Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-12827-845/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-08-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
e2-12827-845/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07944-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12827-845/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07944-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.16; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas) pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir atsakovė) 213,73 Eur padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone eismo įvykio metu, vairuojant elektrinę mikrojudumo priemonę, buvo sužalotas J. Č., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė žuvusiojo J. Č. našlei J. Č. 2023 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 6 d. buvo paskirta našlių pensija, už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir išmokėta 213,73 Eur suma. Išmokėjus J. Č. našlių pensiją už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d., ieškovui buvo padaryta 213,73 Eur žala. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi tiriamoje eismo įvykio situacijoje nenustatytas būtinasis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties elementas – A. S., vairavusio vilkiką „Scania R480“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavusio 2023 rugsėjo 26 d., kaltė. Eismo įvykio metu vilkikas „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo draudimo bendrovėje. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutrauktas nenustačius vilkiko „Scania R480“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo, o vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, ieškovas 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei pretenziją dėl 213,73 Eur žalos, kurią patyrė ieškovas išmokėjęs žuvusiojo J. Č. našlei J. Č. už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d., atlyginimo, tačiau atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad neturi pagrindo kompensuoti pretenzijoje nurodytos žalos, kadangi ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl 213,73 Eur žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą ir prašė ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi; tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja vilkiko „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo civilinė atsakomybė, prašė sumažinti priteistinos žalos dydį 70 proc. Atsakovė nurodė, kad trečiojo asmens A. S., vairuojamas vilkikas „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“; dėl šios priežasties, gavus informaciją apie įvykį, draudikas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, pradėjo žalos administravimą. Nurodė, kad draudikas, vykdydamas draudimo sutartį, moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, tačiau nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jeigu yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstomos veikos požymių; nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo skųstas. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo padarytas išvadas ir rezultatus, atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens veiksmai nėra pakankamai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais bei nėra nustatyta atsakovės, kaip draudėjos, kaltė. Pabrėžė, kad eismo įvykis atsitiko dėl pačio J. Č. veiksmų, kurie buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, todėl atsakovei nekyla civilinė atsakomybė ir įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju.

Trečiasis asmuo A. S. per teismo nustatytą termino atsiliepimo nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (213,73 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 1500 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys tinkamai įgyvendino rungtyniškumo principus – pateikė išsamias savo pozicijas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, nereiškė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo A. S., vairuodamas transporto priemonę vilkiką „Scania R480“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su J. Č. vairuojamu elektriniu triračiu, ko pasekoje J. Č. patyrė sužalojimus, buvo nuvežtas į medicininis pagalbos teikimo įstaigą, tačiau (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra ginčo, kad vilkiko „Scania R480“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę privalomojo draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas žuvusiojo J. Č. našlei J. Č. 2023 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 6 d. paskyrė ir moka našlių pensiją ir už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo išmokėta 213,73 Eur našlių pensijos. Tuo pagrindu ieškovas 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei pretenziją dėl 213,73 Eur žalos, kurią patyrė išmokėjęs žuvusiojo J. Č. našlei J. Č. našlių pensiją už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. kovo 31 d., atlyginimo. Atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad neturi pagrindo kompensuoti pretenzijoje nurodytos žalos, kadangi ikiteisminio tyrimo surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, bylos faktinės aplinkybės atitinka CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas griežtosios transporto priemonės valdytojo atsakomybės sąlygas.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Socialinio draudimo išmokos ir žalos atlyginimo santykį apibrėžė Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Šiame nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Civilinio kodekso normų ir kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį; pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo. Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą, taikant šią normą turi būti įvertintas ne vien nukentėjusiojo neatsargumas, bet ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo elgesio (ne)atitiktis teisės aktų, rūpestingumo ir apdairumo standartams (kaltė) ir tik tuomet sprendžiama dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo ar reikalavimo atmetimo.

Minėta, kad deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę. Transporto priemonės valdytojo griežtoji civilinė atsakomybė neeliminuoja kitų eismo dalyvių pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad, siekiant atsakovą atleisti nuo pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, turėtų būti konstatuotas ne tik pastarojo didelis neatsargumas, bet ir priežastinis ryšys tarp žalos ir nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Pastaroji kaltės forma dar skirstoma į paprastą neatsargumą ir didelį neatsargumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav., A. S., vairuodamas vilkiką „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) rajono sav., link (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, per siaurą ištisinę liniją, lenkė J. Č., kuris vairavo neregistruojamą elektrinį triratį. A. S., vairavęs vilkiką „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ eismo įvykio metu buvo blaivus; J. Č. blaivumas nebuvo nustatytas. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog vilkiko „Scania R 480“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su elektrine mikrojudumo priemone nepradedant lenkimo manevro, vietoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, laikydamasis atstumo iki priekyje lėčiau judėjusios elektrinės mikrojudumo priemonės. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo veiksmai, - keitė judėjimo kryptį į kairę, vietoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija link priešpriešinės eismo juostos, kuria dalinai važiavo vilkikas „Scania R 480“, atlikdamas lenkimo manevrą, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Vilkiko „Scania R 480“ vairuotojo veiksmai, - lenkimo metu kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, kol susidūrė su elektrine mikrojudumo priemone, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teišsaki reikšmingomis teismas pripažįsta ikiteisminio tyrimo išvadas, jog jeigu J. Č. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro, prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs, taip pat įvertina aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., požymių.

Ieškovas ieškinyje iš esmės remiasi aplinkybėmis, jog J. Č. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui, t. y. neatliks lenkimo manevro vietoje, kur tą daryti imperatyviai draudžia teisės aktai; nurodė, kad eismo įvykio aplinkybėmis, judėjimas į kairę toje pačioje eismo juostoje, rodant kairiojo posūkio signalą, negali būti vertinamas kaip ypatingai neprotingas arba išskirtinai nerūpestingas elgesys, vertintinas kaip didelis neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę.

Atsakovė teigė, jog J. Č. vairuota transporto priemonė – elektrinė mikrojudumo priemonė yra padidinto pavojaus šaltinio priemonė, kadangi tai yra transporto priemonė, o transporto priemonės pagal CK yra susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams; atitinkamai tais atvejais, kai žala dėl dviejų ar daugiau transporto priemonių sąveikos padaroma patiems transporto priemonių valdytojams, jiems vienas kito atžvilgiu atsakomybė kyla bendrais pagrindais.

2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių)4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisės aktai nustato pareigą kelio važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.

Kaip jau minėta, iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abu transporto priemonių valdytojai pažeidė KET taisykles, tačiau trečiojo asmens vairavusio vilkiką „Scania R480“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas pavojingų padarinių savaime nesukėlė ir nenulėmė situacijos vystymosi pavojinga linkme, o būtent - J. Č. atlikti manevrai sukėlė eismo įvykį. Vien ta aplinkybė, kad J. Č. kaltės forma nebuvo konstatuota, neeliminuoja fakto, jog jis, kaip transporto priemonės valdytojas turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ir laikytis KET taisyklių. Teismas daro išvadą, kad J. Č., savo dideliu neatsargumu ir nerūpestingumu prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas atmeta ieškovo ieškinį, neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S., atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede