už pagalbą, jo atliktus darbus. Pareiškėjas alkoholį vartoja saikingai, per šventes, anksčiau rūkė, dabar metė. Girdėjo, kad pareiškėjas turėjo butą, kurį pardavė, dalį pinigų už parduotą butą davė jos vyrui. Jos vyras Žeimiuose turi namą, kuriame niekas negyvena, ar siūlė pareiškėjui ten gyventi, nežino. 2016 m. jos vyras močiutės namui darė apdailą, pareiškėjas padėjo paduodamas nuo žemės įvairius daiktus.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jo tėvas, suinteresuotas asmuo J. J. – sesuo, tėvas su seserimis nesutaria dėl turto. Iki močiutės mirties jie bendravo, tėvui buvo žinoma, kad močiutė surašė testamentą ir turtas liks per pusę jam su seserimi, todėl buvo ramus, o po močiutės mirties sužinojo, kad visą turtą močiutė testamentu paliko seseriai. Jo tėvai apie 15 m. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tėvas daug laiko praleisdavo pas močiutę. Pas močiutę tėvas atvažiuodavo mokykliniu autobusu, dviračiu, kartais jis atveždavo, išbūdavo po savaitę ar ilgiau, tvarkydavo pečių, pindavo krepšelius. Tėvui nuo 2005 m. nustatyta stuburo išvarža, nuo to laiko tėvas niekur nedirba, nes jis negali dirbti visą dieną, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, ar dirbo atlygintinus darbus, nežino. Tėvas pragyveno iš 300 Eur invalidumo pensijos, mama nedirba, pinigų pragyvenimui tėvams neužtenka, todėl tėvams nuveža maisto, duoda pinigų, po 70-100 Eur. Tėvo santykiai su močiute buvo geri, močiutė tėvui duodavo pinigų, kad turėtų už ką nusipirkti maisto, taip pat duodavo pinigus už atliktus darbus, nes tėvas kartą į sezoną išvalydavo pečių, nupjaudavo žolę, surinkdavo obuolius. Tėvas kažkada turėjo pusę buto, kai skyrėsi nusprendė parduoti. Kurį laiką tame bute gyveno jis, tėvas tuo metu gyveno pas uošvę (duomenys neskelbtini), kartu su jo mama. Butą pardavė už 8 000 Lt -9 000 Lt, savo pinigų dalį tėvas paskolino jam. Tėvas į seserį dėl paramos nesikreipė, pinigų nėra prašęs, alkoholį vartoja saikingai, kitų žalingų įpročių neturi. Turi (duomenys neskelbtini) namą, kuriame niekas negyvena, tėvui jame gyventi nesiūlė, nes nori namą parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina ir suinteresuoto asmens senėlė J. G., būdama našle, mirė 2022 m. birželio 30 d. (e. b. 1 t., b. l. 9, 14). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis J. G. priklausė 0,1448 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 16-17). J. G. visą savo turtą 2016 m. spalio 13 d. oficialiu testamentu, notarinio registro (duomenys neskelbtini), paliko anūkei J. J. (e. b. 1 t., b. l. 14-15), kuri yra palikėjos J. G. įpėdinė paveldinti pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Pareiškėjas V. J. G. yra vienintelis palikėjos J. G. vaikas (e. b. 1 t., b. l. 9), turintis teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mirus J. G. pareiškėjas V. J. G., nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, 2022 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarę V. P. dėl palikimo priėmimo (e. b. 1 t., b. l. 11). Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. 2022 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-143 informavo pareiškėją, kad paveldėjimo byloje jam paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį gali būti išduotas tik tuo atveju, jei testamentinis įpėdinis tam neprieštarauja, o 2022 m. spalio 1 d. yra gautas J. G. testamentinės įpėdinės J. J. pareiškimas, kuriuo ji nesutinka, jog pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį (e. b. 1 t., b. l. 12). Pareiškėjas, siekdamas paveldėti privalomąją palikimo dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą ir nustatė, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį visais atvejais testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia argumentais, jog palikėjos mirties dieną jis buvo nedarbingas dėl neįgalumo ir neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išlaikymo pareiškėjui reikalingumo būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – 2022 m. birželio 30 d. – pareiškėjo Vladislovo J. G. buvusią turtinę padėtį bei įvertinti, ar jis savo pajamomis (turimu turtu) neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturėjo (e. b. 1 t., b. l. 18, 19), jo asmeninėje sąskaitoje buvo 5,18 Eur (e. b. 1 t., b. l. 31-40), jis gavo 320,14 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją bei 32,00 Eur vienišo asmens išmoką (e. b. 1 t., b. l. 26-30). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 20-21) bei Jonavos rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro skyriaus neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 22-23) matyti, kad pareiškėjui nuo 2005 m. liepos 25 d. neterminuotai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas dėl juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radiopalija (diagnozės kodas pagal TLK-10 M51.1), nuo 2011 m. birželio 3 d. neterminuotai – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėjas su sugyventine (buvusia žmona) D. G. gyvena nuomojamame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta (e. b. 1 t., b. l. 11, 42-50), pareiškėjo paskaičiavimu, jam būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 340,00 Eur suma (e. b. 1 t., b. l. 41). Nors pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie būtiniems poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas, tačiau jas konkretizavo atskiroje lentelėje „Mėnesinės išlaidos“ (e. b. 1 t., b. l. 41), šių sumų suinteresuotas asmuo J. J. neginčijo, todėl teismas jas vertina, kaip pagrįstas ir būtinas pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas palikėjos mirties dieną buvo neįgalus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus asmuo, neturintis turto, kurio pajamas sudarė 352,14 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka, o jo būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga 340,00 Eur suma, t. y. suma, kuri yra mažesnė nei pareiškėjo gaunamos pajamos. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo ar sunkios sveikatos būklės faktas, senatvės pensijos amžius nepreziuomuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Išdėstyti argumentai suponuoja, kad nedarbingumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Tai, kad asmuo neįgalus ar dėl savo sveikatos būklės, senatvės pensijos amžiaus yra išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas lentelėje „Mėnesinės išlaidos“ nurodė, kad būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį jam reikalinga 340,00 Eur suma, tačiau pareiškime bei teismo posėdyje pareiškėjo atstovė teigė, kad pagal preliminarius paskaičiavimus pareiškėjui per mėnesį pragyvenimui reikalinga suma yra nuo 340,00 Eur iki 400,00 Eur, todėl pareiškėjui gaunamų pajamų pragyventi neužtenka.

Iš pareiškėjo bei suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimų, liudytojo V. G. parodymų matyti, kad pareiškėjas turi tris vaikus, t. y. dukrą J. J., sūnų V. G. ir dukrą, kurios jis nepažįsta, nes ji yra atiduota, jos atsisakius. Pareiškėjo vaikai J. J. ir V. G. yra pilnamečiai, kurie pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo pareigą išlaikyti savo tėvą, jei būtų nustatyta, kad jis yra nedarbingas ir jam reikalinga parama (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad apie 5 m. jam bei jo sugyventinei (sūnaus motinai) padeda sūnus V. G., kuris kas mėnesį teikia paramą nupirkdamas maisto, vaistų, duodamas pinigų, kas mėnesį jo parama jiems abiem su sugyventine būna apie 130-150 Eur. Suinteresuotos asmens J. J. teikti išlaikymo neprašė, jis iš dukters nieko nenori. Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdyje parodė, kad yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, turi galimybę teikti tėvui finansinę paramą, tačiau kuomet ji paklausė pareiškėjo, ar jam nereikia pagalbos, pareiškėjas jai nurodė, kad nereikia bei gyrėsi, kad pinigų jam pakanka, todėl jam paramos neteikia. Liudytojas V. G. parodė, kad nuveždavo ir šiuo metu nuveža tėvams (pareiškėjui ir jo sugyventinei D. G.) maisto, duodavo tėvams po 70-100 Eur. Liudytoja V. G. sutuoktinė I. G. patvirtino, kad padeda vyro tėvams nupirkdami maisto bei duodami pinigų, kiek tiksliai duoda pinigų pasakyti negali, tačiau per mėnesį gaunasi apie 100-150 Eur. Įvertinus pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimus, liudytojų V. G. bei I. G. parodymus, galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjo sūnus palikėjos mirties dieną teikė finansinę paramą abiem savo tėvams po 70-150 Eur, taigi, jo finansinė parama tėvui (pareiškėjui) siekė apie 35-75 Eur per mėnesį, kuri taip pat laikytina pareiškėjo gaunamomis pajamomis (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas įstatymo jam suteikta teise prisiteisti iš pilnametės dukros išlaikymą, jei manė, kad jam reikalinga parama, nesinaudojo, į dukrą J. J. dėl finansinės paramos jam teikimo nesikreipė. Nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėjas ir jo atstovė, tik patvirtina ir leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo metu jo gaunamų pajamų (352,14 Eur netekto invalidumo/darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka bei 35-75 Eur sūnaus teikiama parama) pakako būtiniems jo poreikiams (net ir pareiškėjos atstovės nurodytai sumai nuo 340,00 Eur iki 400,00 Eur) patenkinti.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuos teigė, kad jam paramą teikdavo ir jo motina (palikėja), tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniais). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad mama duodavo pinigų metinių, gimtadienio proga, nupjovus žolę. Suinteresuotas asmuo J. J. teigė, kad palikėja pareiškėjui finansinės paramos neteikdavo, palikėja tik sumokėdavo pareiškėjui už jo atliktus darbus, nes to prašydavo pats pareiškėjas. Palikėja darbams atlikti samdydavo žmones, tačiau pareiškėjui galėjo mokėti pigiau, todėl kai kuriuos darbus atlikdavo pareiškėjas. Palikėja gaudavo 210,00 Eur pensiją, kuri vėliau buvo padidinta iki 325,00 Eur, todėl teikti paramos neturėjo galimybių. Liudytoja J. B. parodė, kad pareiškėjas pas mamą atvažiuodavo, kuomet mama paprašydavo ką nors padaryti, atlikęs darbus gaudavo pinigus ir išvažiuodavo, pareiškėjas su motina buvo sutaręs, jog ji už atliktus darbus jam mokėtų. Liudytoja S. J. parodė, kad pareiškėjas matė pas mamą dirbantį prieš 20-25 m., paskutiniu metu jo dirbančio nematė, pati palikėja jai skundėsi, kad sūnus jos nelanko, tačiau niekada nesakė, jog sūnui reikalinga pagalba. Liudytojai I. G. ir V. G. parodė, kad palikėja pareiškėjui padėjo finansiškai, jį pamaitindavo, sumokėdavo už atliktus darbus, duodavo pinigų maistui nusipirkti. Teismas įvertinęs pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog palikėja, pagal žodinį susitarimą, mokėdavo pareiškėjui už atliktus darbus, tačiau jam pastovios finansinės paramos neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjos savo valia pareiškėjui padovanoti pinigai tam tikromis švenčių progomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog palikėja teikė pareiškėjui finansinę paramą. Nors liudytojai I. G. ir V. G. teigė, kad palikėja pareiškėjui teikė paramą jį pamaitindama, duodama pinigų maistui, tačiau nurodyti kokiomis pinigų sumomis parama pareiškėjui buvo teikiamas, negalėjo. Pažymėtina, kad minėti liudytojai yra pareiškėjo sūnus ir marti, kurie apmoka visas advokatų išlaidas šioje byloje, ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nesant kitų objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių apie palikėjos teiktą paramą pareiškėjui, šioje dalyje šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra nedarbingas ne tik dėl savo sveikatos būklės (netekto darbingumo), tačiau ir dėl amžiaus, kadangi 2011 m. vasario 28 d. yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (e. b. t. 1, b. l. 187). Viešai pateikiamais statistikos duomenimis, vidutinė Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2022 m. antrąjį ketvirtį (palikimo atsiradimo metu) buvo 467,46 Eur per mėnesį (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R892#/). Byloje nustatyta, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo dieną buvo mokama 320,14 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka, jo bendros gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 352,14 Eur, taigi šios pajamos buvo mažesnės už vidutinę senatvės pensiją. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjos atstovas nurodė, kad 2011 m., kuomet pareiškėjas sulaukė senatvės pensijos amžiaus, būtinojo stažo reikalavimas buvo 30 m., pareiškėjo bendrojo stažo sukauptas koeficientas buvo 29 m. 10 mėn. 29 d., todėl pareiškėjui pritrūko vieno mėnesio būtinojo stažo, kad gauti senatvės pensiją. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nustačius jam neįgalumą, jis negalėjo dirbti, ypač sunkių darbų, todėl niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis ar dėjęs pastangas įsivertinti jo galimybes gauti senatvės pensiją, taip pat duomenų, kad pareiškėjui 2005 m. liepos 25 d. nustačius netektą darbingumą, jis negalėjo dirbti jokių darbų, nėra. Priešingai, teismo posėdyje pats pareiškėjas nurodė, kad po netekto darbingumo jis galėjo dirbti smulkius darbus – nupjauti žolę, dirbti trumpiau, pas motiną prieš 2-3 m. padėjo įrengti vandentiekį, sanitarinį mazgą. Suinteresuotas asmuo J. J. parodė, kad pareiškėjas pas mamą važiuodavo apie 12 km dviračiu, dirbo pas ūkininkus, motiną. Liudytoja J. B. (pareiškėjo pusseserė) parodė, kad pareiškėjas pas mamą sodino bulves, sunešdavo malkas, pas sūnų nupjaudavo žolę, dirbdavo tam, kas paprašydavo, oficialaus darbo neieškojo, nes jam taip buvo patogiau. Liudytoja S. J. patvirtino, kad pareiškėjas pas mamą atvažiuodavo dviračiu. Liudytojai I. G. ir V. G. parodė, kad nuo 2005 m. pareiškėjas dėl neįgalumo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, namuose pina krepšelius, be to, būdamas pas mamą tvarkydavo pečių, dirbo kitus darbus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjui nustatytą netektą darbingumą, akivaizdu, kad nustačius netektą darbingumą pareiškėjo galimybės įsidarbinti, ar dirbti visą darbo dieną buvo ribotos, bet, byloje nesant jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės visiškai negalėjo dirbti jokio darbo, tai, kad pareiškėjas tam tikrus darbus darydavo, buvo pajėgus vykti dviračiu apie 12 km, darytina išvada, kad pareiškėjas iki senatvės pensijos amžiaus galėjo dirbti tam tikrus darbus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei oficialiai dirbti, tačiau pareiškėjas jokių pastangų dirbti oficialiai nedėjo (dirbo neoficialius atsitiktinius darbus) ir tokiu būdu sudarė situaciją, jog jam pritrūko vieno mėnesio iki galimybės gauti didesnę, nei jo gaunamos pajamos, senatvės pensiją ir tokiais savo kaltais veiksmais sukūrė savo gan sunkią materialinę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau apie 20 m. kartu su sugyventine (buvusia žmona) D. G. gyvena sugyventinės vardu nuomojamame socialiniame būste, nuo 2005 m., kuomet pareiškėjui buvo nustatytas nedarbingumas, sugyventiniai pragyvena iš pareiškėjo gaunamos netekto invalidumo/darbingumo pensijos, taip pat vienišo asmens išmokos, pareiškėjo gaunamų pajamų iš atsitiktinių darbų bei sugyventinės, kuri yra sveika ir darbinga, gaunamų pajamų, apie 5 m. jiems paramą teikia sūnus, tokia situacija tęsėsi jau gan ilgą laiką, buvo stabili bei tenkino pareiškėją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę dirbti ir gauti didesnę, nei šiuo metu gaunamos pajamos, senatvės pensiją, pastangų įsidarbinti nedėjo, vėliau nesiekė gauti papildomų pajamų iš pilnametės dukros, kuri buvo pajėgi tėvui teikti paramą, neišnaudojo galimybės tokią paramą prisiteisti, teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam motinos J. G. mirties dieną – 2022 m. birželio 30 d. – buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas yra linkęs išgėrinėti, dažnai vartojo alkoholį, ką patvirtino ir liudytojos J. B. bei S. J., jog vartoja alkoholį iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas, tačiau byloje nenustatytos aplinkybės, kad dėl to pareiškėjas buvo netekęs darbo, pajamų, nebūtų priimtas į darbą, įgijo priklausomybę alkoholiui, lėmusią jo turtinės padėties pablogėjimą. Priešingai iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. J., liudytojos J. B. bei liudytojų I. G. ir V. G. parodymų matyti, kad pareiškėjas dirbdavo tam tikrus darbus, tačiau oficialiai nesidarbino, į Užimtumo tarnybą nesiregistravo, ne dėl to, jog vartojo alkoholį, o todėl, kad jam buvo nustatytas nedarbingumas. Be to, nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas iššvaistė savo turtą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turėtą vienintelį butą pardavė skyrybų metu su buvusia sutuoktine 2004 m., t. y. dar prieš jam nustatant nedarbingumą, todėl teigti, jog pareiškėjas gautus pinigus atiduodamas sūnui, kuris šiuo metu pareiškėjui teikia paramą, išvaistė turtą, nėra pagrindo, o kada pareiškėjas į metalo laužą pridavė automobilį, byloje nenustatyta. Kitos bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. J. nesutarimus po palikėjos mirties, iki mirties palikėjos priežiūrą, jos lankymą, palikėjos namų spynų pakeitimą, daiktų iš palikėjos namų pasiėmimą, pareiškėjo ir jo atstovės iškeltos abejonės dėl palikėjai galimai suinteresuoto asmens darytos įtakos sudarant testamentą yra nesusijusios su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas byloje patyrė iš viso 3 198,64 Eur bylinėjimosi išlaidas: 53,00 Eur žyminį mokestį ir 3 146,64 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias prašo priteisti iš suinteresuotos asmens J. J.. Suinteresuotas asmuo J. J. byloje patyrė 514,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimą atmetus, pareiškėjas yra laikomas ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl jis turi pareigą atlyginti suinteresuoto asmens J. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kaip minėta suinteresuotas asmuo J. J. byloje patyrė 514,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1 t., b. l. 165). Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens J. J. turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 4, 8.2., 8.18, 8.19, punktuose nustatytų ribų, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl suinteresuoto asmens J. J. patirtos 514,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis). Be to, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos 6,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. G. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo Vladislovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 514,00 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš pareiškėjo V. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,79 Eur (šešių eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.