- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-03
- Bylos Nr.
- 2K-216/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- I. Š., S. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. Š. ir S. G. gynėjo kasacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su S. G. ir S. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su I. Š. ir S. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
BK 166 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su I. Š. ir S. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su I. Š. ir S. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria nuteistųjų I. Š. ir S. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies – nuteistųjų veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtas laisvės apribojimo bausmes, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. ir S. G. nuteistos už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., ,,duomenys neskelbtini“ mieste, veikdamos bendrininkų grupe bei pasitelkusios A. Š., gimusią 1991 m. gegužės 6 d., ir S. Š., gimusią 1990 m. kovo 8 d., kurioms iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo suėję šešiolika metų, viešoje vietoje – prie ,,duomenys neskelbtini“ gimnazijos, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams: A. Š. sudavė V. B. du kartus delnu į veido sritį ir prieš nukentėjusiosios valią laikydama jos ranką nuvedė į gimnazijos stadioną, kur S. Š. sudavė V. B. penkis kartus delnu ir du kartus kumščiu į galvos ir veido sritį, A. Š. – penkis kartus delnu ir kumščiais į galvos ir veido sritį. Tęsdamos nusikalstamą veiką, nuvedė V. B. į ,,duomenys neskelbtini“ gatvę, prie 15-ojo namo, kur S. Š. sudavė nukentėjusiajai du kartus delnu ir vieną kartą spyrė keliu į veido sritį, o A. Š. – du kartus kumščiu į veido sritį, I. Š. – du kartus delnu į veido sritį. Tęsdamos savo nusikalstamą veiką, nuvedė V. B. į ,,duomenys neskelbtini“ gatvę, prie 2-ojo namo, kur S. G. sudavė nukentėjusiajai tris kartus delnu į veido sritį, S. Š. – du kartus kumščiu ir du kartus delnu į galvos sritį bei vieną kartą keliu spyrė į galvos sritį, A. Š. – du kartus delnu į galvos sritį. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio ir pakaušio srityje, nedidelį kraujo išsiliejimą po kairės akies obuolio jungine, apatinės lūpos gleivinės įtrūkimą, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, dviejų kairės pusės krūminių dantų vainikų emalės nuskėlimą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą. Dėl S. Š. ir A. Š. veiksmų V. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl I. Š. ir S. G. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais nuteistosios sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, S. G. nuteista už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., apie 14.20 val., ,,duomenys neskelbtini“ mieste, ,,duomenys neskelbtini“ gimnazijos stadione, neteisėtai prieš V. B. valią paėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X640“ ir skaitė jame esančias trumpąsias žinutes. Tęsdama nusikalstamą veiką, apie 14.40 val., ,,duomenys neskelbtini“ gatvės 15-ojo namo kieme skaitė V. B. mobiliojo ryšio telefone esančias trumpąsias žinutes ir taip pažeidė nukentėjusiosios susirašinėjimo techninėmis priemonėmis siunčiamų pranešimų slaptumą.
Kasaciniais skundais nuteistųjų I. Š. ir S. G. gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti – I. Š. ir S. G. veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio l dalį ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio l, 3 punktais, jas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Pagal BK 166 straipsnio l dalį S. G. išteisinti.
Kasatoriaus nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirtos bausmės, o apeliacinė nutartis – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad nuteistosios apeliacinius skundus padavė turėdamos tik sutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad dėl joms pareikštų kaltinimų kaltomis jos prisipažino visiškai, tuo tarpu nesutrumpintoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje – iš dalies. Taip buvo pažeista jų gynybos teisė, nes dėl to apeliaciniuose skunduose nebuvo pateikti visi argumentai, be to, gynėjui buvo suvaržyta teisė tinkamai pasiruošti gynybai. Taip pat šis pažeidimas turėjo įtakos teismui vertinant faktines bylos aplinkybes bei taikant baudžiamąjį įstatymą. Dėl to buvo pažeistos BPK 48 straipsnio 2 dalies l punkto, 305, 306 straipsnių nuostatos. Dėl šios priežasties kasatorius (nuteistųjų gynėjas) teisme prašė patikrinti bylą daugiau, negu to buvo prašoma skunduose: jis teigė, kad nuteistųjų veika pagal BK 284 straipsnio l dalį kvalifikuota netinkamai, nes jų veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų ir nuteistųjų tikslas buvo ne pažeisti viešąją tvarką, o panaudojant fizinį smurtą ,,paauklėti“ nukentėjusiąją. Nors fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, tačiau viešoji rimtis nebuvo pažeista, niekas iš pašalinių asmenų įvykio nematė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal pasekmes, t. y. pagal BK 140 straipsnio l dalį. Apeliacinės instancijos teismas, esant minėtam esminiam BPK pažeidimui, nepaisant to, ar gautas dėl jo skundas, turėjo patikrinti, ar tai turėjo neigiamą įtaką ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Kasatoriaus nuomone, nors pagal BK 166 straipsnį asmuo atsako nuo 16 metų amžiaus, tačiau taikant šį įstatymą nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo socialinę ir psichologinę brandą, subjektyviuosius nusikaltimo požymius. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neturėdamas jokio teisėto pagrindo pažeidžia susižinojimo slaptumą ir nori tai daryti turėdamas įvairių motyvų: siekdamas surinkti kompromituojančios ar kitokios informacijos apie vieną ar kitą asmenį ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad S. G. neturėjo išankstinės tiesioginės tyčios perskaityti nukentėjusiosios žinučių, be to, teismas netyrė, ar jos socialinė ir psichologinė branda atitinka amžių (nepaskyrė psichologinės ekspertizės), todėl S. G. nesuvokė, kad skaitydama žinutes pažeidžia nukentėjusiosios konstitucines teises. Todėl jos veikoje nėra subjektyviųjų nusikaltimo požymių. Nors iš gynybos pozicijų nebuvo pareikštas prašymas atlikti tokią ekspertizę, tačiau teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, turi būti įsitikinę asmens kaltumu. Atkreiptinas dėmesys į BPK 280 straipsnio l dalies nuostatą, kurioje reikalaujama, kad apklausiant nepilnametį turi būti atsižvelgiama į jo socialinę ar psichologinę brandą. Kasatoriaus nuomone, ši nuostata turėtų būti taikoma ir nustatant subjektyviuosius nusikaltimo požymius. Šiuo metu ištaisyti minėtų trūkumų neįmanoma, nes nuo nusikaltimo padarymo S. G. socialinė ir psichologinė branda yra gerokai pasikeitusi. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad, taikant BK 166 straipsnį formaliai, dėl nepakankamos socialinės ir psichologinės brandos pagal šį baudžiamąjį įstatymą už analogiškas veikas būtų teisiamas kas antras moksleivis, jeigu tik būtų nukentėjusiųjų skundai.
Dėl prašymo atleisti nuteistąsias nuo baudžiamosios atsakomybės kasatorius prašo atsižvelgti į tai, kad žala neatlyginta dėl to, kad nuteistųjų ir nukentėjusiosios tėvai nesusitarė dėl žalos dydžio ir dėl šios priežasties nukentėjusioji nesusitaikė su nuteistosiomis, nors jos to siekė. Kasatoriaus nuomone, sprendžiant klausimą dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo, pakanka, kad nuteistosios ir jų tėvai pasižada atlyginti žalą. Be to, iki šiol kitų teisės pažeidimų nuteistosios nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. Š. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistosios S. G. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas abiejų nuteistųjų veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tik konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje I. Š. ir S. G. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sumušė V. B. padarydamos nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas teismas visiškai neargumentavo. Jau buvo minėta, kad tai vertinamieji požymiai, todėl teismas turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp merginų, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų veikos kvalifikavimo neaptarė, nes nuteistosios veikos kvalifikavimo neginčijo.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistosios V. B. sumušė dėl asmeninių santykių, pašaliniai asmenys įvykio nematė, be to, jos iš matymo buvo pažįstamos, neteisėti veiksmai truko neilgai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Š. ir S. G. įžūliais veiksmais viešoje vietoje sumušdamos V. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką yra neteisinga. I. Š. ir S. G. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl BK 166 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 166 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas neteisėtai pažeidė asmens susirašinėjimo ar kitokių paštu ar techninėmis priemonėmis siunčiamų pranešimų, siuntų slaptumą arba klausėsi pokalbių telefonu, arba naudojo kitas jų perėmimo formas…”.
S. G. nuteista už tai, kad neteisėtai prieš V. B. valią skaitė jos mobiliojo ryšio telefone esančias trumpąsias žinutes ir taip pažeidė nukentėjusiosios susirašinėjimo techninėmis priemonėmis siunčiamų pranešimų slaptumą.
Kasatorius nurodo, kad S. G. neturėjo išankstinės tiesioginės tyčios perskaityti nukentėjusiosios žinučių, be to, teismas netyrė, ar jos socialinė ir psichologinė branda atitinka amžių, todėl S. G. nesuvokė, kad skaitydama žinutes pažeidžia nukentėjusiosios konstitucines teises.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už BK 13 straipsnio 2 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas – keturiolika metų. S. G. 2005 m. lapkričio 18 d. buvo šešiolika metų du mėnesiai 8 dienos. Ekspertizė byloje skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios. Taigi ekspertizė neskiriama kiekvieną kartą, kai nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas ar kaltinamas nepilnametis. Šiuo atveju S. G. mokėsi ,,duomenys neskelbtini“ pagrindinės mokyklos 10 klasėje, buvo pažangi, todėl niekam nekilo abejonių, kad jos socialinė branda neatitinka amžiaus. Be to, 2006 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl S. G. nustatytos diagnozės ,,ūminė stresinė reakcija“ psichinės būklės tyrimą atlikti netikslinga.
BK 166 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikaltimo sudėtis, veika padaroma tyčia. Bylos duomenys patvirtina, kad S. G. neteisėtai prieš nukentėjusiosios valią paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir skaitė jame esančias trumpąsias žinutes, taigi BK 166 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydama suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį neturi reikšmės, ar tyčia buvo iš anksto apgalvota, ar staiga kilusi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis bylos duomenimis, baudžiamasis įstatymas – BK 166 straipsnio 1 dalis – S. G. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos kelios savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę, jei kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar pirmosios instancijos teisme pripažino esmines bylos aplinkybes bei dėl jų nuoširdžiai gailisi. Svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyktų iki nuosprendžio priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Š. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios (b. l. 167). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. Š. nukentėjusiosios neatsiprašė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad iš I. Š. mobiliojo ryšio telefono buvo išsiųsta žinutė, nesiaiškino, kas buvo jos autorius. Kadangi I. Š. esmines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, iki nuosprendžio priėmimo atsiprašė nukentėjusiosios, o tai vertintina kaip jos nuoširdus gailėjimasis, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo
BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
I. Š. būdama nepilnamete pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, charakterizuojama teigiamai, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant jai BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Baudžiamoji byla prieš I. Š. nutrauktina.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. G. iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiosios neatsiprašė, taigi dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, o be to, atsiprašymas būtina sąlyga norint taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi S. G. nėra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkto nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti.
S. G. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su I. Š. ir S. Š., bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 166 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę S. G. paskirti laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį bendrauti su I. Š. ir S. Š., bei įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pripažinti I. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.
I. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, I. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, t. y. neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kitas teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.