Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.3. Asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje nenustačius nusikalstamų veiksmų (neveikimo), dar nereiškia, kad nėra padaryta neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, privalėjo eismo įvykio dalyvių veiksmus ir kaltę vertinti pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, tačiau teismas skundžiamame sprendime A. S. veiksmų ir kaltės civilinės atsakomybės prasme pats nevertino, apsiribodamas nuoroda į nutarimo išvadą.

12.6. Pirmosios instancijos teismas pats nesiaiškino A. S. neteisėtų veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, o pareigą laikytis atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, perkėlė tik žuvusiajam. Ieškovo nuomone, tinkamai įvertinus ir vilkiko vairuotojo neteisėtus veiksmus, jo kaltę dėl žalos atsiradimo, J. Č. elgesys judant eismo juosta, kurioje negalėjo būti kitos transporto priemonės, negalėtų būti vertinamas kaip ypatingai neprotingas ar išskirtinai nerūpestingas.

13.1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, nurodoma, kad jeigu J. Č. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro, prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. Vertinant vilkiko vairuotojo A. S. veiksmus, matyti, kad jis nors ir pažeidė KET taisykles, atlikdamas lenkimo manevrą, kirsdamas ištisinę liniją, jie nenulėmė eismo įvykio kilimo, šie jo veiksmai tiriamoje įvykio situacijoje negali būti priežastingi kilusiems padariniams, nes šis kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas pavojingų padarinių savaime nesukėlė ir nenulėmė situacijos vystymosi pavojinga linkme. Susipažinęs ir ištyręs visą bylos medžiagą, tame tarpe ir nutarime nurodytas aplinkybes apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, įvertinęs jas civilinės teisės kontekste, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismas priėjo teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad J. Č. savo dideliu neatsargumu ir nerūpestingumu prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.

13.2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nesuteikė nutarimui ir jame nurodytoms aplinkybėms prejudicinių faktų galios, o į bylą pateiktų įrodymų visumą vertino civilinės teisės aspektu nagrinėjamos bylos kontekste.

13.3. Nors ikiteisminio tyrimo medžiaga ir joje konstatuotos aplinkybės nėra nurodytos CPK 182 straipsnyje, kaip aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, tačiau CPK 197 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atitinkamai teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi ir civilinės teisės aspektu šios bylos kontekste vertino ikiteisminio tyrimo duomenis apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, kurie, be abejonės yra esminiai duomenys, įrodymai, remiantis kuriais civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali ir turi vadovautis priimant sprendimą šioje byloje.

13.5. Jeigu, nepaisant pirmosios instancijos sprendimo argumentacijos ir aukščiau išdėstytų argumentų, aukštesnės instancijos teismas vis dėlto nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl atsitikusio įvykio, draudikas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju apeliantui priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į J. Č. kaltę bei didelį neatsargumą, kuris turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

14. Pagal civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) A. S., vairuodamas vilkiką Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, per siaurą ištisinę liniją, siekdamas aplenkti J. Č., kuris vairavo neregistruojamą elektrinį triratį (elektrinę mikrojudumo priemonę) ir staiga suko į kairę pusę, ko pasėkoje susidūrė su vilkiku. Triratės transporto priemonės vairuotojas po eismo įvykio buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, iš kurio vėliau išgabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, tačiau 2023 m. spalio 6 d. J. Č. mirė.

16. Įvykio metu trečiojo asmens vairuojamas vilkikas Scania R480“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“.

17. Po įvykio J. Č. žmona J. Č. tapo našle, dėl ko ieškovas priėmė sprendimą skirti J. Č. našlių pensiją. Už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d. J. Č. buvo išmokėta 213,73 Eur našlių pensijos. Atitinkamai, ieškovas teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 213,73 Eur žala.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Ieškovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, kad teismas privalėjo eismo įvykio dalyvių veiksmus ir kaltę vertinti pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, tačiau teismas A. S. veiksmų ir kaltės civilinės atsakomybės prasme pats nevertino, apsiribodamas nuoroda į nutarimo išvadą.

19. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi procesinę pareigą šias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

20. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

21. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

22. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios asmeniui našlės pensiją, teisę regreso tvarka atgauti išmokos sumą iš draudiko, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio civilinėse byloje.

23. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).

24. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyta, kad vilkiko vairuotojas A. S., nors ir pažeidė KET, atlikdamas lenkimo manevrą, kirsdamas ištisinę liniją, tačiau šie veiksmai nenulėmė eismo įvykio kilimo. Tai reiškia, kad A. S. veiksmai tiriamoje situacijoje nebuvo priežastingi kilusiems padariniams, nes šis kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas pavojingų padarinių savaimė nesukėlė ir nenulėmė situacijos vystymosi pavojinga linkme. Ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent J. Č. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. KET pažeidimai tiesiogiai sukėlė jam patirtus kūno sužalojimus, dėl kurių jis vėliau mirė, todėl jie laikytini esminiais.

25. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad eismo įvykio metu 2023 m. rugsėjo 26 d. A. S., vairuodamas vilkiką „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, per siaurą ištisinę liniją, lenkė J. Č., kuris vairavo neregistruojamą elektrinį triratį. Iš 2024 m. vasario 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11-443 (24) nustatė, jog vilkiko „Scania R 480“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su elektrine mikrojudumo priemone, nepradedant lenkimo manevro vietoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, laikydamasis atstumo iki priekyje lėčiau judėjusios elektrinės mikrojudumo priemonės. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo veiksmai - judėjimo krypties į kairę keitimas vietoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija link priešpriešinės eismo juostos, kuria dalinai važiavo vilkikas „Scania R 480“, atlikdamas lenkimo manevrą, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Vilkiko „Scania R 480“ vairuotojo veiksmai, - lenkimo metu kirtimas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiavimas dalinai priešpriešinio eismo juosta, kol susidūrė su elektrine mikrojudumo priemone, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas šias išvadas pripažino teisiškai reikšmingomis, konstatuodamas, jog jeigu J. Č. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro, prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismas įvertino aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., požymių.

26. Taigi pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta specialisto išvada Nr. 11-443 (24).

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

28. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

29. Nagrinėjamu atveju esant eksperto išvadai, kuri nebuvo paneigta ir kuria abejoti nebuvo teisinio pagrindo, patvirtinančiai, kad jeigu J. Č. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro, prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs, taip pat kad vilkiko vairuotojas A. S. nors ir pažeidė KET, atlikdamas lenkimo manevrą, kirsdamas ištisinę liniją, tačiau šie veiksmai nenulėmė eismo įvykio kilimo. Tai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reiškia, kad A. S. veiksmai tiriamoje situacijoje nebuvo priežastingi kilusiems padariniams. Ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent J. Č. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino tiek A. S. lenkimo veiksmus, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją iš dalies įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tiek jo elgesį dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nurodęs, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat nurodęs, jog teisės aktai nustato pareigą kelio važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui, pasirinkti saugų greitį, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu.

30. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutarimu nustatytos aplinkybės šioje civilinėje byloje negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai argumentacijai, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime niekur nėra minima, jog teismas nutarime nurodytas aplinkybes vertino būtent taip.

31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmus ir civilinės teisės aspektu, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai sprendė, kad nesant J. Č. staigaus nestabdomo sukimo į kairę, kai už jo/šalia jo įprastomis eismo sąlygomis ir įprastais eismui greičiais judėjo kitos transporto priemonės, taip pat ir vilkikas, eismo įvykis ir jo padariniai nebūtų kilę.

32. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33. Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti neprašė, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.