- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1216-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02059-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-563-970/2023 pagal pareiškėjo V. J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims J. J., Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad jam palikėjos J. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į palikėjos J. G. privalomąją palikimo dalį, t. y. pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą, kadangi dėl sveikatos būklės – neįgalumo ir nepakankamų pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms motinos mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
2. J. J. atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra iš dalies darbingas negali būti priežastimi teigti, jog pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ar kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes šis sveikatos sutrikimas jam netrukdė nelegaliai dirbti apmokamus darbus. Jis dirba atsitiktinius ir pavienius apmokamus darbus, t. y. padeda atlygintinai ūkininkui sezono metu pjauti žolę, prižiūri aplinką, padeda gyvenvietėje esančioje kavinėje prižiūrėti teritoriją renginio ar banketo metu, kūrena krosnį ir gauna pinigų. Pareiškėjas pats savo kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, iššvaistė turėtą turtą ar pan., vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirba legalaus darbo ir kt.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo V. J. G. pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo V. J. G. suinteresuoto asmens J. J. naudai 514,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš pareiškėjo V. J. G. valstybei 6,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo pareiškėjui reikalingumo būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjo buvusią turtinę padėtį bei įvertinti, ar jis savo pajamomis (turimu turtu) neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas palikėjos mirties dieną buvo neįgalus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus asmuo, neturintis turto, kurio pajamas sudarė 352,14 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka, o jo būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga 340,00 Eur suma. 340,00 Eur suma pagrįsta ir būtina pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pažymėjo, jog tai, kad asmuo neįgalus ar dėl savo sveikatos būklės, senatvės pensijos amžiaus yra išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Vertino, kad pareiškėjas turi pilnamečius vaikus, kurie turi išlaikyti tėvus, jeigu būtų nustatyta, kad jie nedarbingi ir jiems reikalinga parama. Įvertinus pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimus, liudytojų V. G. bei I. G. parodymus, galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjo sūnus palikėjos mirties dieną teikė finansinę paramą abiem savo tėvams po 70-150 Eur, taigi, jo finansinė parama tėvui (pareiškėjui) siekė apie 35-75 Eur per mėnesį, kuri taip pat laikytina pareiškėjo gaunamomis pajamomis. Teise prisiteisti iš pilnametės dukros išlaikymą, jei manė, kad jam reikalinga parama, pareiškėjas nesinaudojo, į dukrą J. J. dėl finansinės paramos jam teikimo nesikreipė. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo metu jo gaunamų pajamų (352,14 Eur netekto invalidumo/darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka bei 35-75 Eur sūnaus teikiama parama) pakako būtiniems jo poreikiams patenkinti.
5. Teismas vertino, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog palikėja, pagal žodinį susitarimą, mokėdavo pareiškėjui už atliktus darbus, tačiau jam pastovios finansinės paramos neteikė. Atkreipė dėmesį, kad palikėjos savo valia pareiškėjui padovanoti pinigai tam tikromis švenčių progomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog palikėja teikė pareiškėjui finansinę paramą. Nesant jokių kitų įrodymų, kad velionė teikė pareiškėjui paramą, liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai ir jais nesirėmė dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi.
6. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis ar dėjęs pastangas įsivertinti jo galimybes gauti senatvės pensiją, taip pat duomenų, kad pareiškėjui 2005 m. liepos 25 d. nustačius netektą darbingumą, jis negalėjo dirbti jokių darbų, nėra. Pareiškėjas po netekto darbingumo galėjo dirbti smulkius darbus, pas motiną prieš 2-3 m. padėjo įrengti vandentiekį, sanitarinį mazgą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iki senatvės pensijos amžiaus galėjo dirbti tam tikrus darbus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei oficialiai dirbti, tačiau pareiškėjas jokių pastangų dirbti oficialiai nedėjo ir tokiu būdu sudarė situaciją, jog jam pritrūko vieno mėnesio iki galimybės gauti didesnę, nei jo gaunamos pajamos, senatvės pensiją ir tokiais savo kaltais veiksmais sukūrė savo gan sunkią materialinę padėtį. Turėdamas galimybę dirbti ir gauti didesnę, nei šiuo metu gaunamos pajamos, senatvės pensiją, pastangų įsidarbinti nedėjo, vėliau nesiekė gauti papildomų pajamų iš pilnametės dukros, neišnaudojo galimybės tokią paramą prisiteisti, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam motinos J. G. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas V. J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-563-970/2023 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui V.J. G. palikėjos J. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas ir pareiškėjas turi teisę į palikėjos J. G. privalomąją palikimo dalį. Priteisti iš suinteresuoto asmens J. J. pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai įvertino palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo buvusią turtinę padėtį ir neteisingai sprendė, kad jis savo pajamomis turėjo galimybes patenkinti būtinus savo poreikius. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad neturi objektyvių galimybių įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų dėl sveikatos būklės. Palikėjos mirties dieną jis buvo ne tik nedarbingas dėl neįgalumo, tačiau jau ir ilgą laiką pensinio amžiaus.
7.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nurodydamas, kad „palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo ar sunkios sveikatos būklės faktas, senatvės pensijos amžius nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme“. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neįgalumas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, negalią turintis įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes vien dėl sveikatos būklės jam išlaikymo reikia.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam įsidarbinti iki pensinio amžiaus trukdė ne tik sveikata, bet ir jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kur jokių lengvesnių darbų pagal pareiškėjo sveikatos būklę nebuvo, o iki Jonavos ar kitų miestelių apsunkintas susisiekimas viešuoju transportu.
7.4. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis po netekto darbingumo galėjo dirbti smulkius darbus – nupjauti žolę, dirbti trumpiau, pas motiną prieš 2-3 m. padėjo įrengti vandentiekį, sanitarinį mazgą. Akivaizdu, kad pareiškėjas pagal savo galimybes stengėsi padėti artimiausiems savo šeimos nariams, tame tarpe ir palikėjai.
7.5. Palikėjos mirties dieną pareiškėjas neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, o gaunamos pensijos nepakako pragyventi. Pareiškėjas neturi objektyvių galimybių užsidirbti papildomų pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms (pagerinti savo turtinę padėtį). Jokių santaupų pareiškėjas nėra sukaupęs, piniginių lėšų banko sąskaitoje neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjui teikiamos papildomos pagalbos. Pareiškėjo gaunamos pensijos neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prie pareiškėjo išlaikymo prisideda sūnus, tačiau jo teikiama parama neatitinka pastovumo ir periodiškumo kriterijaus ir negali vienareikšmiškai būti laikoma pareiškėjo pastoviomis pajamomis. Teismas ginčo byloje turėjo aiškintis - ne kas turėjo teikti pareiškėjui išlaikymą, o ar jis buvo reikalingas išlaikymo. Teismas neužtikrino palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyros, nesiekė stiprinti šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimo visuomenėje.
7.7. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad ir palikėja padėdavo sūnui finansiškai. Dėl palikėjos teikiamos paramos pareiškėjas įrodinėjo liudytojų parodymais. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai ignoravo liudytojų sūnaus V. G. bei marčios I. G. parodymus, neva jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Palikėja duodavo pinigų pareiškėjui, tačiau skiriasi šių aplinkybių vertinimas – pareiškėjas laikė tai ne užmokesčiu už darbą, bet finansine pagalba.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
8.1. Apeliantas neįrodė savo negalėjimo įsidarbinti. Taip pat neįrodė, kad jis dėjo visas pastangas gauti daugiau pajamų. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis ar dėjęs pastangas įsivertinti jo galimybes gauti senatvės pensiją, o taip pat duomenų, kad pareiškėjui 2005 m. liepos 25 d. nustačius netektą darbingumą, jis negalėjo dirbti jokių darbų, nėra. Pats nurodė, kad po netekto darbingumo jis galėjo dirbti smulkius darbus. Pas velionę atlikdavo darbus už pinigus. Skolintis pinigų jam nėra tekę. D. G. nedirba, ji registruota darbo biržoje, o pareiškėjas ne. Pareiškėjo pensija būtų šiek tiek didesnė, bet jis jos neėmė. Pareiškėjas darbo neieškojo, nedirba jau apie 20 metų. Po tėčio mirties nepriėmė palikimo. Tvirtino, kad užtenka sūnaus teikiamo 30-50 Eur išlaikymo.
8.2. Tikrosios pareiškėjo pajamos, kurias gaudavo ir gauna, slepiamos. Pareiškėjo liga, netektas darbingumas netrukdo įsidarbinti ir dirbti bent lengvesnius darbus. Darbai, kuriuos dirba pareiškėjas, atliekami nesudarius darbo sutarties, kas sunkina gauti tikslius duomenis apie papildomai pareiškėjo gaunamas pajamas ir jų dydį. Pareiškėjas pindavo krepšelius, kas suponuoja nuomonę, kad jais prekiaudavo ir gaudavo lėšų.
8.3. Apeliacinio skundo argumentuose pareiškėjas nurodo, kad 340 Eur suma jam jau nepakankama būtiniesiems poreikiams tenkinti. Jo gaunamos pajamos yra 352 Eur, jis daugiau kaip 20 metų gyvena socialiniame būste ir tokia situacija jį tenkina, jis išlaiko nedirbančią buvusią sutuoktinę, jam paramą teikia sūnus. Prieš tampant nedarbingu jis pardavė butą, visus pinigus atidavė sūnui. Pareiškėjas nėra skundęsis sunkia turtine padėtimi, pinigų neturėjimu ar prastomis gyvenimo sąlygomis.
8.4. Nors pareiškėjas teigia, jog jam reikalingas išlaikymas, tačiau kreipiasi į privatų advokatą, moka už paslaugas virš 3 000 Eur, mokėtojas yra I. G., moka žyminį mokestį ir kt., kas viršija pareiškėjo 12 mėnesių, ir gal net ir daugiau, gaunamą nedarbingumo pensijų. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2005 metų analogiško dydžio pajamų pakako pragyventi, o tik mirus mamai jų „ėmė nepakakti“. Jo tiesmukiški paaiškinimai rodo, kad jis siekia ne savo tariamų teisių pažeidimo pašalinimo, bet iš suinteresuoto asmens pasipelnyti ir finansiškai padėti savo sūnui V. G..
8.5. Pareiškėjas su buvusia sutuoktine gyvena viename socialiniame bute, kitą socialinį būstą pavertė sandėliu, kas akivaizdžiai rodo, kad jie patys dar labiau didina mokesčių naštą, tačiau įsiskolinimų už teikiamas paslaugas, socialinio būsto nuomą šalys neturi. Tai patvirtina, kad pareiškėjo turtinė padėtis leidžia mokėti mokesčius, maitintis, laikytis higienos reikalavimų, apsirengti ir kt.
8.6. Nors apeliantas teigia, kad valstybė ar teismas negynė jo tariamo teisių interesų, sumenkino šeimos vertybes, tačiau paties pareiškėjo gyvensena tokia, kad jis vartojo alkoholį, vienas vaiko (dukros) yra atsisakęs, ilgą laiką niekur nedirba, gyvena socialiniame būste, visą laiką didesnį prioritetą pareiškėjas teikė savo sūnaus iš antrosios santuokos poreikiams.
8.7. Šalių ginčas kildinamas iš paveldėjimo teisės santykių, todėl viešojo intereso gynimas nenumatytas šios kategorijos bylose, išskyrus tam tikras išimtis. Teismas nepažeidė nei šalių lygiateisiškumo, nei rungimosi principų įgyvenimo, objektyviai ir iš esmės tyrė ne tik vienos ar kitos šalies pateiktus įrodymus, bet apskritai įrodymus bendroje visumoje.
8.8. Teismas pagrįstai nustatė, kad palikėja, pagal žodinį susitarimą, mokėdavo pareiškėjui už atliktus darbus, tačiau jam pastovios finansinės paramos neteikė, o palikėjos savo valia pareiškėjui padovanoti pinigai tam tikromis švenčių progomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog palikėja teikė pareiškėjui finansinę paramą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į palikėjos privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, skundžiamu sprendimu pareiškimą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.
22. Pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip jau minėta, ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad pareiškėjas V. J. G. (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjos J. G. (toliau – ir palikėja arba motina) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašė nustatyti tikslu gauti privalomą motinos palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad po motinos mirties kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau testamentinė įpėdinė J. J. (toliau – ir suinteresuotas asmuo), jo duktė iš pirmos santuokos, kuriai palikėja testamentu paliko 0,1448 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius, nesutinka, jog jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį. Jis buvo vienintelis palikėjos sūnus ir turi teisę į privalomąją motinos palikimo dalį, nes dėl sveikatos būklės – neįgalumo ir nepakankamų pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms motinos mirties dieną, jam buvo reikalingas palikėjos išlaikymas. Nuo 2011 m. gauna netekto darbingumo pensiją, kuri šiuo metu yra 320,14 Eur per mėnesį, taip pat gauna 32,00 Eur vienišo asmens išmoką. Dėl savo amžiaus ir blogos sveikatos neturi objektyvių galimybių užsidirbti jokių papildomų pajamų, jokių santaupų nėra sukaupęs, piniginių lėšų banko sąskaitoje, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Kartu su sugyventine D. G., kuri gauna tik 161,70 Eur socialinę pašalpą, gyvena socialiniame būste. Gaunamos pensijos neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prie jo išlaikymo prisideda sūnus V. G. iš antrosios santuokos.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas sprendimą atmesti reikalavimą grindė iš esmės tais motyvais, kad remiantis pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų V. G. bei I. G. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina ir leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjui palikimo atsiradimo metu jo gaunamų pajamų (352,14 Eur netekto invalidumo/darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka bei 35-75 Eur sūnaus teikiama parama) pakako būtiniems jo poreikiams (net ir pareiškėjos atstovės nurodytai sumai nuo 340,00 Eur iki 400,00 Eur) patenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų J. B. ir S. J. parodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog palikėja, pagal žodinį susitarimą, mokėdavo pareiškėjui už atliktus darbus, tačiau jam pastovios finansinės paramos neteikė. Įvertinęs byloje esančiais įrodymais (pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais) nustatytas aplinkybes, teismas, konstatavęs, kad nustačius netektą darbingumą pareiškėjo galimybės įsidarbinti, ar dirbti visą darbo dieną buvo ribotos, bet, byloje nesant jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės visiškai negalėjo dirbti jokio darbo, tai, kad pareiškėjas tam tikrus darbus darydavo, buvo pajėgus vykti dviračiu apie 12 km, padarė išvadą, kad pareiškėjas iki senatvės pensijos amžiaus galėjo dirbti tam tikrus darbus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei oficialiai dirbti, tačiau pareiškėjas jokių pastangų dirbti oficialiai nedėjo (dirbo neoficialius atsitiktinius darbus) ir tokiu būdu sudarė situaciją, jog jam pritrūko vieno mėnesio iki galimybės gauti didesnę, nei jo gaunamos pajamos, senatvės pensiją ir tokiais savo kaltais veiksmais sukūrė savo gan sunkią materialinę padėtį.
25. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia pareiškėjas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.20 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantas mano, kad byloje jo pateiktų įrodymų pakanka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytam juridiniam faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26. CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant teisę į privalomąją palikimo dalį atsižvelgiama į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino. Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog palikėjos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nebuvo reikalingas materialinis išlaikymas, o palikėja pastovios finansinės paramos jam neteikė. Teismas tokias išvadas pagrindė visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus.
28. Pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo ir/ar argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2011; kt.).
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyvų negalėjimą asmeniui įsidarbinti, kitais būdais gauti pragyvenimui pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta pareiškėjo pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytos aplinkybės (pareiškėjo sveikatos būklė (netektas darbingumas) ir amžius (2011 m. vasario 28 d. yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus), nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjimas, gaunamos pajamas, palikėjos savo valia pareiškėjui padovanoti pinigai tam tikromis progomis) nepagrindžia pareiškėjo įrodinėjamos pozicijos, jog jis iki senatvės pensijos amžiaus neturėjo jokių galimybių įsidarbinti bei oficialiai dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kad jam išskirtinai buvo būtinas palikėjos mirties momentu motinos išlaikymas ir ši jį teikė CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.
31. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę į privalomąją palikimo dalį, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinė byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
34. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo nors atsiliepime į apeliacinį skundą ir nurodė, kad prašo priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.