Utenos apylinkės teismo nuosprendis

B. ĮRODYMAI

Kaltinamoji C. K. neprisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad grožio salone dirbo nuo 2010 metų. Lapkričio 20 d. turėjo klientę, nusprendė išvėdinti patalpas. Išėjo, atidarė langą, išbėgo J. M., langą uždarė. Ji vėl išėjo, atidarė, J. M. vėl uždarė ir taip kelis kartus. J. M. situaciją darė konfliktiška. Ji paėmė ją už rankos, sakė jai „neuždaryk“, J. M. ėmė rėkti. Paėmė kaire ranka už dešinės rankos ir paprašė neuždaryti. Į krūtinę netrenkė, po to nelietė. Tada išbėgo J. K., ji J. K. pasakė nelįsti, J. K. greitai prišoko nuo laiptelio, šnypšiančiu balsu pasakė eiti į savo kabinetą, griebė ją už rankų, liepė eiti į kabinetą, ją tampo už abiejų rankų. Ji sakė J. K. nuimti rankas nuo jos, tada tiesiog ištraukė rankas iš jos rankų. J. K. paleido rankas, žengė žingsnį atgal, užkliuvo už laiptelio, durys atsitrenkė į sieną. J. K. bateliai buvo neaukšta pakulne, gal kokie 2 – 3 cm. Nestūmė J. K.. Tarp jų buvo gal vieno metro atstumas. Nevartojo keiksmažodžių. J. M. gąsdino, kad ją pasodins, viskas yra surežisuota. Už rankų ją paėmė tik J. K.. Kabinete buvo jos klientė A. B., durys buvo uždarytos, jas uždarė išeidama. Nukentėjusiųjų atsiprašė iš mandagumo, šeimininko prašymu. F. A. turėjo klientą. Policija atvažiavo gal po 10 minučių. Salono veikla tęsėsi, ji pati pabaigė manikiūrą, Farida išėjo apkirpusi klientą, kitos – J. M., J. K., I. K. juokėsi. Nebuvo klientų, kurie ateitų ir išeitų. Patalpos yra šildomos, negalėjo būti šalta. Kitą dieną J. K. dirbo. Iki tol nebuvo konfliktų.

Nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad lapkričio 20 d., konflikto metu, buvo kirpyklos salėje, kalbėjo su I. K., išgirdo triukšmą, ryte jau buvo konfliktas dėl lango, nusprendė įsikišti. Nuėjo ten, nebėgo. Prie lango pamatė J. M. ir C. K., viena bandė uždaryti langą, kita atidaryti, Ch. laikė J. už rankos, neduodama uždaryti lango, laikydama atstūmė į krūtinės sritį, stovėdama šonu. Girdėjo, kaip Ch. sakė necenzūrinius žodžius. Ji norėjo pradėti ką nors sakyti, bet nespėjo. Ch., pamačiusi ją, staigiai pasisuko, pradėjo atstūminėti, stvėrė už rankų, jėga ją stūmė dviem rankomis į krūtinę, ji neišlaikė pusiausvyros, buvo stiprus smūgis, tada nukrito, durys atsitrenkė į plafoną, jis sudužo nuo smūgio, ji nugriuvo. Buvo paėmusi Ch. už riešų, norėjo išlaikyti pusiausvyrą, kai Ch. ją stūmė pastvėrusi už rankų, tada Ch. ją pastūmė ir ji krito. Buvo šokas. J. M. nusprendė kviesti policiją, ji paskambino grožio salono šeimininkui. Jai teko kreiptis į psichologą, blogai miegojo. Ch. kabineto durys buvo atidarytos. Juto fizinį skausmą atsitrenkusi į duris, nes nesveikavo, reikėjo pailsėti. Po to darbo netęsė, po pareigūnų išvykimo apsirengė, išvyko gal po 15 min., policijos komisariate buvo apie 1 - 2 valandas. Ch. iš karto norėjo surinkti šukes, šlavė, jos neleido, šukės liko iki kol atvyko policija. Be jos salone buvo I. K., F. A., klientą turėjo F. A.. F. A. liko, I. K. priėjo po to, kai dužo stiklas. Iki J. M. nuo jos buvo 1 metras. Po konflikto J. M. buvo šokas, drebėjo rankos. Kitą dieną vos ne vos atidirbo, ją pykino, drebėjo rankos, koordinacija nebuvo sutrikusi, nuėjo į priėmimo skyrių, matavo spaudimą, davė tabletę, sakė nueiti pas neurologą, nes gali būti smegenų sutrenkimas. Kitą dieną nuėjo pas neurologą, chirurgą, neurologas ją paguldė į ligoninės stacionarą, gulėjo apie savaitę laiko. Pas akių gydytoją buvo pagal neurologo konsultaciją, priėmimo skyriuje darė kompiuterinę tomografiją. Būtų dirbusi iki 6 valandos, klientų užsirašiusi neturėjo, klientų neprarado. Hipertenzijos neturi, anemija seniai, medikamentai – nuo galvos svaigimo.

Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad lapkričio 20 d. buvo savo kabinete, pamatė, kad atidarytas langas. Prašė Ch. neatidarinėti lango. Ji norėjo uždaryti langą, Ch. ją atstūmė, pasakė eiti į savo kabinetą, pasakė necenzūrinius žodžius „eik tu <...>“. Ji vos išsilaikė ant kojų, sušuko, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, buvo netikėta. Priėjo J. K., tyliai kažką sakė, jos rankos buvo sulenktos ir pakeltos. Chabiba pasisuko, priėjo prie J. K., paėmė už rankų, atstūmė ją. J. K. atsitrenkė į duris. Už durų buvo šviestuvas, stiklai pažiro ant galvos, J. K. nusirito žemyn. Ji paskambino į komisariatą, iškvietė policiją. Gal pas F. buvo klientas. Būtų dirbusi, jei ne įvykis, įvykio metu ir po to neturėjo užsirašiusi klientų, bet priima ir be užsirašymo. J. K. būsena buvo baisi. Atstumas tarp jos ir J. K. gal 1 metras. Koridoriaus ilgis gal 1 metras.

Liudytojas D. T. paaiškino, kad buvo iškvietimas kirpykloje, konfliktas įvyko dėl to, kad vėdino patalpas, viena atidarė, kita uždarė, kažkas ar stūmė, ar sudavė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad buvo iškvietimas, abi moterys sakė, kad buvo fizinis skausmas, Jei neklysta, skundėsi dėl skausmo sugriebus, ne dėl šukių. Šukės buvo sušluotos į kampą. Siūlė medicinos pagalbą, bet atsisakė. Klausė moterų, ar rašyti protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ar jos rašys pareiškimus, viena moteris pasitarė su vyru ir pasakė, kad rašys pareiškimus.

Liudytoja F. A. teisiamajame poėdyje paaiškino, kad ji turėjo klientą, aptarnavo jį, nieko nematė ir negirdėjo. Su ja salėje buvo J. K. ir I. K.. Matė, kaip išeina J. K. į koridorių, išėjo kaip visada. Ji girdėjo garsus, suprato, kad kažkas vyksta. Paskiau, gal po 10 minučių, J. K. grįžo, iš plaukų rinko šukes, sakė, kad ją pastūmė Ch. Klientė į vaizdą nesuragavo, darbui tai netrukdė. Policija salone buvo pirmą kartą, jos tai nenustebino, būtų galėjusi dirbti toliau. Chabiba niekada prie jos nesikeikė, su klientais maloni, nežino, ar anksčiau keldavo konfliktus. Nematė nukritusios J. K.. Chabiba jai nieko nepasakojo.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad girdėjo garsus dėl lango. Ji buvo savo darbo vietoje su J. K., klientų nebuvo. Kai eilinį kartą kilo ginčas dėl lango tarp Ch. ir J. M., J. K. atsistojo ir pasakė, kad eis palaikyti Julijos. Beveik po minutės išgirdo labai smarkų triukšmą, reaguodama į garsą išbėgo į koridorių, smūgio momento nematė, abi Julijos stovėjo, J. K. purtėsi, J. M. buvo šoke, J. K. pasimetusi, Ch. kabineto durų nematė. Šukes jos visos sušlavė, šukės buvo stambios, stiklas storas buvo. Mergaitės sakė, taip nepaliks, važiavo į policijos komisariatą. Būna iki darbo pabaigos, nes gali ateiti klientai. Policija atvažiavo pirmą kartą, kai išvažiavo policija visos išsiskirstė, nes dirbti ir nebuvo įmanoma. Ch. su ja nekalbėjo. Nebuvo, kad visos po to juokėsi. J. K. po įvykio tą dieną nedirbo, kitą dieną – nežino, dar kitą – ne.

Liudytojas L. R. paaiškino, kad įvykio metu salone nebuvo. Jam paskambino J. K., paprašė atvykti, jis suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas su Ch. Kai atvažiavo, Ch. buvo pas save, J. M. ir J. K. pas kirpėjas. Vienintelis prašymas buvo – sutaikyti. Jis pasakė Ch., kad išeitų ir atsiprašytų. Ji pasakė, kad atsiprašo. J. M. pasakė, kad atsiprašymas nenuoširdus.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad santykiai su Ch. draugiški. Įvykio dieną buvo atėjusi pas Ch. kaip klientė, sėdėjo, laukė paslaugų, iš kabineto išėjusi nebuvo, matė tik, kaip praeina moterys. Ch. atsistojo, nuėjo atidaryti lango, grįžo, ją aptarnavo. Po kiek laiko kažkas nuėjo uždaryti, kažkas atidaryti, kažkas neleidžia, prisijungė trečia. Po kiek laiko išgirdo dūžtant stiklą, bet nesusivokė. Grįžo Ch., pasakė, kad dužo lempa, nes ji išsigando garso. Ch. norėjo sušluoti, jai neleido. Tada atvažiavo policija. Ch. palikdavo atviras duris, ji pati sėdėjo šonu į duris. Necenzūrinių žodžių negirdėjo. Smūgių negirdėjo. Ch. ėjo atsiprašyti, kai atvažiavo savininkas. Moterys atėjo jai iš nugaros, grįžo iš priekio. Pirmą kartą matė policiją salone. Trečia moteris praėjo skubėdama, tada nuėjo atgal, garsas prieš tai.

Liudytoja T. S. paaiškino, kad santykiai su Ch. normalūs. Buvo pas Ch., darė manikiūrą, atėjo šeimininkas, pasakė, kad draudžia darinėti langus, jie apie 20 min. buvo. Ch. pažįsta ją 15 metų, ji prie jos niekada nesikeikė, yra padori.

Ekspertė J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji surašė specialisto išvadą, buvo tyrėjo užduotis, pateikti medicininiai dokumentai, specialisto išvada surašyta iš medicininiuose dokumentuose esančių įrašų. J. K. nustatytas smegenų sukrėtimas, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, nurodė išvadoje. Pagal įrašus pačios tiriamosios nusiskundimai – galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, akių obuolių skausmas, bendras silpnumas, jutimų sutrikimas, hiperestezija. Patologiniai neurologiniai požymiai – netiksliai atliko piršto – nosies mėginį, Rombergo padėtyje svyravo, horizontalus nistagmas, arterijos siauros, venos plačios. Galvos smegenų požymių iš karto gali ir nebūti, jie gali atsirasti po 2 – 3 dienų, požymiai gali stiprėti ir daugėti. Horizontalus nistagmas, pirmosiomis dienomis jo gali ir nebūti, vėliau gali atsirasti, požymis praeina 3 – 5 parą po traumos. Nistagmą galėjo nustatyti ne tik neurologas ir oftalmologas, tai nėra specifinis tyrimas. Buvo galvos trauma, ant galvos nukrito šviestuvas, tai galėjo sukelti smegenų sutrikimą. Kompiuterinė tomografija padaryta, radiologas aprašyme nurodė, kad galvos traumos požymių nėra, tačiau galvos smegenų sutrenkimo atveju jų gali ir nebūti.

Kaltinamoji C. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. dirbo grožio salone, apie 15.00 val. išėjo iš kabineto į koridorių, atidarė langą, grįžo į darbo vietą, iš savo darbo kabineto išėjo J. M. ir uždarė langą. Ji vėl nuėjo ir atidarė langą. J. vėl jį uždarė, taip kokius tris kartus: ji atidarydavo langą, o J. langą uždarydavo. Kai ji ketvirtą ar penktą kartą išėjo ir atidarė langą, iš savo kabineto į koridorių išėjo J. M. ir šaukdama reikalavo, kad ji uždarytų langą. Tuo metu, kai jos su J. M. bandė susikalbėti, į koridorių išbėgo J. K., pribėgo prie jos, pačiupo ją stipriai už abiejų rankų ties riešais ir ją stumdama sakė: „Nagi, eik į savo kabinetą“. Ji per jėgą savo rankas ištraukė iš J. K. rankų. Tuo metu J. K. koja užkliuvo už laiptelio, kuris yra koridoriuje, dėl to J. K. nugara griuvo į duris, durys atsitrenkė į šviestuvo gaubtą, kuris sudužo ir krito ant J. K.. J. K. nukrito ant grindų. Necenzūrinių žodžių nesakė. Nestūmė J. M. ir J. K.. Tiesiog, kai J. M. išėjo iš kabineto uždaryti lango, ji paėmė jai už rankos, jos nespausdama, paprašė, kad ji neuždarytų lango, paimdama už rankos neturėjo tikslo jai sukelti fizinio skausmo, J. K. taip pat nestūmė, ji tik ištraukė savo rankas iš jos rankų, nes J. K. buvo sugriebusi ją už abiejų rankų ir ją stūmė į kabinetą (3 tomas, b. l. 21 - 22, 30 - 32, 74 - 75).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji C. K. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (3 tomas, b. l. 56 - 69).

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d., apie 15.00 val., įvyko konfliktas tarp J. M. ir C. K.. Ji nusprendė pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad Ch. K. atidarinėja langą, o J. M. langą uždarinėja, tuo pačiu moterys bandė susikalbėti. Tuo metu, kai J. M. norėjo uždaryti langą, Ch. K. abiem rankomis pastūmė J. M. į krūtinės sritį vieną kartą. J. M. nuo pastūmimo nenukrito, žengtelėjo atgal. Ji artinosi prie moterų, norėdama užglaistyti susidariusią situaciją, tuo metu Ch. staigiai atsisuko į ją ir abiem rankom stūmė ją, krūtinės srityje. Ji dėl pastūmimo, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, kelis žingsnius žengė atgal, tačiau jai nepavyko išlaikyti pusiausvyros, dėl to ji krito ant durų, atsitrenkė į duris, dėl to durų kampas trenkėsi į šviestuvą, šviestuvo gaubtas sudužo, šukės pabiro jai ant galvos. Juto fizinį skausmą, labai išsigando. Dėl minėto konflikto viešoji tvarka buvo pažeista, nes įvyko muštynės, buvo sudaužytas šviestuvo gaubtas. Dėl įvykio ji buvo išsigandusi, patyrė stresą, po įvykio pasijuto blogai, dėl minėto įvykio pablogėjo jos sveikata, ji turėjo gydytis. Kitą dieną ji pajuto galvos svaigimą ir kreipėsi į VšĮ Visagino ligoninės priėmimo skyrių, gulėjo ligoninėje savaitę, paskui gydėsi dar mėnesį ambulatoriškai. Lankėsi pas psichologą, jaučia baimę, jaučiasi nesaugiai (1 tomas, b. l. 51, 74 - 76, 78 - 80, 82 - 84, 86 - 88).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. K. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 90 - 100).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 15.00 val. ji išėjo į koridorių ir norėjo uždaryti langą. Ją pamačiusi, Ch. K. išėjo į koridorių ir liepė neuždaryti lango. Tuomet priėjo prie jos ir stipriai rankomis stūmė ją į krūtinės sritį. Dėl šio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą krūtinės srityje. Ch. K. grįžo atgal į savo kabinetą, kuriame buvo klientas ir, jam esant, jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkti ant jos. Visą šį konfliktą matė ir girdėjo koridoriuje buvusi J. K.. J. K. bandė žodžiais nuraminti Ch. K. Ch. K. išėjo į koridorių, priėjo prie J. K., liepė jai patylėti ir ją pastūmė, ko pasekoje J. K. atsitrenkė nugara į duris. Durys atsitrenkė į šviestuvą ir jį sudaužė, krintantys stiklai krito ant J. K. galvos. Tuomet ji iškvietė policiją. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Dėl minėto konflikto grožio salone buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nei viena iš darbuotojų toliau negalėjo dirbti, visi darbuotojai gėrė raminamuosius vaistus (1 tomas, b. l. 59, 137 - 139, 141 - 142, 144 - 146).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. M. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 148 - 158).

Liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 15.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją J. M. ir jos kolegę J. K. konflikto metu pastūmė bendradarbė C. K.. Nuvykus į įvykio vietą, J. K. ir J. M. paaiškino, kad J. M. išėjo į koridorių ir norėjo uždaryti langą, tačiau ją pamačiusi Ch. K. išėjo į koridorių ir liepė neuždaryti lango bei rankomis stipriai stūmė J. M. į krūtinės sritį. Išgirdusi triukšmą, į koridorių išėjo J. K.. Ch. K. liepė J. K. patylėti ir ją pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė nugara į duris, durys atsitrenkė į šviestuvą ir jį sudaužė, krintantys stiklai krito ant J. K. galvos. Prie atidarytų durų į kirpyklą, ant grindų buvo stiklo šukių nuo lempos gaubto. Abi moterys teigė, kad joms buvo sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 176 - 178).

Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. po gauto pranešimo nuvykus į grožio saloną, jame buvo J. M., J. K. ir Ch. K., koridoriuje buvo matyti stiklo šukės. Kiek prisimena, įvyko konfliktas tarp moterų, J. M. ir J. K. buvo išsigandusios, susijaudinusios (2 tomas, b. l. 11).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d., prieš konfliktą, su J. K. buvo darbo vietoje. Išgirdo, kad koridoriuje, J. M. ir Ch. K. kalba pakeltais tonais, tai buvo panašu į konfliktą. J. K. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, prieš nueidama pasakė, kad eina palaikyti Julijos (M.). Netrukus ji išgirdo stiprų garsą, nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad J. K. stovi koridoriaus gale, prie durų į jų darbo vietą, nuo savęs purto stiklus, ji buvo išsigandusi. Chabibos nematė. J. M. taip pat buvo koridoriuje, buvo išsigandusi, sakė tyliai, kad taip ir užmušti galima. Mano, kad dėl įvykusio konflikto grožio salone buvo sutrikdyta viešoji tvarka, įvykis sukrėtė visus darbuotojus, ji jau tą dieną negalėjo dirbti, buvo susijaudinusi, išsigandusi (1 tomas, b. l. 183 - 185).

Liudytoja F. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d., po pietų, buvo darbo vietoje, turėjo klientę, bedirbdama išgirdo, kad koridoriuje kažkas garsiai kalba, tai buvo panašu į konfliktą. Neilgai trukus nuo triukšmo grožio salono kirpyklos koridoriuje pradžios, ten nuėjo J. K., po to ji išgirdo garsą kažko dūžtančio, netrukus iš koridoriaus į darbo vietą grįžo J. K., kažką nuo savęs purtė. Jos klientė į dūžio garsą nesureagavo. Kai baigė tvarkyti klientę, ją palydėjo ir grįžo į savo darbo vietą. Tuomet ji J. K. paklausė, kas nutiko, ši pasakė, kad Ch. ją pastūmė, dėl to J. K. trenkėsi galva į duris. J. K. buvo pasimetusi. Nežino, ar dėl įvykusio konflikto grožio salone buvo sutrikdyta viešoji tvarka, mano, kad visi galėjo toliau dirbti savo darbą (1 tomas, b. l. 190 - 192).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, gali būti, kad lapkričio 20 dieną, apie 15.00 val., buvo grožio salone, Ch.. C. K. nusprendė išvėdinti savo kabinetą, dėl to atidarė kabineto duris į koridorių, nematė, ką atidarė koridoriuje. Po poros minučių salono darbuotoja Julija nuėjo link išėjimo iš grožio salono durų. Chabiba taip pat greitai atsistojo ir nuėjo link lauko durų, darbo kabineto durys liko neuždarytos. Girdėjo, kad Chabiba ir Julija kalbėjosi pakeltais tonais, Julijos ir Ch. pokalbio metu, maždaug po kelių minučių, matė, kaip link jų nuėjo J. K., girdėjo, kaip J. K. sakė, kad Ch. paliktų duris uždarytas. Tada trumpam, gal pusei minutės, viskas nutilo ir pasigirdo stiklo dužimas. Greitai į kabinetą grįžo susijaudinusi Ch., sakė, kad nukrito ir dužo šviestuvas. Dėl įvykio nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes viskas vyko labai trumpai, nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai, moterys viena kitos niekaip nevadino, nerėkavo, tiesiog pakeltu tonu kiekviena išsakė savo norus. Po įvykio buvo atvykęs grožio salono šeimininkas, jo apsilankymo metu Ch. ne kartą buvo kviečiama išeiti iš savo darbo kabineto, grįžusi pasakė, kad savininkas prašo atsiprašyti abiejų Julijų, vėliau pasakė, kad atsiprašė abiejų Julijų dėl to, kad su jomis nepagarbiai, pakeltu tonu kalbėjo (1 tomas, b. l. 197 - 199; 2 tomas, b. l. 1 - 3).

Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jam paskambino J. K. ir pasakė, kad konfliktavo su C. K., konflikte dalyvavo ir J. M., suprato, kad konflikto metu kažkam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai atvyko į grožio saloną, koridoriuje ant grindų pamatė stiklo šukes, J. M. ir J. K. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jų ir Ch. dėl atidaryto lango, J. M. pasakė, kad Ch. pastūmė J. K., dėl ko ji nukrito, taip pat, kad pastūmė ir ją. Ch. jam pasakė, kad ji konfliktavo su abiem Julijomis dėl atidaryto lango, kas įvyko konflikto metu neaiškino. Jis pasiūlė atsiprašyti Julijų, Ch. iš pradžių nesutiko, vėliau atėjo ir atsiprašė, tačiau J. M. pasakė, kad atsiprašymas nenuoširdus. J. M. pagal 2016 m. gegužės 15 d. nuomos sutartį yra išnuomotas visas koridorius, tačiau realiai jai buvo išnuomotos patalpos, kurios yra minėtame koridoriuje atskirtos pertvara, o kita koridoriaus dalimi turi teisę naudotis visi kiti patalpų, esančių Ch., nuomotojai (2 tomas, b. l. 15 - 17, 19 - 20, 22 - 24).

Liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gali būti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. lankėsi pas Ch. K. grožio salone. 4. Kai atėjo, Ch. buvo susijaudinusi, užsiminė, kad turi nemalonumų su kolektyvu, dėl to, kad ji atidarinėja langą. Į saloną buvo atvykęs patalpų savininkas, Ch. iš savo darbo kabineto buvo išėjusi į koridorių su juo pasikalbėti. Girdėjo, kaip pokalbio metu patalpų nuomotojas Chabibai sakė, kad nereikia atidarinėti koridoriaus lango, norint išvengti ateityje panašių incidentų. Taip pat girdėjo, kad patalpų nuomotojas Ch. sakė, kad ji turėtų atsiprašyti kitų darbuotojų dėl incidento (2 tomas, b. l. 43 - 45).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas grožio salono - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), koridorius, esantis prie įėjimo/išėjimo durų į grožio saloną. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad koridoriuje yra du langai, šalia langų yra durys į kabinetą. Priešingoje langams pusėje yra dar vienas langas ir durys į kitą kabinetą. Toje pačioje koridoriaus pusėje, kur yra langas ir durys, koridoriaus gale yra dar vienos durys. Koridoriaus gale, ant sienos, kabo šviestuvas be gaubto. Durys, esančios koridoriaus gale, atsidaro į sieną, ant kurios kabo šviestuvas (1 tomas, b. l. 65 - 70).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas L. R. pateikė 2015 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutarčių kopijas, 2016 m. gegužės 15 d. patalpų nuomos sutarties kopiją ir Visagino 2 -ojo notarų biuro įgaliojimo kopiją (2 tomas, b. l. 26 - 28).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo L. R. pateiktų dviejų 2015 m. sausio 2 d. sudarytų patalpų nuomos sutarčių apžiūra. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis tarp L. R. (nuomotojas) ir C. K. (nuomininkas), 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis tarp L. R. (nuomotojas) ir J. K. (nuomininkas), 2016 m. gegužės 15 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis tarp L. R. (nuomotojas) ir J. M. (nuomininkas) (2 tomas, b. l. 38 - 40).

2018 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 311/2018 (01) nurodyta, kad J. K. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, pasireiškęs horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 tomas., b. l. 68 - 69).

2018 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1043/2018 (01) nurodyta, kad psichinės būklės vertinimas dėl patirto streso neįeina į teismo medicinos gydytojo kompetenciją, specialisto išvadoje Nr. G 311/2018 (01) J. K. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas dėl galvos smegenų sukrėtimo nesikeičia (2 tomas, b. l. 73).

2018 m. birželio 27 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė skaitmeninę garso įrašo kopiją, susijusią su 2017 m. lapkričio 20 d. įvykiu, kurio BPCID91157866699 (2 tomas, b. l. 82).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos garso įrašo, daryto 2017 m. lapkričio 20 d. skambinant Bendrajam pagalbos centrui (centro informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo (BPCID 91157866699), kopijos apžiūra, nustatyta, kad garso įrašo kopijos trukmė 3 minutės 39 sekundės, pateikta pokalbio išklotinė (2 tomas, b. l. 84 – 87).

Akistatos metu C. K. ir nukentėjusioji J. K. pasiliko prie apklausų metu duotų parodymų (3 tomas, b. l. 36 - 39).

Akistatos metu įtariamoji C. K. ir nukentėjusioji J. M. pasiliko prie apklausų metu duotų parodymų (3 tomas, b. l. 43 - 46).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paneigė sukėlusi fizinį skausmą J. M. bei J. K. bei nežymiai sutrikdžiusi J. K. sveikatą, tačiau išklausius teisme nukentėjusiųjų, liudytojų F. A., I. K., A. B., L. R., T. S., policijos pareigūnų D. T. ir D. Z., ekspertės J. B. parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, iš dalies paties kaltinamosios parodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamoji C. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji J. M. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad C. K. po to, kai ji atėjo ir norėjo uždaryti langą, priėjo ir rankomis atstūmė ją nuo lango, ji jautė skausmą. Analogiškus parodymus nukentėjusioji J. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinusi, kad ją pamačiusi C. K. išėjo į koridorių ir liepė neuždaryti lango, tuomet priėjo prie jos ir stipriai rankomis stūmė ją į krūtinės sritį, dėl šio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą krūtinės srityje. Parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos tarp įtariamosios ir nukentėjusiosios metu J. M. patvirtino apklausų metu duotus parodymus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir iš karto po įvykio, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu: nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji stipriai pastūmė ją (ir jos kolegę (J. K.), dėl ko J. K. nukrito). Tokius J. M. parodymus patvirtina įvykį (smurto panaudojimą J. M. atžvlgiu) mačiusios J. K. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad C. K. vieną kartą abejomis rankomis pastūmė J. M. į krūtinės sritį, kuriuos nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su įtariamąja metu, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, nurodė, kad po to, kai C. K. J. M. pastūmė, ji žengtelėjo atgal. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys, kad nukentėjusysis yra proceso dalyvis, visada turintis interesą baudžiamojoje byloje, ir vien tik ši aplinkybė nėra pagrindas nuoseklius ir neprieštaringus nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2012). Be to, tiek tiek J. K., tiek J. M. parodymai sutampa su liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, iškviestų į įvykio vietą, parodymais: liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą moterys skundėsi, kad jas ar tai pastūmė, ar tai joms sudavė, liudytojas D. Z. paaiškino, kad abi moterys, atvykus į įvykio vietą, sakė, kad patyrė fizinį skausmą, J. K. skundėsi skausmu jai sugriebus už rankų, tokie jų parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais.

Tokiu būdu, teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad C. K. 2017 m. lapkričio 20 d., apie 15.00 val., grožio salone - kirpykloje, esančioje Visagine, Sedulinos al. 4, įvykusio konflikto metu, abiem rankom tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. M. į krūtinės sritį, taip sukeldama fizinį skausmą nukentėjusiajai J. M..

Kaltinamoji taip pat kaltinama tuo, kad tęsdama nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, abiem rankom tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. K. į krūtinės sritį, dėl ko ji nukrito grožio salono koridoriuje, prie galinės sienos, nugara ir galva trenkėsi į duris, durys trenkėsi į šviestuvą, kabantį koridoriaus gale, ant sienos, šviestuvas sudužo, šviestuvo šukės krito nukentėjusiajai J. K. ant galvos, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai J. K. dėl galvos smegenų sukrėtimo, pasireiškusio horizontaliu nistagmu, koordinacijos sutrikimais, nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji J. K. ir jos atstovas prašo kaltinime nurodytas nurodytas faktines aplinkybes papildyti tuo, kad kaltinamoji savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė ir fizinį skausmą.

Kaltinamoji C. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė stūmusi J. K.. Kaltinamoji nurodė, kad tuo metu, kai prašė J. M. neuždaryti lango, iš grožio salono salės, kuriame dirba kirpėjos, išbėgo J. K., pagriebė ją už abiejų rankų riešų ir stūmė, sakydama „eik į savo kabinetą“. Tada ji tiesiog ištraukė savo rankas iš J. K. rankų, J. K. žengė žingsnį atgal, užkliuvo už laiptelio į kirpėjų salę ir nugriuvo.

Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, vėl išgirdusi triukšmą koridoriuje, nusprendė įsikišti ir išėjo iš kirpėjų salės į koridorių. Nukentėjusioji nurodė iš kirpėjų salės išėjusi ramiai, nebėgusi, tai patvirtino ir liudytoja F. A., paaiškinusi, kad J. K. iš kirpėjų salės išėjo kaip visada, nebėgo, liudytoja I. K. taip pat nurodė, kad J. K. atsistojo, pasakė, kad eis palaikyti J. M. ir išėjo iš kirpyklos salės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos F. A. ir I. K. taip pat nenurodė, kad J. K. būtų bėgusi iš salės, nenurodė, kad ji buvo nusiteikusi agresyviai. Nors šios liudytojos tiesiogiai nematė įvykio koridoriuje, tačiau, teismo vertinimu, tai rodo, kad nukentėjusioji J. K. ramiai išėjo iš kirpėjų salės bei paneigia kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad J. K. išbėgo iš kirpyklos salės ir iš karto griebė ją už rankų.

Nukentėjusioji J. K. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad C. K. staigiai atsisuko į ją ir abejomis rankomis ją pastūmė į krūtinę. Analogiškus parodymus nukentėjusioji J. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinusi, kad ją pamačiusi C. K. priėjo prie jos ir rankomis stūmė ją į krūtinės sritį, dėl šio veiksmo jai skaudėjo, ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su įtariamąja metu patvirtino apklausų metu duotus parodymus. Nukentėjusiosios J. K. parodymai sutampa su nukentėjusiosios J. M. parodymais, kad J. K. atėjo į koridorių, C. K. pasisuko, pribėgo prie jos, paėmė už rankų ir pastūmė, po ko J. K. nukrito ir atsitrenkė į duris. Kaip minėta, iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji J. M. nurodė ir iš karto po įvykio, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu: nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji stipriai pastūmė ją ir jos kolegę (J. K.), dėl ko J. K. nukrito. Tokias aplinkybes nukentėjusioji J. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos tarp įtariamosios ir nukentėjusios metu. Tiek J. K., tiek J. M. parodymai sutampa su liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, iškviestų į įvykio vietą, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai: liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą moterys skundėsi, kad jas ar tai pastūmė, ar tai joms sudavė, liudytojas D. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad abi moterys, atvykus į įvykio vietą, sakė, kad patyrė fizinį skausmą, J. K. skundėsi skausmu jai sugriebus už rankų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K., atsakydama į teismo užduotus klausimus, patvirtino, kad ir ji buvo sugriebusi C. K. už rankų, nors tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodžiusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad viskas vyko greitai, kai C. K. ją pastūmė, ji neteko pusiausvyros, stūmimo metu gal ir sugriebė už rankų kaltinamajai, laikėsi, tada C. K. ją dar stipriau pastūmė ir ji nukrito. Nukentėjusioji J. M. nurodė mačiusi tik momentą, kai C. K. pastūmė J. K., ją paėmusi už rankų ir sulenktas rankas prispaudusi prie krūtinės, nenurodė mačiusi, kad J. K. griebtų C. K. už rankų, tačiau tai pateisinama įvykio vietos schema – kai C. K. priėjo prie J. K., J. K. buvo prie J. M. darbo kabineto kampo, todėl C. K., stovėdama nugara į J. M., turėjo užstoti jos ir J. K. kontaktą rankomis. Tačiau kaltinamosios versija, kad ji tik ištraukė savo rankas iš J. K., kai J. K. ją užsipuolė, ir jos nestūmė atmetama kaip nepatvirtinta bylos duomenimis. Kaltinamoji aiškina, kad nukentėjusioji J. K. žengė žingsnį atgal, užkliuvo už laiptelio ir nukrito, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad laiptelis, vedantis į kirpyklos salę, yra lygiagrečiai koridoriui, tam, kad nukentėjusioji būtų galėjusi užkliūti už jo, ji turėjo būti arba pasisukusi į jį nugara, arba žengti priekiu, o tai nepatvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, kad J. K. krito greitai po to, kai ją pastūmė kaltinamoji. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad J. K. krito nugara į duris, kritimo metu buvo tuo metu prieš ją. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo priedų - fotelentelių matyti, kad šviestuvo gaubtas, kuris sudužo ir krito J. K. ant galvos, buvo arčiau durų dalies link rankenos bei žemiau viršutinės durų dalies, todėl nukentėjusioji turėjo kristi daugiau koridoriaus centre, o ne prie laiptelio, nes ant nukentėjusiosios J. K. galvos pažiro šviestuvo šukės. Kaltinamoji taip pat aiškina, kad nukentėjusioji ją sugriebusi už riešų stūmė į kabinetą, tokiu atveju, kaltinamajai ištraukus rankas, labiau tikėtina, kad nukentėjusioji būtų kritusi į priekį, o ne atgal nugara, kaip šiuo atveju. Be kita ko, kaltinamoji teigia, kad J. K. ją stūmė, sakydama eiti jai į savo kabinetą, tokiu atveju vėlgi būtų labiau tikėtina, kad ji būtų pasisukusi priekine kūno dalimi į C. K. kabinetą, kuris yra prieš langą, dėl kurio darinėjimo kilo konfliktas, o ne būtų stovėjusi nugara į koridoriaus galą. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji griuvo stipriai pastūmta kaltinamosios į viršutinę kūno dalį, kas taip pat atitinka byloje esančius įrodymus, nes tiek nukentėjusiosios nurodė, kad C. K. prispaudė J. K. rankas būtent prie krūtinės, tiek kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir jos rankos, ir J. K. rankos buvo krūtinės lygmenyje, kai kaltinamoji, jos teigimu, iš J. K. rankų išsilaisvino.

Kaltinamoji ir jos gynėja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji gynėsi nuo J. K..

Byloje pateiktas nukentėjusiosios J. K. ir jos atstovo rašytinis prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir C. K. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį, nes kaltinamosios veiksmuose (viešoje vietoje sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdant jos sveikatą) buvo visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodo, kad kaltinamoji be priežasties iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesius, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinio smurto naudojimu matant ir girdinti kitiems grožio salono darbuotojams ir klientams, sukėlė fizinį skausmą J. M. ir J. K., taip pat nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kurį prašoma inkriminuoti kaltinamajai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

C. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykio salono veikla tęsėsi, ji pabaigė daryti manikiūrą klientei A. B.. Liudytoja A. B. nurodė mačiusi, kaip kaltinamoji išeidaivo iš kabineto atidaryti lango, kažkas neleisdavo lango atidaryti, girdėjo dūžtantį stiklą, policiją grožio salone matė pirmą kartą, tačiau nurodė necenzūrinių žodžių ar smūgių negirdėjusi, C. K. pabaigė daryti jai manikiūrą, ji liko patenkinta paslaugomis. Liudytoja F. A. nurodė, kad girdėjo garsus, kad kažkas vyksta, policiją grožio salone matė pirmą, tačiau nurodė, kad įvykio metu ji aptarnavo klientą, klientas į įvykį nereagavo, jai pačiai tai darbui netrukdė, aptarnavusi klientą išėjo namo, nes daugiau klientų neturėjo, tačiau būtų galėjusi tęsti darbą. Po įvykio grožio salone lankėsi T. S., kuri teisiamajame posėdyje buvo apklausta liudytoja. Be nukentėjusiųjų, tik grožio salone kirpėja dirbanti I. K. nurodė sureagavusi į dūžtančio stiklo garsą, išbėgusi į koridorių pažiūrėti, kas vyksta, matė pasimetusią J. K., J. M. buvo šoke, po to, kai išvažiavo policija, visos išsiskirstė, nes dirbti jau ir nebuvo įmanoma. Tiek nukentėjusiosios, tiek grožio salone kirpėjomis dirbusios F. A., I. K. nenurodė turėjusios užsirašiusių klientų, kuriems būtų reikėję atšaukti paslaugų teikimą, įvykio metu į grožio saloną užėjusių klientų nebuvo. Nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nenurodė girdėjęs necenzūrinius žodžius.

Taigi teismas nenustatė, kad C. K. elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – dėl įžūlaus elgesio būtų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y. aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt.