Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-311-317/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-23
Bylos Nr.: 1A-311-317/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00003-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: K. Č.
Advokatai: Haroldas Juška

Kategorijos

1.2.17.6.1Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-317/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00003-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,nuteistosios K. Č. gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. Č. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš K. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 180 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje saugomus daiktus: užrašų knygelę, K. Č. asmens medicinos knygelę (originalą), Gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už 2019 m. (originalą), ,,Juvederm“ vienkartinius švirkštus su hialurono rūgšties užpildais, iš viso 13 vnt. – nuspręsta grąžinti K. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Č.:

1.1. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 neteisėtai versliškai vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: 2020-06-17 įregistravusi individualią veiklą, suteikiančią teisę verstis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK-960200) ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, sistemingai veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ viešbučio patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio studijos patalpose), tai yra, patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildais, kurių metu hialurono rūgštį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą ir už šių intervencinių procedūrų atlikimą gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų. Tokiu būdu K. Č. už atlygį atlikdama intervencines procedūras, kurias pagal 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ atlikti galėjo gydytojas dermatovenerologas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą, taip pat Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją, taip pat 4 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

1.2. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, vykdydama veiklą pagal individualios veiklos pažymą (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, veiklos kodas pagal EVRK-960200), veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ viešbučio patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio studijos patalpose), netvarkė savo veiklos apskaitos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ reikalavimus:

- 3 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, išskyrus gyventoją, naudojantį kasos aparatą ir pildantį kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą...“;

- 31 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, vykdantis kelių rūšių individualią veiklą, gali pasirinkti pildyti vieną Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame būtų fiksuojamos visų vykdomos individualios veiklos rūšių pajamos ir išlaidos, arba pildyti atskirus Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal skirtingas individualios veiklos rūšis“;

- 5 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti bendra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo pildyti visas Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo skiltis, išskyrus šių taisyklių 3 punkte numatytą išimtį...“;

- 7 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų...“;

- 8 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), naudoja tokius apskaitos dokumentus: 8.2. sąskaitą faktūrą; 8.3. PVM sąskaitą faktūrą; 8.4. kasos aparato kvitą; 8.5. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.)“;

- 9 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau – pirkėjas) vieną iš šių taisyklių 8.2–8.4 papunkčiuose nurodytų apskaitos dokumentų, jeigu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas), nenustatyta kitaip“;

- 13 punktą, kur nustatyta, kad „Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas šių taisyklių 8.2 punkte nurodytu dokumentu“;

- 33 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas daro atskirą įrašą Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kai faktiškai gauna pajamų iš individualios veiklos arba kai turi išlaidų, susijusių su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis, neatsižvelgdamas į tai, ar jos apmokėtos“;

- 34 punktą, kur nustatyta, kad „Gyventojas, pildydamas žurnalą, nurodo: 34.1. 1 skiltyje – įrašo eilės numerį; 34.2. 2 skiltyje ? arba pajamų (pinigų) gavimo datą, arba datą, kai buvo padarytos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios išlaidos; 34.3. 3 skiltyje: 34.3.1. arba gyventojo išrašyto dokumento, nurodyto šių taisyklių 8.2 arba 17.1–17.2, arba 21.1–21.2, arba 25.1–25.2 punktuose, arba iki 2014 m. balandžio 30 d. išrašyto prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito datą, pavadinimą ir numerį; 34.3.2. arba išlaidų, laikomų leidžiamais atskaitymais ir susijusių su į žurnalą įtraukiamomis konkrečios individualios veiklos pajamomis, dokumento datą, pavadinimą ir numerį; 34.3.3. arba vidaus dokumento datą, pavadinimą ir numerį (inventorizacijos akto, pažymos, kasos operacijų žurnalo atitinkamo mėnesio ataskaitos ir kt.); 34.4. 4 skiltyje „Operacijos turinys“: 34.4.1. arba už ką gavo pajamų (kokių prekių pardavė, kokių paslaugų suteikė ir pan.); 34.4.2. arba kokios rūšies su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusių išlaidų turėjo; 34.5. 5 skiltyje – gautų pajamų sumą eurais. Pasikeitus aplinkybėms (pirkėjas grąžina prekes ar pan.), gyventojas išrašo patikslinamąjį apskaitos dokumentą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsniu ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėmis, ir, grąžinęs pinigus pirkėjui, daro įrašą žurnalo 5 skiltyje – įrašo sumą su minuso ženklu; 34.6. 6 skiltyje – prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidas ir jų įsigijimo dokumento duomenis...“;

- 35 punktą, kur nustatyta, kad „Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos iš išlaidų skilčių duomenis ir pasirašo suminę eilutę. 5 skiltyje gaunama pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies suma. Susumavus išlaidų skilčių galutines sumas, gaunama leidžiamų atskaitymų suma. Gautos sumos naudojamos pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją“;

- 41 punktą, kur nustatyta, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“.

Dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti K. Č. veiklos už 2019-01-01 – 2019-12-31 laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog K. Č. pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pasitvirtino. Teismas, pateikdamas įrodymų, kuriais grindžiama nuteistosios kaltė padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, vertinimą ir išvadas dėl šios veikos kvalifikavimo, nurodė, jog: 1) K. Č. vykdyta veikla – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimas hialurono rūgšties užpildais – priskiriama ne grožio paslaugų, o sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, ir yra priskiriama medicinos praktika besiverčiančių gydytojų dermatovenerologo ir plastinės rekontrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai ir tokiai veiklai vykdyti yra būtina licencija (leidimas), be to, lūpų putlinimą hialurono rūgšties užpildais, juos švirkštu ir adata suleidžiant į odą, atlikti galima tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas licencijas; 2) K. Č. šią veiką vykdė sistemingai ir reguliariai, net keliuose miestuose, viso atliko apie 80 tokių procedūrų, iš jų gavo 11 180 Eur pajamų, savo veiklą reklamavo socialiniuose tinkluose, kas leidžia daryti išvadą, jog profesine veikla – lūpų, taip pat ir kitų veido sričių putlinimu hialurono rūgšties injekcijomis – ji užsiėmė versliškai; 3) K. Č. veikė tiesiogine tyčia, kadangi ji, baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programą ir įgijusi technologo kvalifikaciją, suvokė, jog hialurono rūgšties sušvirkštimas į odą nėra priskiamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedūros negali būti atliekamos grožio salono sąlygomis, tačiau vis tiek ėmėsi tokios profesinės veiklos ir norėjo taip veikti. Kadangi nuteistoji savo kaltę dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, apylinkės teismas sprendė, kad ji neatitinka visų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir D. B. prašymo atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkino. Skirdamas K. Č. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė baigtą tyčinį apysunkį ir baigtą neatsargų nusikaltimus, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus bausta 41 kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba (vykdo individualią veiklą), gauna darbines pajamas, augina mažametį vaiką, ir sprendė, jog nuteistajai skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Nustatęs, jog užsiimdama neteisėta profesine veikla – atlikdama lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais – K. Č. neteisėtai įgijo 11 180 Eur, bei konstatavęs, jog šis turtas laikytinas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu, vadovaudamas BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendė šią pinigų sumą konfiskuoti. Motyvuodamas sprendimą grąžinti 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų K. Č., pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jų apyvarta nėra uždrausta, K. Č. nėra kaltinama jų įsigijimu ar laikymu, be to, nenustatyta, jog būtent šiuos 13 vnt. Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų ji panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti K. Č. priklausančius 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildus su švirkštais, kadangi tai yra uždraustos veikos priemonė (įrankis), bei, vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, juos sunaikinti. Prokuroras nurodo, jog apylinkės teismas, netaikęs BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekonfiskavęs 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildų, kaip nusikalstamos veikos priemonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, šioje nuosprendžio dalyje teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad visi minėti vienkartiniai švirkštai su hialurono rūgšties užpildais nuteistosios K. Č. buvo naudojami kaip priemonės (įrankiai) pasiekti pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui, patvirtina šie byloje esantys duomenys: 2020-02-04 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų kopijos, 2020-02-10 užrašų knygelės, paimtos patikrinimo metu iš K. Č. jos darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2019 m. gruodžio 20 d. K. Č. paaiškinimai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2020 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokolas, 2020 m. spalio 1 d. G. J. apklausos protokolas, 2020 m. birželio 8 d. G. S. apklausos protokolas. Knygelėje tikėtina yra užregistruoti klientai procedūroms, prie kliento duomenų nurodant „Lūpos“. Taip pat knygelėje nurodytos procedūrų atlikimo vietos tam tikromis dienomis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Asmenys darbo knygoje dažniausiai užregistruoti „facebook“ ar „instagram“ paskyrose nurodytais vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais, taip pat kai kur nurodytas telefono numeris. Užrašų knygelėje 2019 m. laikotarpiu užregistruota ne mažiau 680 asmenų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad K. Č. 2019 m. laikotarpiu įsigijo 614 vnt. vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais, o jos užrašų knygelėje 2019 m. laikotarpiu užregistruota ne mažiau kaip 680 asmenų, kuriems planuota atlikti procedūrą, naudojant minėtą užpildą. Prokuroro nuomone, nurodyti duomenys (skaičiai) patvirtina, kad K. Č. hialiurono rūgšties užpildus įsigijo tik neteisėtos (nusikalstamos) veiklos vykdymui, o ne perpardavimui. Pati K. Č. paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad patikrinimo dieną ji atliko vieną lūpų putlinimo procedūrą. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad patikrinimo dieną buvo rastos ir paimtos dėžutės su hialurono rūgštimi, vienoje dėžutėje buvo tik vienas švirkštas (dėžutėje po 2 vnt.), tai rodo, kad grožio salono patalpose esančios priemonės (įrankiai) buvo naudojamos atliekant procedūras. Be to, kad nurodytos priemonės ir vėliau būtų naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti, matosi ir iš užrašų knygelės apžiūros protokolo, kuriame nurodytos užregistruotos klientės iki 2019-12-27, kurioms „lūpų putlinimui“ būtų panaudotos būtent šios priemonės. Kad neteisėtos procedūros buvo atliekamos ir po patikrinimo, patvirtina liudytojų G. J. ir G. S. apklausos.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistosios K. Č. gynėjas advokatas Haroldas Juška prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Č. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir dėl šios veikos ją išteisinti, nesant jos veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių; 2) atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, netaikant užstato bei baudžiamojo poveikio priemonių; 3) priteisti K. Č. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis bei jame padarytos išvados dėl įstatymo taikymo yra nepagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais visais byloje esančiais įrodymais, išvados jame grindžiamos neteisingai interpretuojant selektyviai atrinktų įrodymų prasmę, nuosprendis yra neišsamus, sunkiai suprantamas, tokiu būdu yra suvaržomos K. Č. procesinės teisės. Skubotai ir nemotyvuotai surašytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės atėmė iš K. Č. galimybę veiksmingai jį ginčyti, kadangi, esant neaiškiam teisiniam veiklos reglamentavimui, teismas selektyviai taikė teisės aktus, nenuneigdamas kitų galiojančių teisės aktų, taip pat sunku suvokti padarytas išvadas dėl K. Č. tyčios, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

4.2. Apeliantas pažymi, jog K. Č. buvo nuteista dėl to, kad atlikdama intervencines/invazines procedūras hialurono rūgštimi neva pažeidė du teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir Medicinos praktikos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta asmens sveikatos priežiūros sąvoka – tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas - laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta medicinos praktikos sąvoka – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Taigi, kaip matyti iš minėtų teisės aktų įstatymo leidėjo apibrėžtų sąvokų išaiškinimo – abu šie teisės aktai reglamentuoja išimtinai sveikatos bei jos priežiūros paslaugų teikimo tvarką. Dar daugiau, sistemiškai vertinant Sveikatos sistemos įstatymą, pastebėtina ir tai, jog jo 16 straipsnio nuostatos taikomos būtent asmens sveikatos priežiūrai - sveikatinimo veiklai vykdyti. To paties įstatymo 2 straipsnio 29 punkte apibrėžta sveikatinimo veiklos sąvoka apima asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veiklą, farmacinę ir kitą veiklą, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Asmens sveikatos priežiūros turinys pateikiamas minėto įstatymo 17-30 straipsniuose ir apima tokias veiklas: prevencinę medicinos pagalbą, būtinąją medicinos pagalbą, žmogaus kraujo ir jo produktų transfuziją, medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą, slaugą, socialines paslaugas, atliekant asmens sveikatos priežiūrą, laikinojo nedarbingumo ekspertizę, specializuotą medicininę ekspertizę, teismo medicinos ekspertizę, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę, patologoanatominę ekspertizę. Iš minėtų įstatymų, kuriuos neva pažeidė K. Č., nuostatų matyti, jog jie vienareikšmiškai yra susiję su paslaugų, susijusių su asmens sveikata bei jos priežiūra teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į K. Č. inkriminuojamo periodo grožio paslaugų teisinį reglamentavimą, manytina, kad jos vykdyta veikla priskirtina grožio paslaugoms, kurios nepriskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Baudžiamosios bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad K. Č. veikla nebuvo susijusi su asmens sveikatos sutrikimų diagnoze, pagalba užkertant kelią sveikatos sutrikimų atsiradimui, pagalba atgaunant, sustiprinant sveikatą, sveikatos būklės tikrinimu, ligų profilaktika, diagnozavimu ir ligonių gydymu, t. y. su tuo kas reglamentuojama Sveikatos sistemos bei Medicinos praktikos įstatyme. Tai, kad į K. Č. kreipėsi ne dėl sveikatos problemų, o dėl grožio paslaugų, patvirtino visos be išimties liudytojos, kurios buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu bei jų parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu.

4.3. Gynėjo teigimu, grožio paslaugos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Minėtos higienos normos 4.5. punkte nurodyta, jog grožio paslauga - įvairiomis priemonėmis ir būdais išlaikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kūno, nagų išvaizdą, apsaugoti ir (arba) palaikyti gerą plaukų, odos, nagų būklę, paryškinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, aprašymą, nurodytą paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugi teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų. Prie šių paslaugų priskiriamos plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos. Be to, ši higienos norma grožio paslaugas skirsto į A ir B kategorijas. Pagal 4.1 p. A kategorijai priskirtina grožio paslauga, kurią teikiant pažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė ir tam skirtas instrumentas gali būti užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais. Prie šių paslaugų priskiriamos tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro (kai karpomos nagų odelės) ir kitos invazinės grožio paslaugos. Ką apima terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ minėta higienos norma konkrečiai neatskleidžia. Invazinių/intervencinių paslaugų atlikimas yra reglamentuotas dar trijuose teisės aktuose, iš kurių vienas paminėtas ir pirmosios instancijos teismo sprendime, o būtent: 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurios VII skyriaus KOMPETENCIJA 15 p. numatytas gydytojo dermavenerologo gebėjimas, t. y. 15.20. papunktyje nurodyta atsluoksniuoti odą (cheminiai šveitimai), koreguoti senėjančią odą ir gleivines konservatyvaisiais bei invaziniais metodais (mezoterapija, biorevitualizacija, trombocitų praturtinta plazma, užpildais, siūlais, botulino toksino injekcijomis), atlikti kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras; 2019-12-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, kurios IV skyriaus KOMPETENCIJA 16 p. numatytas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo gebėjimas diagnozuoti ir gydyti, t. y. 16.1.17 papunktyje nurodyta atlikti įvairias injekcijas, punkcijas diagnostikos ir gydymo tikslais (botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų medikamentų bei medicinos priemonių, kraujo ir jo komponentų, biologinių audinių ir ląstelių kultūrų), kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras; 2011-06-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-591 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, kurios IV skyriaus KOMPETENCIJA 14 p. numatytas bendrosios praktikos slaugytojos gebėjimas, t. y. 14.9.43. papunktyje nurodyta atlikti injekciją (į odą, poodį, raumenis, veną, centrinės venos, Porto, epidūrinius ir peties rezginio katelerius).

4.4. Skunde nurodoma, jog mažiausiai keturi teisės aktai įgalina asmenis teikti invazines/intervencines procedūras. Pažymima, kad visi šie teisės aktai yra priimti vieno ir to paties ministro. Vertinant minėtų teisės aktų esmę bei struktūrą manytina, kad teisės aktai reglamentuojantys plastinės ir estetinės chirurgijos gydytojo, gydytojo dermavenerologo, bendrosios praktikos slaugytojo veiklos teisinį reglamentavimą, nepriskiria pastariesiems išimtinę teisę atlikti invazines, intervencines procedūras hialurono rūgšties užpildais. Pasak gynėjo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ buvo patvirtinta tik 2019-12-20, tad darytina išvada, jog iki įsigaliojant šiai normai, visa plastinės ir rekonstrukcinės chirurgų veikla, kiek tai yra susiję su intervencinėmis/invazinėmis procedūromis buvo neteisėta, kas būtų nelogiška. Atsižvelgiant į „Kompetencijos“ sąvokos išaiškinimus, akivaizdu, jog „Kompetencija“ apibrėžia gebėjimus, kuriuos privalo turėti tam tikrų profesijų atstovai vykdantys veiklą, bet ne pastarųjų išimtinę teisę teikti tam tikras paslaugas, todėl darytina išvada, jog vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, injekcijų hialurono rūgšties užpildais vykdymas, nepriskirtinas išimtinai tik plastikos chirurgams, gydytojams dcrmatovenerologams ar bendrosios praktikos slaugytojoms, tačiau leistinas ir asmenims vykdantiems veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 patvirtintoje Lietuvos higienos normai HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

4.5. Toliau skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į valstybines institucijas, siekiant išsiaiškinti veiklos, reglamentuojančios hialurono rūgšties injekcijas teisinį reglamentavimą Lietuvoje, jo aiškumą bei tikslumą. Pateikti atsakymai savo prieštaringumu įnešė dar didesnį neaiškumą dėl invazinių/intervencinių procedūrų teisinio reglamentavimo. Pavyzdžiui, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad tokių procedūrų kaip hialurono rūgšties injekcijos atlikimas priskiriamas gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo ir slaugytojo (gydytojui paskyrus) kompetencijai, o Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodė, kad hialurono rūgšties injekcijų atlikimas priskiriamas kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklai (96.02 EVRK). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija hialurono injekcijų procedūrą priskyrė asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklai, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad hialurono rūgštis gali būti naudojama ir grožio paslaugoms teikti. Ir po minėtų institucijų specialistų apklausų teisme, prieštaravimai bei abejonės nebuvo pašalintos, kas akivaizdžiai patvirtino šios veiklos teisinio reglamentavimo neaiškumą bei neišbaigtumą. Specialistė V. G. patvirtino, kad higienos normoje nurodyta grožio paslaugos paskirtis yra paryškinti veido, kūno, nagų išvaizdą ir šį paslauga gali būti teikiama naudojant priemones ir prietaisus, kurie yra skirti buitiniam arba grožio paslaugų teikėjo profesionaliam naudojimui. Nurodė, kad grožio paslaugos gali būti teikiamos nenaudojant vaistinių preparatų. A. E. patvirtino, kad hialurono rūgšties procedūros gali būti teikiamos tiek gydymo, tiek estetikos tikslais. Hialurono rūgštis tik tam tikrais atvejais vertinamas kaip vaistinis preparatas, t. y. tik tuomet kai įšvirkščiamas į kelio sąnarį. R. L. patvirtino, kad Higienos normoje HN47-1/2021 apibrėžtos invazinės procedūros, kurios atliekamos grožio tikslais, pažeidžiant paciento odą arba gleivinę. Be to nurodė, kad šioje higienos normoje yra išvardintas ne baigtinis invazinių procedūrų sąrašas, patvirtindama, jog apskritai tokio baigtinio invazinių procedūrų sąrašo nėra. L. K. patvirtino, kad lūpų putlinimas hialurono rūgštimi nepriskiriama medicininei procedūrai, o tai yra grožio procedūra, klasifikuojama 96.02 klasėje. Teismo posėdžio metu specialistės L. K. paaiškinimas, jog ji išvadas pateikė permanentinio makiažo paslaugų teikimo kontekste, vertintinas, kaip sąmoningas siekis įtikti teisėsaugos institucijoms, kadangi jos atsakymas vienareikšmiškai patvirtino, jog injekcijų hialurono rūgštimi atlikimas priskirtinas grožio paslaugoms.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad licencijavimas reglamentuojamas ne tik viešosios teisės aktais, bet ir privatinės teisės aktais. Civilinio kodekso 2.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o Licencijavimo taisyklėse turi būti, be kita ko, nurodoma: licencijuojama veikla; licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas. Licencija yra tam tikra apimtimi ribojamos asmens nuosavybės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje. Paslaugų teikimas kyla ir iš Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė. Todėl, ribojant paslaugų teikimą licencijavimu, svarbu paisyti pareigos nustatyti toki reguliavimą, kuris būtų aiškus, tikslus, tiksliai įstatymu įvardijant kuri konkrečiai veikla licencijuojama, teisės aktuose apibrėžiant administracines licencijų išdavimo procedūras, inter alia ir kokius reikalavimus asmuo (fizinis ar juridinis) turi atitikti norėdamas įgyti licenciją (Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A-4385-1062/2020). Ši LVAT praktika pabrėžia licencijuojamos veiklos teisinio reglamentavimo aiškumo bei tikslumo svarbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinis tikrumas ir aiškumas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11d. nutarimai). Teisinio reglamentavimo aiškumą, nuoseklumą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). BK 202 straipsnyje suformuota dispozicija yra blanketinė norma, kas reiškia, jog asmens veikos neteisėtumas konstatuotinas pažeidus konkrečius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kt. Be to, baudžiamojoje teisėje galioja nulum crimen sine lege principas, reiškiantis, kad asmenį galima traukti baudžiamojon atsakomybėn ne pagal abstrakčiai nurodytus teisės normų pažeidimus, o konkretizuojant įstatymą ar kitą teisės aktą, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, glaustai atskleidžiant jos turinį, pažymint pažeidimo esmę. K. Č. inkriminuoti neva tai pažeisti įstatymai konkrečiai neįvardija asmenų, kuriems suteikta teisė atlikti intervencines procedūras, tai įtvirtinta poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie yra neaiškūs, dviprasmiški, neatitinkantys konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl, esant tokiam neaiškiam teisiniam reglamentavimui, baudžiamosios atsakomybės taikymas K. Č. vertintinas kaip neadekvati valstybės taikoma priemonė.

4.7. Taip pat skunde ginčijamas K. Č. inkriminuoto vertimosi veikla versliškai požymis. Šiame kontekste gynėjas mini baudžiamąsias bylas Nr. 2K-574/2011, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016, kuriose versliškumo požymis nebuvo nustatytas, bei nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. Č. nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) jokių patalpų veiklai vykdyti nesinuomojo, kas sudaro pagrindą manyti, jog jos veikla nebuvo sisteminga. Vertinant K. Č. deklaruotas pajamas, kurias ji gavo 2019 metais (60 757 Eur), su pajamomis 2019 metais gautomis už intervencinių procedūrų atlikimą (11 180 Eur), akivaizdu jog nuteistoji pagrindines pajamas gavo ne už intervencinių procedūrų atlikimą, o iš kitos įregistruotos teisėtos veiklos. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos – skelbimai internete, negali būti prilyginami parengiamųjų darbų atlikimui, todėl manytina, kad K. Č. jokių parengiamųjų darbų, atitinkančių versliškumo kriterijų, neatliko. Dėl to, darytina išvada, kad K. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, objektyviųjų požymių.

4.8. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl K. Č. tyčios, nurodydamas, jog, esant tokiam neaiškiam veiklos teisiniam reglamentavimui, kuomet net valstybinės institucijos tą pačią veiklą priskiria skirtingam teisiniam reglamentavimui (medicinos ir grožio paslaugų teikimo), reikalauti iš K. Č., suvokimo, kurioms (grožio ar medicinos paslaugoms) priskirtina injekcijų hialurono rūgštimi atlikimas, nėra teisinga, juo labiau, kai ji neturi teisinio išsilavinimo. K. Č. 2012 m. baigė (duomenys neskelbtini) kolegijos visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos koleginių studijų programą (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) bei jai buvo suteiktas visuomenės sveikatos profesinio bakalauro laipsnis ir technologo kvalifikacija. Pagal K. Č. diplomo priedą Nr. 1 4.2 p., baigus kosmetologijos programą, įgyjama profesinė kompetencija savarankiškai įvertinti kliento estetinius poreikius, sudaryti individualų kosmetinės priežiūros planą, parinkti kosmetines medžiagas, profesionaliai atlikti kosmetines procedūras, organizuoti kosmetologijos priežiūros verslą, taikyti pažangias kosmetologines technologijas ir užtikrinti saugų darbą teikti mobiliąsias kosmetologines paslaugas nespecializuotose vietose. 5.2 p. Įgijęs kosmetologo kvalifikaciją, absolventas galės dirbti specializuotose kosmetologiniuose salonuose, kabinetuose, sveikatingumo centruose, kosmetikos parduotuvėse, galės užsiimti privačia praktika, organizuoti individualų verslą. Kaip matyti iš K. Č. studijų programos dalykų aprašų, (duomenys neskelbtini) Kolegijos Medicinos fakultete jai buvo dėstomi mokymosi dalykai tokie kaip Bendroji ir estetinė chirurgija. Klinikinė kosmetologija ir kosmoceutika, kurių metu nuteistoji buvo mokoma atlikti invazines procedūras. Tad teismo išvados, jog K. Č. studijavo (duomenys neskelbtini) Kolegijos Medicinos fakultete ir turėjo suvokti, jog baigusi studijas negalės atlikti intervencinių procedūrų, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Pastebėtina ir tai, kad iš pateikto Teisės pagrindų. Žmogaus saugos studijų programos aprašo matyti, jog jokių žinių, susijusių su grožio, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniu reglamentavimu, veiklos licencijavimu K. Č. suteikta nebuvo. Teismo išvados dėl K. Č. tyčios, grindžiant jas vengimu išduoti klientėms apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš esmės paneigiamos jos 2019 metų pajamų deklaracija. K. Č. nuo 2019-01-01 įregistravo individualią veiklą - kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK - 960200), deklaravo visas gautas pajamas bei sumokėjo visus iš šios veiklos atsiradusius mokesčius, kas yra konstatuota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje. Taigi, jokio siekio slėpti veiklą nuo kontroliuojančių institucijų, K. Č. neturėjo. Taigi, K. Č. studijų metu įgytų žinių ir praktinių užsiėmimų pagrindu negalėjo suvokti ir žinoti, jog baigusi studijas negalės atlikti intervencines grožio procedūras, jos grožio paslaugų teikimo veikla buvo įregistruota, deklaruoti ir sumokėti iš šios veiklos atsiradę mokesčiai, jai mokymosi įstaigoje nebuvo suteikta jokių teisinių žinių, reguliuojančių intervencinių procedūrų atlikimą, licencijavimo tvarką, įregistruojant veiklą ji kontaktavo su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kurie injekcijas hialurono rūgštimi priskiria grožio paslaugoms, kurių atlikimui nereikalinga licencija. Todėl akivaizdu, jog K. Č. veiksmuose jokios tyčios vykdyti veiklą be licencijos, jei ji ir yra reikalinga - nebuvo. Todėl jos veikoje nėra ir subjektyviųjų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

4.9. Gynėjo nuomone, įvertinus tai, jog K. Č. pripažino, jog netvarkė buhalterinės apskaitos bei nuoširdžiai dėl to gailisi, jokia žala valstybės piniginiams fondams nepadaryta, manytina, jog nustačius ir kitas būtinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, ji, vadovaujantis BK 40 straipsniu, turėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

4.10. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti iš K. Č. 11 180 Eur, apeliantas nurodo, jog K. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, be to, pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu gali būti tik BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, tuo tarpu injekcijų/invazinių procedūrų atlikimas nėra BK uždrausta veika, ką patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Licencijavimo skyriaus vedėjos E. S. parodymai, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjos V. G. parodymai, taip pat K. D. parodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Č. vykdyta veikla pati savaime nėra neteisėta ar juo labiau uždrausta. Galimai neteisėta yra tai, kad veikla buvo vykdyta neturint gydytojo dermavenerologo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotos ir galiojančios medicinos praktikos licencijos. Pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 83/2010, 2K-7-304-976/2016). Teismų suformuotoje praktikoje yra vienareikšmiškai konstatuota, jog apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos svarbu išsiaiškinti, ar yra apskaičiuota mokestinė prievolė, ar ją galima išieškoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Atsižvelgiant į tai darytina pagrįsta išvada, kad pajamos iš neuždraustos veiklos – teisėtos pajamos, tad negali būti konfiskuojamos. Be to, 2020-06-29 K. Č. deklaravo VMI individualios savo veiklos pajamas 57 520 Eur (60 757 - priskaičiuotas PVM 3237) sumą ir 38 164 Eur individualios veiklos išlaidų sumą už 2019 metus, apskaičiavo ir sumokėjo pajamų mokestį 718,34 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmoką 2 494,60 Eur bei privalomojo sveikatos draudimo įmoką 1 215,94 Eur. Tad akivaizdu, kad visos K. Č. gautos pajamas per 2019 metus, tame tarpe ir pajamos už intervencinių procedūrų atlikimą, buvo deklaruotos bei sumokėti visi mokesčiai. Pilną mokesčių sumokėjimą patvirtina tai, jog byloje nėra pateiktas joks civilinis ieškinys.

4.11. Skunde pažymima ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į teisėsaugos instituciją dėl paimtų grožio priemonių grąžinimo K. Č., pabrėžiant jų terminuotą galiojimo laiką, tačiau grožio priemonės nebuvo grąžintos. Kadangi šiuo metu grąžintinų „Juvederm“ vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais, iš viso 13 vnt., galiojimo laikas jau pasibaigęs, o jų utilizavimas K. Č., sukeltų papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM priteistina paimtų grožio priemonių vertė – 866,80 Eur.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo pareikštą apeliacinį skundą, o nuteistosios gynėjo skundą atmesti. Gynėjas palaikė savo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliaciniai skundai atmestini

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio pateikė prokuroras bei nuteistosios K. Č. gynėjas advokatas Haroldas Juška. Iš nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija nuosprendžio dalies, kuria K. Č. buvo pripažinta kalta padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau gynėjas nesutinka su nuteistosios K. Č. nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, prašo dėl šios veikos ją išteisinti, o šį prašymą tenkinus – atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Advokatas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. Č. kalta dėl neteisėto versliško vertimosi profesine veikla, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išvadas grindė neteisingai interpretuotais įrodymais, selektyviai taikydamas teisės aktus; pats nuosprendis yra neišsamus, nemotyvuotas, sunkiai suvokiamas, dėl ko buvo suvaržytos K. Č. procesinės teisės veiksmingai jį ginčyti. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme neginčijo to, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietose atlygintinai atliko lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildais, kurio metu hialurono rūgštį medicinos priemonių pagalba, pažeidžiant odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą. Šios aplinkybės neginčijamos ir pateiktu apeliaciniu skundu. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra išdavusi K. Č. licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei, kad ta pati įstaiga nėra išdavusi licencijos, reikalingos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, ir įmonėms, kurių patalpose K. Č. atliko hialurono rūgšties injekcijas. Tačiau, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. Č. vykdytą veiklą priskyrė sveikatos priežiūros paslaugoms. Gynėjo įsitikinimu, tokia veikla priskirtina grožio paslaugų teikimui, todėl K. Č. nepažeidė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime nurodytų teisės aktų, ji galėjo atlikti lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildais, procedūras ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika. Taip pat gynėjas kategoriškai neigia versliškumo ir tyčios požymių buvimą K. Č. veikoje. Dar gynėjo skunde ginčijamas teismo sprendimas skirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto – 11 180 Eur – konfiskavimą, bei prašoma iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų grąžinti K. Č., nurodant, jog šios priemonės buvo naudojamos pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti, todėl apylinkės teismas, nepripažinęs jų nusikalstamos veikos padarymo priemone (įrankiu), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. Č. kaltės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

8. Patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajai K. Č. inkriminuotos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl jos kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jame padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma, kas lėmė tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis taip pat yra pakankamai aiškus (suprantamas), pagrįstas ir motyvuotas (aiškiai motyvuotas ir įrodytas kiekvienas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui nepateikus konkrečių ir suprantamų savo sprendimų motyvų, iš K. Č. buvo atimta galimybė veiksmingai jį ginčyti, taip pažeidžiant jos teisę į gynybą. Abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertinti jo ištirtus įrodymus ar teisės normas, kurias pažeidusi pripažinta K. Č., ir dėl to nuteistosios atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

9. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (-s), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, ne kartą yra nurodęs, kad neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta (-s) pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018). Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas, yra būtini tokio pobūdžio bylose. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį.

10. Šios konkrečios bylos atveju K. Č. kaltinamajame akte buvo inkriminuotas tiek versliškumo, tiek stambaus masto požymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas stambaus masto požymį pašalino, konstatavęs, jog, atsižvelgiant į ANK 127 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, jos neteisėtai vykdyta veikla negali būti vertinama kaip vykdoma stambiu mastu, kadangi iš neteisėtai vykdytos profesinės veiklos per 12 mėnesių K. Č. gavo 11 180 Eur pajamų, kas neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinio nusižengimo (ANK 127 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas formaliai ar vadovaujantis vien padarytų pažeidimų skaičiumi ir pan. ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Tačiau versliškumo sąvoka apima ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi ūkine, profesine ar kitokia veikla sąvokos. Nors įstatyme versliškumo samprata nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiškinant versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos mastą (ir pavojingumą), kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016, 2K-7-102-222/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

11. Skundžiamu nuosprendžiu K. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildais, kurių metu hialurono rūgštį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą ir už šių intervencinių procedūrų atlikimą gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų. Apylinkės teismas nustatė, jog tokiu būdu K. Č. už atlygį atlikdama intervencines procedūras, kurias pagal 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ atlikti galėjo gydytojas dermatovenerologas, pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą; 2) Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją; 3) Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tiek Sveikatos sistemos įstatymas, tiek Medicinos praktikos įstatymas reglamentuoja būtent sveikatos bei jos priežiūros paslaugų teikimo tvarką. Tokia išvada išplaukia išanalizavus šių įstatymų normas. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 punktą asmens sveikatos priežiūra tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Pagal to paties straipsnio 28 punktą sveikatinimo veikla - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra, medicinos priemonių rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Tai pat sutiktina, kad K. Č. veiklos – lūpų ir kitų veido sričių „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildais koregavimo, negalima priskirti asmens sveikatos sutrikimų diagnozei, pagalbai užkertant kelią sveikatos sutrikimų atsiradimui, pagalbai atgaunant sveikatą, sustiprinant sveikatą, sveikatos būklės tikrinimui, ligų profilaktikai, diagnozavimui ir ligonių gydymui, tačiau vien tik ta aplinkybė, kad procedūros buvo atliktos grožio (estetiniais), o ne gydymo ar sveikatos atstatymo bei stiprinimo tikslais, taip pat kitais tikslais, kurie įvardinti Sveikatos sistemos įstatyme ir Medicinos praktikos įstatyme, savaime nereiškia, jog K. Č. klientėms suteiktos paslaugos, kurios atliekamos intervenciniu būdu – hialurono užpildą sušvirkščiant į veido odą, tokiu būdu pažeidžiant odos vientisumą, negali būti laikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, spręsdamas kaip turėtų būti kvalifikuojamos K. Č. klientėms suteiktos paslaugos – veido sričių (daugiausiai lūpų) koregavimas hialurono rūgšties užpildais, t. y. ar kaip grožio paslaugos, ar kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atliktų procedūrų pobūdį, nustatytą teisinį reglamentavimą ir teisiamajame posėdyje apklaustų skirtingų sričių specialisčių paaiškinimus, kuriuos įvertinęs, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad jų paaiškinimai patvirtina, jog hialurono rūgšties injekcijos yra priskiriamos gydytojo dermatovenerologo bei plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai. Ši jų kompetencija yra nustatyta 2019-12-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ bei 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintoje Lietuvos medicinos normą MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Jau vien tokių procedūrų priskyrimas būtent gydytojo dermatovenerologo ir plastinės rekonstrukcijos chirurgo gydytojo kompetencijai, leidžia spręsti, jog tokio pobūdžio procedūros turi būti ir yra priskiriamos medicininėms procedūroms, kurias atlikti gali ne kiekvienas asmuo, o tik fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais gavę atitinkamą licenciją, įmonės bei įstaigos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog tai, kad lūpų ir kitų veido sričių koregavimas hialurono rūgšties užpildais yra priskirtinas sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai, kad tokių procedūrų atlikti negali kosmetologas, patvirtina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštų turinys.

13.1. 2020-05-21 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. D12-156-1.25 nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, lūpų putlinimas hialurono rūgšties injekcijomis bei tokių intervencinių procedūrų, kaip pvz. hialurono rūgšties, botulino toksino injekcijų, mezoterapijos, lūpų tūrio bei kontūro korekcija ir kt. procedūrų, atlikimas priskirtas sveikatos priežiūros specialistų – gydytojų (pvz., gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) ir slaugytojų (gydytojui paskyrus) kompetencijai, kurią apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos atitinkamos Lietuvos medicinos normos. 2020-08-24 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. D4-8314-(1.20), nurodoma, kad kosmetiko kompetenciją ir funkcijas, kurias gali atlikti kosmetikas, konkrečiai apibrėžė iki 2020-01-16 galiojusi Lietuvos sveikatinimo norma SN 1:1995 ,,Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995-08-02 įsakymu Nr. 411 ,,Dėl Lietuvos sveikatinimo normos SN 1:1995 ,,Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybė“ tvirtinimo“. Vadovaujantis minėtos normos nuostatomis, kosmetiko kompetencijai nebuvo priskirtas lūpų putlinimo, senėjančios odos korekcijos botulino toksino ir panašių intervencinių/invazinių procedūrų atlikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, minėtų procedūrų atlikimas yra priskirtas sveikatos priežiūros specialistų – gydytojo dermatovenerologo ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, bei slaugytojų (gydytojui paskyrus) kompetencijai, kurią apibrėžia Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos atitinkamos Lietuvos medicinos normos. Pažymėtina, kad teisės normų, apibrėžiančių kosmetologo profesinę kvalifikaciją nėra <...> Tačiau pažymėtina, kad kosmetologas negali atlikti tų procedūrų, kurios yra priskirtos gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai (5 t., b. l. 122–123).

13.2. Specialistė E. S., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugomos ministerijos Specialistų licencijavimo skyriaus vedėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad lūpų putlinimas hialurono rūgšties injekcijomis yra priskiriamas gydytojo dermatovenerologo ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai. Lietuvos Respublikos teisės aktai vienareikšmiškai apibrėžia, kad gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o įstaigai statusą suteikia asmens sveikatos priežiūros licencija ir joje nurodytos paslaugos, kokias gali teikti. Šią licenciją įstaigai išduoda Akreditavimo tarnyba. Grožio salone intervencinių procedūrų atlikti negalima.

13.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte 2020-09- Nr. (10.1.1.2E-422) 10 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (toliau – medicinos norma MN 59:2016), Lietuvos medicinos norma MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“ (toliau –medicinos norma MN 146:2019), invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų (tarp jų ir lūpų putlinimo hialurono rūgšties ir kitais užpildais) atlikimas gydymo ir (ar) estetiniais tikslais yra priskirtas sveikatos priežiūros specialistų – gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai. Pagal medicinos normą MN 59:2016, atsluoksniuoti odą (cheminiai šveitimai), koreguoti senėjančią odą ir gleivines konservatyviaisiais bei invaziniais metodais (mezoterapija, biorevitalizacija, trombocitų praturtinta plazma, užpildais, siūlais, botulino toksino injekcijomis), atlikti kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras; koreguoti hiperhidrozę konservatyviaisiais, invaziniais (botulino toksino injekcijomis, jonoforeze) ir kitais metodais; atlikti odos fizinių ir fizinių-cheminių poveikių procedūras (fototerapiją, foto-chemoterapiją (PŪVA), fotodinaminį gydymą); atlikti kitas lazerio ir intensyvios pulsinės šviesos procedūras - yra gydytojo dermatovenerologo kompetencija. Šias ir kitas, gydytojo dermatovenerologo kompetencijai priskirtinas procedūras, gali atlikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas dermatovenerologas). Pagal medicinos normą MN 146:2019 įvairias injekcijas, punkcijas diagnostikos ir gydymo tikslais (botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų medikamentų bei medicinos priemonių, kraujo ir jo komponentų, biologinių audinių ir ląstelių kultūrų), kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras; atjauninimo procedūras, naudodamas užpildus, botulino toksiną, biologinių audinių ir ląstelių kultūrų ir kitas injekcijas, įveriamus chirurginius siūlus, gali atlikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūra (-os) priskirtina (-os) asmens sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai. Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 117:2007), grožio paslauga apibrėžiama kaip paslauga, kurios tikslas – įvairiomis priemonėmis ir būdais išlaikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kūno, nagų išvaizdą, apsaugoti ir (arba) palaikyti gerą plaukų, odos, nagų būklę, paryškinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, aprašymą, nurodytą paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugų teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų. Prie šių paslaugų priskiriamos plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hialurono rūgšties ir (ar) jos druskų preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui, injekcijoms į kelio sąnarį). Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, grožio paslaugos nepriskiriamos sveikatos priežiūros (asmens sveikatos) paslaugų grupei. Grožio paslaugų teikėjas privalo veiklą vykdyti turėdamas leidimą-higienos pasą grožio paslaugų teikimo veiklai, laikytis HN 117:2007 reikalavimų, teikti tik tas veido ir kūno priežiūros paslaugas (atlikti procedūras), kurios nepriskirtinos asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencijai. Pastebėtina, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. netekusioje galios Lietuvos sveikatinimo normoje SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411 „Dėl Lietuvos sveikatinimo normos „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (toliau – SN 1:1995), buvo reglamentuojama, kad kosmetikės kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį, profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos. SN 1:1995 buvo nurodyta, kad gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai. Vadovaujantis Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-l 1 „Dėl Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priedo 1.2 papunkčiu, audinių užpildų injekcijos yra priskirtos ambulatorinei estetinės chirurgijos paslaugai.

13.4. Specialistė A. E., Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos skyriaus patarėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad lūpų putlinimas hialurono rūgšties injekcijomis yra priskiriamas asmens sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai. Medicinos normos yra pagrindinis dokumentas kuris apibrėžia sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją ir tai reglamentuoja Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, jog medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras priima medicinos normas. Gydytojo dermatovenerologo veiklą reguliuoja medicinos norma MN 59:2021, plastinės rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo – MN 146:2019. Būtent šiose medicinos normose numatyta, kad šių sričių gydytojai savo kompetenciją gali atlikti įvairias injekcijas diagnostikos ir gydymo tikslais botulino, hialurono rūgšties medikamentais. Atsižvelgiant į tai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė į bylą išvadą, kad šios procedūros priskiriamos gydytojo kompetencijai. Iki 2019 m. gruodžio 20 d. lūpų pultinimas hialurono rūgšties injekcijomis buvo priskirtas tik gydytojo dermatovenerologo kompetencijai. Hialurono rūgšties procedūros gali būti atliekamos tiek gydymo, tiek estetikos tikslais. Sveikatos apsaugos ministras 2020-01-06 išleido įsakymą dėl ,,Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų“, nes iš esmės estetines paslaugas gali teikti įvairių profesinių kvalifikacijų specialistai, priklausomai nuo to, kokios kompetencijos apibrėžtos jų medicinos normoje, tai: gydytojai urologai, akušeriai-ginekologai ir pan. Ambulatorinės estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimo aprašo priede – paslaugų sąrašę (1. 2 papunktis) yra numatytos audinių užpildų injekcijos. Užpildai gali būti kolagenas, hialuronas, riebalai ir kiti. <...> Injekcijos hialurono rūgštimi yra intervencinė procedūra. Lūpų pultinimo procedūra priskiriama gydytojo specialisto kompetencijai ir ji numatyta teisės aktuose – gydytojo dermatovenerologo bei plastinės rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo medicinos normose ir Ambulatorinės estetinės chirurgijos apraše.

13.5. Specialistė V. G., Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Sveikatos sistemos įstatyme. Įstatymuose yra aptarti reikalavimai patalpoms, instrumentų priežiūrai, kai kurie reikalavimai dėl mokymų bei bendrieji reikalavimai, kurie užtikrina, kad paslauga bus saugi vartotojui. Veiklos, kurioms yra išduodamos leidimas – higienos pasas – yra numatytos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, tai: plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos. Asmuo pradėti vykdyti tokią veiklą gali tik gavęs leidimą – higienos pasą, kurį išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Higienos paso išdavimo metu yra įvertinama atitiktis higienos normos reikalavimui. Higienos pasas yra išduodamas arba fiziniam, arba juridiniam asmeniui tokiai veiklai vykdyti. Pagal higienos normą HN 117:2007 Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos, jog lūpų putlinimas hialurono rūgšties ir botokso injekcijomis yra asmens sveikatos priežiūros paslauga ir jų grožio paslaugų teikėjas negali teikti. Higienos normos HN 117:2007 4.5 punktas nurodo, kad grožio paslauga, tai paslauga, kurios tikslas – įvairiomis priemonėmis ir būdais išlaikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kūno, nagų išvaizdą, apsaugoti ir (arba) palaikyti gerą plaukų, odos, nagų būklę, paryškinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, aprašymą, nurodytą paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugų teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų. Prie šių paslaugų priskiriamos plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos. Jau vien dėl to nei botulino injekcijos, nei hialurono rūgšties injekcijos negalėtų būti vertinamos kaip grožio paslauga ir atliekamos grožio salone. Kitos intervencinės grožio paslaugos yra neatsiejamos nuo paties grožio paslaugos apibrėžimo ir negali būti taikomos atskirai. Ir kitos intervencinės grožio paslaugos yra išvardintos higienos normoje HN 117:2007 ir tarp tų, kurios nėra tiksliai išvardintos galima paminėti: odos valymą, inkštirų šalinimą naudojant adatėlę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad higienos normoje HN 117:2007 grožio paslaugų skirstymas į A ir B kategorijas, tai tikslas nėra suteikti teisę grožio paslaugų teikėjams teikti kažkokių papildomų paslaugų arba teikti asmens sveikatos priežiūros kompetencijai priskiriamų paslaugų. Šio skirstymo tikslas – reglamentuoti skirtingus šioms paslaugoms taikymus reikalavimus instrumentų priežiūrai, nuvalymui, sterilizavimui ir šie reikalavimai nurodyti higienos normos priede.

13.6. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020-10 rašte Nr. (10-12 1.10)2 nurodoma, kad Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros Įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros Įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai patvirtinimo“ (toliau – HN 47-1) pateikta invazinės procedūros apibrėžtis – tai odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės Įterpimas i kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, invazinės grožio paslaugos – tai paslaugos, kurios nepriskiriamos invazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms (procedūroms) ir kurių metu nėra naudojamos medicinos priemonės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant procedūras su hialurono rūgštimi, būtina nustatyti kokiai gaminių grupei ši rūgštis yra priskirta, t. y. ar ji priskiriama kosmetikos gaminiams, ar medicinos priemonėms. Pažymėtina, kad hialurono rūgštis kaip kosmetikos gaminys negali būti naudojama invazinėms procedūroms atlikti, vadovaujantis kosmetikos gaminio apibrėžtimi bei hialurono rūgšties funkcija kosmetikos gaminiuose. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių pateikta kosmetikos gaminio apibrėžtis: „kosmetikos gaminys “ – tai medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. 1996-05-08 Komisijos sprendimu sukurtame kosmetikos gaminiuose naudojamų ingredientų inventoriuje ir bendrojoje nomenklatūroje 96/335/EB (Oficialusis leidinys L 132, 01/06/1996p. 0001 - 0684) hialurono rūgštis įvardinta kaip atliekanti antistatiko ar drėkiklio funkciją. Jei gaminys yra naudojamas „įvedant“ (injekcijos ir pan.) į gilesnius odos sluoksnius, kai yra įtakojamos fiziologinės odos funkcijos, toks gaminys negali būti priskirtas kosmetikos gaminių grupei (neatitinka kosmetikos gaminio apibrėžimo).Tuo tarpu hialurono rūgštis, kuri injekcijų ar kitų invazinių procedūrų būdu įterpiama į kūno audinius yra priskirta medicinos priemonėms. <...> Taigi, hialurono rūgštis gali būti naudojama grožio paslaugoms teikti, jei ji yra kosmetikos gaminio sudėtinė dalis ir skirta odos drėkinimui ar antistatinei funkcijai. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 117) numatytas tik kosmetikos gaminių bei dažų, skirtų tatuiravimui ir permanentiniam makiažui atlikti naudojimas teikiant grožio paslaugas. Pažymėtina, kad tatuiravimo dažai ir dažai, skirti permanentiniam makiažui atlikti yra klasifikuojami kaip cheminės medžiagos ir jų naudojimas negali būti lyginamas su kosmetikos gaminių ar medicinos priemonių naudojimu, nes dažai turi atitikti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo reikalavimus. HN 117 pateiktas invazinių procedūrų sąrašas: tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro (kai karpomos nagų odelės), taip pat paminėtos kitos invazinės grožio paslaugos. NVSC vertinimu, kitos invazinės grožio paslaugos – tai paslaugos, kurios turi panašią technologiją, kaip HN 117 išvardintos konkrečios invazinės grožio procedūros. NVSC vertina kitas invazines grožio paslaugas pagal grožio paslaugų teikėjo nurodytus/naudojamus konkrečius produktus, šių produktų gamintojo naudojimo instrukcijas, atitikties sertifikatus bei procedūros atlikimo technologiją. Pažymime, kad teisinis reglamentavimas yra skirtas ne konkrečiai medžiagai, o produktų/gaminių grupei. Kaip minėta aukščiau hialurono rūgštis gali būti naudojama kaip ingredientas kosmetikos gaminiuose arba kaip veiklioji medžiaga medicinos priemonėse. Tuo tarpu botulino toksinas yra tam tikrų vaistų veiklioji medžiaga. Kosmetikos gaminius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, medicinos priemones – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201701-19 įsakymas Nr. V- 64 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento ir Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, vaistus – Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

13.7. Specialistė R. L., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN117-2017 yra Nacionalinio sveikatos centro priežiūroje. Šia higienos norma yra vadovaujamasi teikiant grožio paslaugas. Pagal šią higienos normą asmuo, teikiantis grožio paslaugas, negali atlikti lūpų putlinimo hialurono rūgštimi. Kosmetikoje negalima naudoti hialurono rūgšties injekcijomis, galima naudoti tik išoriškai, kaip ingridientą. Hialurono rūgštis pagal Europos reglamentą 2017-745 priskirta medicinos priemonėms. Su medicinos priemonėmis gali dirbti tik sveikatos priežiūros specialistas. Hialurono rūgšties užpildai arba mikroimplantai ir juos galima leisti tiek į lūpas, skruostus, lytinius organus, krūtis, sėdmenis. Visa tai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia molekulinė masė, tankumas, taigi, tam reikalingos labai gilios medicininės žinios. Tik gydytojas gali nuspręsti, į kokį odos sluoksnį galima suleisti hialurono rūgštį. Hialurono rūgšties injekcijas grožio tikslais gali suleisti tik gydytojas dermatovenerologas arba plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, nes tik jie turi teisę dirbti su medicininiais preparatais. Kosmetikas grožio salonuose gali atlikti intervencines (pažeisdami odos vientisumą) procedūras, tokias kaip auskarų vėrimas, permanentinis makiažas, kada skverbiamasi į labiau paviršinius odos sluoksnius, tačiau kosmetikas grožio salonuose jokiu būdu negali įvesti medicinos priemonių, pažeisdamas odos vientisumą. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnį kosmetikai gali vykdyti grožio paslaugų veiklą (plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos). Jiems reikalingas leidimas –higienos pasas, kuris išduodamas prieš pradedant vykdyti tokią veiklą. Grožio salonų priežiūrą ir kontrolę atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Higienos norma HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ apibrėžia grožio procedūras, kurias galima atlikti grožio salonuose. A kategorijos grožio paslauga – grožio paslauga, kurią teikiant pažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė ir tam skirtas instrumentas gali būti užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais. Prie šių paslaugų priskiriamos tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro (kai karpomos nagų odelės) ir kitos invazinės grožio paslaugos.

14. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų raštų turinį, tame tarpe ir juose analizuojamų teisės normų turinį, paaiškinimus specialisčių, dirbančių atitinkamas asmens sveikatos priežiūros, medicinos praktikos, grožio paslaugų teikimo sritis prižiūrinčiose, kontroliuojančiose institucijose, neįžvelgia pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog lūpų ir kitų veido sričių putlinimas hialurono rūgšties užpildais, juos švirkštu ir adata suleidžiant į odą, yra priskiriamas išimtinai tik medicinos praktika besiverčiančių gydytojų dermatovenerologo ir plastinės rekontrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai ir tokiai veiklai vykdyti yra būtina licencija (leidimas), išduodama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o tokias procedūras galima atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas licencijas. Nors kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, grožio paslaugas apibrėžiančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 4.1 punkte yra nurodoma, jog be tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro (kai karpomos nagų odelės) paslaugų grožio paslaugoms priskirtinos ir kitos invazinės grožio paslaugos, ir ką konkrečiai apima terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ šioje higienos normoje konkrečiai nėra detalizuota, tačiau tuo pačiu yra akivaizdu, jog panaudotas terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ nesuteikia teisės grožio paslaugų teikėjų atlikti absoliučiai visas invazines procedūras, kurios, konkretaus grožio paslaugų teikėjo subjektyviu supratimu ar jo manymu, laikytinos grožio procedūra. Kaip nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (10-12 1.10), “kitos invazinės paslaugos” – tai paslaugos, kurios turi panašią technologiją, kaip Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 išvardintos konkrečios invazinės grožio procedūros. Neabejotina, jog, lyginant paslaugų atlikimo technologijas, veido srities koregavimas hialurono rūgštimi, kai rūgštis yra suleidžiama į odą, negali būti prilyginama tatuiravimo, ilgalaiko makiažo procedūrai, juo labiau, manikiūro ir pedikiūro, veido valymo, plaukų priežiūros paslaugoms. Atliekant manikiūro, pedikiūro, plaukų priežiūros paslaugas į žmogaus odos audinius apskritai nėra skverbiamasi. Tuo tarpu atliekant veido valymą (jei naudojamos adatėlės inkštirų ir spuogų šalinimui), teikiant tatuiravimo, ilgalaikio makiažo paslaugą, oda nėra pažeidžiama taip stipriai, kaip įšvirkščiant hialurono rūgštį į veido sritį, tikslu ją paputlinti. Hialurono rūgštis, kuri kosmetologijoje, nors ir gali būti naudojama, tačiau tik išoriškai odos drėkinimui ar antistatinei funkcijai atlikti, adatos pagalba yra suleidžiama į daug gilesnius odos sluoksnius, tuo odos vientisumą pažeidžiant ženkliai labiau, nei kitų paminėtų procedūrų atveju, dėl ko reikalinga turėti gilesnių medicinių žinių, nei kad jos įgyjamos studijuojant kosmetologijos studijų programą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundu argumentu, jog pateikti valstybinių institucijų atsakymai raštu bei pirmosios instancijos teisme apklaustų specialisčių paaiškinimai yra prieštaringi ir jais nebuvo pašalintos abejonės dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamos K. Č. teiktos paslaugos - ar kaip sveikatos priežiūros, ar kaip grožio priežiūros paslaugos, kieno kompetencijai jos priskirtinos, kas neva tai patvirtina teisinio reglamentavimo neaiškumą bei neišbaigtumą šioje srityje. Darydamas tokią išvadą, nuteistosios gynėjas skunde nepagrįstai išskiria tik mažą dalį raštuose išdėstytų teiginių, taip pat atskirus specialisčių teisme duotų paaiškinimų fragmentus, juos interpretuodamas savo ginamajai palankia linkme ir visiškai neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą. Toks vertinimas yra negalimas. Šiuo atveju, vertinant institucijų raštuose pateiktą informaciją, taip pat specialisčių paaiškinimus, būtina atsižvelgti į jų visumą, palyginti tarpusavyje bei aptarto teisinio reglamentavimo kontekste. O kaip matyti, tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštuose, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte, tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, iš esmės buvo padarytos analogiškos išvados, jog tokios intervencinės procedūros kaip lūpų putlinimo ir kitų veido sričių kontūro korekcija, įšvirkščiant hialurono rūgštį į odos audinius, yra priskirtinos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai ir gali būti atliekamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka gavusiose licencijas. Tą patį nurodė ir teisme apklaustos specialistės: E. S. - Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugomos ministerijos Specialistų licencijavimo skyriaus vedėja; R. L. - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė; A. E. - Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos skyriaus patarėja; V. G. - Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja.

16. Iš esmės skirtinga informacija buvo nurodyta tik Lietuvos statistikos departamento rašte, kuriame teigiama, jog pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, į 96.02 klasę „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ įeina įvairios plaukų, nagų, veido grožio procedūros bei priežiūros paslaugos, kosmetinės procedūros ir panašaus pobūdžio veikla, todėl permanentinio makiažo bei lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis paslaugos priskiriamos šiai klasei. Taip pat rašte nurodoma, kad konsultuodami verslo subjektus dėl EVRK 2 red. naudojimo, institucijos specialistai vadovaujasi klasifikavimo taisyklėmis, klasifikatoriaus skyrių, grupių ir klasių aiškinamosiomis pastabomis bei vykdomos veiklos apibūdinimu. Taip pat, esant poreikiui, remiasi ir kitais Integruoto tarptautinių klasifikatorių sistemos klasifikatoriais. EVRK 2 red. aiškinamųjų pastabų paskirtis – padėti suprasti kokio pobūdžio veiklos priskiriamos konkrečiai EVRK 2 red. klasei, tačiau jose pateiktas pavyzdinis veiklų sąrašas nėra baigtinis. EVRK 2 red. yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis. Jis yra svarbi statistinės informacijos pagal ekonominės veiklos rūšis palyginimo priemonė, tačiau EVRK 2 red. nėra teisės aktas, reguliuojantis ekonominės veiklos vykdymo sąlygas. Klasifikuojant pagal EVRK 2 red., neturi reikšmės gamybos vieneto nuosavybės forma, teisinės organizacijos tipas arba veikimo būdas, nes tokie kriterijai nėra susiję su vykdomos veiklos charakteristikomis. Vienetai, vykdantys tą pačią ekonominę veiklą, yra priskiriami tai pačiai EVRK 2 red. kategorijai, nepriklausomai nuo veiklos vykdymo vietos, licencijų reikalingų tai veiklai vykdyti, patalpų paskirties ar kitos atitikties tai veiklai nustatytiems teisiniams reikalavimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad veiklos rūšių sritys yra reglamentuojamos atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Statistikos departamentas, vadovaudamasis Tarptautinių ir nacionalinių klasifikatorių tvarkymo ir naudojimo valstybės ir žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 247, teikia kitoms institucijoms ir kitiems naudotojams metodinę pagalbą dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo pagal EVRK 2 red., bet nėra atsakingas už klasifikatoriaus naudojimą ne statistikos tikslais. Kiekviena įstaiga ar institucija, pasirinkusi naudoti klasifikatorių savo reikmėms, pati nustato klasifikatoriaus naudojimo taisykles, bei prisiima atsakomybę už klasifikatoriaus naudojimą administraciniais ar kitais tikslais.

16.1. Specialistė L. K., Statistikos departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus patarėja, teisme parodė, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius galioja nuo 2008 metų, jis reikalingas statistikos tikslais ir informacijai koduoti. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas yra priskiriamas pagal veiklos pobūdį. Jeigu asmeniui kyla sunkumų susirandant tam tikros veiklos rūšies klasifikatoriaus kodą, Statistikos departamentas gali asmenį pakonsultuoti (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), tačiau jų konsultacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi jie nevertina, kokią veiklą asmuo vykdo iš tikrųjų. Be to, jų rekomendacijos nėra privalomos, Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodą asmuo gali pasirinkti savarankiškai. Kaip užregistruoti ekonominę veiklą ar kokį kodą rinktis, nėra Statistikos departamento kompetencija. Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorius veiklas skirsto pagal veiklos pobūdį, pagal tai kokios paslaugos teikiamos, jeigu gamyba, tai pagal pagrindinę žaliavą, technologiją, yra įvairūs kriterijai, priklauso nuo veiklos. Yra aiškinamosios pastabos skyrių lygmenyje ir jomis remiantis veiklos klasifikuojamos. Jos sudarytos taip, kad apjungtų visas įmanomas šalies ūkio ekonomines veiklas. Aiškinamosios pastabos Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriuje nėra baigtinės, jos yra orientacinio pobūdžio tam, kad asmuo galėtų suprasti kokio pobūdžio veiklos į tą klasę įeina, bet jose nėra išvardintos visos galimos vykdyti veiklos. Specialistė pabrėžė, kad Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorius nėra teisės aktas reglamentuojantis kaip veikla yra vykdoma. Į „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ įeina įvairios plaukų, nagų, veido grožio procedūros bei priežiūros paslaugos, kosmetinės procedūros ir panašaus pobūdžio veikla, todėl permanentinio makiažo bei lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis paslaugos priskiriamos šiai klasei. Kadangi nėra įrašyta, kad lūpų putlinimas hialuronu yra medicininė procedūra, bendru supratimu vertinama, kad tai yra grožio procedūra. Be to, pagal kontekstą buvo kalbama apie permanentinį makiažą, tai tuo remiantis ir buvo priimtas siūlymas, kad ta veika turėtų būti klasifikuojama 96.02 klasėje. Išvadą dėl lūpų putlinimo priskyrimo prie grožio procedūrų padarė Statistikos departamentas iš savo praktikos, remiantis Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus aiškinamosiomis pastabomis.

17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas klausimą dėl lūpų bei kitų veido sričių koregavimo (putlinimo) hialurono rūgšties injekcijomis priskyrimo grožio, ar sveikatos priežiūros paslaugoms, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė remtis ne Lietuvos statistikos departamento, o kitų institucijų raštais bei specialistų paaiškinimais, motyvuodamas tokį sprendimą tuo, jog Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius yra naudojamas tik rinkti statistikos duomenis, o išvadą dėl lūpų putlinimo hialurono rūgštimi priskyrimo 96.02 klasei „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ padarė statistikos duomenis tvarkantys specialistai, kurie neturi specialių žinių ir kompetencijų sveikatos priežiūros institucijų reguliuojamose srityse. Kaip matyti iš L. K. paaiškinimo, Lietuvos statistikos departamentas lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis paslaugas priskyrė 96.02 klasei „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ remiantis tik bendru supratimu ir tuo, kad Ekonominės veiklos klasifikatoriuje ir jo aiškinamosiose pastabose konkrečiai prie žmonių sveikatos priežiūros veiklos klasės (86) tokia procedūra nebuvo įvardinta, plačiau nesigilinant į šios procedūros pobūdį, teisės aktų normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektorių veiklą.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai K. Č. teiktas lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties užpildais paslaugas, kurių metu hialurono rūgštis, naudojant medicinines priemones, t. y. švirkštus su adata, būdavo suleidžiama į odą, taip pažeidžiant odos audinių vientisumą, pripažino sveikatos priežiūros paslaugomis, kurioms teikti yra taikytini įstatymuose nustatyti reikalavimai, tame tarpe ir turėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei teikti paslaugas patalpose, turinčiose licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Neginčytina tai, kad K. Č. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, neturėjo, jai licencija teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas patalpose, kuriose ji atliko lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, o būtent patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ viešbučio patalpose), nebuvo suteikta. Tokiu būdu K. Č. pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus. Byloje nustatytos aplinkybės apie nuteistosios vykdytą veiklą, licencijų ir netgi reikiamos profesinės kvalifikacijos tam neturėjimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeisti esminiai teisiniai reikalavimai, keliami vykdytos profesinės sveikatos priežiūros veiklos legalumui. Taigi, neteisėto vertimosi profesine veikla požymis šiuo atveju yra visiškai įrodytas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai inkriminuoto pažeidimo esmė yra aiškiai atskleista, įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys, jog išimtinai tik sveikatos priežiūros specialistai turi teisę atlikti tokio pobūdžio intervencines procedūras, kokias atliko K. Č., sistemiškai aiškinant jų esmę ir prasmę, taip pat yra pakankamai aiškūs, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog, esant neaiškiam ir dviprasmiškam reglamentavimui, baudžiamosios atsakomybės taikymas nuteistajai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį turėtų būti vertinamas kaip neadekvati valstybės priemonė.

19. Visiškai įrodytu laikytinas ir kitas K. Č. inkriminuotas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalomas nustatyti būtinas objektyvusis požymis – versliškumas. Apylinkės teismas K. Č. neteisėtos veiklos versliškumą visų pirma susiejo su pakankamai ilgu paslaugų teikimo laikotarpiu, per šį laikotarpį suteiktų paslaugų skaičiumi, sistemingumu ir reguliarumu – skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog K. Č. profesinės veiklos (lūpų ir kitų veido sričių putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis) ėmėsi nuo 2018 metų pabaigos ir ją vykdė per visus 2019 metus, lūpų putlinimą hialurono rūgšties injekcijomis atliko 64 asmenims: 2019 metų sausio mėnesį atliko 8 lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūras, vasario mėnesį – 11 kartų, kovo mėnesį – 4 kartus, balandžio mėnesį – 7 kartus, gegužės mėnesį –6 kartus, birželio mėnesį 3 kartus, liepos mėnesį – 4 kartus, rugpjūčio mėnesį –4 kartus, rugsėjo mėnesį – 8 kartus, spalio mėnesį – 9 kartus, lapkričio mėnesį – 9 kartus ir gruodžio mėnesį – 12 kartų, be to, iš pačios nuteistosios parodymų matyti, kad ji atliko daugiau procedūrų – 80. Taip pat žemesnės instancijos teismas įvertino K. Č. gautas pajamas iš tokios neteisėtos profesinės veiklos - nuteistoji gavo viso 11 180 eurų. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. Č. reklamavo savo veiklą socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje ,, (duomenys neskelbtini)“, veiklą vykdė keturiuose miestuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

20. Byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistosios veiklos reklamavimu, jos sistemingumu ir reguliarumu, laikotarpio, kai buvo teikiamos tokios paslaugos, trukme, iš jų gautų pajamų suma, neabejotinai atskleidžia K. Č. neteisėtos profesinės veiklos pastovumą, sistemingumą, nors apeliantas ir teigia priešingai. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad versliškumo požymio buvimą, ir didesnį K. Č. vykdytos veiklos pavojingumo laipsnį šiuo atveju rodo ir ryšių su „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties tiekėjais išvystymas, parengiamųjų veiksmų, kurių nuteistoji turėjo imtis prieš pradėdama verstis šia veikla, atlikimas. Kaip matyti iš pačios nuteistosios parodymų, „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties švirkštus ji įsigydavo tik iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pagal šios bendrovės nustatytą politiką tam, kad asmuo galėtų įsigyti jų platinamą produkciją ir ją naudoti atlikdamas procedūras asmeniškai, prieš tai jis turėdavo dalyvauti specialiuose įmonės organizuojamuose tiek teoriniuose, tiek praktiniuose mokymuose, kuriuose dalyvavo ir K. Č.. Vien tai, kad nuteistoji nebuvo sudariusi patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose atlikdavo paslaugą, nuomos sutarties, versliškumo požymio šiuo atveju nepaneigia. Nors iš neteisėtos veiklos gautos pajamos nebuvo vienintelis K. Č. pragyvenimo šaltinis - viso per 2019 m. ji buvo deklaravusi 60 757 Eur pajamų, tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia versliškumo požymio jos veikoje. Būtent iš lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis veiklos gauta pinigų suma sudarė daugiau nei 18 procentų jos bendrai gautų pajamų, todėl darytina išvada, kad tokia neteisėta profesinė veikla ženkliai pagerino nuteistosios finansinę padėtį, buvo reikšmingas papildomas jos pajamų ir pragyvenimo šaltinis.

21. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog K. Č. vykdyta neteisėta veikla pasižymėjo versliškumu, gynėjas mini kasacine tvarka išnagrinėtas baudžiamąsias bylas Nr. 2K-574/2011, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016, kuriose versliškumo požymis nebuvo nustatytas. Susipažinusi su šiose bylose kasacinio teismo priimtomis nutartimis, teisėjų kolegija nustatė, kad jos nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi jose ir šioje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) ir faktinės bylos aplinkybės yra skirtingi. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011 E. M. žemesnės instancijos teismo buvo nuteista už tai, kad nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. versliškai teikė vertimo paslaugas, viso atliko vertimus 37 vertimus ir gavo už tai 10 912,72 Lt pajamų. Taigi, nors E. M. neteisėtai teikė vertimo paslaugas ilgesnį laikotarpį, tačiau atliktų vertimų skaičius buvo beveik dvigubai mažesnis, nei, kad per tris kartus trumpesnį terminą K. Č. atliktų hialurono injekcijų skaičius, kas rodo, jog pastarosios vykdyta veikla buvo kur kas reguliaresnė ir pastovesnė. Be to, E. M. savo neteisėtą vertimų veiklą vykdė pasinaudodama personaline įmone, o pati, kaip fizinis asmuo, šiai veiklai vykdyti sąlygų nesukūrė. Tuo tarpu, kaip jau minėta, K. Č., prieš imdamasi lūpų bei kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties injekcijomis veiklos, turėjo išklausyti specialius mokymus, pasirūpinti tokiai veiklai reikalingų priemonių gavimu iš tiekėjų, kas rodo, jog ji atliko parengiamuosius darbus neteisėtai profesinei veiklai vykdyti. Vertinant baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014 nustatytas faktines aplinkybes su šioje byloje nustatytomis, taip pat argumentus, kuriais remiantis kasatorius buvo išteisintas nenustačius versliškumo požymio, pažymėtina, jog abejose bylose nustatytos aplinkybės itin skiriasi (byloje Nr. 2K-515/2014 asmeniui buvo inkriminuojamas neteisėtas versliškas finansinės veiklos vykdymas, t. y. jis sudarė paskolos sutartis su fiziniais asmenimis ir gavo iš to pajamų), o išdėstyti kasacinio teismo argumentai, kuriais grindžiamas kasatoriaus išteisinimas, nenustačius versliškumo požymių, yra susiję išimtinai tik su tuo, jog kasatorius neatliko jokių reikšmingų parengiamųjų darbų tokiai veiklai organizuoti, vykdyti ir valdyti, bei skolino palyginti nedideles pinigų sumas, kas niekaip negali būti pritaikoma nagrinėjamai situacijai. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-507/2016 M. L. buvo inkriminuotas neteisėtas versliškas komercinės veiklos vykdymas – asmuo fiziniams asmenims skolindavo įvairias pinigų sumas už procentus, taip gaudavo atlygį už skolintas lėšas. Kasacinis teismas sprendė, kad versliškumo požymis buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi M. L. skolino palyginti nedideles pinigų sumas (200–2000 Lt (57,92–579,24 Eur), jo veikla truko palyginti neilgai (2010–2012 m.) ir ne itin intensyviai (paskolino vienuolikai fizinių asmenų). Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad M. L. gautų pajamų dydis iš šios veiklos byloje nenustatytas. Taigi, vėlgi K. Č. per trumpesnį veiklos laikotarpį atliktų hialiurono rūgšties procedūrų skaičius buvo kur kas didesnis, nei M. L. per du metus suteiktų paskolų skaičius. Be to, priešingai, nei šioje byloje, nebuvo nustatyta, kokio dydžio finansinę naudą asmuo gavo iš paskolų teikimo.

22. Taigi, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojamų kriterijų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji neteisėta profesine veikla užsiėmė versliškai, kas rodo didesnį jos pavojingumą, dėl ko jos veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu, o ne administraciniu nusižengimu.

23. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog K. Č. veikoje nustatyti ne tik visi būtinieji objektyvieji BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ir jos tyčia. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantui, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis identifikuoti lūpų bei kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties injekcijomis, kaip sveikatos priežiūros, o ne grožio paslaugą, buvo ir yra nesuprantamas tiek, jog nuteistoji K. Č. nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog teikti tokios paslaugos be licencijos ir papildomo išsilavinimo ji negalėjo, net ir įvertinus tą faktą, kad nuteistoji nebuvo ir nėra baigusi teisės studijų, kad žinių, susijusių su grožio, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniu reglamentavimu, veiklos licencijavimu, K. Č. nebuvo suteikta ir studijuojant, kuomet jai buvo dėstomas „Teisės pagrindų. Žmogaus saugos studijų programos“ dalykas. Teisinio išsilavinimo neturėjimas ar bent jau teisinių žinių atitinkamoje srityje neįgijimas studijų metu, neatleidžia asmens nuo pareigos dar prieš imantis tam tikros profesinės veiklos, domėtis kokios teisės normos ir taisyklės reglamentuoja tokios profesinės veiklos vykdymą, kokie reikalavimai jai taikomi, o jei, analizuojant teisės aktus, kyla abejonių dėl jų turinio, konsultuotis su teisininkais, ir, atitinkamai, nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą vertimąsi profesine veikla. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad K. Č., kuri yra baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programą ir įgijusi technologo kvalifikaciją, turėjo suvokti ir suvokė, jog hialurono rūgšties sušvirkštimas į odą, nėra priskiriamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedūros negali būti atliekamos grožio salono sąlygomis, o tai, kad ji vis tiek versliškai ėmėsi tokios profesinės veiklos, siekdama gauti iš to pajamų, rodo, kad ji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

24. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios į bylą pateiktus dokumentus, kurie patvirtina jos kvalifikaciją kosmetologijos srityje bei leidžia spręsti apie tai, kokie dalykai jai buvo dėstomi studijų metu, neabejoja tuo, kad K. Č. yra įgijusi teorinių bei praktinių žinių apie intervencines procedūras. Tačiau tai savaime nereiškia, jog ji galėjo visiškai pagrįstai manyti, jog turi teisę atlikti tokias procedūras ne tik studijų metu, prižiūrint specialistams, tačiau ir po jų, savarankiškai veikdama kaip kosmetologė. Pažymėtina, jog aukštasis mokslas, priešingai nei profesinis mokymas, pasižymi tuo, jog asmeniui suteikiamos ne tik tos teorinės ir praktinės žinios, kurios reikalingos išimtinai profesinei veiklai vykdyti, bet ir universalesniam išsilavinimui priskirtinos žinios, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog asmuo, baigęs studijas, turi teisę užsiimti profesine veikla, kuri pagal teisės aktus nepriskirtina jo įgytam konkrečiam išsilavimui. Be to, iš K. Č. diplomo priedo matyti, kad jo 5.2 punkte yra nurodyta, kad įgyjęs kosmetologo kvalifikaciją, absolventas galės dirbti specializuotose kosmetologiniuose salonuose, kabinetuose, sveikatingumo centruose, kosmetikos parduotuvėse, galės užsiimti privačia praktika, organizuoti individualų verslą, o 4.2 punkte nurodoma, kad baigus kosmetologijos programą, įgyjama profesinė kompetencija savarankiškai įvertinti kliento estetinius poreikius, sudaryti individualų kosmetinės priežiūros planą, parinkti kosmetines medžiagas, profesionaliai atlikti kosmetines procedūras, organizuoti kosmetologijos priežiūros verslą, taikyti pažangias kosmetologines technologijas ir užtikrinti saugų darbą teikti mobiliąsias kosmetologines paslaugas nespecializuotose vietose. Taigi, jos diplome nėra nurodyta, jog kosmetologo kvalifikaciją įgijęs asmuo turi teisę atlikti intervencines, invazines procedūras į gilesnius asmens odos audinius, priešingai, nurodoma, jog kosmetologo kvalifikaciją įgyjęs absolventas gali atlikti tik kosmetines procedūras.

25. Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistosios tyčią patvirtina ir tas faktas, kad ji savo klientėms vengė išduoti už atliktas paslaugas ir už jas gautas pajamas patvirtinančius apskaitos dokumentus (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą ar pan.). Nors gynėjas teigia, kad K. Č. nuo 2019-01-01 įregistravo individualią veiklą - kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK - 960200), deklaravo visas gautas pajamas bei sumokėjo visus iš šios veiklos atsiradusius mokesčius, kas rodo, jog jokio siekio slėpti veiklą nuo kontroliuojančių institucijų K. Č. neturėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų, prašymą įregistruoti individualią veiklą, nurodydama, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. papildomai vykdoma individuali veikla – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK – 960200), K. Č. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tik 2020 m. birželio 17 d., t. y. jau po kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos vykdymo laikotarpio. Nors ji 2019 m. rugsėjo 26 d. įsigijo ir verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis nuo 2019-09-30 iki 2019-12-20 (konkrečiomis dienomis), veiklos kodas 031, vykdoma veikla – kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (įeina į EVRK klasę 96.04), tačiau, deklaruodama pajamas už 2019 m., prie pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą, nurodė 0 eurų sumą, t. y., kad iš šios veiklos jokių pajamų negavo.

26. Padarius išvadą, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas tinkamai, K. Č. veikoje nustačius visus būtinuosius BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius, dėl ko negali būti tenkinamas nuteistosios gynėjo prašymas dėl šios veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo svarstyti kitą apeliacinio skundo prašymą – prašymą vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl turto konfiskavimo

27. Turto konfiskavimo tvarka ir pagrindai įtvirtinti BK 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o minėto BK straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti.

28. Pripažinęs K. Č. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, nusprendė konfiskuoti iš nuteistosios pajamas, kurias ji gavo neteisėtai vykdydama profesinę veiklą – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, sušvirkščiant juos klientėms po oda. Apylinkės teismas nurodė, jog iš tokios neteisėtos veiklos gautos pajamos – 11 180 eurų, yra BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl privalo būti konfiskuotas. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas neginčija piniginės sumos, kurią nuspręsta konfiskuoti, dydžio, jis nesutinka su pačiu sprendimu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, akcentuodamas tai, jog hialurono rūgšties injekcinių procedūrų atlikimas pats savaime nėra neteisėta veikla ar, juo labiau, baudžiamojo įstatymo uždrausta veikla, todėl iš tokios veiklos gautos pajamos negali būti pripažįstamos neteisėtomis ir dėl to konfiskuojamos. Tokiam skundo argumentui taip pat nepritartina. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji užsiėmė veikla, kuri pasireiškė lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimu hialurono rūgšties užpildais, sušvirkščiant juos klientėms po oda, tai darė neteisėtai, ir gavo už šią veiklą pajamas, kurias sudarė klienčių mokamas atlygis už atliktą procedūrą. Taigi iš nusikalstamos veikos gautos šios pajamos (gauti pinigai) neabejotinai yra BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, jos gautos nusikalstamu būdu, todėl turi būti konfiskuotos vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

29. Teismų praktikoje iš tiesų yra išaiškinta, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijos, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021). Taip pat sutiktina, jog teismų suformuotoje praktikoje yra vienareikšmiškai konstatuota, jog apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Sprendžiant dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos svarbu išsiaiškinti ir tai, ar yra apskaičiuota mokestinė prievolė, ar ją galima išieškoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

30. Vis tik šiuo atveju, aptarta teismų praktika nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl iš neteisėtai K. Č. vykdytos profesinės veikos gautų pajamų konfiskavimo. Nors K. Č. pajamos – 11 180 eurų – buvo gautos ne iš veikos, kuri apskritai negali būti laikoma teisėta (t. y. uždrausta baudžiamojo kodekso), jos neteisėtumą šiuo atveju lėmė tai, kad veika buvo vykdyta neturint Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei procedūros atliktos patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistoji apskritai nebuvo įgijusi reikiamos profesinės kvalifikacijos atlikti tokias procedūras. Taigi šiuo atveju tyčine nusikalstama veika buvo pasikėsinta ne tik į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau ir papildomą objektą – asmens sveikatą, kadangi po tokio pobūdžio netinkamai atliktų procedūrų, dar ir atliktų ne medicinos įstaigose, gali kilti įvairių komplikacijų. Tokiu atveju, kai paslauga atliekama neteisėtai, neišduodant jokių paslaugos atlikimą patvirtinančių dokumentų (kaip kad šiuo atveju – bent paslaugos apmokėjimo kvito), asmeniui taip pat taptų sudėtinga įrodinėti, kad paslaugą jam atliko būtent tas specialistas ir reikalauti iš jo kompensacijos, sulaukti reikiamo gydymo. Be to, paprastai iš už neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla nuteistų asmenų gautos pajamos nėra konfiskuojamos, kai nustatoma, kad gautas įplaukas asmenys tinkamai pagrindė apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose. O šiuo atveju nustatyta, kad K. Č., vykdydama neteisėtą profesinę veiklą, apskaitos tinkamai netvarkė ir iš neteisėtos profesinės veiklos gautų pajamų tinkamai nedeklaravo, dėl ko negalima objektyviai nustatyti, ar nuteistoji iš tiesų sumokėjo visus nuo būtent iš lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties užpildais veiklos gautų pajamų mokėtinus mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu K. Č. vykdė ne vienos rūšies veiklą – ji taip pat perpardavinėjo ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildus, taip pat atliko trumpalaikius, permanentinius makiažus, tačiau pildydama Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašydavo dienos pajamų bendrą sumą, gautą iš visų jos vykdomų veiklų, o ne atskirai pagal kiekvieną veiklą. Be to, deklaruodama pajamas už 2019 metus, iš visų veiklų gautas pajamas ji deklaravo bendrai, neišskirdama jų pagal atskiras vykdytas veiklas, dėl ko negalima nustatyti, kiek ir iš kokios veiklos pajamų ji gavo 2019 metais, ir, atitinkamai, nustatyti, ar sumokėjo visus mokesčius nuo pajamų, gautų iš lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties užpildais veiklos. Įvertinus nuspręsto konfiskuoti turto sumą, nuteistajai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį, taip pat jos neteisėto vertimosi profesine veikla laikotarpį, objektus, į kuriuos buvo pasikėsinta šia nusikalstama veika, tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, yra pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, pagal kurią vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, buvo nuspręsta išieškoti iš K. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 180 eurų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

31. Taip pat nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Kaip jau minėta, prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. Č. patikrinimo metu iš jos darbo vietos (duomenys neskelbtini), paimtus 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais, nurodant, kad šios priemonės buvo naudojamos pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti, todėl apylinkės teismas, nepripažinęs jų nusikalstamos veikos padarymo priemone (įrankiu), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant tokį sprendimą, nurodyta, jog ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildų su švirkštais apyvarta nėra uždrausta, K. Č. nėra kaltinama neteisėtu šio hialurono rūgšties užpildo įsigijimu ar laikymu, be to, byloje nenustatyta, jog būtent šias 13 vnt. ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildų K. Č. panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo šią priemonę konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, priemonę ar rezultatą. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui visiškai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Byloje iš tiesų yra neginčytinai nustatyta, kad savo neteisėtai vykdytoje profesinėje veikloje nuteistoji naudojo būtent „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildus, tačiau pažymėtina, kad patikrinimo vietoje iš K. Č. darbo vietos paimti 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais nebuvo tos priemonės, kurios buvo tiesiogiai panaudotos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai įvykdyti, dėl ko jie neatitinka konfiksuotino turto sąvokos, apibrėžtos BK 72 straipsnyje, ir dėl to negali būti konfiskuoti. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina tas faktas, kad rastų ir paimtų švirkštų su hialurono rūgštimi pakuotės nebuvo pradarytos, kas reiškia, jog jų nuteistoji nebuvo panaudojusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos realizavimui. Be to, byloje nebuvo paneigti nuteistosios parodymai, jog ji užsiėmė „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildų perpardavinėjimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroru, jog nuteistosios darbo vietoje rasti 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais buvo naudojami išimtinai tik neteisėtai veiklai vykdyti – lūpų ir kitų veido sričių koregavimui. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tas faktas, kad atliekant patikrinimą buvo rastos ir paimtos dėžutės su hialurono rūgštimi, kurių vienoje buvo tik vienas švirkštas (dėžutėje po 2 vnt.). Ši aplinkybė niekaip neįrodo, jog joje esantis kitas švirkštas su hialurono rūgštimi bei, juo labiau, kitose, nepažeistose dėžutėse esančios priemonės su hialurono rūgštimi, negalėjo būti panaudotos perpardavimui, kadangi vien dėžutės pažeidimo faktas neturi jokios reikšmės pačios priemonės (švirkšto, kuris nebuvo pradarytas, su hialurono rūgštimi) tinkamumui naudoti ateityje. Taip pat nenustatyta, kad K. Č. parduodavo kitiems asmenis būtinai tik pilną dėžutę su priemonėmis, t. y. su abejais švirkštais. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro skunde, išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, užrašų knygelės, paimtos patikrinimo metu iš K. Č. jos darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, padaryta išvada, kad, palyginus knygelėje 2019 m. laikotarpiu padarytus įrašus „Lūpos“ (tokių įrašų viso buvo 680) su 2019 m. laikotarpiu įsigytų vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais skaičiumi (viso buvo įsigyta 614 vnt. tokių švirkštų), nurodyti duomenys (skaičiai) patvirtina, kad K. Č. hialiurono rūgšties užpildus įsigijo tik neteisėtos (nusikalstamos) veiklos vykdymui, o ne perpardavimui. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinime nurodytu laikotarpiu K. Č. atliko ir permanentinio makiažo paslaugas, tuo tarpu permanentinis makiažas atliekamas ir lūpoms ryškinti. Taigi, knygelėje parašytas žodis „Lūpos“ nebūtinai reiškia, jog klientė buvo užregistruota lūpų koregavimui, atliekant hialurono rūgšties injekciją. Atitinkamai, remiantis vien knygelėje 2019 m. laikotarpiu padarytų įrašų „Lūpos“ skaičiaus palyginimu su 2019 m. laikotarpiu įsigytų vienkartinių švirkštų su hialurono rūgšties užpildais skaičiumi, teisinga ir logiška negali būti pripažinta prokuroro padaryta išvada, kad K. Č. neužsiiminėjo ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildų su švirkštais perpardavinėjimu, nes priešingu atveju jei tiesiog nebūtų užtekę priemonės pačiai atliekant lūpų putlinimo procedūrą.

Dėl prašymo priteisti turtinę žalą

32. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas taip pat prašo priteisti K. Č. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui. Toks prašymas paliekamas nenagrinėjamas atsižvelgiant į kelias aspektus. Visų pirma, nei nuteistoji, nei jos gynėjas nėra pateikęs civilinio ieškinio baudžiamajame procese, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo svarstyti tokį prašymą. Visų antra, BPK normos numato, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ir tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o šiuo atveju apelianto prašoma priteisti turtinė žala nėra susijusi su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.

33. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o prokuroro ir nuteistosios gynėjo skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė