Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiosios J. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės C. K. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jį pakeičiant ir pripažįstant Ch. K. kalta pagal BK 284 straipsnį ir skirti jai 1000 MGL dydžio baudą, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorės įsitikinimu, priimant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame kasaciniame skunde esminiai BPK pažeidimai grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nors kasatorė tvirtina, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, tačiau aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių tokių pažeidimų padarymą, nepateikia. Kasaciniame skunde nesutinkama su ekspertizės akto vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jos (nukentėjusiosios) sveikatos būklės, nurodomos aplinkybės, kurias teismai turėjo įvertinti ir pateikiama nuomonė, kodėl turėjo įvertinti. Atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorė taip pat teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo Ch. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jos nuomone, nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Iš skundo matyti, kad baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas šiuo aspektu ginčijamas ne teisiniais argumentais, o mėginant paneigti teismų nustatytas faktines aplinkybes, tačiau tai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka, kasaciniame skunde nesuformuluoti, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios J. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.