Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant atsakovių IĮ L. P. įmonės ir L. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ ieškinį atsakovėms IĮ L. P. įmonei ir L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovės IĮ L. P. įmonė ir L. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023, priteisti iš ieškovo atsakovėms bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovės prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

4. Atsakovių vertinimu yra visi būtini elementai, kurių pagrindu procesas gali būti atnaujinamas: 1) faktas, kad ataskaitos atitiko teisės aktų reikalavimus, kad jose buvo nustatyta tinkama, teisinga Buto vertė, kad nebuvo objektyvių priežasčių ataskaitas ir jose nustatytas Buto vertes laikyti netinkamomis, neteisingomis, egzistavo nagrinėjant bylą teisme; 2) tikslūs duomenys apie abiejų ataskaitų tinkamumą, juose nustatytų Buto verčių teisingumą, pagrįstumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams, atsakovėms nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu; 3) minėti įrodymai ir duomenys dėl abiejų ataskaitų, jose nustatytų Buto verčių teisingumo, pagrįstumo, atitikimo teisės aktų reikalavimams atsakovių sužinoti tik gavus Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-663-357/2024 priimtą nutartį; 4) nustačius šiuos duomenis bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas būtų palankus atsakovėms, o ne ieškovei, kadangi tokiu atveju teismai būtų tinkamai vertinę ataskaitas ir priimdami sprendimą, nustatydami Buto vertę, vadovavęsi ne išimtinai teismo eksperto byloje nustatyta Buto rinkos verte, o ataskaitose nustatyta Buto rinkos verte. Tai atitinkamai būtų lėmę visiškai kitokių išvadų dėl atsakovės L. P. įmonės patirtų nuostolių dydžio byloje padarymą. Taigi, atsakovių įsitikinimu, tarp šalių kilęs ginčas buvo išnagrinėtas neteisingai, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.

7. Kaip teisingai nustatė abu nutartis dėl paslaugų priėmę teismai, šioje byloje iš viso nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakovių pateiktų ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. O tuo tarpu įgyvendindami procesines pareigas, bylą nagrinėję teismai atliko įprastą įrodymų, įskaitant ir ataskaitas, tyrimą ir vertinimą. Taigi, tiek atsakovių pateiktos ataskaitos, tiek ir ekspertizės aktas byloje buvo tiriami ir vertinami kaip teisėtos įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovės bando įrodyti ne kokių nors naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą, tačiau faktiškai ginčija ekspertizės akto pagrįstumą ir tokiu būdu kvestionuoja bylą išnagrinėjusių teismų priimtuose sprendime ir nutartyje pateiktą įrodymų vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas

Dėl proceso atnaujinimo

10. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

11. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022).

12. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

13. Taigi atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį teismui yra itin svarbu kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

14. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

16. Atsakovės prašyme nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, joms tapo žinoma tik Šiaulių apygardos teismui priėmus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-663-357/2024 ir su ja susipažinus. Nutartys abiejose bylose (Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1004-460/2024 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-663-357/2024) buvo priimtos ir jų rezultatai atsakovėms tapo žinomi tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

17. Teismas, atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto išskirtinumą, pateiktus išaiškinimus, nusprendžia, kad atsakovės, 2025 m. kovo 19 d. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Dėl atsakovių nurodomų aplinkybių kvalifikavimo kaip naujai paaiškėjusių

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

20. Atsakovės nurodo, kad ginčas tarp šalių teisme buvo išnagrinėtas ir Buto vertė nustatyta teismams kaip patikimą įrodymą vertinant ekspertizės aktą, o dvi atsakovių į bylą pateiktas turto vertinimo ataskaitas ir jose nurodytas Buto vertes vertinant kaip nepatikimas, keliančias abejonių Buto vertės nustatymo bei lyginamųjų objektų parinkimo teisingumu, tinkamumu. Teigia, kad teismų išvados (darytos prielaidos) dėl abiejose ataskaitose nurodytų Buto verčių nustatymo neteisingumo, lyginamųjų objektų netinkamo parinkimo ir kt., buvo paneigtos teismo, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl už ataskaitų parengimą sumokėtų sumų priteisimo iš vertintojų.

21. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad nagrinėtoje byloje faktiniais duomenimis, kuriais remiantis teismai priėjo sprendime ir nutartyje suformuluotų išvadų, laikytini duomenys apie 2015-06-30 buvusią Buto rinkos vertę. Matyti, jog šie duomenys buvo nurodyti tiek atsakovių teiktose ataskaitose, tiek ir ekspertizės akte. Vertintina, kad atsakovės nepagrįstai nurodo kaip svarbią aplinkybę ne ataskaitose nustatytą Buto rinkos vertę, tačiau ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsakovės nepagrįstai aiškina, kad nutartyse dėl paslaugų teismams nusprendus, jog formaliai ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus, reiškia, jog šią bylą nagrinėję teismai privalo vadovautis ne ekspertizės aktu, bet ataskaitomis nustatyta Buto rinkos verte. Įvertinus atsakovių pateiktus duomenis, byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad atsakovės nepateikė duomenų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos. Spręstina, kad tiek atsakovių pateiktos ataskaitos, tiek ir ekspertizės aktas byloje buvo tiriami ir vertinami kaip įrodinėjimo priemonės, teismas į jas atsižvelgė ir vertino visos bylos kontekste (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad atsisakymą remtis atsakovių užsakymu parengtomis ir į bylą pateiktomis ataskaitomis teismai motyvavo tuo, kad atsakovių pasitelkti ekspertai posėdžio metu negalėjo tinkamai paaiškinti jų parengtose ataskaitose nustatytų Buto rinkos verčių, taip pat liko nepašalintos ataskaitų turinio sukeltos abejonės dėl didelio kainų skirtumo tarp pirminio šalių susitarimo ir ataskaitose nustatytos Buto rinkos vertės.

23. Nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme. Prašyme atnaujinti procesą atsakovės iš esmės pateikia savo vertinimą ir nesutikimą dėl byloje jau išanalizuotų aplinkybių, tačiau nenurodo paaiškėjusių naujų, kurių Vilniaus apygardos teismas nebūtų išanalizavęs civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 ir kurios suponuotų pagrindą abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

25. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

26. Teismas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą ir kt. sprendžia, kad UAB „Sinteksus“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsakovių IĮ L. P. įmonės ir L. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“, juridinio asmens kodas 300861560, lygiomis dalimis iš atsakovių IĮ L. P. įmonės, juridinio asmens kodas 225803610, ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 121,80 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. po 1 560,90 Eur iš kiekvienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.