Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. G. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių 13 dienų bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 30 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Komisijos sprendimu abejoti nėra teisinio pagrindo. Taip pat šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad A. G. pastangos siekiant koreguoti savo elgesį bei įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį ir, kad paleidus į laisvę, jis daugiau nenusikals bei nekels pavojaus visuomenei, yra pakankamos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. G. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8087 nuteistajam A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnio vertinimo metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

11. Įvertinus A. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą dalyvaudamas Anonimių alkoholikų – anoniminių narkomanų užsiėmimų 12 žingsnių programoje, ją baigė. Taip pat dalyvavo Resocializacijos skyriaus psichologų pokalbiuose, „Elgesio keitimo terapijos“ kursuose, orientuotose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją, juos sėkmingai užbaigė. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis taip pat palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pateikė pažymą, kad laisvėje bus priimtas į darbą. Paminėti faktai rodo A. G. tam tikrus elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, A. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

12. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. G., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių. Prie statinių kriminogeninių veiksnių priskirti kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas. Pastarųjų kriminogeninių veiksnių nuteistasis pakeisti negali, tačiau jam nustatyta ir eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: skaitymo / rašymo ir / ar skaičiavimo problemos; skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių rodo, kad su A. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistasis ir dalyvavo Anonimių alkoholinių ir anoniminių narkomanų užsiėmimuose, Elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose, tačiau aukštesnysis teismas pritaria Komisijos ir apylinkės teismo išvadai, kad tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis A. G. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, aktyvesnis dalyvavimas kuo įvairesnėse pozityvaus užimtumo priemonėse, kad būtų formuojami nuteistojo įpročiai laisvalaikį leisti užsiimant pozityviomis veiklomis, taip pat daromas poveikis jo mąstymui, kad sugebėtų kritiškai vertinti nusikalstamą elgesį ir būtų motyvuotas gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, gyventų pagal visuomenėje priimtinas taisykles. Tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistasis linkęs menkinti savo padarytą nusikaltimą bei minimizuoti jo pasekmes, nesureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų. Jo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiko tarpą bei nepaisant padarinių sau pačiam (laisvės apribojimo bausmės skyrimas, baudos) jis negalėjo savo elgesio keisti teigiama linkme. Nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, tačiau abu kartus nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį. Toks nuteistojo elgesys rodo jo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis įstatymų normų, bet ir gerbti kitų visuomenės narių teises. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingi stiprūs impulsai, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Problemų sprendimų įgūdžiai išvystyti nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos, su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos.

14. Apygardos teismo vertinimu, visi šie duomenys, į kuriuos taip pat atsižvelgė ir apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis jau galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Analizuojamu atveju A. G. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.