Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 24S22806, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas Nr. 1);

1.2. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 24S25448, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2026 m. liepos 21 d. (toliau – Sprendimas Nr. 2);

1.3. priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Baltarusijos Respublikoje pagal sutartį, kad nereikėtų sumokėti už įgytą aukštąjį išsilavinimą, nuo 2011 m. iki 2016 m. dirbo tyrėja, darbas buvo susijęs su nusikaltimų, susijusių su piliečių turima nuosavybe, tyrimu, t. y. siekiant apsaugoti fizinius asmenis, nukentėjusių nuo nusikalstamų veiksmų, tačiau ne siekiant ginti valdžios bei jos turtinius interesus.

2.2. Dirbti tyrėja nepatiko, nes nuolat buvo duodamos konkrečios instrukcijos, nesant galimybės nuspręsti kaip geriau pasielgti konkrečioje situacijoje, todėl baigiantis darbo valstybinėje įstaigoje terminui, pradėjo mokytis anglų kalbos. Pasibaigus sutarties terminui, kuriam buvo įdarbinta, pradėjo studijas programinės įrangos kūrimo srityje ir 2017 m. įgijo verslo analitiko profesiją.

2.3. Nuo 2017 m. kovo mėn. dirbo privačiame sektoriuje, verslo analitike, o po 2020 m. įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų ir Rusijai įsiveržus į Ukrainos teritoriją, pasisiūlė perkeliama į tą pačią įmonę Lietuvos Respublikoje. Toks apsisprendimas susijęs su tuo, kad dirbo už užsakovais, kurie yra užsieniečiai. Siekį pakeisti šalį nulėmė tai, kad Baltarusijoje pasidarė gyventi nesaugu, ypač tiems asmenims, kurie nepalaikė Baltarusijos vidaus ir užsienio politikos, tarp kurių buvo ir pareiškėja.

2.4. Atvykusi į Lietuvą ir gavusi leidimą gyventi nuo 2022 m. gegužės 13 d. darbą tęsė UAB „Epam Sistemos“ ir savo planus siejo su šia šalimi, t. y. užsiregistravo į lietuvių kalbos kursus ir aktyviai bendrauja su vietos gyventojais, kurie padeda integruotis. Gimus dukrai (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Dukra yra maitinama motinos pienu, todėl sprendžiant klausimą dėl leidimo panaikinimo yra svarbu analizuoti motinos iš vaiko santykį ir nesudaryti sąlygų, kad motina būtų išskiriama nuo kūdikio. Tarp gimusios dukters ir motinos yra užsimezgęs itin artimas ir stiprus emocinis ryšys, todėl panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjai grėstų atskyrimas nuo kūdikio, o tai neatitiktų mažamečio vaiko interesų.

2.5. Praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. spalio 30 d. išvadą nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas Nr. 1 iš esmės buvo priimtas dėl to, kad 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje pareiškėja užpildė klausimyną, kuriame reikėjo atsakyti į klausimus, susijusius su darbo santykiais, ryšiais su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, požiūriu į Rusijos užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu ir kt.

2.6. Departamentas panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje uždraudžiant į ją atvykti 2,5 metams būtent dėl pateiktų atsakymų į klausimyną, paaiškėjus aplinkybėms apie buvusią darbovietę tyrimų komitete, kuriame pareiškėja dirbo tyrėja. Departamentas nevertino aplinkybių, kad pareiškėja nuo 2022 m. kovo mėn. yra atvykusi ir gyvena Lietuvoje, su kuria siejo ir sieja darbiniai santykiai. Gimus dukrai, pareiškėja siekia užtikrinti ir sukurti saugias gyvenimo sąlygas gimusiam vaikui, kurių negalima užtikrinti Baltarusijoje. Daug asmenų, kurie dalyvavo mitinguose prieš Baltarusijos valdžią yra suimti, nepagrįstai nuteisti, todėl esant tokiai Baltarusijos politikai pareiškėjai gyventi su kūdikiu tokioje šalyje yra nesaugu. Pareiškėja yra atsakinga už tai, kad vaikui sudarytų saugias ir tinkamas sąlygas gyventi, vystytis, užtikrinti jo tinkamą ugdymą, todėl gyvenimas su vaiku nesaugioje šalyje neatitiktų vaiko interesų bei poreikių.

2.7. Nors Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 10 d. yra 10 kartų vykusi į Baltarusiją, tačiau nepažymėjo, kad nuo 2023 m. vasaros, pareiškėja į Baltarusiją vyko tik vienintelį kartą. Baltarusijoje liko gyventi pareiškėjos tėvai, kurių sveikatos būklė yra sudėtinga: pareiškėjos tėvui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), o motina yra sulaukusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas yra neįgalus asmuo, kuriam yra nustatyta 2 grupė neįgalumo.

2.8. Pažymi, kad nors VSD išvadoje akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėja dirbdama tyrėja ir tirdama baudžiamuosius nusikaltimus, susijusius su asmenų nuosavybe, privalėjo būti lojali šiai šaliai, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad Baltarusijoje 2011 m. – 2016 m. buvo visai kitokia geopolitinė situacija, t. y. tuo metu tiek Lietuva, tiek Baltarusija vykdė bendradarbiavimą įvairiose srityse.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad:

3.1. Priimdamas ginčijamus sprendimus Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas sprendimus Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

3.2. Nesutinka su pareiškėjos skundu, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis įtarimais ir spėjimais, kadangi išvada yra pagrįsta darbu tyrimų komitete Baltarusijos Respublikos valstybinei institucijai, lojalumu jai, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos tarnyba). Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

3.3. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvoje yra deklaruojama nuo 2022 m. gegužės 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja 2022 m. gegužės 13 d. įdirbinta UAB „Epam Sistemos“ (nuo (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros atostogose). Departamento vertinimu, šie pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jos nepilnametė dukra (gim. (duomenys neskelbtini)), turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriai 2023 m. spalio 11 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir galiojantį nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. Atkreipia dėmesį, kad užsienietės dukra yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susijusi su tėvo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, turinčiu leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) punkte (ES mėlynoji kortelė) nustatytu pagrindu ir galiojantį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d., Departamento duomenimis, pareiškėja nėra susituokusi. Nors pareiškėja Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

3.4. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai) bei, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos nepilnametė dukra turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriai 2023 m. spalio 11 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, pareiškėjai panaikinus leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, parvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 ir 39 punktais bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjai nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu tuo pagrindu, kad:

4.1. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis įpareigoja VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 18-11490 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – VSD išvada) pateiktas vertinimas, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėja nuo 2011 m. iki 2016 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

4.2. VSD vertinimu, pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

4.3. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), 16 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“.

4.4. Skunde dėstomų argumentų bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtina naujausia LVAT praktika analogiškose administracinėse bylose, be to, priimant Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės.

5. Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė, nurodydama, kad pabaigus aukštąją mokyklą įgijo teisės specialybę ir turėjo atidirbti 5 metus pagal paskyrimą Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, kur dirbo su fizinių asmenų nuosavybės bylomis, politinių bylų neturėjo. Kadangi sutarties tęsti nenorėjo, pradėjo dirbti privačioje įmonėje. Prasidėjus karui suprato, kad Baltarusijoje gali būti nesaugu, įmonė, kurioje dirbo, siūlė darbuotojams vykti dirbti į kitas šalis, taip pat ir į Lietuvą, kadangi partneriai atsisakydavo dirbti su Baltarusijos įmone. Su partneriu atvyko į Lietuvą, pradėjo planuoti ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje, gimė dukra. Nurodė, kad su buvusiais kolegomis iš tyrimo komiteto ryšių nepalaiko, o Baltarusijoje liko sesuo bei tėvai, be to, tėvas serga, todėl vykdavo aplankyti. Pažymėjo, kad nepalaiko Baltarusijos valdžios vykdomos politikos, nepalaiko Rusijos ir Ukrainos karo, todėl nenori, kad dukra gyventų nesaugioje šalyje. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad buvo Baltarusijoje statutinė pareigūnė, davė priesaiką, pradėjusi dirbti turėjo leitenanto laipsnį, o po penkerių metų turėjo kapitono laipsnį, kuris duodamas už darbo stažą, be to , yra įtraukta į rezervo sąrašą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad nors VSD atsiliepime nurodo, kad jau 2022 m. buvo vertinama, jog Baltarusijos rėžimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, tačiau Departamentas 2022 m. išduodamas leidimą pareiškėjai neįžvelgė, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Departamentas į VSD kreipėsi pareiškėjai 2023 m. gegužės mėn. užpildžius Departamento klausimyną, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjos elgesio ir veiksmų pasikeitimus, nėra pateikta. Nurodė, kad pareiškėja Baltarusijos Respublikos tyrimu komitete neatliko administracinių ir vadovaujančių funkcijų, pareiškėja buvo pavaldi tik savo skyriaus vadovui, todėl atliekamos pareigos nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėja buvo lojali Baltarusijos Respublikai. Pažymi, kad Departamentas vertino tik pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, tačiau nevertino, jog pareiškėja nuo 2017 m. dirbo privačiame sektoriuje ir niekada negrįžo dirbti į valstybinį sektorių, kas parodo pareiškėjos nelojalumą Baltarusijos rėžimui. Nurodo, kad Departamentas nevertino, jog pareiškėja į Baltarusiją vyko lankyti sergančio tėvo, ji palaikyti morališkai, o nuo 2023 m. vasaros (nuo vaiko gimimo) pareiškėja į Baltarusiją vyko tik vieną kartą. Be to, Departamento sprendimuose nėra įvertintas motinos ir gimusio vaiko (kūdikio) santykis, t. y. nors pareiškėjos dukra turi leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjai leidimas laikinai gyventi yra panaikintas.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėja priklauso Baltarusijos rezervui, todėl nėra nutraukusi ryšių su Baltarusijos valstybės tarnybomis. Nurodė, kad nors pareiškėja turėjo teisę pateikti Departamentui rašymą dėl termino, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvą, sutrumpinimo, tačiau tokio prašymo nėra pateikusi. Pareiškėja su Baltarusijos Respublika ryšių nėra nutraukusi, vyksta į Baltarusiją ir tai patvirtina, kad Baltarusija pareiškėjos nelaiko nelojalia Baltarusijos rėžimui. Nurodo, kad pareiškėjos dukra turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, pareiškėjos partneris turi Baltarusijos Respublikos pilietybę, todėl panaikinus pareiškėjai ir jos parneriui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjos dukra neturės teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, Baltarusijos Respublikos pilietė, Departamentui 2023 m. kovo 30 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Epam Sistemos“ verslo informacinių technologijų konsultantu, t. y. kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas). Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas).

10. Pareiškėja 2023 m. gegužės 12 d. pildydama Departamento klausimyną ir atsakydama į klausimyno 2 klausimą, be kita ko, nurodė, kad: 2011 m. – 2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos tyrimo komitete, baudžiamųjų bylų tyrėja; 2017 m. – 2018 m. ribotos atsakomybės bendrovėje Andersen, verslo analitike; 2018 m. – 2022 m. užsienio kapitalo ribotos atsakomybės bendrovėje Epam Sistems, verslo analitike; nuo 2022 m. Lietuvoje ribotos atsakomybės bendrovėje Epam Sistems, verslo analitike. Atsakydama į Departamento klausimyno 4 klausimą nurodė, kad: 2006 m. – 2011 m. Baltarusijoje, mokymosi metu, palaikė ryšius su mokymo įstaigos „Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos akademija“ bendrakursiai mokymosi klausimais; 2011 m. – 2016 m. darbo laikotarpiu Baltarusijos Respublikos tyrimo komitete – su kolegomis.

11. VSD išvada Departamentas informuotas, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte. Pareiškėja dirbdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD prašo įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. VSD išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad:

11.1. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

11.2. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

12. Sprendimu Nr. 1 pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), ir be VSD išvados motyvų, nurodyta, kad:

12.1. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo Lietuvos Respublikoje išduotas Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. gegužės 5 d., Pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvoje yra deklaruojama nuo 2022 m. gegužės 25 d.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėja nuo 2022 m. gegužės 13 d. įdirbinta UAB „Epam Sistemos“ (nuo (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros atostogose). Departamento vertinimu pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.

12.2. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jos nepilnametė dukra (gim. (duomenys neskelbtini)), turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriai 2023 m. spalio 11 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymą 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas, laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi), galiojantį nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 27 d.

12.3. Pareiškėjos dukra yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susijusi su tėvo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, turinčiu leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ p. (ES mėlynoji kortelė) nustatytu pagrindu ir galiojantį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. Departamento duomenimis pareiškėja nėra susituokusi.

12.4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinės sistemos duomenimis pareiškėja nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) 10 kartų vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Baltarusiją.

12.5. VSD vertinimu pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o esamų ekonominių ryšių negalima vertinti kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą, ir tai, kad ji gali būti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, Departamentas daro išvadą, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien užsienietės noro gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje nepakanka – užsienietė privalo atitikti Įstatymo reikalavimus. VSD vertinimu, pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai. Be to, nors pareiškėja, atsakydama į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsienietės grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo santykių aukščiau minėtoje įstaigoje. Departamento vertinimu, užsienietės leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

13. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metus) pažymint, kad VSD vertina, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašo šiai užsienietei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), taip pat tai, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad ši užsienietė turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjai nustatytinas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

14. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais Sprendimais, kreipėsi į teismą nurodydama, kad Sprendimuose nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą.

15. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir VSAT bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 4 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT.

16. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 76 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, nustatęs, jog užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar VSAT, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą (Aprašo 79 punktas).

17. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 ir kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

18. LVAT praktikoje taip pat nurodoma, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

19. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjos keliamą grėsę valstybės saugumui ir neatsižvelgus į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2011 m. – 2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, t. y. valstybės institucijoje, kurioje privalėjo būti lojali Baltarusijos valdžiai ir jos vykdomai politikai buvo, būtent, buvo statutinė pareigūnė, davė priesaiką tarnauti Baltarusijos Respublikai, turėjo leitenanto laipsnį, buvo įgijusi kapitono laipsnį, yra įtraukta į rezervo sąrašą). Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

20. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodytos priežastys, kad darbas Baltarusijos tyrimų komitete truko 5 metus, įsidarbino privalėdama atidirbti nemokamas studijas, persikvalifikavo ir dirbo privačiame sektoriuje (verslo analitike); nepritaria 2020 m. įvykusiems Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimams, dalyvavo mitinguose; su Lietuva sieja savo ateitį ir siekia integruotis Lietuvoje; nepalaiko ryšiu su buvusiais kolegomis; nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje; gyvendama Lietuvoje į Baltarusiją vykdavo lankytį tėvų, – savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių Baltarusijos Respublikos tyrimų komiteto kolegomis yra išnykusi. Pareiškėja nors ir nurodo, kad nėra lojali Baltarusijos valdžiai, teikia paramą Ukrainai, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos ir pan.) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti. LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

22. Teismas pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. vertino šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Vertindamas pareiškėjos ryšius Lietuvoje atsakovas nustatė, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.; pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvoje yra deklaruojama nuo 2022 m. gegužės 25 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja 2022 m. gegužės 13 d. įdirbinta UAB „Epam Sistemos“ (nuo (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros atostogose). Vertindamas pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Departamentas nustatė, kad Lietuvoje gyvena jos nepilnametė dukra (gim. (duomenys neskelbtini)), turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriai 2023 m. spalio 11 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir galiojantį nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 27 d.; pareiškėjos dukra yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susijusi su tėvo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, turinčiu leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) punkte (ES mėlynoji kortelė) nustatytu pagrindu ir galiojantį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d.; Departamento duomenimis, pareiškėja nėra susituokusi.

23. Pareiškėjos skundo argumentai, jog Sprendimuose remtasi tik VSD išvada, bet neįvertinta individuali situacija, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėja nuo 2022 m gegužės mėn. dirbo Lietuvoje, o 2023 m. liepos 6 d. pareiškėjai gimė dukra, be kita ko, turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę ir yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susijusi su tėvo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, savaime nėra reikšmingesnės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Departamento Sprendimai yra neproporcingi.

24. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentui išduodant leidimą laikinai gyventi pareiškėja yra pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas teisėtai, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

25. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023).

26. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Be to, pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Departamento Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

27. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.

28. LVAT praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pripažinta, kad asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiai, todėl negali būti svarbesni už valstybės saugumą ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Sprendimu Nr. 2 nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjos teises.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 priimti atlikus individualų asmens ir surinktų objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl naikinti Sprendimų pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Sprendimų pagrindas ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, bet ir Departamento atliktas pareiškėjo individualus vertinimas (ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva vertinimas).

30. Pareiškėjos skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.