- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 1-469-1148/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25950-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- A. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, rusas, be pilietybės (leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. Lt 7434488), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018-03-27 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 132 straipsnio 3 dalį - 3 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nelaikyti šunų;
2) 2018-07-24 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų pagal BK 132 straipsnio 3 dalį – 3 m. laisvės atėmimo bausme;
3) 2020-07-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2021-11-03 paleistas iš Alytaus pataisos namų lygtinai 10 mėn. 13 d., teistumas neišnykęs
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus:
jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 2,12 promilės neblaivumas.
2. Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo V. B. automobilį būdamas neblaivus. V. B. taip pat buvo neblaivi. V. B. žinojo, kad jis (A. G.) yra neblaivus. Vairavo, kadangi V. B. paprašė patraukti automobilį. Su automobiliu važiavo apie 20 m. V. B. leido jam vairuoti automobilį. Savo veiksmus vertina blogai. Su priklausomybe bėdų neturi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė
4. Liudytoja M. Z., Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., dirbant kartu su tyrėju L. L., iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi asmenys ir vartoja alkoholinius gėrimus. Nuvykus į vietą automobilio nerado, jį pastebėjo kiek toliau, prie šunims vedžioti skirto aptvaro. Automobilis tuo metu stovėjo vietoje, po to ėmė važiuoti į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Privažiavo tarybiniu automobiliu arti įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą. Automobiliui sustojus priėjo prie vairuotojo durelių, jas atidarė ir už vairo pamatė sėdintį vyrą, kaip vėliau nustatė - A. G.. Automobilyje dar buvo V. B. ir mažametis vaikas. A. G. pirmo testo metu buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antro - 2,12 promilių neblaivumas. A. G. neneigė, kad vairavo neblaivus, sakė, kad norėjo tik apsisukti ir pastatyti automobilį (b. l. 45-48).
5. Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. ji savo automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) pasiimti giminaitę N. B.. Pasiėmė ją apie (duomenys neskelbtini) val. ir važiavo į Šilutės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) g., ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve pamatė kelyje stovintį seną pažįstamą A. G.. Įsuko į gatvelę, norėdama su juo pasišnekėti. Sustojus šnekučiavosi, ji gurkšnojo alų. A. G. negėrė, nesijautė, kad jis yra neblaivus, todėl jam davė vairuoti savo automobilį, nes ji pati atsigėrė alaus. A. G. atsisėdo į vairuotojo vietą, nuvažiavo į aikštelę apsukti ir joje pastatyti automobilį. Pastačius automobilį ji būtų ėjusi su N. B. į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, o mašiną būtų palikusi aikštelėje. Apsisukinėjant prie jų privažiavo policijos ekipažas ir juos sustabdė, paaiškėjo, kad A. G. yra neblaivus (b. l. 51-54).
6. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo L. L. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) m. kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja M. Z., iš Tauragės apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad „adresu (duomenys neskelbtini), dabar prie „(duomenys neskelbtini)" autoserviso asmenys sėdi automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos ir vartoja alkoholinius gėrimus. Pranešė praeivis“. Apie (duomenys neskelbtini) val. nuvykę į įvykio vietą pastebėjo gatvėje stovintį minėtą automobilį, kuris pradėjo judėti, apsisukinėjo. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad vairavo A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (2.12 prom.), šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo automobilio savininkė V. B. (0.89 prom.), o automobilio gale - nepilnametė N. B. (0.00 prom.) Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1).
7. 2022-07-13 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 17-19) ir jo prieduose - fotolentelėse (b. l. 20-34) užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė šalia pastato „(duomenys neskelbtini)“ servisas. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi policijos tarnybinis žymėtas automobilis, priešais kurį stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos ir automobilio apžiūra fiksuota fotografuojant.
8. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės aprašu aprašytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-37).
9. J. M. įmonės pateiktame vaizdo įraše, kuris apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), matyti kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. prie šunų aptvaro ant keliuko stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. Matyti kaip A. G. sėda už automobilio vairo, pasėdi, išlipa, išpurto vairuotojo grindų kilimėlį, vėl atsisėda į vairuotojo vietą. (duomenys neskelbtini) val. į priekinę keleivio vietą atsisėda moteris. (duomenys neskelbtini) val. automobilis ima važiuoti link priekyje esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje apsisuka. (duomenys neskelbtini) val. matyti atvažiuojantis į aikštelę policijos automobilis. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apsisukęs atvažiuoja į aikštelę ir sustoja, jam iš paskos iš galo privažiuoja ir sustoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietos išlipa A. G., prie jo prieina policijos pareigūnai (b. l. 64-66, CD diskas (voke)).
10. Policijos automobilio vaizdo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše, kuris apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), matyti kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. policijos automobilis važiuoja link priekyje važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos automobilis privažiuoja prie šio automobilio, prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės ir sustoja jam iš galo. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietos išlipa A. G.. Prie jo prieina policijos pareigūnai ir kalbasi su juo (b. l. 67-69, CD diskas (voke)).
11. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. vardu (b. l. 70-72).
12. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2003 m. gamybos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina su PVM yra 2100 Eur (b. l. 73).
13. (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Tikrinant alkotesteriu, pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,12 promilių girtumas, antruoju – 2,23 promilių girtumas. A. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 74).
14. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu ARPK-0019 panaudojimo registracijos žurnale (alkotesterio „Alkotest 7510“ sertifikato Nr. 1711875) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. A. G. nustatytas 2,12 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) val. - 2,23 promilės girtumas (b. l. 75-77).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikų kvalifikavimo motyvai
15. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
16. Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo A. G. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, automobilio, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tokie kaltinamojo A. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
17. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
18. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
19. Šioje byloje kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis A. G. praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu už dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bausmės neatlikęs, lygtinai paleistas iš pataisos namų. Be to, kaltinamojo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad tiesiog norėjo perparkuoti automobilį, toliau kažkur važiuoti neketino. Taip pat teismas įvertina, jog šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį A. G. charakterizuojančius duomenis – profesinio vidurinio išsilavinimo, nebaustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba.
20. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, įvertinus aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias bei bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, parenkamas mažesnis nei sankcijose numatytas atitinkamos bausmės vidurkis, t.y. 6 mėnesiai.
21. A. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
22. Šioje byloje nusikalstamą veiką kaltinamasis A. G. padarė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė A. G. bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėn. 13 d. bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės - du mėnesius laisvės atėmimo, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, pobūdį bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. A. G. skirtina galutinė 1 (vienerių) metų ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
23. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.
24. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. neturi įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau remiantis teismų formuojama praktika net ir tokiems asmenims gali būti taikoma šios rūšies baudžiamoji poveikio priemonė, t.y. atitinkamą laikotarpį uždrausti įgyti minėtą specialiąją teisę. Todėl įvertinus tai, jog A. G. šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas itin neblaivus, t.y. 2,12 prom., tokiu savo neatsakingu elgesiu sukėlė grėsmę tiek automobilio keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas (draudimas įgyti).
25. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes jos nebuvo įgijęs, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai, todėl A. G. šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis (draudimas įgyti) specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminas nustatomas 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
26. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).
27. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam A. G.. Minėtas automobilis registruotas V. B. vardu (b.l. 70-72). (duomenys neskelbtini) nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. B. (b.l. 40-41). Liudytoja V. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodymais patvirtino, kad nežinojo, jog A. G. yra neblaivus. Kaltinamasis A. G. parodė, kad alkoholį vartojo ryte ir neminėjo, jog yra išgėręs, be to jautėsi blaivus. Taigi V. B. nežinojo, kad automobilį davė perparkuoti neblaiviam A. G.. Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2003 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 100 Eur (b.l. 73). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM, t. y. 2 100 Eur.
28. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
VI. Kiti klausimai
29. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėn. 13 d. bausme, pridedant prie griežtesnės, 10 mėn. 13 d. bausmės, dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - du mėnesius laisvės atėmimo, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti (įgyti teisę vairuoti) visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 Eur (du tūkstančiu vieną šimtą eurų) valstybės naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.