- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1192-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05678-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. Š.
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. Š. skundą dėl antstolės Redos Stašenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys O. Š., antstolė Reda Stašenienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) teismo prašė: 1) panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-1006-9793; 2) panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-1006-9802; 3) panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-1006-979.
2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo O. Š. suklaidino antstolę ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors pareiškėjas geranoriškai vykdė teismo nutartis dėl laikinos pareiškėjo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra G. Š. nustatymo. Suinteresuotas asmuo O. Š. be pagrindo pateikė antstolei Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį vykdyti, antstolė priėmė nepagrįstą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepagrįstai surašė raginimą įvykdyti sprendimą bei atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pareiškėjas T. Š. kiekvieną pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį vyksta prie nepilnametės dukros lankomos gimnazijos arba į dukros gyvenamąją vietą. Pareiškėjas laukia dukros, skambina jai, rašo SMS žinutes, tačiau dukra po pamokų telefonu pareiškėjui neatsako, neatsiunčia jokios SMS žinutės. Faktą, kad pareiškėjas dėjo pastangas bendrauti su dukra ir tinkamai vykdė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtina kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikiamos pareiškėjo dukrai siųstos SMS žinutės. Pareiškėjas siekia bendrauti su dukra teismo nustatyta tvarka, tačiau dukra bendrauti nenori, o suinteresuotas asmuo O. Š. neskatina dukros bendravimo su tėčiu, trukdo pareiškėjui susitikti su dukra, nes išvežė dukrą gyventi į kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. sausio 3 d. suinteresuoto asmens O. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusią deklaruotą gyvenamąją vietą suinteresuotas asmuo O. Š. pareiškėjo nėra informavusi.
3. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu S-23-106-12823 netenkino pareiškėjo skundo ir skundą pateikė Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakyta pareiškėjo skundą tenkinti, nurodė, kad, suinteresuoto asmens O. Š. teigimu, pareiškėjas nebendrauja su nepilnamete dukra savaitgaliais, nes pareiškėjas dukrą per 2023 metus (sausį, vasarį, kovą) buvo pasiėmęs tiesiai iš mokyklos penktadienį vieną kartą ir tai ne savo laiku. Susipažinus su pareiškėjo pateiktu susirašinėjimu su dukra nustatyta, kad 2023 m. kovo 24 d. SMS žinutės „Labas, (duomenys neskelbtini), kodėl neatsiliepi? Atvažiuoju tavęs paimti“ ir „Aš jau netoli (duomenys neskelbtini), susitinkam prie mokyklos“ yra išsiųstos 15.11 val. Pagal suinteresuoto asmens O. Š. atsiųstą G. Š. pamokų tvarkaraštį penktadieniais pamokos baigiasi 14.15 val. 2022 m. gruodžio 2 d. žinutė „(duomenys neskelbtini), atvažiuoti tavęs ar ne?“ taip pat išsiųsta 15.53 val., t. y. tada, kai pamokos G. Š. jau yra pasibaigusios. Suinteresuoto asmens O. Š. teigimu, kiekvieną penktadienį ji grįžta namo apie 18 val. ir namuose randa dukrą (duomenys neskelbtini), kuri paklausus, ar nebuvo jos pasiimti tėtis, atsako, jog pamokoms pasibaigus ji išeina iš mokyklos, tačiau prie mokyklos nieko nebūna ir jos niekas nelaukia, todėl kaip visada ji eina namo. Antstolė nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kiekvieną pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį vyksta prie nepilnametės dukros lankomos gimnazijos arba į dukros gyvenamąją vietą.
4. Suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, pratęsti termino atsiliepimui pateikti neprašė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės Redos Stašenienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/23/00650. Panaikino 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-106-9793, 2023 m. balandžio 17 dienos raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-106-9802 ir 2023 m. balandžio 17 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-106-9794.
6. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022, be kita ko, nustatyta pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų G. Š. ir T. Š. bendravimo tvarka: 1) pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu vaikai pasiimami penktadienį po pamokų to iš tėvų, pas kurį praleidžiamas savaitgalis. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė grąžinti sūnų; 2) pusę visų atostogų vaikai praleidžia su motina, pusę atostogų – su tėvu. Pirmą atostogų dalį vaikai praleidžia su tėvu, antrą su motina. 2022 metais šv. Kūčias abu vaikai praleidžia su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės, o šv. Kalėdas (2022 m. gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d.) vaikai praleidžia su motina; 3) 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. sausio 1 dieną (Naujuosius metus) abu vaikai praleidžia su tėvu. Švenčių praleidimo tvarka 2022 m. yra išimtis iš bendros bendravimo tvarkos; 4) 2023 metus šv. Velykas abu vaikai praleidžia su motina. 5) Motinos dieną ir atsakovės gimtadienį abu vaikai praleidžia su motina. Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienį abu vaikai praleidžia su tėvu. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1987-584/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-20538-584/2022) Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytas bendravimo tvarkos 1 punktas pakeistas ir išdėstytas taip: pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį – abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu ieškovas dukrą pasiima penktadienį po pamokų, o atsakovė – sūnų 18.30 val. iš jo laikinosios gyvenamosios vietos, neužeidama į patalpų vidų. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė turi grąžinti sūnų. Suinteresuotas asmuo O. Š. 2023 m. balandžio 17 d. antstolei Redai Stašenienei pateikė prašymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022 dėl T. Š. bendravimo tvarkos su dukra G. Š. nevykdymo, 2023 m. balandžio 17 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0106/23/00650 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2023 m. balandžio 17 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-106-9793, 2023 m. balandžio 17 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-106-9802, 2023 m. balandžio 17 d. – vykdymo išlaidų apskaičiavimas S-23-106-584/2022.
7. Nurodė, jog byloje pateiktas pareiškėjo susirašinėjimas telefonu su nepilnamete dukra patvirtina, kad 2022 m. gruodžio, 2023 m. sausio ir 2023 m. kovo mėn. pareiškėjas siekė susitikti su nepilnamete dukra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nevykdė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje labiau tikėtina aplinkybe laikytina, kad pareiškėjo ir dukters susitikimai neįvykdavo ne dėl pareiškėjo nenoro įvykdyti procesinį sprendimą ir bendrauti su dukra, bet dėl dukters nenoro palaikyti santykio su tėčiu. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie teismo nutarties dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Priešingai, byloje pateiktos pareiškėjo siųstos SMS G. Š.: 2022 m. gruodžio 2 d. „(duomenys neskelbtini), atvažiuoti tavęs ar ne?“; 2023 m. sausio 6 d. „Labas, (duomenys neskelbtini), ar norėtum šį savaitgalį praleisti su manimi ir (duomenys neskelbtini)? Šiandien pietums ruošiu plovą, gal tave paimti?“; 2023 m. kovo 16 d. „<..>Ar norėtum susitikti?; 2023 m. kovo 23 d. „<..>Gal susitinkam?“ patvirtina pareiškėjo norą bendrauti su dukra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats suinteresuotas asmuo O. Š. nežino, ar jos ir pareiškėjo nepilnametė dukra bendrauja su tėvu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo O. Š. kokiu nors būdu kreipėsi į pareiškėją dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. dėl nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo, skatindama pareiškėją vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendradarbiavo su pareiškėju ir taip užtikrino nepilnametės dukters maksimalų bendravimą su abiem tėvais. 2023 m. balandžio 4 d. prašyme antstolei dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo ji nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo O. Š. nuo 2023 m. sausio 3 dienos yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kitokio teisinio vertinimo nesuponuoja ir vykdomojoje byloje pateiktas G. Š. penktadienio pamokų grafikas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė bendrauti su dukra, o pareiškėjo ir nepilnametės dukros bendravimas neįvykdavo dėl jos nenoro susitikti su pareiškėju jiems nustatytu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2023 bendravimo laiku. Nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-1006-9793 metu aktyviai siekė bendrauti su dukra, todėl teismas panaikino antstolės 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-106-9793, 2023 m. balandžio 17 dienos raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-106-9802 ir 2023 m. balandžio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-106-9794.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/23/00650 atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, vertino tik pareiškėjo T. Š. skunde nurodytus selektyvius teiginius ir įrodymus, tačiau nevertino ir netyrė suinteresuoto asmens O. Š. prašyme dėl nutarties vykdymo bei antstolės patvarkyme nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 183, 185 straipsnius), nes nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes nevertino ir netyrė visų byloje esančių įrodymų.
1.2. Kauno apylinkės teismo nutartimis nustatyta aiški bendravimo tvarka, jog abu vaikai pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį būna su tėvu T. Š. jo gyvenamojoje vietoje, o šiuo tikslu tėvas T. Š. dukrą pasiima penktadienį po pamokų. Iš byloje pateikto nepilnametės dukters pamokų tvarkaraščio matyti, kad penktadienį pamokos dukrai baigiasi 14:15 val. Nors pagal Kauno apylinkės teismo nutartis T. Š. turi pasiimti nepilnametę dukrą penktadienį po pamokų (t. y. 14:15 val.), tačiau jis nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos tinkamai nevykdo ir dukros nustatytu laiku nepasiima.
1.3. Pareiškėjas T. Š. nepilnametę dukrą G. Š. per 2023 m. (sausio-kovo mėn.) buvo pasiėmęs tiesiai iš mokyklos penktadienį vieną kartą ir tai ne savo laiku, t. y. 2023 m. vasario 10 d. nuo 14:20 val. iki 16:30-17:00 val. (buvo antrasis mėnesio penktadienis).
1.4. Suinteresuoti asmenys T. Š. ir O. Š. tarpusavyje nesutaria dėl dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais, todėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką nustatė teismas. Nepaisant to, kad T. Š. turi pareigą bendrauti su skyrium gyvenančia nepilnamete dukra, turi pareigą tinkamai laikytis Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutartimis nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, jis tinkamai nebendrauja ir nesiekia bendrauti su nepilnamete dukra teismo nustatyta tvarka.
1.5. Pagal Kauno apylinkės teismo nutartis, pareiškėjas T. Š. dukrą paimti penktadienį po pamokų turėjo: 2022 m. gruodžio mėn. 2 d. (pirmasis mėnesio penktadienis); 23 d. (trečiasis mėnesio penktadienis); 2023 m. sausio mėn. 6 d. (pirmasis mėnesio penktadienis); 20 d. (trečiasis mėnesio penktadienis); 2023 m. vasario mėn. 3 d. (pirmasis mėnesio penktadienis); 17 d. (trečiasis mėnesio penktadienis); 2023 m. kovo mėn. 3 d. (pirmasis mėnesio penktadienis); 17 d. (trečiasis mėnesio penktadienis). Nepaisant to, Kauno apylinkės teismas vadovaudamasis byloje pateiktomis T. Š. dukrai G. Š. siųstomis SMS žinutėmis 2022 m. gruodžio 2 d., 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d. (nors tai buvo ketvirtasis mėnesio savaitgalis, t. y. O. Š. laikas su vaikais) nepagrįstai pripažino tariamą T. Š. norą bendrauti su dukra ir patenkino skundą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog T. Š. dukrai siųstos SMS žinutės buvo išsiųstos ne laiku, vėluojant. Pareiškėjo T. Š. 2022 m. gruodžio 2 d. žinutė dukrai išsiųsta 15:53 val. (t. y. 1 val. 38 min. po pamokų pabaigos), 2023 m. kovo 24 d. žinutė dukrai buvo išsiųsta 15:11 val. (t. y. 56 min. po pamokų pabaigos). Iš nurodytų dienų, kurias T. Š. turėjo po pamokų paimti G. Š. (viso 8 dienos), 2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. kovo 3 d. (viso 4 dienas) T. Š. su dukra nesusisiekė ir/ar jos nepasiėmė po pamokų.
1.7. Suinteresuotas asmuo O. Š. kiekvieną penktadienį grįžta namo apie 18 val. ir namuose randa dukrą, kurios pasiteiravus, ar nebuvo jos pasiimti tėtis, ji atsakydavo, jog pamokoms pasibaigus ji išeina iš mokyklos, tačiau prie mokyklos nieko nebūna ir jos niekas nelaukia, todėl ji kaip visada eina namo.
1.8. Suinteresuotas asmuo T. Š. nepateikė įrodymų, kad jis kiekvieną pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį vyksta prie nepilnametės dukros G. Š. lankomos (duomenys neskelbtini) gimnazijos (adresas (duomenys neskelbtini)) arba į dukros gyvenamąją vietą (adresas (duomenys neskelbtini)), kaip tai nepagrįstai teigė savo paaiškinime antstolei el. paštu 2023 m. gegužės 10 d.
1.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo O. Š. kokiu nors būdu kreipėsi į pareiškėją dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo, skatindama pareiškėją vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendradarbiavo su pareiškėju ir taip užtikrino nepilnametės dukters G. Š. maksimalų bendravimą su abiem tėvais. Šalių tarpusavio santykiai yra sudėtingi, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kt. (civilinė byla Nr. e2-1987-584/2023).
1.10. Suinteresuotas asmuo O. Š. nekliudo pareiškėjui bendrauti su dukra ir ją auklėti, ji nesikiša į dukros ir tėčio bendravimą, o teismas nepagrįstai nurodė, jog O. Š. turėtų atlikti kažkokius aktyvius veiksmus skatindama pareiškėjo ir dukros bendravimą.
Atsiliepimas
1.11. Suinteresuotas asmuo O. Š. nepakeitė savo ir dukros G. Š. gyvenamosios vietos. Ji procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nes tokia yra faktinė jų gyvenamoji vieta. Suinteresuotas asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą kitu adresu – (duomenys neskelbtini), nes dukra prašė kitiems mokslo metams pakeisti mokyklą iš esamos į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuri yra (duomenys neskelbtini). Prašymas priimti į mokyklą turėjo būti pateiktas kartu su gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini), nes pirmenybė patekti į mokyklą suteikiama deklaruotą gyvenamąją vietą mokyklos apskrityje turintiems mokiniams. O. Š., norėdama užtikrinti, kad dukra patektų į norimą gimnaziją, deklaravo savo ir dukros gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktinė gyvenamoji vieta, taip pat ir lankoma mokykla nepasikeitė.
9. Pareiškėjas T. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje O. Š. inicijavo laikinos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimą/panaikinimą. Ji savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pripažino, kad neįmanoma įgyvendinti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, nes sūnus nenori bendrauti su motina, o dukra nenori bendrauti su tėvu, todėl suinteresuotas asmuo prašė nustatyti, kad abu vaikai su skyrium gyvenančiais tėvais bendrauja iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti ir bendrauja sutartoje vietoje. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą atmetė, tačiau ji pateikė atskirąjį skundą, todėl O. Š. pozicija priverstinai vykdyti tokią bendravimo tvarką, kurios panaikinimo ji pati siekia, yra akivaizdžiai nesąžininga ir aiškiai patvirtina siekį neigiamų teisinių pasekmių T. Š., o ne siekį užtikrinti dukros ir tėvo bendravimą. Kadangi bendravimas su dukra nevyksta ne dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nevykdo teismo nutarties, o todėl, kad paauglė dukra nenori bendrauti su tėvu, nėra pagrindo inicijuoti priverstinę vykdymo procedūrą.
2.2. Šalims nėra draudžiama bendru sutarimu laikytis geriausiai vaikų interesus ir norus atitinkančios bendravimo tvarkos. Būtų galima laikytis tokios bendravimo tvarkos, kokią nustatyti siekė O. Š. (kad bendraujama atsižvelgiant į vaikų norą, atskirai susitarus dėl bendravimo), jei abi šalys su tuo geranoriškai sutiks ir neinicijuos priverstinio vykdymo veiksmų, tačiau akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo nesiekia geriausių vaikų interesų, ką patvirtina jos atskirasis skundas dėl 2023 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo.
2.3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutartimis nėra nustatytas nei konkretus laikas, kada pareiškėjas turi pasiimti dukrą bendravimui, nei konkreti vieta, iš kurios turėtų pasiimti dukrą. Teismo nutartyse nurodyta, kad pareiškėjas dukrą pasiima penktadienį po pamokų. Vadinasi, dukrą tėvas gali pasiimti pasibaigus pamokoms tiek iš mokyklos, tiek iš jos gyvenamosios vietos, tačiau pasiėmimas nėra apibrėžtas konkrečia valanda. Todėl suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėjas privalėjo dukrą penktadieniais pasiimti 14.15 val., nes tada jai baigiasi pamokos, yra nepagrįsti.
2.4. Pareiškėjas visą laiką skambindavo dukrai, rašydavo jai SMS žinutes dėl bendravimo, penktadieniais laukdavo dukros prie mokyklos. Jis pateikė neginčytinus įrodymus, kad nuolat siekė su dukra bendrauti, siūlė jai susitikti, važiuoti į išvykas ir pan., tačiau dukra atsakydavo, kad susitikti nenori. Tą patį dukra patvirtindavo ir telefoninių pokalbių metu. Pareiškėjui nuvažiavus prie mokyklos ir laukiant jos išeinant dukra nepasirodydavo, į skambučius neatsakydavo. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad neva tėvas su dukra per bendravimo savaitgalį nesusisiekia, yra nepagrįsti ir paneigti pašios O. Š. teiginiais bei argumentais, kad paauglė dukra, atsižvelgiant į jos amžių, geba pati apsispręsti ir dėl bendravimo su tėvu veikia savarankiškai.
2.5. Pati motina kliudydavo tėvui bendrauti su dukra, dėl ko buvo negalimas tinkamas teismo nutarties dėl laikino bendravimo su vaikais vykdymas. Pareiškėjas 2023 m. vasario 16 d. (ketvirtadienį) parašė dukrai SMS žinutę pasiteiraudamas, ką dukra norėtų veikti penktadienį, pasiūlė vykti į vandens parką. Dukra nurodė, kad negalės su tėvu bendrauti šią savaitę. 2023 m. vasario 17 d. pareiškėjas nusiuntė dukrai SMS žinutę, kad 15 val. atvažiuos jos paimti, kaip numatyta pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį, tačiau dukra nurodė, kad negali iki savaitės pabaigos susitikti su tėvu ir yra ne namuose. Kaip vėliau paaiškėjo, suinteresuotas asmuo dar iki tėvo ir dukros bendravimo penktadienio išvežė dukrą į Italiją nepranešusi apie tai tėvui, tokiu būdu ji pati savo veiksmais sukliudė pareiškėjui bendrauti su dukra teismo nustatytu metu bei pažeidė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką.
2.6. Bendravimo su dukra penktadienį, t. y. 2023 m. gegužės 19 d. suinteresuotas asmuo tyčia neišleido dukros į mokyklą. Dukra jokios pažymos iš gydytojo ar kitos pateisinamos priežasties dėl pamokų praleidimo į mokyklą nepristatė. Į mokyklą dukros suinteresuotas asmuo neišleido jau po kreipimosi į antstolį, kad bendravimo tvarka būtų vykdoma priverstine tvarka, tokiu būdu ji pati trukdo įgyvendinti teismo nutartį. Pareiškėjas prieš dieną, t. y. 2023 m. gegužės 18 d., nusiuntė dukrai SMS žinutę „Labas, (duomenys neskelbtini), šis savaitgalis priklauso mums, noriu jį praleisti su tavimi. Parašyk, kuriuo laiku ir iš kurios vietos paimti tave po pamokų“. Dukra atsakė „Susitikti aš nenoriu“, tačiau nepaisant dukros nenoro ir atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo siekė priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, jis 2023 m. gegužės 19 d. 13.55 val. nuvyko su antstoliu S. Užkuraičiu į dukters mokyklą siekiant konstatuoti faktines aplinkybes, ar pareiškėjui pavyks susitikti su dukra. Mokykloje pareiškėjui buvo pasakyta, kad dukros mokykloje visą dieną nėra. Pareiškėjas skambino dukrai, tačiau dukra neatsiliepė, po to jis parašė SMS žinutę: „L. G., atvažiavau prie mokyklos, tavęs nėra. Kur atvažiuoti tave paimti?“, tačiau dukra nieko neatrašė. Nuvykus į butą (duomenys neskelbtini), durų taip pat niekas neatidarė. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad dukra į mokyklą nėjo, nes nesveikavo, jokių tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Pareiškėjo įsitikinimu, suinteresuotas asmuo tyčia neišleido dukros į mokyklą, kad tėvas negalėtų su dukra susitikti, kad tą faktą galėtų panaudoti kaip teismo nutarties nevykdymą.
2.7. Suinteresuoto asmens kliudymas tėvui bendrauti su dukra pasireiškė ir tuo, kad faktiškai ji pakeitė gyvenamąją vietą ir savo naują gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2023 m. sausio 3 d. Tai patvirtina vieši Gyventojų registro duomenys. Dėl to pareiškėjui ir nepavyksta rasti dukros ankstesniu gyvenamosios vietos adresu, kas apsunkina bendravimą su dukra.
2.8. Nepagrįsti suinteresuoto asmens teiginiai, kad dėl dukters noro kitais mokslo metais (t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėn.) mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo būtinybė gyvenamąją vietą deklaruoti (duomenys neskelbtini). Nėra jokio tikslo keisti mokymosi įstaigą, juolab kai ta įstaiga yra ne (duomenys neskelbtini), iki mokyklos važiuoja vos kelių maršrutų autobusai. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos 24 km, automobiliu kelionė trunka 24 min, viešuoju transportu 1 valandą ir 13 minučių. Suinteresuotas asmuo dirba (duomenys neskelbtini), todėl nei nuvežti dukros į mokyklą, nei parvežti neturės galimybių. Mokyklos keitimo klausimas nebuvo derintas su tėvu. Pareiškėjo įsitikinimu, mokyklos keitimo motyvas tėra priedanga, dėl ko buvo keičiama suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta.
2.9. Pareiškėjas visą laiką gerbė dukters apsisprendimą, jos nuomonę ir nenorą bendrauti su tėvu ir niekada nesiekė įgyvendinti bendravimo tvarkos prievarta prieš dukros valią, tačiau suinteresuotas asmuo, siekdama neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui (nubausti už teismo nutarties nevykdymą), o ne užtikrinti tėvo ir dukros bendravimą, nepagrįstai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Jei būtų pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, tai pareiškėjas neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik prievarta, naudojantis antstolio pagalba, pasiimti dukrą bendravimui. Tokie pareiškėjo veiksmai galėtų iššaukti dar didesnį dukros nenorą bendrauti bei psichologiškai ją traumuoti. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad su paaugle dukra bendravimas gali vykti tik gera valia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0106/23/00650 (toliau ir – vykdomoji byla) duomenų nustatyta, kad:
4.1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022, be kita ko, nustatyta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens O. Š. bei jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: 1) pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį – abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu vaikai pasiimami penktadienį po pamokų to iš tėvų, pas kurį praleidžiamas savaitgalis. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė grąžinti sūnų; 2) pusę visų atostogų vaikai praleidžia su motina, pusę atostogų – su tėvu. Pirmą atostogų dalį vaikai praleidžia su tėvu, antrą su motina. 2022 metais šv. Kūčias abu vaikai praleidžia su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės, o šv. Kalėdas (2022 m. gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d.) vaikai praleidžia su motina; 3) 2022 m. gruodžio 31 dieną ir 2023 m. sausio 1 dieną (Naujuosius metus) abu vaikai praleidžia su tėvu. Švenčių praleidimo tvarka 2022 metais yra išimtis iš bendros bendravimo tvarkos; 4) 2023 metus Šv. Velykas abu vaikai praleidžia su motina; 5) Motinos dieną ir atsakovės gimtadienį abu vaikai praleidžia su motina. Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienį abu vaikai praleidžia su tėvu.
4.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 4 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1987-584/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-20538-584/2022) Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytas bendravimo tvarkos 1 punktas pakeistas ir išdėstytas taip: pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį – abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu ieškovas dukrą pasiima penktadienį po pamokų, o atsakovė – sūnų 18.30 val. iš jo laikinosios gyvenamosios vietos, neužeidama į patalpų vidų. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė turi grąžinti sūnų.
4.3. Suinteresuotas asmuo O. Š. 2023 m. balandžio 17 d. antstolei Redai Stašenienei pateikė prašymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022 dėl T. Š. bendravimo tvarkos su dukra nevykdymo, 2023 m. balandžio 17 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0106/23/00650 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2023 m. balandžio 17 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-106-9793, 2023 m. balandžio 17 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-106-9802 bei 2023 m. balandžio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas S-23-106-584/2022.
14. Pareiškėjas, nesutikdama su antstolės 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pateikė skundą, kurį iš esmės grindė tuo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta nepilnametės dukters ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nėra vykdoma ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o dėl objektyvių priežasčių – nepilnametės dukros atsisakymo bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, sprendė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-1006-9793 metu aktyviai siekė bendrauti su dukra, todėl panaikino 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-106-9793, 2023 m. balandžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-106-9802 ir 2023 m. balandžio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-106-9794.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
16. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.). Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis) reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 9 straipsnis), atitinkamai ir antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo.
19. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsniai). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), todėl jis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (CPK 651 straipsnis). Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje.
20. Įstatyme numatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ne tik 1-7 punktuose nurodytos konkrečios aplinkybės (ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus; ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka), bet ir tai, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (8 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai nenustatė akivaizdžių ar kitų CPK kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išvardijęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje minimas kliūtis, apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje ir nenurodė, kurią iš įstatyminių nuostatų nagrinėjamu atveju pažeidė antstolė, priimdama vykdyti teismo nutartį dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
22. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pradėjo vykdomąją bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ji pagrįstai priėmė ir išsiuntė pareiškėjui raginimą. Iš CPK 654 ir 655 straipsniuose įtvirtintų civilinio proceso teisės normų turinio matyti, kad raginimu skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla užvesta dėl bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. neturtinio, tęstinio pobūdžio veiksmų atlikimo, todėl tokioje situacijoje raginimas yra daugiau informacinio pobūdžio – gavus rašytinių įrodymų, kad sprendimas yra vykdomas (nevykdomas dėl svarbių priežasčių), CPK 771 straipsnyje nustatytos pasekmės gali nekilti. Nustačius, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, nėra pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šiuo antstolės veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinti raginimo informacinę paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir šio antstolės veiksmo neteisėtumą. Antstolė, pagrįstai surašiusi raginimą įvykdyti sprendimą, taip pat pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti vykdymo išlaidas.
23. Pažymėtina, kad iš esmės byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos (ne)tinkamo vykdymo, šalys skirtingai vertina apelianto su nepilnamete dukra nebendravimo priežastis. Pareiškėjo teigimu, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutartimis nėra nustatytas nei konkretus laikas, kada pareiškėjas turi pasiimti dukrą bendravimui, nei konkreti vieta, iš kurios turėtų pasiimti dukrą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
26. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas).
27. Taigi, jei bet kuri šalis manė, kad teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis sureguliuota bendravimo tvarka yra neaiški, ji privalėjo kreiptis į teismą dėl tokio teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ar prašyti teismo pakeisti/papildyti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos neaiškias ar neįgyvendinamas nuostatas.
28. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/23/00650 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo T. Š. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.